Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š., M. K., A. D. ir T. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nesant jų veikose nusikaltimo požymių.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. Š., M. K., A. D. ir T. M. panaikintos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š., M. K., A. D. ir T. M. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti už tai, kad jie žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent: 2016 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu nuo 9 iki 16 val., veikdami bendrai, vykdydami bebrų medžioklę VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo plotuose (duomenys neskelbtini), M. K. graibštu sugavus bebrą ir patalpinus į vielos narvą, A. Š. su T. M., turėdami tikslą kankinti gyvūną, paleido iš narvo sugautą gyvūną, po ko tyčia, demonstruodami nepateisinamą negailestingumą ir savivalę, be jokios pateisinamos priežasties pažeisdami Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimą „draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus“, 4 straipsnio 2 dalies 13 punkto reikalavimą „gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvūnus, išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimą“, 4 straipsnio 2 dalies 24 punkto reikalavimą „kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ir gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus“, jie pjudė bebrą A. Š. ir A. D. priklausančiais dviem foksterjerų veislės šunimis: kurstė šunis pulti bebrą, o šiam aktyviai priešinantis, A. Š. nenustatyto modelio medžiokliniu šautuvu bebrą sužeidė, siekdamas susilpninti gyvūno pasipriešinimą, ir taip gyvūną suluošino, po ko suluošintą bebrą stūmė link šunų medžiokliniu šautuvu, mėtė, leido draskyti šunims tol, kol bebras buvo pajėgus priešintis, o tuo metu T. M. neleido leisgyviam gyvūnui nutolti – spardė ir stumdė trišakiu kauptuku, bei A. D. prilaikė bebrą koja, o M. K. gyvūną laikė už uodegos šunims jį kandžiojant, parvertė bebrą kauptuku ir prilaikė, kad šunims būtų lengviau jį pulti ir draskyti, po ko nukankintas bebras žuvo, tokiu būdu žiauriai elgėsi su gyvūnu bei jį kankino ir dėl to gyvūnas žuvo.