- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- e2-6357-1051/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02721-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ ir trečiojo asmens ieškovo pusėje uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atstovei advokatei I. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui ieškovo pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NT paslaugos“ pradiniu 2019 m. balandžio 9 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškovo naudai 28402,15 Eur skolą, 40,00 Eur baudą, 387,51 Eur palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė priteisti atsakovui iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Emilė“ 30418,13 Eur skolą, 1645,93 Eur delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų. 2019 m. sausio 22 d. atsakovas ir UAB „Emilė“ pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir atsakovo įsiskolinimas UAB „Emilė“ buvo sumažintas iki 28402,15 Eur sumos. 2019 m. vasario 22 d. tarp UAB „Emilė“ ir ieškovo buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Emilė“ besąlygiškai ir neatšaukiamai perleido ieškovui 28402,15 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovą. 2019 m. vasario 25 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovą apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą bei pateikė atsakovui sutarties kopiją, reikalaudamas įvykdyti prievolę - sumokėti ieškovui 28402,15 Eur. Atsakovas atsisakė sumokėti ieškovui 28402,15 Eur skolą.
3. Papildomai nurodė, jog atsakovas laiku nemokėjo nuomos mokesčio, ko pasėkoje susidarė įsiskolinimas. Atsakovas pripažino 28402,15 Eur dydžio įsiskolinimą 2019 m. sausio 22 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte. Atsakovas buvo paragintas ieškovo atsiskaityti gera valia, tačiau prievolės geruoju neįvykdė. Atsakovas toliau naudojasi patalpomis, nemokėdamas nuomos mokesčio. Pradinė nuomos sutartis, kurios pagrindu atsirado skola, buvo sudarytą šalių tikintis abipusės naudos, t. y. atsakovas, siekdamas gauti paslaugas, o ieškovas - gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų - vengia mokėti už suteiktas paslaugas. Nors ieškovas sutartinius įsipareigojimus iš savo pusės įvykdė pilna apimtimi, atsakovas laiku neatsiskaitė už išnuomotą turtą. Kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Atsakovas akivaizdžiai praleido mokėjimų terminus, todėl jam kyla pasekmės, numatytos 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme Nr. IX- 1873, t. y. ieškovas įgyja teisę reikalauti iš atsakovo 40,00 Eur baudą. Kadangi atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo taip pat turi būti priteistos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo reikalaujamos priteisti sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovo ieškinys yra grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių yra kildinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas neturintis jokio teisinio pagrindo, dėl ko ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Nurodė, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 12 d. byloje buvo išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu buvo išieškota didžioji dalis priteistos sumos, t. y. 64251,02 Eur. 2017 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminas nepraleistas, nes nors UAB „Emilė“ apeliacinis skundas teismą pasiekė gerokai pavėluotai, tačiau tai įvyko būtent dėl pašto kurjerio kaltės, todėl sprendimo apskundimo terminas nelaikytinas praleistu. Teismui priėmus UAB „Emilė“ apeliacinį skundą bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir tęsiamas toliau, jau po to, kai iš esmės pagal įsigaliojusį teismo sprendimą antstolis iš UAB „Emilė“ atsakovo naudai buvo išieškojęs didžiąją dalį priteistos sumos, t. y. 64251,02 Eur. Galiausiai, pasibaigus bylos pagal atsakovo ieškinį UAB „Emilė“ nagrinėjimui, rezultate atsakovo naudai iš UAB „Emilė“ buvo priteista 32268,53 Eur suma, dėl ko, po to, kai antstolis pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (o sprendimas įsiteisėjo dėl to, kad UAB „Emilė“ apeliacinis skundas dėl pašto kurjerio kaltės beveik šešis mėnesius nepasiekė teismo) išieškojo 64251,02 Eur sumą, ir įskaičius UAB „Emilė“ skolą už valstybinės žemės nuomą už 2015 metus susidarė 28402,15 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio permoka. Po 2018 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2(duomenys neskelbtini) paskelbimo, UAB „Emilė“ nesikreipė į atsakovą dėl susidariusios permokos grąžinimo. Atsakovui atlikus savo biudžeto inventorizaciją, atsakovas savo iniciatyva 2019 m. sausio 22 d. kreipėsi į UAB „Emilė“ ir tuo pačiu buvo išsiųstas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame buvo oficialiai užfiksuota UAB „Emilė“ permoka atsakovui t. y. 28402,15 Eur suma. Taigi, ieškovo ieškinyje minima 28402,15 Eur suma yra ne skola už patalpų nuomą, o UAB „Emilė“ permoka už valstybinės žemės nuomą. Atsakovas ir UAB „Emilė“ niekada nebuvo sudarę ieškovo minimos patalpų nuomos sutarties. Iš tiesų atsakovas nesinuomoja jokių patalpų nei iš UAB „Emilė“, nei iš UAB „NT paslaugos“, todėl yra nesuprantama, kaip ir kodėl yra kuriama ši fikcija. Pažymėjo, kad atsakovas sutinka, kad šiuo metu disponuoja susidariusia UAB „Emilė“ permoka už valstybinės žemės nuomą ir ketina ją grąžinti, tačiau ši suma yra grąžintiną ne UAB „NT paslaugos“, o būtent UAB „Emilė“.
5. Papildomai nurodė, kad 2018 m. lapkričio 8 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisykles (toliau - Taisyklės), kurių 47 punktas numato, kad nuomos mokesčio permoka grąžinama per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, kai pateikia prašymą Apskaitos skyriui. Nepateikus prašymo dėl nuomos mokesčio permokos grąžinimo, nuomos mokesčio permoka įskaitoma į einamųjų metų mokestinį laikotarpį <...>. Šiose taisyklėse yra numatyta kokia tvarka ir terminais yra mokami mokesčiai už valstybinės žemės nuomą ir kaip mokesčio dydis yra apskaičiuojamas, o taip pat ir kokia tvarka ir terminais yra grąžinamos mokesčio permokos. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Taisyklėse, nei kituose įstatymuose nėra numatyta galimybės mokesčio mokėtojui perleisti teisės atgauti mokesčio permoką kitam asmeniui. Vadovaujantis Taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, mokesčio permokos yra grąžinamos tam pačiam mokesčio mokėtojui, kuris jas įmokėjo. Žinant visas šias aplinkybes ir ieškovo nurodomos 2019 m. vasario 22 d. kreditorinių reikalavimų perleidimo kontekste, darytina prielaida, kad asmenys atstovaujantys tiek UAB „Emilė“, tiek UAB „NT paslaugos“ iš esmės nežino, iš kur yra atsiradusi minėta grąžintina suma. Būtent dėl to ieškovas sąmoningai klaidina teismą, kurdamas fikciją apie tariamą patalpų nuomos sutartį, kurios atsakovas nevykdė, ko rezultate atsirado „skola“. Faktą, kad UAB „NT paslaugos“ nežino iš kur kilusi ieškinyje nurodoma suma patvirtina ir ieškinyje dėstomas reikalavimas priteisti baudą ir palūkanas už praleistą mokėjimo terminą už tariamą patalpų nuomą. Kaip jau minėta, Taisyklių 47 punktas numato, kad mokesčio permoka grąžinama per 20 darbo dienų nuo prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos, tačiau Atsakovas iki šiol nėra gavęs tokio prašymo iš UAB „Emilė“, todėl bet koks baudos skyrimas ar delspinigių skaičiavimas šiuo atveju yra negalimas. Skola atsiranda, kuomet prievolę mokėti turintis subjektas laiku nesumoka teisę gauti mokėtiną sumą turinčiam asmeniui mokėtinos sumos. Šiuo atveju mato, kad 28402,15 Eur suma yra UAB „Emilė“ permoka už valstybinės žemės nuomą, o mokesčio permokos grąžinimo tvarką nustato Taisyklės, todėl tarp UAB „Emilė“ ir UAB „NT paslaugos“ sudaryta Kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartis yra laikytina niekine.
6. Be to, teigė, jog yra įtarimą keliantis UAB „Emilė“ tokios didelės pinigų sumos perleidimo kitam juridiniam asmeniui UAB „NT paslaugos“, būtent tokiu būdu, motyvas. Atsakovo turimais duomenimis, o ir taip pat iš viešai prieinamoje informacijoje aptinkamų duomenų susidaro įspūdis, kad UAB „Emilė“ yra faktiškai veiklos nevykdantis juridinis asmuo. Šios prielaidos yra daromos, remiantis VĮ Registrų centro pateikiamais duomenimis, t. y. UAB „Emilė“ turi tik vieną darbuotoją ir taip pat daugiau kaip tris metus piktybiškai neteikia metinių finansinių ataskaitų, dėl ko gali pagrįstai kilti įtarimas, kad UAB „Emilė“ veiklos nevykdo, o metinių finansinių ataskaitų neteikia dėl to, kad viešai prieinamoje informacijoje nesimatytų įmonės turimi įsiskolinimai. Atlikę detalesnę Lietuvos Respublikos teismų praktikos analizę, aptinka informaciją, kad UAB „Emilė“ turi didžiulių finansinių įsiskolinimų kitiems asmenims, UAB „Emilė“ turtas yra areštuotas ir šiuo metu yra parduodamas iš varžytinių, todėl mano, kad UAB „Emilė“ ir UAB „NT paslaugos“ sudaryta Kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartis galimai pažeidžia UAB „Emilė“ kreditorių teises, o atsakovas, būdamas sąžiningas ir atsakingas viešojo administravimo subjektas, veikdamas pagal gero viešojo administravimo principą privalo užsitikrinti, kad bet koks piniginių lėšų perdavimas kitam asmeniui ateityje jam pačiam neturėtu neigiamų finansinių padarinių, dėl ko neišvengiamai nukentėtu viešasis interesas.
Šalies argumentai
7. Ieškovas UAB „NT paslaugos“ po pateikto atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikė 2019 m. liepos 5 d. pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, kuriuo teismo prašė priimti ieškovo UAB „NT paslaugos“ pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, t. y. priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovui UAB „NT paslaugos“ iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 40,00 Eur baudą atsisakymo ir šioje dalyje bylą nutraukti. Likusioje dalyje ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškovo naudai 28402,15 Eur skolą, 387,51 Eur palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 649,00 Eur žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad ieškovas paaiškina teismui, kad savo reikalavimą atsakovui pareiškė kaip naujasis kreditorius, įsigijęs reikalavimo teisę į atsakovą iš pradinio kreditoriaus UAB „Emilė“, todėl ieškovui nebuvo žinomos visos faktinės aplinkybės, susijusios su atsiradusiu įsiskolinimu. Ieškovas, susipažinęs su atsakovo atsiliepime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, patikslino įsiskolinimo, kurį įsigijo iš pradinio kreditoriaus UAB „Emilė“ atsiradimo pagrindą ir pradinis kreditorius UAB „Emilė“ nurodė, kad perleistas įsiskolinimas atsirado atsakovo atsiliepime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas teikia teismui pareiškimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo ir pareiškia, kad įsiskolinimas, kurį įsigijo ieškovas iš pradinio kreditoriaus UAB „Emilė“, t. y. 28402,15 Eur, atsirado atsakovo atsiliepime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, o būtent, kaip permoka už valstybinės žemės nuomą. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimui faktinių aplinkybių patikslinimas neturi įtakos, kadangi ieškovas įsigijo reikalavimo teisę į atsakovą reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Atsakovas savo atsiliepimu pripažįsta ir patvirtina, kad turi įsiskolinimą pradiniam kreditoriui UAB „Emilė“. Ieškovas atsisako reikalavimo priteisti iš atsakovo 40,00 Eur baudą, kadangi, ieškovo vertinimu, įsiskolinimo atsiradimo pagrindas nėra susijęs su sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ir šiuo atveju atsakovui negali būti taikomos sankcijos, numatytos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo UAB „Emilė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo teismo prašo ieškovo UAB „NT paslaugos“ ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 28402,15 Eur skolą, 387,51 Eur palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 649,00 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos trečiojo asmens UAB „Emilė“ naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos. Papildomai nurodė, kad trečiasis asmuo pagrįstai ir teisėtai perleido ieškovui savo reikalavimo teisę į atsakovą dėl 28402,15 Eur sumos grąžinimo, kadangi įstatymas nenumato draudimo perleisti tokio reikalavimo teisės ir ieškovas pagrįstai pradėjo reikalauti iš atsakovo sumokėti 28402,15 Eur sumą. Pažymėjo, kad atsakovas neginčija reikalavimo teisės perleidimo sutarties, taip pat nenurodo jokių reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo pagrindų, todėl šiuo metu tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti ir vykdytina – atsakovas privalo sumokėti ieškovui 28402,15 Eur sumą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo pagrindinį atsikirtimą, kad 28402,15 Eur suma yra valstybinės žemės nuomos mokesčio permoka, kurią atsakovas gali grąžinti, vadovaudamasis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu patvirtintų Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad minėtas teisės aktas buvo priimtas ir įsigaliojo jau po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo ir ginčo atveju reikia vadovautis tuo metu galiojusiomis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintomis Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklėmis. Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių, galiojusių tuo metu, kai atsakovui atsirado pareiga grąžinti be pagrindo įgytas 28402,15 Eur lėšas, 48 ir 51 punktuose nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio permoka grąžinama per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, kai mokesčio mokėtojas pateikia prašymą Apskaitos skyriui. Nepateikus prašymo dėl nuomos mokesčio permokos grąžinimo, nuomos mokesčio permoka įskaitoma į einamųjų metų mokestinį laikotarpį. Tai, kas nereglamentuota Taisyklėse, sprendžiama taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Taigi, atsakovas nurodo, kad 28402,15 Eur suma yra valstybinės žemės nuomos permoka, kuri gali būti grąžinta tik minėtose taisyklėse nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo atsiliepime pažymėjo, kad 28402,15 Eur suma nėra permoka, nes ši suma buvo išieškota iš trečiojo asmens be jokio teisinio pagrindo ir ši aplinkybė konstatuota galiojančiuose teismų procesiniuose sprendimuose. Permoką galima konstatuoti tuo atveju, kai valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimui buvo teisėtas pagrindas ir asmuo privalėjo ją mokėti, tačiau buvo sumokėta daugiau mokesčio, negu priklauso. Šiuo atveju jokio teisėto pagrindo 28402,15 Eur mokėjimui nebuvo ir ši suma privalo būti grąžinama ją sumokėjusiam asmeniui.
10. Taip pat pažymėjo, kad nei taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra numatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, todėl trečiasis asmuo turėjo teisę perleisti savo reikalavimą į atsakovą, o atsakovas privalo grąžinti 28402,15 Eur sumą ieškovui – trečiojo asmens teises ir pareigas perėmusiam naujajam kreditoriui. Be to, ieškovas dar 2019 m. vasario 25 d. pateikė atsakovui prašymą dėl 28402,15 Eur sumos mokėjimo, t. y. kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti jam 28402,15 Eur sumą, kaip tai numatyta atsakovo minimose taisyklėse, taip pat ir ankstesniuoju laikotarpiu galiojančiose taisyklėse, tačiau atsakovas atsisakė grąžinti 28402,15 Eur sumą, motyvuodamas tuo, kad būtent trečiajam asmeniui teismo sprendimu buvo priteista ši suma. Pažymėtina tai, kad atsakovas nenurodė jokio pagrįsto pagrindo, kodėl jis negali grąžinti ieškovui 28402,15 Eur sumos, taip pat atsakovas nenurodė ir atsakovo minimų taisyklių nuostatų, kuriomis jis vadovavosi, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą. Atsakovas visiškai nepagrįstai atsisako grąžinti ieškovui 28402,15 Eur sumą ir kelia įvairias versijas dėl, neva, trečiojo asmens galimo bankroto ir būsimų kreditorių reikalavimų. Trečiasis asmuo nurodė, kad nesikreipė į teismą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo.
Šalies argumentai
11. Teismo posėdžio metu ieškovo ir trečiojo asmens atstovė advokatė I. B. prašė ieškinio reikalavimus tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad pagrindinės sutarties nėra, kuri yra minima reikalavimų perleidimo sutartyje, nes tai yra padaryta techninė klaida. Pagrindinė sutartis neegzistuoja. Trečiasis asmuo atsakovui kreditorinį reikalavimą turėjo apeliacinio teismo sprendimo pagrindu. Trečiasis asmuo nesikreipė į teismą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo. Sudarant reikalavimų perleidimo sutartį ieškovas nežinojo dėl trečiojo asmens nesikreipimo dėl sprendimo vykdymo atgręžimo. Ieškovas nesiaiškino aplinkybių dėl UAB „Emilės“ finansinės būklės. Byloje nėra tokių duomenų, kad UAB „Emilė“ būtų sumokėjusi jai, kaip atstovei 400 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Prašo priteisti 400 Eur, kurių UAB „Emilė“ nėra sumokėjusi. Jeigu kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartyje nurodyta, kad ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Emilė“ 28402,15 Eur sumą (reikalavimo perleidimo sutarties 3 p.), tuomet ši suma ir buvo sumokėta. Negali pakomentuoti, kodėl 2019 m. sausio 24 d. prašyme atsakovui UAB „Emilė“ nurodė, jog ji yra skolinga UAB „NT paslaugos“.
Atsiliepimas
12. Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas E. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kurios nurodytos atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, jog jų manymu UAB „Emilė“, sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį, tokiu būdu siekia išvengti atsiskaitymo su savo kitais kreditoriais. Po 2018 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo UAB „Emilė“ į atsakovą nesikreipė ir nereikalavo permokos grąžinti. UAB „Emilė“ 2019 m. sausio 24 d. prašymas grąžinti permoką ieškovui atsakovas gavo ir jį turėjo anksčiau nei iškelta ši civilinė byla. Šio prašymo neįvykdė, nes nurodė, jog šią permoką gali grąžinti pačiam mokesčio mokėtojui. Žemės mokesčio nuomos permoka šiuo atveju susidarė, nes priverstinai buvo iš UAB „Emilė“ išieškota. Atsakovas permokas grąžina tik mokesčių mokėtojui tam, kuris ją yra permokėjęs, ir tai vykdo vadovaujantis Taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis, kurios nenumato galimybės grąžinti permokos kitiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patenkintas atsakovo ieškinys ir atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš UAB „Emilė“ buvo priteista 60959,22 Eur nuomos mokestis, 3291,80 Eur delspinigiai ir 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 60-64). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimas bei byla buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 65-70). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš UAB „Emilė“ buvo priteista 30480,13 Eur nuomos mokestis, 1645,93 Eur delspinigiai ir 5 proc. metinės palūkanos (b. l. 71-76). Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimas pakeistas ir priteista iš UAB „Emilė“ Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 30615,31 Eur nuomos mokestis, 1653,22 Eur delspinigiai, 5 proc. metinės palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 77-81). Šalys neginčija faktų, kad, kol vyko teisminiai procesai, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu antstolis atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai išieškojo iš trečiojo asmens UAB „Emilė“ 64251,02 Eur sumą, nors galutinai pasibaigus bylos procesui atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir trečiojo asmens buvo priteista 28402,15 Eur mažesnė suma nei išieškojo antstolis, šios aplinkybės nėra ginčijamos.
14. Nustatyta, kad 2019 m. sausio 22 d. Nr. 4 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte užfiksuota, jog už 2014 m. laikotarpį pagal 2018 m. gruodžio 31 d. būklę, atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skola trečiajam asmeniui UAB „Emilė“ yra 28402,15 Eur (b. l. 12, 93). Trečiojo asmens UAB „Emilė“ 2019 m. sausio 24 d. prašyme dėl pinigų pervedimo, adresuotame atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, nurodyta, kad trečiasis asmuo UAB „Emilė“ yra skolinga ieškovui UAB „NT paslaugos“, todėl UAB „Emilė“ prašo 28402,15 Eur pagal 2019 m. sausio 22 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą pervesti į įmonės UAB „NT paslaugos“ atsiskaitomąją sąskaitą (b. l. 92). 2019 m. vasario 22 d. tarp ieškovo UAB „NT paslaugos“ ir trečiojo asmens UAB „Emilė“ buvo sudaryta kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartis (b. l. 11).
Dėl bylos esmės
15. Svarbus aspektas byloje yra tai, kad ieškovas UAB „NT paslaugos“ pirminiu ieškiniu, iki negavo atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į ieškinį, ieškinio pagrindu nurodė, kad atsakovas laiku nemokėjo nuomos mokesčio pirminiam kreditoriui UAB „Emilė“, ko pasėkoje susidarė įsiskolinimas, kurį 2019 m. vasario 22 d. kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu pirminis kreditorius UAB „Emilė“ perleido ieškovui. Atsakovas buvo paragintas ieškovo atsiskaityti gera valia, tačiau prievolės geruoju neįvykdė, atsakovas toliau naudojasi patalpomis, nemokėdamas nuomos mokesčio, pradinė nuomos sutartis, kurios pagrindu atsirado skola, buvo sudarytą šalių, tikintis abipusės naudos (b. l. 1-4).
16. Atsakovas, atsikirsdamas atsiliepimu į pirminį ieškinį, nurodė, kad ieškovo ieškinys yra grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis, teigė, kad ieškovo ieškinyje minima 28402,15 Eur suma yra ne skola už patalpų nuomą, o UAB „Emilė“ permoka už valstybinės žemės nuomą. Atsakovas ir UAB „Emilė“ niekada nebuvo sudarę ieškovo minimos patalpų nuomos sutarties. Iš tiesų atsakovas nesinuomoja jokių patalpų nei iš UAB „Emilė“, nei iš UAB „NT paslaugos“, todėl yra nesuprantama, kaip ir kodėl yra kuriama ši fikcija. Pažymėjo, kad atsakovas sutinka, kad šiuo metu disponuoja susidariusia UAB „Emilė“ permoka už valstybinės žemės nuomą ir ketina ją grąžinti, tačiau ši suma yra grąžintiną ne UAB „NT paslaugos“, o būtent UAB „Emilė“, nes 2018 m. lapkričio 8 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisykles (toliau - Taisyklės), kurių 47 punktas numato, kad nuomos mokesčio permoka grąžinama per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, kai pateikia prašymą Apskaitos skyriui, nei Taisyklėse, nei kituose įstatymuose nėra numatyta galimybės mokesčio mokėtojui perleisti teisės atgauti mokesčio permoką kitam asmeniui (b. l. 26-31).
17. Pažymėtina, kad tik gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį, ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą, nurodydamas, kad pareiškia, jog įsiskolinimas, kurį įsigijo ieškovas iš pradinio kreditoriaus UAB „Emilė“, t. y. 28402,15 Eur, atsirado atsakovo atsiliepime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, o būtent, kaip permoka už valstybinės žemės nuomą, ieškovo pareiškimas dėl ieškinio pagrindo pakeitimo priimtas teisėjo rezoliucija (b. l. 38-39).
18. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių atstovų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškinys pareikštu pagrindu, o būtent, neva, perleistomis reikalavimo teisėmis į permoką už valstybinės žemės nuomą, negali būti tenkinamas ir yra atmestinas.
19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patenkintas atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinys ir atsakovui iš trečiojo asmens UAB „Emilė“ buvo priteistas 60959,22 Eur nuomos mokestis, 3291,80 Eur delspinigiai ir 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 60-64). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimas bei byla buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 65-70). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš trečiojo asmens UAB „Emilė“ buvo priteista 30480,13 Eur nuomos mokestis, 1645,93 Eur delspinigiai ir 5 proc. metinės palūkanos (b. l. 71-76). Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimas pakeistas ir priteista iš trečiojo asmens UAB „Emilė“ atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 30615,31 Eur nuomos mokestis, 1653,22 Eur delspinigiai, 5 proc. metinės palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 77-81). Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo pagrindu 2016 m. rugsėjo 12 d. atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai buvo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje antstolis atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai išieškojo iš trečiojo asmens UAB „Emilė“ 64251,02 Eur sumą, nors galutinai pasibaigus bylos procesui atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir trečiojo asmens buvo priteista 28402,15 Eur mažesnė suma nei išieškojo antstolis, šios aplinkybės nėra ginčijamos (CPK 187 straipsnis).
20. Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad šiuo atveju tarp pirmojo kreditoriaus – trečiojo asmens UAB „Emilė“, ir atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos susidariusi faktinė situacija atitinka CPK LVI skyriaus 760 - 762 straipsniuose reglamentuojamus sprendimų įvykdymų atgręžimo teisinius santykius.
21. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki įvykdymo teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla iš esmės išspręsta kitaip, negu prieš tai priimtu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė), t. y. neteisėto sprendimo įvykdymo padariniai taip pat turi būti laikomi neteisėtais. Neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina šalis, įvykdžiusias neteisėtą teismo sprendimą, grąžinti į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014). Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą. Taigi, skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014).
22. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad trečiajam asmeniui UAB „Emilė“ vykdymo procese įvykdžius teismo sprendimą, kuris buvo vėliau panaikintas, priimtas kitas teismo sprendimas (apeliacinės instancijos teismo nutartis), kuriuo nutarta iš trečiojo asmens UAB „Emilė“ atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai priteisti 28402,15 Eur mažesnę sumą nei buvo pagal išduotą vykdomąjį raštą išieškojęs antstolis, išieškota nurodyta suma negali būti pagrindu teigti, kad tai yra trečiojo asmens UAB „Emilė“ permoka už valstybinės žemės nuomą (CPK 185 straipsnis). Pagal savo prasmę permoka už valstybinės žemės nuomą yra mokesčio mokėtojo sumokėta per didelė (neteisinga) mokesčio suma.
23. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo asmens UAB „Emilė“ žemės nuomos mokesčio gera valia pats nemokėjo, o atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą dėl numos mokesčio už valstybinę žemę priteisimo (b. l. 60-64), kas tik patvirtina, kad 2840,15 Eur suma nėra trečiojo asmuo asmens UAB „Emilė“ permoka už valstybinės žemės nuomą, ir ši suma laikytina išieškota atsakovo naudai pagal panaikintą sprendimą, ir trečiajam asmeniui UAB „Emilė“ turėtų būti grąžinta, taikant sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuojančiais teisės normas.
24. Šiame kontekste teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovo argumentus, kad, neva, žemės nuomos mokesčio permoką galima grąžinti tik pačiam žemės nuomos mokesčio mokėtojui. Teismas sutinka su ieškovo ir trečiojo asmens atstovės argumentais, kad įstatymas nedraudžia perleisti reikalavimo teisės į permoką už valstybinės žemės nuomą reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. CK 6.102 straipsnyje yra reglamentuoti atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą, tačiau draudimas perleisti į permoką už valstybinės žemės nuomą, į minėtame straipsnyje numatytus draudimus nepatenka (CPK 185 straipsnis). Teismas pažymi, kad CK 6.102 straipsnio nuostatos taip pat nedraudžia perleisti reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir sprendimo įvykdymo atgręžimo teisės tam tikroje konkrečioje civilinėje byloje.
25. Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) d. kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarties matyti, trečiasis asmuo UAB „Emilė“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido ieškovui UAB „NT paslaugos“, o UAB „NT paslaugos“ priėmė iš UAB „Emilė“ visas iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – „Pagrindinė sutartis“), kylančias ar su ja susijusias UAB „Emilė“ teises, įkaitant, tačiau neapsiribojant, kreditoriaus UAB „Emilė“ teisę reikalauti ir gauti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, jei tokių būtų (Sutarties 1 straipsnio 1 punktas). Kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarties 1 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad kreditorius UAB „Emilė“ pripažįsta ir konstatuoja, kad šios sutarties sudarymo dieną atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skola kreditoriui UAB „Emilė“ pagal Pagrindinę sutartį sudaro 28402,15 Eur.
26. Kaip jau buvo minėta šio teismo sprendimo 17 punkte, ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, nurodydamas, kad pareiškia, jog įsiskolinimas, kurį įsigijo ieškovas iš pradinio kreditoriaus UAB „Emilė“, t. y. 28402,15 Eur, atsirado atsakovo atsiliepime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, o būtent, kaip permoka už valstybinės žemės nuomą. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovui buvo pasiūlyta pateikti teismui duomenis apie tai, ar pirminis kreditorius (trečiasis asmuo) UAB „Emilė“ iki 2019 m. vasario 22 d. kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarties su ieškovu sudarymo, buvo kreipiąsis į teismą CPK 761 straipsnio nustatyta tvarka dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo išsprendimo, ar buvo šiuo klausimu priimta teismo nutartis, taip pat ieškovui buvo pasiūlyta pateikti teismui Pagrindinę sutartį, nurodytą (duomenys neskelbtini) d. kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartyje (b. l. 48-49). Tokie duomenys teismui pateikti nebuvo, tik trečiojo asmens UAB „Emilė“ atsiliepime, kurį rengė ieškovo atstovė, kartu atstovaudama ir trečiąjį asmenį, nurodyta, kad trečiasis asmuo nesikreipė į teismą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo (b. l. 55-57, 58). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo ir trečiojo asmens atstovė nurodė, kad kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartyje minimos Pagrindinės sutarties pateikti negali, nes jos nėra, o kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, nurodė, kad ieškovui trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) d. kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartimi perleido permokos už valstybinės žemės nuomą reikalavimo teises į atsakovą.
27. Teismui konstatavus, kad ieškovo nurodoma 28402,15 Eur suma negali būti pripažįstama trečiojo asmens UAB „Emilė“ permoka atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai už valstybinės žemės nuomą, konstatavus, kad ši suma laikytina išieškota atsakovo naudai pagal panaikintą sprendimą, ir trečiajam asmeniui UAB „Emilė“ turėtų būti grąžinta, taikant sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuojančiais teisės normas, nesant įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) d. kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartimi trečiasis asmuo ieškovui būtų perleidęs ir sprendimo įvykdymo atgręžimo teises tam tikroje konkrečioje civilinėje byloje, ieškovo ieškinys dėl 28402,15 Eur skolos priteisimo atmestinas. Atmetus ieškinį dėl 28402,15 Eur skolos priteisimo, negali būti tenkinami ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl 387,51 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų priteisimo, todėl ir šiose dalyse ieškinys atmestinas.
28. Teismui 2019 m. liepos 8 d. rezoliucija priėmus ieškovo 2019 m. liepos 5 d. pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo (b. l. 38-39), priimtinas ieškovo ieškinio dalies atsisakymas dėl 40,00 Eur baudos priteisimo, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Ieškinį atmetus, iš atsakovo ieškovui bei trečiajam asmeniui ieškovo pusėje bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos atsakovui iš ieškovo nepriteistinos. Ieškovas yra sumokėjęs 648 Eur žyminį, kurio dydis, priėmus ieškovo ieškinio atsisakymą dėl 40 Eur baudos priteisimo, nesikeičia, todėl grąžinti dalies sumokėto žyminio mokesčio nėra pagrindo. Byla yra elektroninė, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nepatirtos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 279 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Bylą, dalyje dėl 40,00 Eur baudos priteisimo, nutraukti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.