- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-1926-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01490-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., L. D. K.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „General Financing ”
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. K. atstovo advokato M. R. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „General Financing ” pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. K., L. D. K., antstoliui D. J. dėl skolininko turto dalies nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėja UAB „General Financing“ pateikė teismui prašymą nustatyti, kad skolininkei L. D. K. bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu L. K. nuosavybėje priklauso ½ visų sutuoktinio pinigų (pajamų) – sutuoktinio darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos pajamos, kurias jis gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų. Nurodė, jog antstolis D. J. vykdo vykdomąjį dokumentą, išduotą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-93-925/2013 dėl 12385,48 Lt skolos išieškojimo iš L. D. K.. Pažymėjo, kad vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis L. K. dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ir intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, o skolininko iniciatyva santuokos metu įgyta prievolė kreditoriaus atžvilgiu yra ir jo sutuoktinės prievolė, todėl prašo nustatyti, kad skolininkei priklauso ½ dalis jo sutuoktinio iš darbo santykių gaunamų pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkės L. D. (K.) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ L. K., darbo užmokesčio. Teismas nurodė, skolininkė L. D. K. 2012 m. balandžio 21 d. yra sudariusi santuoką su L. K. (b.l. 24). S. L. D. K. nepateikė duomenų apie galimai sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį, todėl konstatavo, kad tokios sutarties sutuoktiniai nėra sudarę. S. L. D. K. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro 1/2 L. K. darbo užmokesčio, nes sutuoktiniai nėra sudarę povedybinės sutarties, nustatančios, kad L. K. darbo užmokestis yra jo asmeninė nuosavybė, arba konkrečią dalį, priskirtiną L. K. nuosavybei. S. L. D. K. sutuoktinis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo svarbu, kad nustatant skolininkės turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, būtų pasirinktas toks būdas, kuris būtų racionaliausias, priimtiniausias ir labiausiai atitiktų bendraturčių bei kreditoriaus interesus. Teismas nurodė, kad teisingiausias skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas, kuris atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininkės bei jos sutuoktinio interesus, būtų nustatant, kad skolininkės L. D. K. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ L. K. gaunamo darbo užmokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens L. K. atstovas advokatas M. R. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad L. K. kad apie sutuoktinės prievolę pareiškėjui nieko nežinojo iki 2013 metų kovo mėnesio, kai į darbovietę antstolis atsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad skolininkės prievolė pareiškėjui turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, nenustatė prievolės pobūdžio, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji). Suinteresuotas asmuo turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad skolininkės prievolė pareiškėjui turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, nenustatė prievolės pobūdžio, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar kreditoriaus reikalavimų patenkinimui nepakanka asmeninio L. D. – K. turto. Tik tuo atveju, jei konstatavus, jog skolininkės asmeninio turto nepakanka, gali būti išieškoma iš skolininkės dalies bendrojoje nuosavybėje. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad skolininkei priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio darbo užmokestyje, nenustatė, kokį turtą turi ir valdo skolininkė asmeninės nuosavybės teise bei koks turtas yra įgytas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliantas pažymi, kad bylose, susijusiose su šeimos santykiais, teismas privalo būti aktyvus, siekiant teisingai išspręsti bylą, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia bei turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 1, 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, privalėjo nustatyti skolininkės turto dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas turėjo nustatyti viso L. D. – K. ir L. K. turimo ir valdomo turto ir nustatyti skolininkės dalį visoje bendrojoje nuosavybėje. Konstatuotina, kad netinkamas procesinės normų taikymas - išsamus skolininkės ir jos sutuoktinio turimo turto ir gaunamų pajamų proporcijos bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas neleido išsiaiškinti teismui visų reikšmingų tinkamam pareiškėjo prašymo išnagrinėjimui aplinkybių, kas galėjo sąlygoti neteisingos nutarties priėmimą. Pirmosios instancijos teismui iš esmės netyrus bylai reikšmingų aplinkybių, kas faktiškai reiškia ir bylos esmės neatskleidimą, priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis D. J., vykdo vykdomąjį dokumentą, išduotą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-93-925/2013 dėl 12 385,48 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės L. D. (K.) išieškotojo UAB „General Financing“ naudai. Antstolis, 2014-03-06 patvarkymu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ( b. l.6). Pareiškėja UAB „General Financing“ pateikė teismui prašymą nustatyti, kad skolininkei L. D. (K.) priklauso ½ jos sutuoktinio L. K. iš darbo santykių ar jam prilygintų gaunamų pajamų (b.l. 4). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkės L. D. (K.) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ L. K., darbo užmokesčio (b.l.64-66).
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad skolininkės prievolė pareiškėjui turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, nenustatė prievolės pobūdžio, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji). L. K. turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde visiškai nepagrįstai remiasi CK 3.109 straipsniu, kadangi šiuo atveju sprendžiamas klausimas, susijęs ne su sutuoktinių bendros prievolės vykdymu, o su išieškojimo vykdymu iš skolininko – fizinio asmens, kai išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją jungtinę nuosavybę. Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje atskleisdamas CPK 667 straipsnio turinio esmę yra išaiškinęs, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.118 ir kiti straipsniai)
( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad suinteresuotas asmuo L. K. yra sudaręs santuoką su L. D. (K.), santuoka sudaryta 2012-04-21 (b.l. 24). L. D. (K.) nepateikė duomenų apie galimai sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį, todėl teismas konstatavo, kad tokios sutarties sutuoktiniai nėra sudarę. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kadangi apelianto sutuoktinės gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pripažinti ½ šių pajamų skolininko nuosavybe ir leisti nukreipti išieškojimą į šias pajamas.
Apeliantas, vadovaudamasis CK 3.118 str. 1 d., nurodo, kad norint padalinti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą. Tik tada galima nustatyti vieno sutuoktinio dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje. Tačiau šie apelianto argumentai atmestini, kadangi nagrinėjamu atveju yra nustatoma skolininko turto dalis, esanti bendroje sutuoktinių nuosavybėje, išieškojimo procese, o ne dalinamas sutuoktinių bendrai įgytas visas turtas, todėl minėta CK norma nėra taikytina. Šiame straipsnyje nenumatytas skolininko viso turto, priklausančio su kitais asmenimis, bei asmeninės nuosavybės į turtą nustatymas, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismui kyla pareiga nustatyti visą bendrą sutuoktinių turtą ir tik tada nustatyti skolininko dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje.
Atsižvelgus į nurodytas įstatymų nuostatas ir įvertinus apelianto atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad apeliantas, pateikę atskirąjį skundą, jame nenurodė nei vieno teisiškai reikšmingo argumento, kuriuos įvertinus skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta.
Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirasis skundas atmestinas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria: