- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-310-124/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- UADB „Ergo Lietuva“
- Ieškovas
- UAB „Anista“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Autobastionas“, R. K.
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-290-721/2011 pagal ieškovo UAB „Anista“ ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“, tretiesiems asmenims UAB „Autobastionas“ ir R. K. dėl draudimo išmokos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Anista“ teismui pateikė ieškinį (2 t., 84–86 b. l.), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 29 000 Lt draudimo išmoką, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008-08-10 21val. 22 min. Mažeikių m., Varduvos ir Ukrinų gatvių sankryžoje, UAB „Anista" priklausantis automobilis, vairuojamas bendrovės direktoriaus Z. Š., susidūrė su staiga į kaire sukusiu priešinga kryptimi važiavusiu nenustatytu automobiliu, kuris iš įvykio vietos nuvažiavo. Šio draudiminio autoįvykio metu buvo apgadintas automobilis Peugeot 407, todėl ieškovas dėl automobilio remonto kreipėsi į autoserviso paslaugas teikiančią UAB „Visoda“ ir pagal šios įmonės išduotą PVM sąskaitą-faktūrą automobilio remontui išleido 33674,18 Lt. Iškarto po draudiminio įvykio, ieškovas pranešė draudimo bendrovei apie įvykį ir pateikė visus dokumentus, susijusius su šiuo draudiminiu įvykiu. 2008-11-27 atsakovas informavo ieškovą, kad numatoma išmokėti 29000 Lt draudimo išmoką ir prašė nurodyti išmokos gavėją. Vėliau atsakovui buvo pranešta, kad atsakovas atsisako išmokėti draudimo išmoką. Savo atsisakymą motyvuodamas tuo, kad ieškovas pateikė neteisingus duomenis apie eismo įvykio aplinkybes, dėl ko draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos. UAB „Transporto studijos“ specialistai tyrimą atliko vien vadovaujantis atsakovo pateiktomis nuotraukomis, jie automobilio nei įvykio vietoje, nei UAB „Visoda“ autoservise visiškai neapžiūrėjo ir netyrė. Todėl šis tyrimas yra netikslus, nevisapusiškas ir nepagrįstas, nuotraukose įvykio detalės nėra visapusiškai atskleistos, gali būti iškreiptos ir neatitinkančios tikrovės. Automobilis buvo fotografuojamas jį transportavus iš įvykio vietos į UAB „Autobastionas“ saugojimo aikštelę, esančią Kručų km., Mažeikių r., po to į Klaipėdos mieste esantį autoservisą. Sugadinto automobilio gabenimo metu galėjo atsirasti pažeidimų, turėjusių įtakos specialistų išvadoms. Specialisto išvada yra tikėtina, abejotina ir nepagrįsta. Ieškovo manymu, atsakovas vengia vykdyti savo prievolę pagal draudimo sutartį ir nepagrįstai atsisako sumokėti draudimo išmoką. Sudarydamas draudimo sutartį su UADB „Ergo Lietuva", ieškovas siekė apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Atsakovas, pažeidė ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius į materialinę pagalbą nelaimės atveju, kurie buvo puoselėjami 2008-05-18 pasirašant draudimo sutartį (polisą).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (1 t., 71–75, atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ prašė ieškinio netenkinti, nurodė, kad ieškovui priklausantis automobilis buvo apgadintas ne jo nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas pateikė melagingus duomenis apie automobilio sugadinimo aplinkybes ir kėsinasi apgaule gauti draudimo išmoką.
Trečiasis asmuo UAB „Autobastionas“ atsiliepimu į ieškinį (1t, 134–135 b.l.) nurodė, kad įvykio aplinkybių įmonės vairuotojas neatsimena, teismui jų pateikti negali, todėl ieškinio tenkinimo klausimą paliko spręsti teismui. Trečiojo asmens R. K. atsiliepimas analogiškas UAB „Autobastionas“ atsiliepimui.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu (3 t., 74–82 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškovui UAB „Anista“ 25 741,61 Lt draudimo išmoką, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 771,62 Lt žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2008 m. gegužės 18 d. tarp ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Anista“ ir atsakovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva" buvo sudaryta transporto priemonės Peugeot 407 SW 2.0 HDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kasko draudimo sutartis. Galiojant šiai draudimo sutarčiai, 2008-08-10 Varduvos g. ir Ukrinų g., Mažeikiuose, sankryžoje įvyko autoįvykis, kurio metu automobilis Peugeot 407, posūkio į dešinę metu susidūrė su staiga į kairę sukusiu priešpriešine eismo juosta važiavusiu automobiliu, kuris iš įvykio vietos pasišalino, ir dėl smūgio automobilis Peugeot 407 buvo apgadintas. 2008-08-10 buvo sugadintas ieškovui priklausantis automobilis Peugeot 407, vairuojamas ieškovo UAB „Anista“ direktoriaus Z. Š., įvyko po draudimo sutarties įsigaliojimo, todėl šiam įvykiui taikomas draudimas pagal sudarytos draudimo sutarties sąlygas. Atsakovas, kaip draudikas, privalo vykdyti draudimo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą sumokėti kitai šaliai (draudėjui) draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad pagal įstatymą ar draudimo sutartį jis nuo tokio įsipareigojimo vykdymo yra atleidžiamas. Pagrindai, kuriems esant, draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, yra nustatyti CK 6.1014 straipsnyje. Šio straipsnio šeštojoje dalyje taip pat nurodyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitus atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejus. Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką grindė savo parengtomis ir patvirtintomis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 030, be kita ko, numatančiomis ir nedraudiminius įvykius, t.y. įvykius, dėl kurių pagal šių taisyklių nuostatas draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų.
Teismas nurodė, kad atsakovas savo atsisakymą mokėti ieškovui draudimo išmoką grindė būtent teiginiu, kad ieškovas pateikė neteisingus duomenis apie eismo įvykio aplinkybes, o kadangi atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindu nurodė taisyklių 12.1.5 punktą, tai laikytina, jog ieškovas neteisingai užpildė draudiko pateiktą anketą, atsakovas šias aplinkybes ir turėjo įrodyti.
Teismas nustatė, kad automobilį vairavęs Z. Š. po eismo įvykio nedelsdamas pranešė draudimo bendrovei apie draudiminį įvykį, nurodė aplinkybes, susijusias su draudiminiu įvykiu, išvardino automobilio apgadinimus. 2008-08-28 ieškovui buvo pateikta informacija apie draudimo įvykio aplinkybių nustatymui atliekamus atsakovo veiksmus bei prašymas suteikti galimybę su ieškovo atstovu apžiūrėti įvykio vietą. 2008-11-05 atsakovas informavo ieškovą apie atliekama nuostolių sureguliavimo procedūrą ir informavo apie numatomą draudimo išmoką 29000 Lt. 2008-11-27 atsakovas informavo ieškovą, jog nebus atlygintos su šiuo įvykiu nesusijusios dešinės pusės posūkio žibinto ir dešinės pusės galinių durų stiklo kėliklio remonto išlaidos - 377,37 Lt; kairės pusės priekinio žibinto remonto išlaidos-3320,21 Lt bei šios transporto priemonės krovimo metu į kitą transporto priemonę padaryti nuostoliai, kurie yra 2018,43 Lt - viso 5716,01 Lt bei išaiškino, kad draudimo išmoka atskaitant franšižę, sudaro 23087,40 Lt. Atsakovas UADB „Ergo Lietuva" 2009-01-14, 2009-03-06 pranešimais nurodė ieškovui, kad remdamasis draudėjo pateiktu įvykio paaiškinimu, transporto priemonės apžiūra, UAB „Transporto studijos“ specialistų išvada bei Transporto priemonių draudimo taisyklių 12.1.5, 17.3.1 punktais, draudimo išmokos ieškovui nemokės.
Teismas pažymėjo, kad automobilį vairavęs Z. Š. po eismo įvykio nuosekliai aiškino eismo įvykio aplinkybes, nurodydamas ir įvykio metu kairiojoje automobilio pusėje esančių sugadinimų padarymo aplinkybes. Tokius parodymus iš esmės jis davė ir teisme. Draudimo bendrovės atstovas atvyko apžiūrėti ieškovo automobilį ne iš karto po įvykio 2008-08-10, o 2008-10-13 į UAB „Autobastionas" automobilių stovėjimo aikštelę, kur po eismo įvykio buvo transportuotas automobilis Peugeot 407. Buvo padarytos apžiūrėto automobilio fotonuotraukos. Atsakovas savo teiginius apie įvykio priežastis, lėmusias automobilio sugadinimus, grindė UAB „Transporto studijos“ specialistų tyrimo išvada. Iš šios išvados turinio matyti, kad ekspertai savo išvadą pateikė atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ prašymu, kuriame pats atsakovas nurodė įvykio duomenis, jo sudarytos bylos, fotonuotraukų, Mažeikių PK pažymos dėl eismo įvykio, surinktos medžiagos, automobilio Peugeot 407 apžiūros defektų aktų pagrindu. UAB „Transporto studijos" 2009-01-12 specialisto išvadoje Nr. TS2009-02 nurodyta, kad automobilio Peugeot 407 kairiajame šone esantys sužalojimai, techniniu požiūriu, nepaaiškinami šio automobilio vairuotojo Z. Š. nurodytomis ir policijos medžiagoje užfiksuotomis eismo įvykio aplinkybėmis. Teismas konstatavo, kad šis tyrimas atliktas specialistams neapžiūrėjus automobilio, tik pagal paties atsakovo pateiktas fotonuotraukas, darytas ne įvykio vietoje iš karto po įvykio 2008-08-10, o po to, kai automobilis buvo transportuotas iš įvykio vietos į UAB „Autobastionas“ automobilių stovėjimo aikštelę Kručų kaime, Mažeikių r., 2008-08-13 ir Klaipėdos m. esančiame autoservise 2008 m. rugpjūčio 19, 20 dienomis. Be to, šis tyrimas yra atliktas, nesilaikant Civilinio proceso kodekso 212- 215 straipsniuose nustatytų reikalavimų bei neatitinka eksperto išvadai keliamų reikalavimų (CPK 215, 216 str.).
Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šiuo atveju teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu daro išvadą, kad ieškovo nurodomos eismo įvykio aplinkybės byloje yra nustatytos. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad dėl pateiktų įvykio neteisingų duomenų jis turi teisę draudimo išmokos nemokėti Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.030 17.3.1 p. pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai fiksavo esamą automobilio Peugeot 407 padėtį ir pažymėjo jo apgadinimus. Kadangi įvykio metu žmonės nenukentėjo, tai buvo tik automobilių būklės ir padėčių kelio atžvilgiu formali fiksacija (neatliekant įvykio vietos išsamesnės apžiūros), nevertinant automobilio apgadinimų bei vairuotojo nupasakoto eismo įvykio aplinkybių priežastinio ryšio. Tuo tarpu specialistai į šią aplinkybę neatsižvelgė ir išvadą pateikė tik pagal atsakovo pateiktą medžiagą, neįvertinę duomenų apie tai, kad kelias, kuriame įvyko eismo įvykis buvo žvyruotas ir duobėtas. Įvykio vieta, o būtent Varduvos g. ir Urvikių g. sankryža, kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, atsakovo atstovu buvo apžiūrėti tik 2008-09-16 ir 2008-11-13. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. praėjus mėnesiui ir net dviems mėnesiams po įvykio, būtų keista aptikti įvykio vietoje kažkokius automobiliu susidūrimo bei sugadinimo pėdsakus. Nebuvo fiksuotos kelyje buvusios duobės, jų gyliai. Teismas įvertino tą aplinkybę, jog apie autoįvykį draudimo kompanija buvo informuota laiku, iš karto po eismo įvykio ir šios aplinkybės niekas neginčijo. Teismas kritiškai vertino atliktus tyrimus tuo pagrindu, jog jie buvo atliekami iš fotonuotraukų bei tik iš pateiktos rašytinės medžiagos, neapžiūrint autoįvykio vietos bei laiko, kad objektyvių pirminių duomenų neužfiksavimas turėjo įtakos galutinėms specialistų išvadoms. Automobilis taip pat specialistų nebuvo apžiūrimas realiai.
Teismas, įvertinęs Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-11-10 specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, eismo įvykio tyrimo medžiagoje užfiksuotas aplinkybes, ieškovo atstovo paaiškinimus, konstatavo, kad ieškinyje nurodytos eismo įvykio aplinkybės nėra suklastotos. Nesant galimybės tiksliai atkurti eismo įvykio vietos, išvada, kad automobilio Peugeot 407 sugadinimai nepaaiškinami dviejų automobilių susidūrimu būtent toje vietoje, negali būti laikoma visiškai patikima.
Šalies argumentai
Ieškovas prašomą priteisti iš atsakovo 29000 Lt dydžio draudimo išmoką siejo su atsakovo jam pateiktu pranešimu apie numatomą jam sumokėti draudimo išmoką, nors už automobilio remontą buvo sumokėta 33674,18 Lt. Teismas sprendė, kad, atsakovas neprivalo kompensuoti ieškovui 5136,77 Lt PVM sumos, nes ieškovas yra juridinis asmuo, PVM mokėtojas, kuris turi teisę prekių ir (ar) paslaugų pirkimo PVM susigrąžinti iš biudžeto, todėl PVM suma negali būti laikoma draudėjo nuostoliais. Ieškovas nuo pat eismo įvykio pradžios pripažino, jog automobilio krovimo į autovežį metu jam buvo padaryti nuostoliai-atplėšta apatinė variklio apsauga, todėl išskaičiuotina ir variklio apsaugos vertė- 2018,43 Lt. Išskaičiavus 400 Lt frančizę, taip pat 377,37 Lt dešinės pusės posūkio žibinto ir galinio durų stiklo kėliklio remonto išlaidas, nesusijusias su šiuo eismo įvykiu, atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ privalo išmokėti ieškovui 25741,61 Lt dydžio draudimo išmoką.
Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ apeliaciniu skundu (3 t., 86–87 b. l.) prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys patenkintas, priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai įvertino specialistų išvadas, kuriose vienareikšmiškai nurodoma, jog eismo įvykis negalėjo įvykti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Specialistai nurodė, kad automobilio priekinė dalis (priekinis kairysis ratas, jo važiuoklė) yra sugadinta atsitrenkus į nedidelio aukščio kietą kliūtį. Deformuojanti jėga buvo nukreipta iš priekio į galą. Sugadinimai negalėjo būti padaryti kitu automobiliu, nes tokiu atveju būtų sugadintos ir kitos automobilio priekinės dalies detalės - bamperis, sparnas, varikio dangtis. Be to, automobiliui buvo apgadinta kairė pusė ties galinio rato arka, šie sugadinimai padaryti šiurkštų paviršių turinčiu kietu daiktu, pvz. betono stulpu, jie negalėjo būti padaryti automobiliu.
2. Teismas neteisingai nurodė, kad automobilis visais atvejais buvo apžiūrimas ir fotografuojamas nedalyvaujant ieškovo atstovui. Priešingai, pirminėje apžiūroje, kurioje buvo užfiksuoti visi išoriškai matomi sugadinimai, dalyvavo ir apžiūros akte pasirašė ieškovo atstovas. Jis pastabų dėl išvardintų sugadinimų nepareiškė. Specialistų išvadose išvardinti automobilio detalių sugadinimai sutampa su sugadintų detalių sąrašu, esančiu šiame apžiūros akte. Apžiūros metu buvo daromos ir fotonuotraukos.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad įvykio vietoje galėjo būti kokių nors objektų, kurie neišliko vėliau apžiūrint įvykio vietą ir dėl to galėjo atsirasti nesutapimų. Tariamo eismo įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos policijos pareigūnų, kurie plane schemoje ar kituose dokumentuose nenurodė jokių kelio objektų, su kuriais galėjo kontaktuoti ieškovo automobilis. Nutarimą administracinėje byloje priėmusiam policijos pareigūnui nebuvo žinomas specialistų išvadų turinys, nes šie tyrimai buvo atlikti vėliau.
4. Byloje surinktų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad labiau tikėtina, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas. Specialistams buvo pateiktos automobilių fotonuotraukos, sugadinimų aprašymai. Šie duomenys specialisto išvadoje ir ekspertizės akte įvertinti kaip pakankami. Specialistai nurodė, kad šis automobilis buvo sugadintas kitomis aplinkybėmis, nei nurodo ieškovas. Specialistų nurodyti argumentai yra nepaneigti. Atsakovas įrodė, kad ieškovo automobilis buvo sugadintas kitomis aplinkybėmis, todėl atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovui draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Anista“ (3 t., 96–99 b. l.) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Apelianto įrodymai grindžiami vien prielaidomis, nėra jokių kategoriškų, neginčijamų duomenų ar išvadų, galinčių paneigti ieškovo nurodytas eismo įvykio aplinkybes, o juo labiau, teisėtus jo veiksmus po eismo įvykio. Automobilį vairavęs Z. Š. nedelsiant, tuoj po eismo įvykio, pranešė draudimo bendrovei apie draudiminį įvykį ir draudikui nuosekliai paaiškino aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu bei kairiojoje automobilio pusėje esančių sugadinimų padarymo aplinkybes. Šias aplinkybes jis nurodė ir policijos pareigūnams, tokius parodymus davė ir bylą nagrinėjant teisme. Atsakovas nepagrindė aplinkybių, dėl kurių jis atsisakė mokėti draudimo išmoką, neįrodė ieškovo kaltės, jo priežastinio ryšio su draudiminiu įvykiu. Nors atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ teigia, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, tačiau šie atsakovo teiginiai yra paneigti tiek civilinėje byloje surinktų duomenų pagrindu, tiek šios išvados prieita ir nutrauktus 2011-03-02 ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 73-2-00016-09. UADB „Ergo Lietuva“ pripažino, jog ieškovas draudikui pateikė teisingus duomenis apie eismo įvykio aplinkybes, teisingai užpildė draudiko pateiktą anketą ir nusprendė išmokėti draudimo išmoką, tačiau draudimo kompanijos atstovui pasiūlius parduoti draudimo bendrovei eismo įvykio metu sužalotą ieškovo transporto priemonę, o ieškovui atsisakius tai daryti, atsakovas ėmėsi priemonių, bet kokiais būdais gauti duomenis, prieštaringus ieškovo nurodytoms aplinkybėms. Atsakovas kreipėsi į UAB „Transporto studijos“ siekdamas gauti sau palankią išvadą, kadangi šiems specialistams pateikė tik jiems aktualius klausimus, kurie yra menamo pobūdžio ir akivaizdžiai nepageidaujant, kad būtų nustatytos autoįvykio priežastys, o tik sukurtas formalus pagrindas taikyti pažodinį atsakovo draudimo taisyklių 030 12.1.5p. aiškinimą dėl „teisingo anketos užpildymo“. Atsakovas, būdamas „Transporto studijos“ užsakovu įtakojo užsakyto tyrimo eigai ir išvadoms sau naudinga linkme, o ekspertinė įstaiga, būdama materialiai suinteresuota ir priklausoma nuo atsakovo, pateikė atsakovui kuo palankesnes išvadas. Todėl šie dirbtinai susikurti įrodymai negali būti pagrindas teisinei išvadai padaryti. UAB „Transporto studijos“ pateikė išvadą tik iš UADB „Ergo Lietuva“ pateiktų dokumentų (nuotraukų, schemų, paaiškinimų), specialistams net neapžiūrėjus automobilio ir tik pagal UADB „Ergo Lietuva“ pateiktas fotonuotraukas, darytas ne įvykio vietoje iš karto po įvykio 2008-08-10, o po to, kai automobilis buvo transportuotas iš įvykio vietos į UAB „Autobastionas“ automobilių stovėjimo aikštelę Krucių k., Mažeikių rajone. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai fiksavo tik esamą, automobilio Peugeot 407 padėtį, nevertindami automobilio apgadinimų bei vairuotojo nupasakoto eismo įvykio aplinkybių priežastinio ryšio. Tuo tarpu specialistai į šią aplinkybę neatsižvelgė ir išvadą pateikė tik pagal pateiktą medžiagą, neįvertinę duomenų apie tai, kad kelias kuriame įvyko eismo įvykis buvo žvyruotas ir duobėtas. Atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinis skundas Mažeikių rajono apylinkės teisme gautas 2011-03-17, t. y. praėjus daugiau nei 30 dienų nuo sprendimo priėmimo. Atsakovas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Tuo tarpu ieškovui UAB „Anista“ jau buvo įteiktas įsiteisėjęs Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-02-07 spendimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
Byloje sprendžiami klausimai, ar pagrįstai atsakovas atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką dėl ieškovo automobiliui eismo įvykio metu padarytos žalos
Apeliantas (atsakovas) UADB ‘Ergo Lietuva“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš dalies yra patenkintas ieškovo UAB „Anista“ ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo ir prašo panaikinti skundžiamą sprendimo dalį, kuria iš dalies tekintas ieškovo ieškinys, priimti naują sprendimą, ir ieškinį atmesti.
Kolegija sprendžia, kad atsakovo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.
Nustatyta, kad 2008-08-10d.21 val.22 min. įvyko autoįvykis, kurio metu nukentėjo ieškovui priklausantis automobilis Peugeot 407 SW2.0 HDi, v/n (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas UADB „Ergo Lietuva“ kasko draudimo sutartimi . Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kadangi automobilio valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas (b.l.7). Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, teigdamas, jog minėtas eismo įvykis nelaikytinas draudžiamuoju, kadangi automobilis buvo apgadintas ne vairuotojo nurodyto eismo įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas autoįvykį pripažino draudiminiu ir iš dalies tenkindamas ieškinį priteisė ieškovui iš draudimo bendrovės 25 741,61Lt draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti ir penkių proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.
Apeliantas(atsakovas) nesutinka su autoįvykio vertinimu, teigiant, kad ieškovas pateikė melagingus duomenis dėl autoįvykio ir automobilio apgadinimo, todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas ir iš dalies. Tačiau kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų vertinimu. Apeliantas dėl žalos dydžio nepasisako apeliaciniame skunde, todėl šioje dalyje kolegija nepasisako.
Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis teismine praktika, jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 dalį būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-32/2009). Atsisakymas mokėti draudimo išmoką gali būti pripažįstamas pagrįstu tik nustačius esant suklastotus esminius duomenis, įvykį darančius nedraudžiamuoju, priešingu atveju atsisakymas išmokėti draudimo išmoką laikytinas nepagrįstu. Draudiko sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką turi lemti Draudimo įstatymo 82 str. 7 dalyje nustatyti kriterijai, t.y. aplinkybė, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, būtinybė atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepagrįstai eismo įvykį laikė nedraudiminiu ir atitinkamai nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką.
Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176-182 straipsniuose ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas po eismo įvykio įvykdė visas draudimo sutarties sąlygas, nes nedelsdamas pranešė draudimo bendrovei apie įvykį, nurodė jo aplinkybes, išvardino automobilio apgadinimus, užpildė prašymą išmokėti jam draudimo išmoką, tačiau atsakovas ją išmokėti atsisakė.
Apelianto argumentai dėl melagingų duomenų pateikimo atmestini. Kolegija sutinka su sprendime nurodytais teismo argumentais. Kad eismo įvykis nebuvo inscenizuotas, tokios išvados buvo prieita ir 2011 03 02 d. nutraukiant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 73-2-00016-09.Byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių ieškovas imitavo kelių eismo įvykio situaciją. Įvertinant ieškovo veiksmus, tai nėra paaiškinama ir logiškai , kadangi automobilis buvo draustas kasko draudimu, Eismo įvykis buvo realus, užfiksuotas ,jo metu buvo padaryti atitinkami automobilio sužalojimai, ieškovo atstovas atliko visus veiksmus , po eismo įvykio nedelsdamas pranešė policijai, draudimo bendrovei, nurodė įvykio aplinkybes, išvardino automobilio apgadinimus, užpildė prašymą išmokėti jam draudimo išmoką, nuosekliai visą laiką aiškino eismo įvykio aplinkybes. Byloje nustatyta, kad po įvykio automobilis nebegalėjo važiuoti , todėl sutiktina su teismo nuomone, kad neįtikėtina, jog šis automobilis , esant dar pakankamai šviesiam paros metui niekieno nepastebėtas būtų atvežtas iš kitos vietos ir būtų iškrautas ant kelio miesto teritorijoje .Atsakovas byloje remiasi eismo įvykį tyrusių specialistų išvadomis, kurie duoda išvadas, kad automobilio Peugeot 407, v.n (duomenys neskelbtini) sugadinimai buvo padaryti automobiliui priekiniu ratu užvažiavus ant kietos , riboto paviršiaus kliūties ir kairiojo šono kontaktu su kietu, standžiu, stambiai grublėtą paviršių turinčiu daiktu , ne vairuotojo Z. Š. deklaruojamoje eismo įvykio vietoje ir kad tyrimui pateiktos medžiagos objektyviais duomenimis negalima pagrįsti automobilio vairuotojo nurodomų eismo įvykio aplinkybių , kad nurodomoje eismo įvykio vietoje jo vairuojamas automobilis susidūrė su nenustatyta transporto priemone (14-17 b.l, t.3), o tuo tarpu UAB „Transporto studijos“ specialistai duoda tikėtinas išvadas dėl automobilio sugadinimo pobūdžio (43-59 b.l., t.1). Specialisto išvada vertintina, kaip rašytinis įrodymas byloje. Vertinant jas , atsižvelgtina į tai, kad pateikiant išvadas , specialistai neturėjo pakankamai duomenų apie patį eismo įvykį ir negalėjo duoti tikslių išvadų. Iš LTEC specialistų daromų išvadų matyti, kad specialistai faktiškai pripažįsta, jog užfiksuoti po eismo įvykio automobilio kai kurie išoriniai apgadinimai galėjo rastis dviejų automobilių galimo tiesioginio kontakto 2008-08-10 įvykio metu, jei įvykio vieta būtų tinkamai apžiūrėta. Duodantys išvadą, specialistai nesiaiškino, kokie veiksniai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su padarytais automobilio apgadinimais, nebuvo atsižvelgta į tokias aplinkybes, kaip kelio dangos nebuvimą įvykio vietoje, kelio dangos duobėtumą, duobių gylį ,žvyruotumą, neįvertinta aplinkybės dėl oro pagalvės iššovimo, dėl greičio, ieškovo paaiškinimai dėl automobilio sužalojimo , kelių techninei tarnybai jį keliant hidrauliniais kėlikliais. Specialistai remiasi tik policijos pateikta įvykio medžiaga, tačiau autoįvykio metu , neesant eismo dalyvių sužalojimo, buvo fiksuojama tik automobilio padėtis bei jo apgadinimai, nebuvo atlikta išsami autoįvykio vietos apžiūra, taigi duodant išvadą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad nebuvo informatyvi įvykio vietos apžiūra. Atsakovo atstovas, jam pranešus apie įvykį, neatvyko, nedalyvavo apžiūrint įvykio vietą, ją apžiūrėjo tik 2008 09-16 d.bei 2008-11-13 d.,Specialistų išvados yra grindžiamos ne išsamiais duomenimis apie įvykio vietoje rastus tokio susidūrimo pėdsakus, o tik duomenimis apie sugadinto automobilio padėtį įvykio metu, nustatytus jo apgadinimus po eismo įvykio , todėl pagrįstai teismo nebuvo pripažintos pagrįstomis.
Vertinant specialisto išvadą , pagrįstai teismas atsižvelgė į tai, kad ji buvo atlikta tik iš fotonuotraukų, kurios darytos ne įvykio vietoje ir ne iš karto po įvykio, o praėjus kuriam laikui, automobilį transportavus į kitą vietą, dėl ko galėjo pakisti ir automobilio būklė. Specialistai neapžiūrėjo automobilio, jiems nebuvo pateiktos apžiūrai ir sugadintos automobilio detalės . Išvados pateiktos tik apžiūrėjus ir įvertinus pateiktas fotonuotraukas,specialisto išvadoje nenurodytas fotonuotraukų atlikimo laikas .Pastarosios nebuvo reikalaujama forma įformintos, atskirose nuotraukose nėra atžymų apie tai, kokio automobilio detalės yra užfiksuotos nuotraukose, nėra duomenų, kaip įtvirtinti įrodymai. Detalios automobilio detalių, mazgų fotonuotraukos kelia abejones dėl jų patikimumo , jos buvo atliktos autoserviso darbuotojų, nedalyvaujant ieškovui, kuris būtų galėjęs atkreipti dėmesį į atitinkamus sugadinimus. Ieškovui buvo apribota galimybė dalyvauti įrodymų fiksavime, rinkime, pateikime, o taip pat paneigti specialistų išvadas. Atsakovui pradėjus nuostolių sureguliavimo procedūras, automobilis buvo suremontuotas, dėl ko nebegalima autotechninė ekspertizė, kad objektyviai įvertinti eismo įvykio mechanizmą ir nustatyti , ar techniniu požiūriu yra pagrįstas ieškovo aiškinimas apie automobilio sugadinimus jo nurodytomis aplinkybėmis, kuri remiantis moksliniais tyrimais būtų galėjusi duoti moksliškai pagrįstas išvadas apie bylai reikšmingas aplinkybes. Specialistų išvados pagrįstos ją atlikusių asmenų nuomone, neatliekant atitinkamų tyrimų, išvados parengtos ne remiantis moksliniais tyrimais ar kompiuterinės programos modeliavimo pagalba, neįvertinus visos byloje surinktos medžiagos, visų faktinių aplinkybių. Bylos medžiaga patvirtina, kad nepateikus ekspertiniam tyrimui tyrimo objekto –automobilio Peugeot 407 v.n (duomenys neskelbtini), nėra galimas tinkamų išvadų davimas , ką nurodė Lietuvos teismo ekspertizių instituto ekspertas, atsisakydamas atlikti autotechninį tyrimą (16-17b.l., t.2 ). Šiuo atveju ieškovo kaltę turėjo įrodyti atsakovas.
Kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų inscenizavęs autoįvykį byloje. Iš byloje turimų duomenų negalima spręsti, kad ieškovas buvo nesąžiningas, draudikui neteisingai nurodydamas eismo įvykio aplinkybes, nes nėra paneigta ieškovo versija apie 2008-08-10 eismo įvykio aplinkybes ir byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių besąlygiškai patvirtinti ieškovo nesąžiningumą.
Įvertinusi minėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir kruopščiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertino specialistų išvadas kiekvieną atskirai ir visumoje kitų įrodymų kontekste, todėl padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų tikėtinumo taisyklę ir pagrįstai padarė išvadą, kad pagal esamus byloje įrodymus labiau tikėtina buvus draudiminį įvykį nei nebuvus. Byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog įvykio pripažinimą nedraudiminiu nagrinėjamu atveju galėjo sąlygoti suklastoti duomenys apie įvykio aplinkybes bei padarinius .
Atmetus apeliacinį skundą , iš apelianto valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 12,75 Lt(CPK 88 str. 1 d. 3 p.,92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u taria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011m. vasario 07 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš UADB „Ergo Lietuva“ 12,75 Lt (dvylika litų 75 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.