Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-63-443/2016 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei Šakių krašto vietos veiklos grupei dėl įpareigojimo suteikti kasmetines atostogas, darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2015-10-29 sprendimą; įpareigoti atsakovę Šakių krašto vietos veiklos grupę (toliau – VVG) suteikti jai kasmetines atostogas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kurį vykdyti skubiai; priteisti padarytos neturtinės žalos atlyginimui 12 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad 2015-09-29 kreipėsi su prašymu į atsakovės atstovą, kad jai būtų suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2015-10-05 iki 2015-11-06, tačiau administracijos vadovei nurodžius, kad ji gali išeiti atostogų nuo 2015-10-01, prašymą perrašė. Minėtas prašymas nebuvo patenkintas ir žodžiu jai buvo atsakyta, kad nėra kam dirbti, todėl atostogos suteikiamos nebus. Ieškovė sužinojo, kad kitai darbuotojai kaip tik buvo suteiktos kasmetinės atostogos, nors prašymas buvo rašytas tą pačią dieną. Ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją su skundu, kuriame nurodė, kad pažeidžiamos jos teisės ir ji nuolat jaučia psichologinį spaudimą. DGK 2015-10-29 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė J. S. prašymą atmesti. Ieškovė teigia, kad DGK sprendimas yra neteisėtas, nes nagrinėjant prašymą 2015-10-29 komisijoje atsakovę atstovavo Šakių rajono savivaldybės vyriausioji specialistė, kuri nėra jokiais darbo santykiais susijusi su atsakove, dirba rajono savivaldybės administracijoje ir kaip valdininkė negali dirbti papildomo darbo. Taip pat DGK savo sprendimą surašė atmestinai, netiksliai nurodydama kai kurias datas. Posėdžio metu ieškovė buvo provokuojama pakeisti suteikiamų atostogų datą nuo 2015-11-01, o tuo pasinaudojusi pirmininkė paaiškino, kad nuo tokios datos prašymo ji negavusi. Prašymas nustatyti, ar pirmininkė turėjo pagrindo nesuteikti atostogas ir ar nebuvo pažeistos ieškovės teisės, apskritai nebuvo svarstomas. Posėdžio metu ieškovė pajuto šališkumą. Ieškovės tvirtinimu, DGK pripažino, jog pas atsakovę nebuvo sudaromas atostogų grafikas ar eilė, todėl kasmetines atostogas buvo galima tik įforminti šalių susitarimu. Dėl nuolatinio spaudimo ir poveikio bei psichologinio smurto naudojimo, kuris tęsiasi beveik metus, ieškovė nurodo labai blogai besijaučianti. Todėl ji ketino paatostogauti ir pailsėti – tiek nuo darbo, tiek nuo aplinkos, kurioje nebesijaučia saugi. Be to, buvo suplanavusi vizitus pas gydytojus dėl sveikatos pasitikrinimo. Po to, kai buvo jai atsisakyta suteikti atostogas, visiškai pablogėjo sveikata. Situaciją apsunkina dar ir tai, kad ieškovė laukėsi kūdikio. 2015-04-27 ieškovei įvyko persileidimas. Mano, kad tam įtakos turėjo nuolatinis psichologinis smurtas ir darbe patiriamas stresas. Dėl nuolatinės įtampos, kurią sukėlė atsakovės administracija, ieškovė prarado ramybę, nebegali susikaupti, atsirado daug abejonių savimi, nepasitikėjimas, kurį sustiprino ir atsakovės elgesys DGK posėdžio metu. Ieškovė nurodė, kad VVG dirba 7 metus, pasikeitus vadovei darbe prasidėjo įtampa. Visus 2015 metus darbe situacija buvo įtempta, ieškovei buvo daromas spaudimas, kad ji išeitų iš darbo, tai ypač suaktyvėjo rugsėjo mėnesį. Valdybos posėdžiuose buvo keliama įtampą dėl darbo sutarčių keitimo. Darbo sutartis iš neterminuotos buvo pakeista į terminuotą, sumažintas atlyginimas. Vėliau buvo atsisakyta pakeisti neterminuotą sutartį į terminuotą, tačiau sumažintas atlyginimas liko. Ieškovė buvo verčiama dirbti viršvalandžius, dėl to įvyko persileidimas. VVG pirmininkė žinojo apie viršvalandžius. Pablogėjus sveikatai kreipėsi į psichiatrą, vaistus vartoja iki šiol. 2015 metais atostogavo 4 dienas. Kai 2015-09-29 prašė atostogų nebuvo didelio darbo krūvio, priešingai, kaip tik buvo pasibaigęs didelis projektas. Kai ieškovė buvo paprašyta perrašyti prašymą, suprato, kad atostogos jai bus suteiktos, po to paaiškėjo, kad ne. Atostogų grafikų VVG nėra, tačiau niekada dėl to problemų nebuvo kilę. Prašė 12 000 Eur priteisti iš atsakovės dėl to, kad tai yra jos metų atlyginimas „į rankas“, nes metus laiko jautė psichologinį spaudimą. DGK atmesdama prašymą, kad VVG nebuvo atostogų grafiko, todėl nebuvo susitarta dėl atostogų, neatskleidė ginčo esmės. Teismas turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimų ribų, ieškovei turi būti atlyginta ir turtinė žala dėl neteisingai sumažinto atlyginimo, neteisingai apskaičiuotų atostoginių, neapmokėtų viršvalandžių. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė jai suteikė atostogas, todėl ieškinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo suteikti kasmetines atostogas ji atsisako.Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nuo 2008-12-01 dirba pas atsakovę projektų vadove. Atsakovė buvo įdarbinta projekto „Šakių krašto integruotos vietos plėtros strategijos "Gyvensenos kokybės gerinimas Šakių rajono kaimo vietovėse" įgyvendinimui. Atlyginimas atsakovei buvo mokamas iš šio projekto. Projektas baigėsi 2015-09-30. Nuo 2015-10-01 atsakovė pradėjo vykdyti projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „LEADER" veiklos srities „Parengiamoji parama" Paramos sutartį. Šiame projekte atlyginimas galimas mokėti tik 2 etatams, todėl projekto paraiškoje numatyti dirbti 2 darbuotojai, dirbantys pilnu darbo krūviu, iš kurių viena, t.y. pagrindinis atsakovės paskirtas asmuo, atsakingas už projekto įgyvendinimą, yra projektų vadovė, t. y. ieškovė. Žinodama, kad nuo 2015-10-01 pradėtas vykdyti aukščiau minimas projektas, kuriame ieškovė paskirta pagrindiniu asmeniu, atsakingu už projekto administravimą, ieškovė 2015-09-29 visgi pateikė prašymą dėl kasmetinių atostogų. Atsakovė nurodo, kad buvo tinkamai atstovaujama DGK. VVG nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, tame tarpe ir vietos valdžios institucijos. Šakių rajono savivaldybės taryba 2006-09-28 sprendimu Nr. T-291 nusprendė tapti VVG nare, todėl Šakių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė J. Š. buvo įgaliota atstovauti atsakovę DGK. Ieškovės nurodomi rašymo apsirikimai DGK sprendime neturi jokios įtakos to sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, yra nereikšmingi. Atsakovė nurodo neturinti darbo teisės aktuose numatytos pareigos visiems darbuotojams suteikti kasmetines atostogas identiškomis sąlygomis, t. y. tuo pačiu metu, nepriklausomai nuo darbuotojų atliekamo darbo pobūdžio. Ieškovei yra ir buvo žinoma bei suprantama, kad administratorės ir projektų vadovės darbo pobūdis labai skiriasi, todėl negalima tiesiog formaliai sutapatinti dviejų skirtingų pareigybių darbuotojų, atliekančių skirtingus darbus organizacijoje, konstatuojant, kad abiem tapačiomis sąlygomis ir tuo pačiu laiku privalo būti suteiktos kasmetinės atostogos, vos bet kuriam darbuotojui to paprašius. VVG nėra sudaryta kolektyvinės sutarties, taip pat nėra sudaromi atostogų suteikimo grafikai, taigi, darbo sutarties šalys turi susitarti dėl atostogų suteikimo bendru šalių susitarimu. Ieškovė nepateikė jokių jos deklaratyvius teiginius patvirtinančių įrodymų, koks neva psichologinis smurtas prieš ją buvo naudojamas darbe.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai pripažinti DGK sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti, priteisti 12 000 Eur neturtinę žalą yra nepagrįsti, todėl atmetė. Teismas nustatė, kad 2006-09-28 Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-291 savivaldybės taryba tapo Šakių krašto vietos veikos grupės nare (b. l. 61), todėl sprendė, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė J. Š. buvo įgaliota atstovauti atsakovę DGK. Taip pat teismas vertino, kad ieškovės nurodomas datų sumaišymas DGK sprendime jokios teisinės reikšmės neturi ir yra vertintinas kaip rašymo apsirikimas. Teismas pažymėjo, kad nors DGK ir formaliai nurodė atostogų nesuteikimo priežastis, tačiau ginčą iš esmės išsprendė teisingai. Teismas vertino, kad atsakovė nuo 2015-10-01 ieškovei atostogų nesuteikė ne dėl piktybiškų paskatų, o dėl gamybinio būtinumo, siekiant užtikrinti tinkamą svarbių darbų atlikimą. Ieškovės argumentus, kad jai susirgus į jos vietą nėra net laikinai priimto darbuotojo, niekas nedirba jos darbo, teismas taip pat atmetė. Teismas nustatė, kad VVG pirmininkės 2015-10-05 ir 2015-11-14 įsakymais A. S. ir A. B. pavesta vykdyti ieškovės pareigas jos laikino nedarbingumo laikotarpiu. Atsakovė elgėsi tinkamai, projektų vadovo pareigybės aprašymo 5 p. numato, kad kai projektų vadovo nėra darbo vietoje, įskaitant ir ligos atvejus, jo pareigas laikinai eiti gali kitas VVG pirmininko įsakymu paskirtas organizacijos darbuotojas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovei prašymo dėl atostogų suteikimo nepatenkinus, ieškovė daugiau jokių prašymų dėl atostogų suteikimo atsakovei nepateikė, su atsakove nesitarė, o iškart, – t. y. 2015-10-02, kreipėsi į DGK. Ieškovės elgesį, kai neatsižvelgus į darbo organizavimą prašoma suteikti atostogas, kompromisų tuo klausimu neieškojimas, teismas vertino kaip turintį piktnaudžiavimo savo teisėmis požymį ir kaip nepagrįstą reikalavimą darbdaviui besąlygiškai suteikti kasmetines atostogas vos tik to paprašius.Teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovės ir jos vadovų santykiai buvo įtempti, tačiau neteisėtų darbdavio veiksmų teismas nenustatė. Teismo vertinimu, įtampa santykiuose kilo ne be ieškovės iniciatyvos ir kaltės, o atsakovė ne visada adekvačiomis ir pakankamomis priemonėmis reagavo bei tas situacijas sprendė. Nurodė, kad nors darbo sutarties keitimas yra darbuotojams nemalonus procesas, sukeliantis stresą, jei pakeistos sąlygos netenkina, tačiau tai visiškai teisėtas procesas, numatomas įstatymų, leidžiantis darbdaviui prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Jokių konkrečių atvejų ir veiksmų, kuriais ieškovė būtų buvusi žeminama, menkinama, kai jos atžvilgiu būtų buvusios vartojamos įžeidžiančios replikos, kreipiniai, ją nuvertinantys komentarai, nei pati ieškovė, nei teismo posėdyje apklausti liudytojai nenurodė. Vien darbdavio administracijos siūlymas pakeisti darbo sutartį, kaip ir atskiros pastabos dėl ieškovės nesavalaikio ar netinkamo darbų atlikimo, netinkamo elgesio VVG valdybos posėdyje ar išėjimo iš darbo į seminarą be suderinimo su vadovu, teismo vertinimu, savaime negali būti vertinama kaip psichologinis smurtas. Teismas sutiko su atsakovės atstovės pozicija, jog ieškovei neinformavus apie savo nėštumą darbdavio, tik ji viena tuo metu galėjo įvertinti savo sveikatos būklę ir galimybes dirbti. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė kada nors būtų reiškusi kokių nors pretenzijų atsakovei dėl viršvalandžių. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turėjo sveikatos problemų, pati ieškovė teigė, kad vaistus vartoja iki šiol, tačiau šiuo aspektu ieškovė neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovei kilusios žalos ir atsakovės veiksmų, nėra nustatyta atsakovės kaltė.Teismas, atmetęs ieškinį, nusprendė iš ieškovės išieškoti atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d.), kurios pagal pateiktą prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus sudarė 1000 Eur, ir, teismo vertinimu, sutinkamai su CPK 98 str. 2 d. nuostatomis nėra per didelės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą dėl 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų apmokėjimo pakeisti – priteisti iš ieškovės atsakovės naudai pagrįstą bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydį; priteistas bylinėjimosi išlaidas leisti apmokėti lygiomis dalimis per 12 mėnesių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad 2016-01-27 atsakovės prašyme nurodytos paslaugos yra pagrįstos, būtinos ir kad šių paslaugų vertė yra būtent 1000 Eur. Pateiktose 2015-12-21 ir 2015-12-29 ataskaitose apie atsakovei suteiktas teisines paslaugas pasirengimo bylai, kelionių, atstovavimo teisme paslaugos pateiktos bendra eilute ir nėra konkrečiai išskirta, kiek laiko truko ir kiek yra įkainota kiekviena iš šių paslaugų. Todėl neįmanoma paskaičiuoti Rekomendacijų 3 p. numatytų kelionės išlaidų, kurios atlyginamos pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nepateikti įrodymai, kad reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nebuvo ir kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas. Tuo pačiu neaiški ir pasirengimo bylai bei atstovavimo teisme paslaugų apimtis ir užmokestis už jas. Paskutinė PVM sąskaita-faktūra už juridines paslaugas išrašyta 2015-12-29. Šiai datai buvo įvykęs tik 1 parengiamasis teismo posėdis 2015-12-28, kurio trukmė 11 min., o prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašoma apmokėti už atstovavimą teisme 3 kartus. Be to, Rekomendacijų 9 p. numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Tuo tarpu 2016-01-27 atsakovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pasirengimo bylai, kelionių, atstovavimo teisme paslaugų darbo valandų skaičius nurodomas 3,26, taigi turėtų būti skaičiuojama kaip už 3 val.Teismas, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesivadovavo CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nevertino kriterijų, kuriais vadovaujantis yra paskaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos. Ginčas tarp šalių kilo iš esmės dėl nesuteiktų kasmetinių atostogų, todėl byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, byloje nebuvo sprendžiama naujų teisinių klausimų, todėl priteistos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės yra akivaizdžiai per didelės. Neįvertintos ir šios aplinkybės: ieškovės ieškinys yra atmestas; darbdavys yra stipresnioji ginčo šalis; ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro tik 420,00 Eur.Apeliantė prašo teismo atsižvelgti į tai, kad šeimoje auga 3 metų dukra, o jos šeimos pajamos nėra didelės. Be to, šiuo metu ieškovė laukiasi antro vaiko ir yra nėštumo bei gimdymo atostogose, dėl ko jos pajamos yra sumažėjusios. Ieškovės sutuoktinio pajamos 2015 metais sudarė 3750,00 Eur.Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovė, teikdama nepagrįstą ieškinį atsakovei, prisiėmė riziką ieškinio netenkinimo atveju kompensuoti atsakovės turėtas bylinėjimo išlaidas. Teisminis procesas buvo pradėtas išskirtinai ieškovės iniciatyva, nepaisant visų atsakovės pastangų išspręsti ieškovės keliamus klausimus taikiai ikiteisminio proceso, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją. Ieškovas, norintis savo interesus ginti teisme, turi atsakingai apsvarstyti, ar reikalavimai pagrįsti. Ieškovė akivaizdžiai turėjo suvokti, jog pralaimėjimo atveju, turės atlyginti ne tik savo, bet ir laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas, nes procese dalyvavo naudodamasi advokato pagalba. Tuo labiau, jog ieškovė skundžia sprendimą tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, vadinasi, su kita sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė ieškinį atmesti, ieškovė sutinka, tuo pripažindama, kad į teismą buvo kreiptasi iš tiesų nepagrįstai.Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi CPK 98 straipsnio nuostatomis, vertino byloje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, dėl ko priėjo pagrįstą išvadą, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės. Atstovaujant atsakovę, reikėjo ne tik darbo teisės žinių darbo laiko, viršvalandinių darbų, kasmetinių atostogų, darbo drausmės pažeidimų, darbdavio materialinės atsakomybės kilimo klausimais, kriterijų, kurie vertinami, priteisianti ir atlyginant neturtinę žalą, išmanymo, teko aiškintis psichologinio smurto apibrėžtį, susipažinti su naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, o taip pat išsiaiškinti ir įvertinti atsakovės veiklos specifiką. Be to, nagrinėjant bylą, buvo paskirti ir įvyko net 6 teismo posėdžiai. Būtent dėl to, kad ieškinys yra atmestas visa apimtimi, teismas ir priteisė iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą prašymą atsakovės naudai (CPK 93 str. 1 d.). Antra, teismas ir negalėjo vertinti, kad darbdavys, t. y. atsakovė, yra stipresnioji ginčo šalis, nes tai prieštarautų aktualiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, dėl ko sprendimas galėtų būti pagrįstai pripažintas neteisėtu. Trečia, tai, jog ieškovės išlaidos už jai suteiktą teisinę pagalbą yra mažesnės, niekaip nesuponuoja išvados, jog tiek pat išlaidų dėl suteiktos teisinės pagalbos turėjo patirti ir atsakovė. Atsakovės prašymas atlyginti turėtas advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.), kadangi dėl priešingos šalies nepagrįstai reiškiamo reikalavimo patyrusi bylinėjimosi išlaidas šalis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vertintina, jog priešingu atveju atsakovė nepagrįstai dėl priešingos šalies neapdairumo ar kitokių aplinkybių turėtų patirti neigiamų finansinių padarinių.Teismas atsižvelgė į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (toliau - Rekomendacijos), bylos sudėtingumą bei advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas. Pagal Rekomendacijų 7 p., kitaip, nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, šiuo atveju turi būti taikomas ne 2015 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, o už praeito ketvirčio, t. y. 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 713,90 Eur. Rekomendacijų 8.2. p. reglamentuota, jog maksimaliam užmokesčio dydžiui už atsiliepimą į ieškinį yra taikomas 2,5 koeficientas, t. y. maksimalus darbo užmokestis sudaro 1 784,75 Eur (713,90 Eur * 2,5). Įvertinus, kad byloje atstovavo advokato padėjėja, remiantis Rekomendacijų 5 p., šis maksimalus darbo užmokestis mažinamas 20 proc. ir sudarytų 1 427,80 Eur (1 784,75 Eur *0,8). Taigi, už atsiliepimo parengimą atsakovė advokatų kontorai sumokėjo ir prašė priteisti 3,5 kartų mažesnį darbo užmokestį nei maksimalų, leistiną pagal Rekomendacijų kriterijus, todėl darytina išvada, jog be jokios abejonės tokia suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Byloje iš viso įvyko 6 teismo posėdžiai, tačiau ataskaitos ir sąskaitos atsakovei buvo išrašytos tik už 3 posėdžius, kurie visi buvo numatyti 2015-12-01 teismo nutartimi - 2015-12-28, 2016-01-07, 2016-01-14. Papildomai už šiuos posėdžius sąskaitos ieškovei nebuvo teikiamos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog pasirengimas teismo posėdžiams, įskaitant keliones, atstovavimas teisme atsakovės atstovei užėmė mažiau nei 3,26 val., todėl tai įvertinęs teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl šalies turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir jo dydžio, įrodymų šioms išlaidoms pagrįsti pakankamumo (CPK 98 str., 178 str.).Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė jog ieškovė byloje ginčijo ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-10-29 sprendimą; įpareigoti atsakovę Šakių krašto vietos veiklos grupę suteikti jai kasmetines atostogas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kurį vykdyti skubiai; priteisti padarytos neturtinės žalos atlyginimui 12 000 Eur. Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei turėtų 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo motyvai grindžiami tais argumentais, jog atsakovė teismui pateikė nedetalias ataskaitas apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas nepagrįstai nusprendė tenkinti atsakovės prašymą priteisti turėtas išlaidas visa apimtimi, apeliantė prašo priteistas iš jos bylinėjimosi išlaidas sumažinti ir dėl tų aplinkybių, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė yra silpnesnioji darbo ginčo šalis, jos materialinė padėti yra sunki.Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovė teismui yra pateikusi rašytinius įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur nurodė jų dydį ir apskaičiavimo tvarką (1 t. b. l. 133-139), o teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi CPK 98 straipsnio nuostatomis, įvertinęs byloje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos nuostatos, kad kaip bylinėjimosi išlaidos būtų privalomai atskirai nurodamos kelionei turėtos išlaidos, pasirengimo bylai bei atstovavimo teisme paslaugų apimtis ir užmokestis už jas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė pateikė pakankamai išsamius duomenis apie advokato padėjėjo atliktą darbą, jo trukmę ir įkainius. Todėl apeliacinio skundo motyvai, jog atsakovė pateikė netikslias ir neišsamias ataskaitas apie turėtų išlaidų sudėtį ir struktūrą nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį. Teisėjų kolegijai sprendžiant dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir teismo sprendimo dalies, kuria priteista atsakovei iš ieškovės 1000 Eur turėtų išlaidų suma, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju, kilus darbuotojo ir darbdavio ginčui dėl atostogų suteikimo ir apmokėjimo už jas, darbuotojas kreipėsi į teismą, siekdamas apginti pažeistas, jo manymu, darbines teises. Ieškovės ieškinys buvo atmestas, nes ji neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Esant šiai aplinkybei, jai tenka neigiami procesiniai bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo padariniai. Todėl nepaisant to, kad ieškovė pagal įstatymą atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėjimo, ji privalo atlyginti kitai šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, t. y. atsakovei (darbdavei) patirtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir advokato atstovavimo išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimo ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (konkrečiai: ginčo pobūdį, bylos apimtį, rengtų procesinių dokumentų skaičių), atsakovės turėtos išlaidos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neviršija nustatytų dydžių ir galėjo būti priteisiamos atsakovei iš ieškovės. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis bylinėjimosi išlaidų ribojimo principu, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės (darbuotojo inicijuotas darbo ginčas nebuvo sudėtingas, atsakovė yra juridinis asmuo, šio darbo ginčo šalys iš esmės nėra lygios – atsakovė, t. y. darbdavys yra ir ekonomiškai ir teisiškai stipresnė šalis) taip pat yra tie svarbūs kriterijai, į kuriuos turėtų atsižvelgti teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovei atlygintinų advokato pagalbos išlaidų dydžio nustatymo. Neįvertinus tokių aplinkybių, galėtų susidaryti situacija, kad darbo ginčą inicijavęs darbuotojas, kurio ieškinys atmestas, patirtų neadekvačių neigiamų procesinių padarinių. Ribojant priteistinas bylinėjimosi išlaidas, yra siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų apsaugą ir pusiausvyrą. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimą palikdama nepakeistą, sumažina atsakovei iš ieškovės priteistą 1000 Eur sumą iki 500 Eur sumos (CPK 3 str. 7 p., 98 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo išdėstyti priteistos 500 Eur sumos sumokėjimą dvylikai mėnesių, kadangi byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad šios sumos išieškojimas sukels apeliantei sunkių neigiamų pasekmių. Nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 484 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, šias išlaidas atsakovė prašo priteisti iš apeliantės (2 t. b. l. 34-37). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tas aplinkybes, jog ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė ta pati advokatų kontora, kuri atstovavo atsakovę bylą nagrinėjant ir pirmosios instancijos teisme, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas nesudėtingas, tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ginčas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 200 Eur turėtų išlaidų suma (CPK 98 str.), kitoje dalyje teisėjų kolegija atsakovės reikalavimą atmeta.Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 2,62 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Sumažinti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu iš J. S. Šakių krašto veiklos grupei priteistą 1000 Eur sumą iki 500 Eur sumos.

Priteisti Šakių krašto veiklos grupei (į. k. 300589612) iš J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur turėtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.