Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl nuteistajam E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), žinomas paskutinės gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, visą bausmės laikotarpį nuteistasis įpareigotas būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra; pradėti dirbti arba tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį. Bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 16 d.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė jame nurodytais pagrindais.

Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė teikimą tenkinti, pritarė teikime nurodytiems argumentams. Prokuroras pastebėjo, kad nuteistasis su Probacijos tarnyba tinkamai nebendradarbiauja, jo buvimo vieta nėra žinoma. Be kita ko, pastarasis padarė ne vieną administracinį nusižengimą, įskaitant ir smulkią vagystę. Akivaizdu, kad E. M. nesilaiko visuomenėje patvirtintų normų ir daro vis naujus pažeidimus, todėl tikslinga sugriežtinti pastarajam paskirtą bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistojo E. M. gynėja nurodė, kad nors iš tikrųjų nuteistasis retai bendrauja su Probacijos tarnyba, tačiau Probacijos tarnybos teikimas teisme yra sprendžiamas pirmą kartą. Nuteistasis dalį jam paskirtos bausmės vykdymo laikotarpio gydėsi ligoninėje, todėl dar šį kartą tikslinga pastarajam suteikti šansą ir paskirtos bausmės nekeisti.

Nuteistasis E. M. vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo. Su nuteistuoju buvo bandoma susisiekti jo nurodytais kontaktiniais mobilaus ryšio telefono numeriais, tačiau dalis jų buvo išjungti, kitu - atsiliepė nenustatytas asmuo, kuris nurodė, kad nežino kur yra E. M., tačiau iš fone girdimo pokalbio buvo galima suprasti, kad asmuo žino kur yra nuteistasis ir naudojasi pastarojo mobilaus ryšio telefono numeriu. Be kita ko, nuteistajam Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – atvesdinimas, tačiau nuteistojo į teismo posėdį nepavyko atvesdinti.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas tenkinamas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalį, teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais.

Laisvės apribojimas – viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų bei įpareigojimų) taikymas nuteistajam. BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu vadovaujantis BK 49 ir 65 straipsnių nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, jog laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro visuma pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje, todėl nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų, laikoma, kad laisvės apribojimo bausmė nevykdoma, o jos nevykdymas sudaro teisinį pagrindą šią bausmę keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui akivaizdu, kad nuteistajam tinkamai vykdant vieną iš teismo paskirtų įpareigojimų, tačiau netinkamai vykdant, ar visai nevykdant kito įpareigojimo ar jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, laisvės apribojimo bausmė vis tik gali būti pakeista areštu. Taigi, teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė nuteistajam gali būti pakeista areštu tik tuo atveju, jei jis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Teismų praktikoje vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikomas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, o taip pat ir pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimas ir kita, išskyrus atvejus, kai tai daroma dėl objektyvių arba kitų svarbių priežasčių.

Sprendžiant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą, teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtus įpareigojimus įvykdyti, ar įpareigojimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Teismas, svarstydamas laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, taip pat turi patikrinti, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 1S-150-557/2017).

Susipažinus su Probacijos tarnybos pateiktu teikimu ir nuteistojo E. M. asmens byla, nustatyta, kad nuteistasis E. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu visą bausmės laikotarpį buvo įpareigotas: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra; 2) pradėti dirbti arba tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Taip pat visą bausmės laikotarpį jam uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas (a. b. l. 3-7).

Probacijos tarnyba pastarojo elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. spalio 17 d. Su E. M. 2023 m. spalio 18 d. buvo susisiekta telefonu, pokalbiu metu jis buvo informuotas, kad buvo gautas jo atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis, kuriuo jam buvo paskirta perduota vykdyti laisvės apribojimo bausmė (a. b. l. 8-15). Minėtos aplinkybės pagrindu teismas daro išvadą, kad E. M. buvo žinomas faktas apie jam paskirtą ir jau perduotą vykdyti teismo paskirtą bausmę, tačiau nepaisant tos aplinkybės nuteistasis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nukreiptų į šios bausmės vykdymą.

Nepaneigtina aplinkybė, kad nuteistasis šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, tačiau šie duomenys, sugretinti su nuteistojo asmens bylos duomenų visuma, nesuteikia pagrindo teigti, kad E. M. tinkamai vykdo jam paskirtą bausmę ir jos nevengia.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis priežiūros laikotarpiu buvo tris kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn, t. y. 2023 m. spalio 19 d. nutarimu pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį už tai, kad važiavo viešuoju transportu be bilieto; 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimu pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilių girtumas būdamas viešoje vietoje, savarankiškai sunkiai paėjo, nesiorientavo aplinkoje ir savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę; 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimu pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, už tai, kad važiavo viešuoju transportu neturėdamas bilieto (b. l. 8-101). Duomenų apie paskirtų administracinių nuobaudų sumokėjimą nėra. Taip pat matyti, jog nuteistajam buvo pradėta administracinė teisena pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis parduotuvėje paėmė alkoholinį gėrimą ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs, tačiau prekė grąžinta parduotuvei. Dėl šio administracinio nusižengimo nėra priimtas nutarimas, todėl nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą, į jį neatsižvelgtina. Kita vertus, visuma prieš tai aptartų duomenų leidžia manyti, jog nuteistasis E. M., nepaisant jo atžvilgiu neseniai priimto apkaltinamojo nuosprendžio, visgi linkęs nesilaikyti įstatymų ir elgtis visuomenei nepriimtinu būdu – daryti naujus teisės priešingus pažeidimus (administracinius nusižengimus).

Be kita ko, iš pirmiau išdėstyto bei byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis, darydamas naujus administracinius nusižengimus, taip pat nesilaiko vieno iš jam teismo paskirto draudimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį. Tai reiškia, kad pastarasis ne tik nepaiso jam privalomo ir teismo paskirto draudimo, tačiau to draudimo nesilaikymą įgyvendina atlikdamas teisei priešingus veiksmus – realizuodamas administracinio nusižengimo sudėtį. Kaip buvo minėta ankstesnėje nutarties dalyje, nuteistasis E. M. vieną iš administracinių nusižengimų padarė būdamas pakankamai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,44 promilių girtumas).

Iš pateikto Probacijos teikimo ir nuteistojo asmens bylos turinio taip pat matyti, kad nuteistasis, informuotas apie pradėtą vykdyti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, su Probacijos tarnyba, bendravo epizodiškai ir nebuvo suinteresuotas tęsti šį bendravimą. Nuo 2023 m. spalio 18 d. pastarasis su Probacijos tarnyba tik kelis kartu bendravo telefonu (a. b. l. 13-14). Jis realiai į Probacijos tarnybą sutartu laiku neatvykdavo, kartotinai bandant su E. M. susisiekti telefonu, jo naudojami mobiliojo ryšio telefono numeriai neretai buvo išjungti. Ši aplinkybė buvo nustatyta ir teismui bandant susisiekti su nuteistuoju. Be kita ko, nuteistasis E. M. neretai keičia savo gyvenamąsias vietas, apie tai iš anksto Probacijos tarnybos neinformuoja, dažnu atveju jo buvimo yra nežinoma, todėl Probacijos tarnyba neturi galimybės kontroliuoti kaip nuteistasis E. M. vykdo kitą jam teismo įpareigojimą – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra.

Be visų pirmiau aptartų aplinkybių, nepaneigtina, kad dalyje laikotarpio, kuriuo metu Probacijos tarnyba bandė susisiekti su nuteistuoju E. M., pastarasis gydėsi psichiatrinėse ligoninėse. Kita vertus, pastarojo gydymosi laikotarpis netrūko ilgiau nei mėnesį, todėl akivaizdu, kad per tą laiką, kol E. M. nesigydė, jis galėjo aktyviai bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, tačiau nesant jokių objektyvių ir jį pateisinančių priežasčių, to nedarė ir pasižymėjo atsainiu požiūriu tiek į teismo paskirtus įpareigojimus, tiek į pačią bausmę apskritai.

Taigi, apibendrinus konstatuotina, kad nuteistasis E. M., žinodamas apie jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę bei jam paskirtus įpareigojimus ir draudimą, didžiąją dalį (vykdo tik vieną – registruojasi Užimtumo tarnyboje) jų vykdo netinkamai arba apskritai nevykdo. Iš esmės, nuteistasis nuo pat pradžių realiai vengia vykdyti bausmę. Jis nesilaiko jam nustatyto draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, nuteistasis visiškai nebendradarbiauja su Probacijos tarnyba, nenurodo savo gyvenamosios vietos, nenurodo savo būvimo vietos, dėl ko Probacijos tarnyba apskritai negali kontroliuoti kaip pastarasis vykdo teismo įpareigojimą – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra. Galiausiai, bausmės vykdymo metu nuteistasis daro kitus teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus). Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam paskirta bausmė – laisvės apribojimas, nėra pakankamai efektyvi BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams užtikrinti.

Nustačius nuteistojo vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę, konstatuotina būtinybė pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę į areštą (BK 48 straipsnio 8 dalis), todėl Probacijos tarnybos teikimas tenkintinas. Vadovaujantis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, t. y. vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis), laisvės apribojimo bausmė keistina į areštą, nustatant maksimalią už nusikaltimo padarymą įstatymo leidžiamą arešto bausmės trukmę – 45 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Sąlygų, dėl kurių E. M. negalėtų atlikti arešto bausmės (BK 49 straipsnio 6 dalis), nenustatyta.

Teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu. Pažymėtina, jog šiuo atveju negatyvių padarinių atsiradimas yra natūralus nuteistojo netinkamo elgesio rezultatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, 49 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

tenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu nuteistajam E. M. paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. M. sulaikymo vykdant šią nutartį dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.