Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, susipažinęs su kreditoriaus BIGBANK AS, veikiančio per savo filialą Lietuvoje, pareiškimu dėl negrąžinto kredito, delspinigių, palūkanų, kitų išlaidų, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš skolininkės N. P. išduodant teismo įsakymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius BIGBANK AS, juridinio asmens kodas 10183757, Rüütli 23, Tartu 51006, Estija, veikiantis per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, juridinio asmens kodas 301048563, Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT44_7044_0600_0612_5438, AB SEB bankas, banko kodas 70440, kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašoma išduodant teismo įsakymą priteisti 19.979,08 Lt negrąžintą kreditą, 8.345,29 Lt delspinigius, 2.426,15 sutartines palūkanas ir 50,00 Lt skolos išieškojimo išlaidas pagal 2007-12-20 vartojimo kredito sutartį Nr.0700504/35pa bei 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 231,00 Lt bylinėjimosi išlaidas iš skolininkės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Pareiškimą priimti atsisakytina.

1. Dėl delspinigių dydžio. Reikalaujama priteisti negrąžinto kredito suma yra 19.979,08 Lt. Be šios sumos, kreditorius prašo priteisti 8.345,29 Lt delspinigius, priskaičiuotus laikotarpyje nuo 2010-07-05 iki 2011-01-03. Nors pačiame pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo reikalaujamų delspinigių dydis nenurodytas, iš pridedamos delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, kad kreditorius vietoje pradinių 0,5%, jau po sumažinimo taiko beveik 0,23% (dvidešimt trijų šimtųjų procentų) dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtos 19.979,08 Lt sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tai reiškia, kad metinis delspinigių dydis yra 83,95 % (365 d. x 0,23 proc./d.).

Delspinigiai yra netesybų rūšis. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatytrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje L.A. D. v. GNSB „Krantas-2“, bylos Nr. 3K-3-721/2002; 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr. 3K-3-866/2002; 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316/2005; 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje K.P. v. IĮ „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006 ir kt.).

Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, kurie kiek mažesni už kreditoriaus taikomus, visais atvejais laikytini neprotingai dideliais. Antai CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje net verslininkam nustatyta palūkanų norma, lygi vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai tik 7 procentiniais punktais. Kreditoriaus taikomi delspinigiai beveik septyniolika kartų viršija CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą delspinigių dydį. Lyginant reikalaujamų delspinigių ir pagrindinės skolos dydžius (8.345,29 Lt/19.979,08 Lt) matyti, kad delspinigiai siekia net 42% pagrindinės skolos, taigi jų galutinė vertinė išraiška yra tiek neproporcingai didelė, kad visiškai nedera su Lietuvos įstatymų pagrindiniais principais. Įvertinant tai, kad klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, kuriose nustatytas delspinigių dydis, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai yra ne tik akivaizdžiai baudiniai ir neprotingo dydžio, bet ir lupikiški, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Tuo tarpu vartojimo kredito sutartyje neišreikšta skolininkės valia dėl konkretaus dydžio delspinigių, nes nurodytos sutarties 6.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjas (skolininkė) įsipareigoja mokėti delspinigius tokio dydžio, kokio jie yra numatyti kredito davėjo (kreditoriaus) kainoraštyje. Taigi sutarties sąlyga dėl delspinigių dydžio individualiai neaptarta. Be to, kreditorius nepateikė jokių įrodymų, kokio dydžio delspinigiai buvo nurodyti kainoraštyje sutarties sudarymo metu. Taip pat neaišku, ar sudarydama sutartį skolininkė turėjo galimybę susipažinti su kainoraščiu, ar delspinigių dydis nebuvo kreditoriaus vienašališkai keičiamas po sutarties sudarymo.

Pažymėtina ir tai, kad kreditoriaus reikalaujamos priteisti 50,00 Lt išlaidos už priminimo laišką apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nesant šių išlaidų pagrindimo, taip pat laikytinos ne kreditoriaus išlaidų kompensacija, o skolininkei taikoma bauda, galimai viršijančia realias kreditoriaus išlaidas, turėtas dėl priminimo paruošimo ir išsiuntimo.

Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą atsiradusias netesybas, tačiau to daryti teismas negali bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nes šios bylos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.

2. Dėl baudos skyrimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Paskolos ir kreditavimo santykių transformacija į atvirą ir įžūlų lupikavimą (angl.- Usury, vok.- Wucher, rus.- ??????????????) netarnauja bendrai tautos gerovei ir šiurkščiai pažeidžia vartotojo interesus. Civilizuotoje visuomenėje tarp liberalios rinkos ir laukinės rinkos, tarp sutarčių laisvės ir vartotojo prievartavimo turi būti aiški takoskyra. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, jei jos individualiai neaptartos. Kaip aukščiau minėta, vartojimo kredito sutarties sąlyga dėl delspinigių dydžio individualiai su skolininke neaptarta, bet nustato neproporcingai didelę jos civilinę atsakomybę, todėl yra nesąžininga. Nesąžininga sutarties sąlyga grindžiamas kreditoriaus, kuris yra finansines paslaugas Lietuvoje pagal 2006-06-14 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo teikianti kredito įstaiga, reikalavimas yra ne tik nesąžiningas, bet ir aiškiai nepagrįstas. Kreditoriaus bandymas įtraukti teismą į viešąją tvarką pažeidžiantį lupikavimą vertintinas kaip socialiai žalingas, nesąžiningas ir negatyvus reiškinys, todėl siekdamas jį užkardyti teismas pasinaudoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 440 straipsnyje numatyta savo teise ir už nesąžiningą aiškiai nepagrįsto reikalavimo pareiškimą teisme skiria kreditoriui vidutinio dydžio baudą, numatytą šiame straipsnyje. Tuo pačiu teismas įspėja kreditorių, kad pakartotiniai bandymai reikšti aiškiai nepagrįstus reikalavimus teismo gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, užtraukiantis kreditoriui CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytos daug griežtesnės sankcijos taikymą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2010-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1364-567/2010).

3. Dėl kredito įstaigos rekvizitų. Papildomai pažymėtina, kad CPK 433 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be kita ko, turi būti nurodytas kreditoriaus, kuris yra juridinis asmuo, atsiskaitomosios sąskaitos numeris. Pagal tarptautinį banko sąskaitos numerio standartą (angl. IBAN – International Bank Account Number) popieriniame formate sąskaitos numeris turi būti grupuojamas po keturis skaičius, o ne rašomas ištisai, kaip yra kreditoriaus pareiškime.

Nagrinėjant civilines bylas dėl teismo įsakymo išdavimo yra taikoma supaprastinta civilinio proceso tvarka, kurioje nenumatytas procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutas, todėl vadovaudamasis CPK 435 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti kreditoriaus BIGBANK AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį – BIGBANK AS filialą, juridinio asmens kodas 301048563, 2011-01-03 pareiškimą dėl negrąžinto kredito, delspinigių, palūkanų, kitų išlaidų, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš skolininkės N. P. ir grąžinti pareiškimą jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti kreditoriui, jog atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.

Skirti BIGBANK AS filialui, juridinio asmens kodas 301048563, Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT44_7044_0600_0612_5438, AB SEB bankas, banko kodas 70440, 500,00 Lt (penkių šimtų litų 00 ct) baudą.

Išaiškinti BIGBANK AS filialui, kad jis per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali motyvuotai prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti arba turi bauda sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24_7300_0101_1239_4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 7300, įmokos kodas – 6800. Sumokėjus baudą, tai patvirtinantį dokumentą nedelsiant pristatyti į Akmenės rajono apylinkės teismą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.