- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- 1-644-1093/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25159-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Advokatai
- Gediminas Kažys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas - Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme laisvės apribojimu vieneriems metams su įpareigojimais,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Š. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent jis 2019 m. birželio 15 d. apie 20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su savo sugyventine A. D. metu, sudavė jai oro ventiliatoriumi ne mažiau kaip 4 kartus į dešinę ranką, o A. D. išbėgus į lauką, dar sudavė jai oro ventiliatoriumi ne mažiau kaip 4 kartus į nugarą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. D. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
R. Š. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad gyveno kartu su A. D. jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Jis 2019 m. birželio 15 d. sėdėjo šio namo svetainėje ir vienas gėrė degtinę, išgėrė 0,7 l talpos butelį, buvo gerokai apsvaigęs nuo degtinės. A. D. taip pat buvo svetainėje, tačiau buvo blaivi, negėrė. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kadangi buvo karšta, kambaryje buvo įjungtas ant stovo esantis ventiliatorius, maždaug 1,2 metro aukščio. Jis iš pykčio paėmė ir iš visos jėgos metė ventiliatorių į A. D., tačiau nepataikė, ventiliatorius nukrito ant žemės ir sulūžo į dalis. Tuomet R. Š. paėmė ventiliatoriaus lūžusią dalį – groteles, ir trenkė A. D. 2-3 kartus per dešinę ranką. Tuomet A. D. išbėgo į lauką, o jis surinko visus ventiliatoriaus gabalus ir nešė išmesti likučius. A. D. stovėjo lauke, netoli lauko durų, tad eidamas pro ją, metė į ją kelias ventiliatoriaus plastikines dalis, kurias turėjo rankose. Nežino, ar pataikė. Tuomet apsisuko ir nuėjo į namus miegoti. R. Š. neigė telefono pakrovėju sudavęs A. D.. R. Š. parodė, kad gailisi to, ką padarė, teigė savo sugyventinės A. D. atsiprašęs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė iš esmės tokius pačius parodymus, išskyrus tai, kad nurodė, jog lauke, metęs į nukentėjusiąją ventiliatoriaus dalis, pataikė ar tai į koją, ar tai į ranką, bet ne į nugarą (b. l. 88-91, 97-98).
Nukentėjusioji A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad jos namuose 2019 m. birželio 15 d. apie 20 val. kaltinamasis vienas gėrė degtinės butelį grįžęs iš darbo ir tarp jų kilo konfliktas. Jis sėdėjo svetainėje, prie jo stovėjo ventiliatorius ir to konflikto metu jis metė ventiliatorių per kambarį į nukentėjusiąją. Ji atsitraukė, todėl ventiliatorius sudužo atsitrenkęs į žemę. Tada jis miegamajame priėjęs prie nukentėjusiosios sudavė su ventiliatoriaus dalimi jai porą kartų į dešinę ranką. Skausmą juto. Tada nukentėjusioji išbėgo į lauką. Kaltinamasis surinko ventiliatoriaus dalis, su jomis išėjo į lauką ir metė jas į nukentėjusiąją, ji pasisuko ir kažkuria dalimi gavo į nugarą. Nukentėjusioji paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad lauke ją keturis kartus mušė su ventiliatoriaus dalimi, ji taip pat teigė neprisimenanti, kad kaltinamasis kai būtų sudavęs pakrovėju. Nurodė, kad po įvykio buvo įpykusi, todėl, duodama parodymus, galėjo perdėti, iš išgąsčio gal kažką ne taip pasakyti. Nukentėjusioji su kaltinamuoju kitą rytą susitaikė, jis atsiprašė, ji jam atleido.
Ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad 2019 m. birželio 15 d. apie 20 val. jos sugyventiniui R. Š. grįžus į namus, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji perjungė kitą televizoriaus kanalą. Prie R. Š. stovėjo elektrinis oro ventiliatorius, kurį jis paėmęs, metė į nukentėjusiąją, bet nepataikė. Pamačiusi, kad R. Š. darosi agresyvus, nubėgo į miegamąjį kambarį, į kurį iš paskos atėjo R. Š. su tuo pačiu ventiliatoriumi rankoje ir maždaug 4 kartus trenkė juo jai per dešinę ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. R. Š., išėjęs į kambarį, liepė jai atnešti ventiliatorių. Jai nunešus ventiliatorių, R. Š. mėgino jį įjungti. Nesigavus, R. Š. paėmė šalia buvusį telefono pakrovėją ir, klausdamas jos, kodėl ji verkia, trenkė jai po vieną kartą per kiekvieną koją. Nukentėjusioji parodė, kad R. Š. nuo jos atsitraukus, ji išbėgo į lauką, tačiau R. Š. ją pasivijo namo kieme su oro ventiliatoriumi rankoje ir dar maždaug 4 kartus trenkė tuo ventiliatoriumi per nugarą, taip dar kartą sukeldamas jai fizinį skausmą. Papildomos apklausos metu ji papildomai parodė, kad dėl patirtų sužalojimų, kurie buvo labai nežymūs, į jokią gydymo įstaigą nesikreipė. Pas teismo medicinos ekspertą dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nenuvyko, kadangi R. Š. jos atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 30-31, 43-44).
Liudytojas Ovidijus Zlatkauskas teismo posėdyje parodė, kad yra Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – VPK) Molėtų rajono policijos komisariato (toliau ir - PK) Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, jis priiminėja policijos patalpose pareiškimus, apklausia asmenis liudytojais. Nagrinėjamo įvykio neprisimena. Paprastai asmens pareiškime nurodoma įvykio esmė, o detaliau įvykis aprašomas apklausos protokole. Visada asmens klausiama, iš kurios rankos ir kur trenkė, kiek kartų. Pareigūnai bando kuo daugiau išsiklausinėti, kad būtų viskas aiškiau.
Liudytojas Saulius Verikas teismo posėdyje parodė, kad yra Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Liudytojas apklausė nukentėjusiąją vieną kartą ir su kaltinamuoju teko bendrauti. Buvo gautas pranešimas dėl smurto. Nukentėjusią liudytojas apklausė jau į tyrimo pabaigą, jos parodymai užfiksuoti byloje. Liudytojai įspėjami dėl melagingų parodymų davimo. Kiek pamena, nukentėjusioji aiškino kitas aplinkybes, negu buvo užfiksuota – pirmoje apklausoje buvo nurodytas dar vienas smurto atvejis, o atvykus pas liudytoją aiškino, kad kito įvykio nebuvo. Nukentėjusioji nebuvo išsigandusi, ji buvo su atstovu. Papildomos apklausos protokole rašė tik tai, ko nebuvo pirmoje apklausoje. Visą laiką paklausiama, ar žmogus atsimena ankstesnius parodymus. Liudytojas tiksliai neatsiminė, ar nukentėjusioji pasakė, kad atsimena, ar liudytojas jai davė paskaityt ankstesnius parodymus.
Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Andriaus Novodvorsko 2019 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2019 m. birželio 16 d. 00 val. 01 min. patikrinus A. D. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0153 (patikros sertifikato Nr. 0974658), nustatyta, kad ji blaivi (b. l. 27).
2019 m. birželio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole bei jo priede – fotolentelėje – užfiksuota įvykio vieta (gyvenamasis namas ir šalia jo esanti teritorija), esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu ant vejos, esančios šalia rytinės namo pusės, rasta baltos spalvos laido dalis. Lauke, prie pietinėje namo pusėje stovinčių trijų juodos spalvos plastikinių konteinerių, ant žolės rastos baltos spalvos oro ventiliatoriaus detalės. Apžiūrint namo vidų, vonios kambaryje, kurio grindys dengtos plytelėmis, rastos išmėtytos įvairios higienos priemonės, grindų valymo šluota. Namo miegamajame kambaryje šalia lovos, ant patalynes bei rankšluosčių rastas apskritas, su kiauryme viduje, oro ventiliatoriaus dangtis. Priešingoje lovos pusėje, ant grindų rastos sudėtos dėžės, viena iš kurių - oro ventiliatoriaus kartoninė pakuotė. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotos kraujosruvos ant A. D. kūno: ant dešinės rankos, nugaros srityje ir juosmens srities nugarinėje dalyje. Įvykio vietos apžiūros metu paimtos oro ventiliatoriaus detalės ir laido dalis (b. l. 7-18).
2019 m. liepos 2 d. daiktų apžiūros protokole ir jo priede - fotolentelėje - užfiksuota oro ventiliatoriaus detalių ir laido dalies, paimtų 2019 m. birželio 15 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Dauguma oro ventiliatoriaus detalių apgadintos (b. l. 19-24).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, savo šeimos nario – A. D., su kuria gyveno ir vedė bendrą ūkį, atžvilgiu. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme dėl esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo parodymai dėl nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo yra nuoseklūs. Kaltinamasis viso proceso metu neigė dvi jam inkriminuojamas aplinkybes – kad sudavė nukentėjusiajai per kojas telefono pakrovėju ir kad sudavė nukentėjusiajai oro ventiliatoriumi lauke ne mažiau kaip 4 kartus į nugarą.
Nukentėjusioji iš karto po įvykio 2019 m. birželio 16 d. apklausiama kaip liudytoja nurodė, kad R. Š. jai sudavė namuose telefono pakrovėju per kojas, o jai išbėgus į lauką, jis ją pasivijo su ventiliatoriumi rankoje ir dar maždaug keturis kartus trenkė juo per nugarą. Šių aplinkybių ji neneigė ir ją apklausiant papildomai ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau teisme nukentėjusioji šiuos savo parodymus paneigė. Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, duomenų, patvirtinančių, kad namuose R. Š. nukentėjusiajai telefono pakrovėju trenkė per kojas, nenustatyta, taigi ši aplinkybė neįrodyta, todėl iš kaltinimo šalintina. Tačiau aplinkybę, kad R. Š. nukentėjusiajai lauke ventiliatoriaus dalimi sudavė į nugarą, patvirtina byloje surinkti duomenys. Šią aplinkybę patvirtina tiek pirminiai nukentėjusiosios parodymai, duoti iš karto po įvykio, tiek papildomos apklausos protokolas, tiek nuotraukos, kuriose matomos ant A. D. nugaros buvusios kraujosruvos (b. l. 18). Teismo vertinimu, vien lengvu mostu link nukentėjusiosios mestomis sulūžusio ventiliatoriaus plastikinėmis dalimis, kaip kad įvykio aplinkybes aiškino kaltinamasis ir nukentėjusioji teisme, tokios ryškios žymės per palaidinę negalėjo būti padarytos. Nuotraukose užfiksuotų ant nukentėjusiosios nugaros buvusių kraujosruvų žymės atitinka tiek nukentėjusiosios pirminiuose parodymuose nurodytą sudavimo oro ventiliatoriumi vietą, tiek ir stiprumą. Atsižvelgęs į kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykių kontekstą, kad jie po įvykio susitaikė ir nukentėjusioji kaltinamajam atleido, teismas labiau patikimais laiko pirminius nukentėjusiosios parodymus, duotus iš karto po įvykio, kurių ji nepaneigė papildomos apklausos metu ir kuriuos taip pat patvirtina kiti bylos duomenys. Todėl teismas laiko įrodyta kaltinamojo neigiamą jam inkriminuojamą aplinkybę, kad jis, nukentėjusiajai išbėgus į lauką, dar sudavė jai oro ventiliatoriumi ne mažiau kaip 4 kartus į nugarą.
Taigi R. Š. savo tyčiniais veiksmais ir būdamas neblaivus savo sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, nes 2019 m. birželio 15 d. apie 20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje sudavė jai oro ventiliatoriumi ne mažiau kaip 4 kartus į dešinę ranką, o A. D. išbėgus į lauką, dar sudavė jai oro ventiliatoriumi ne mažiau kaip 4 kartus į nugarą. Nėra abejonės, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, ką ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino teisme. Kaltinamasis buvo neblaivus, tai patvirtino tiek jis pats, tiek ir nukentėjusioji. Jis veikė iš pykčio, kas patvirtina jo tiesioginę tyčią sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra.
Bausmės skyrimas
R. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių prisipažino nuo pat proceso pradžios ir nuoširdžiai dėl padaryto nusikaltimo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad R. Š. neigė dvi pirmiau minėtas jam inkriminuojamas aplinkybes, kurių viena ir šalintina iš kaltinimo kaip neįrodyta, teismui nesudaro pagrindo išvadai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra. R. Š. įvykio metu buvo neblaivus, jis galėjo visų aplinkybių tiksliai ir neatsiminti, tačiau dėl esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių jis savo kaltę pripažino, jas nurodė, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, nevengė atsakomybės, jis taip pat atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė.
Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, atlikdamas vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, jam paskirtą Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį. Nors kaltinamajame akte ši aplinkybė nenurodyta kaip R. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau jo teistumas kaltinamajame akte nurodytas, todėl teismas iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų sprendžia, kad yra R. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). Be to, tai, jog R. Š. yra recidyvistas, savo baigiamojoje kalboje nurodė ir prokurorė. Tokios praktikos laikomasi ir kitose bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367/2013, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-174-478/2018).
Skirdamas R. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, baigta ir padaryta tiesiogine tyčia, taip pat į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas 8 kartus, dirba (b. l. 72), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 74), (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė nurodė, kad yra gavusi žodinių nusiskundimų dėl R. Š. elgesio (b. l. 76), R. Š. lankėsi pas vaikų ir paauglių psichiatrę Molėtų r. PSPC. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 64), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 66), 2019 m. rugsėjo 5 d. pats savo iniciatyva išklausė kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b. l. 146). Įvertinęs visas šias kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Š. paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis.
Jau minėta, kad R. Š. nusikaltimą padarė, atlikdamas 1 metų laisvės apribojimo bausmę, jam paskirtą Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, todėl bausmės bendrinamos BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka iš dalies sudedant – prie nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedama neatliktos laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2019 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, dalis. Bendrinant bausmes, švelnesnė bausmė keičiama griežtesne pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytą taisyklę.
Į paskirtą bausmę įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 16 d. 8 val. 20 min. iki 2019 m. birželio 17 d. 17 val. 40 min., t. y. dvi paros.
Teismas, įvertinęs R. Š. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog yra pagrindas atidėti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis). Nors R. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, bausmės vykdymo laikotarpiu, tačiau nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio 1 dalies taikymui svarbios ir kitos aplinkybės. Teismų praktikoje kaltininko teistumas vertinamas kaip viena iš jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, kuri visų kitų jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumoje neturi išskirtinės reikšmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256-976/2016).
Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis dėl esminių nusikaltimo aplinkybių savo kaltę pripažino nuo pat proceso pradžios, jau kitą rytą po įvykio nuvyko į policijos komisariatą apklausai, jis gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, pretenzijų neturi. Bylos duomenimis kaltinamasis toliau dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, savo iniciatyva išklausė kursą apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai, kaip teigė posėdyje – po įvykio nebevartoja alkoholinių gėrimų, gali susivaldyti, naujų teisės pažeidimų nepadarė, yra jauno amžiaus. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų kaltinamojo turimus teigiamus socialinius ryšius, padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltinamasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl teismas, įvertinęs visą visumą duomenų, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam dar gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl jam taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Teismo vertinimu, BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose numatytos pareigos teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje bei sudarys prielaidas siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.
Tuo atveju, jei R. Š. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu gali kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Vadinasi, sėkminga nuteistojo probacija priklausys tik nuo jo paties tolimesnių veiksmų. Tik tinkamai vykdydamas visus jam paskirtus įpareigojimus, visas probacijos tarnybos darbuotojų rekomendacijas, pavyzdingai elgdamasis ir sąžiningai dirbdamas, R. Š. gali įrodyti, kad gali siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis ir gyventi tik pagal visuomenei priimtinas normas.
Kaltinamajam 2019 m. birželio 17 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 m atstumu. Kardomosios priemonės terminas teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pratęstas iki 2019 m. lapkričio 17 d. Taigi nuosprendžio priėmimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės taikymo terminas yra pasibaigęs, todėl laikytina, kad kardomoji priemonė nebegalioja.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - oro ventiliatoriaus detalės ir oro ventiliatoriaus laido dalis, paimtos 2019 m. birželio 15 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), saugomos Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK, adresu Troškūnų g. 3, Anykščiai (2019 m. rugpjūčio 6 d. kvitas B serija BBB Nr. 1000526), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (b. l. 25-26).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais
nusprendžia:
(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, R. Š. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, pridedant Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu R. Š. paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, R. Š. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2019 m. birželio 16 d. 8 val. 20 min. iki 2019 m. birželio 17 d. 17 val. 40 min., t. y. dvi paras.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, R. Š. paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - oro ventiliatoriaus detales ir oro ventiliatoriaus laido dalis, paimtas 2019 m. birželio 15 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), ir saugomas Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK, adresu Troškūnų g. 3, Anykščiai (2019 m. rugpjūčio 6 d. kvitas B serija BBB Nr. 1000526), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.