- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-31
- Bylos Nr.
- 1-65-282/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00307-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- R. U., S. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, išsilavinimas aukštasis, dirbanti (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos direktore, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d., BK 300 str. 1 d., BK 228 str. 2 d.;
S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas spec. vidurinis, dirbantis pagal individualios veiklos patentą – baldų gamintojas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 300 str. 1 d., BK 24 str. 6 d., 183 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. U., būdama (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos direktore, kuriai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pavesta rūpintis mokyklos materialiniais ir finansiniais resursais, rūpintis patikėto turto apsauga, tinkamu jo naudojimu, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, pasinaudodama užimamomis pareigomis, vykdomomis funkcijomis ir mokyklos finansiniais ištekliais, gautais kaip parama iš nuolatinių Lietuvos gyventojų nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų išskaičiuota pajamų mokesčio dalimi (iki 2 procentų), laikotarpiu nuo 2012-04-23 iki 2012-05-08 savo gyvenamojoje patalpoje, adresu: (duomenys neskelbtini), pasisavino ne mažiau nei 1600 litų, kurie buvo sumokėti už jai asmeniškai pagamintus baldus – dvidurę komodą, keturių stalčių komodą, sekcijos baro dalį, stalą, kuriuos pagamino S. B. ir V. K., už šiuos baldus sumokant (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos lėšomis 2012-03-26 pasirašant prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais tyčiniais veiksmais R. U., padedant S. B., pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – ne mažiau nei 1600 litų.
Be to, R. U. suklastojo dokumentus bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. laikotarpiu nuo 2012-03-20 iki 2012-03-26 ji paprašė S. B. į (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos baldų pirkimo sutartį įrašyti žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis – didesnę pinigų sumą, nei kainuoja baldai (duomenys neskelbtini) pradinei mokyklai, į šią sumą įtraukiant ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą, tačiau ne mažesnę nei 1600 litų sumą už R. U. asmeniškai gamintinus baldus. Po to R. U., tęsdama nusikalstamus veiksmus, 2012-03-26 (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos direktorė pasirašė su V. K. S. B. pagamintus suklastotus dokumentus – 2012-03-26 sutartį dėl (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos baldų gaminimo bei 2012-03-26 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baldų (duomenys neskelbtini) pradinei mokyklai pagaminimo, melagingai minėtuose dokumentuose nurodant, kad baldų (duomenys neskelbtini) pradinei mokyklai pagaminimas neva kainuos 3920 Lt, nors į šią sumą buvo įskaičiuota ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta, tačiau ne mažesnė nei 1600 litų suma už asmeniškai R. U. gamintinus ir laikotarpiu nuo 2012-04-23 iki 2012-05-08 R. U. į gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), pristatytus baldus. Po to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, R. U. šiuos žinomai suklastotus dokumentus – 2012-03-26 sutartį ir 2012-03-26 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo perduodama mokyklos buhalterei I. D., kad pastaroji atliktų mokėjimo pavedimą.
S. B., (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos direktorės R. U. prašymu atlikęs mokyklos bibliotekai gamintinų baldų matavimus ir laikotarpiu nuo 2012-03-20 iki 2012-03-26 R. U. pranešęs kainą, už kurią jis pagamins baldus mokyklai, R. U. paprašytas papildomai pagaminti R. U. asmeniškai skirtus baldus, už kuriuos ji atsiskaitys (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos lėšomis, laikotarpiu nuo 2012-03-20 iki 2012-03-26 pažadėjo suklastoti sutartį dėl baldų gaminimo (duomenys neskelbtini) pradinei mokyklai, padidinant kainą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta, tačiau ne mažesne nei 1600 Lt suma, už šią sumą pagaminant asmeniškai R. U. skirtus baldus. Po to S. B., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ir dėl pasibaigusio verslo liudijimo negalėdamas savo vardu sudaryti sutarties su (duomenys neskelbtini) pradine mokykla, gavęs V. K. sutikimą pasinaudoti jo verslo liudijimo rekvizitais, suklastojo 2012-03-26 sutartį tarp (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos ir V. K. bei 2012-03-26 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodydamas, jog baldų mokyklos bibliotekai gamyba neva kainuos 3920 Lt, tai yra S. B. ne mažiau nei 1600 Lt padidino kainą už baldus mokyklos bibliotekai, į šią kainą įskaičiuodamas R. U. asmeniškai gamintinų baldų sumą ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo pateikdamas pasirašyti R. U. bei V. K..
S. B. laikotarpiu nuo 2012-03-20 iki 2012-03-26 R. U. prašymu pažadėjęs ir suklastojęs sutartį tarp (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos ir V. K. bei 2012-03-26 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodydamas, jog baldų mokyklos bibliotekai gamyba neva kainuos 3920 Lt, tai yra S. B. ne mažiau nei 1600 Lt padidino kainą už baldus mokyklos bibliotekai, į šią kainą įskaičiuodamas R. U. asmeniškai gamintinų baldų sumą, ir taip padėjo R. U. pasisavinti jai patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos turtą, ne mažiau nei 1600 Lt.
Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad pagal verslo liudijimą gamina baldus. R. U. užsakė pagaminti baldus mokyklos bibliotekai. Jis padarė išmatavimus ir apskaičiavo kainą. Už tuos baldus bendra kaina buvo 2300 Lt. Jis informavo R. U., kad baldai kainuos 2300 Lt. Jai tiko kaina ir dar ji paklausė, ar jis galėtų jai asmeniškai pagaminti baldus. Jis sutiko. Pagal šį užsakymą mokyklai pagamino rūbų spintą, 2 knygų spintas, raktų spintelę. Pagaminęs baldus mokyklai, nuvažiavo pas R. U. į namus pasidaryti matavimus baldų gamybai. Tai galėjo būti 2012 m. pradžioje. Padarė matavimus, apskaičiavo kainą. Už R. U. asmeniškai gaminamus baldus suskaičiavo 1620 Lt. Jai ta kaina tiko. Ji prašė pagaminti komodą, balkonui spintelę, barą ir stalą. R. U. paklausė, ar jis negalėtų į mokyklai pagamintų baldų kainą įskaičiuoti jai asmeniškai pagamintų baldų sumą, t. y. padidinti mokyklos baldų gamybos kainą. Jis su R. U. prašymu sutiko. Su R. U. pasirašė sutartį dėl baldų gamybos. Sutarties tekstą rašė jis. Baldus mokyklai ir R. U. jis darė bendrai su V. K.. Kadangi jo verslo liudijimo galiojimas buvo pasibaigęs, o V. K. tuo metu turėjo galiojantį verslo liudijimą, sutartyje pasirašė V. K., o sutartį pasirašyti R. U. nuvežė jis. Sutarties tekstą jis paruošė ir padavė V. K. pasirašyti. V. K. su R. U. nebendravo. Kainos už baldų gamybą buvo padidintos dar prieš pasirašant sutartį, bendra suma baldų kaina buvo nurodyta 3920 Lt. Baldai mokyklai jau buvo pradėti gaminti, kai baldų kaina buvo padidinta. Kvite nurodytos kainos už baldų gamybą jau buvo padidintos. Jis nuvežė baldus pas R. U. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), ir ten baldus sumontavo. Suprato, kad tie baldai buvo skirti asmeniškai naudoti. Kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) surašė V. K., o sumas diktavo jis. Sutarties tekstą surašė jis, o pasirašė V. K.. Mokykla pervedė pinigus už baldų gamybą į V. K. sąskaitą. V. K. jam pranešė, kad pinigai pervesti. Iš viso buvo pervesta 3920 Lt. Suprato, kad padeda R. U. pasinaudoti mokyklos pinigais. Suprato, kad be jo pagalbos R. U. nebūtų galėjusi to padaryti, t. y. pasinaudoti mokyklos pinigais. Suklastojo sutartį, t. y. sutartyje neteisingai įrašė sumas už pagamintus baldus. Žinojo, kad baldų kainos padidintos, ir jas įrašė į sutartį. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Sutiko su R. U. prašymu dėl to, kad kiekvieną klientą norisi išsaugoti, kadangi darbų nedaug, norėjosi turėti darbo, nenorėjo prarasti šito užsakymo. Jeigu R. U. nebūtų prašiusi, jis pats to nebūtų daręs, t. y. nebūtų tos sumos, kurią R. U. turėjo sumokėti už jai pagamintus baldus, įtraukęs į mokyklai pagamintų baldų kainą. Prašo jį atiduoti pagal laidavimą žmonai, be užstato, kadangi sunki materialinė padėtis.
Kaltinamoji R. U. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad nuo 2010 m. buvo vykdoma mokyklos renovacija už 2,5 mln. litų. Baigus renovuoti mokyklos išorę, mokyklai buvo reikalinga nauja iškaba. Taupydama mokyklos lėšas ji ieškojo asmens, galinčio padaryti mokyklai iškabą pigiau, todėl iškabą užsakė pagal skelbimą internete. Kai mokyklos iškaba buvo pagaminta, paaiškėjo, kad gamintojas neišrašys jokių dokumentų, nes tas žmogus neturėjo verslo liudijimo, dirbo kaip mėgėjas. Dėl to už iškabą 1200 litų ji turėjo sumokėti savais pinigais. Tai buvo 2012 metų vasario mėnesio pabaiga. Iškabos eskizai buvo derinami su kolektyvu, ir tie eskizai buvo pristatyti kolektyvui. Apmokėjimas už iškabą įvyko tik tada, kai iškabą atvežė ir pasakė, kad išrašyti sąskaitos faktūros jis negali. Mokyklos taryboje klausimas dėl iškabos nebuvo keliamas, nes ji nesakė. Neprisimena, ar kam nors pasakė, kad už tą iškabą sumokėjo savo lėšomis. Su žmogumi, kuris gamino iškabą, bendravo internetu, pasakyti to žmogaus internetinį adresą negali, nes po bendravimo su juo praėjo daugiau nei pusmetis. Jo telefono numerio neturėjo. Po to ji nusprendė susigrąžinti už iškabą sumokėtus pinigus paprašydama S. B., kad jis jai į namus padarytų baldus. Kai jau buvo pradėti gaminti baldai bibliotekai, ji paprašė S. B., kad jis už tuos 1200 litų pagamintų jai baldus. Sutartis dėl baldų pagaminimo mokyklos bibliotekai buvo pasirašyta 2012 m. kovo 26 d. Ji nesiekė turtinės naudos, nepiktnaudžiavo tarnyba, tik norėjo susigrąžinti savo pinigus, ir tik vėliau suprato, kad padarė nusikalstamą veiką, suklastojo dokumentus nesiekdama sau naudos, o norėdama sau susigrąžinti tuos pinigus. Baldai mokyklos bibliotekai buvo pagaminti už 2720 Lt, o namams pagaminti baldai buvo už 1200 Lt, tai būtent ta suma, kurią sumokėjo už mokyklos iškabą. Už baldus mokyklai sumokėjo iš 2 procentų paramos. Iš viso mokykla iš 2 procentų paramos yra susirinkusi apie 40000 Lt. Mano, kad S. B. apsirikęs nurodė, jog padidinta suma yra 1600 Lt, nes daro apskaičiavimus ne vienam klientui. Jai tai buvo vienintelis kartas, ir ji tikrai žino, už kokią sumą baldai buvo užsakyti mokyklai ir už kokią sumą buvo pagaminti baldai jai asmeniškai. Ji kiekvieno baldo kainos nesiaiškino, tik S. B. paklausė, kokie baldai jai išeitų už 1200 Lt, t. y. paklausė, ar jai išeitų komoda, spintelė balkonui, staliukas ir baro dalis. Jis pasakė „taip“. S. B. pradžioje minėjo tą pačią sumą, t. y. 1200 Lt. Tačiau, kadangi teigiama, jog buvo kalbėta apie 1600 litų, tą skirtumą, 400 litų, ji įnešė į mokyklos kasą. Pripažįsta suklastojusi dokumentus. Sutartyje ir kvite įrašytos sumos už baldus bibliotekai buvo padidintos, t. y. į tas sumas buvo įrašytos sumos už jai asmeniškai pagamintus baldus. Ji pasirašė sutartį ir pakvitavimą žinodama, kad įrašytos sumos yra padidintos. Nepripažįsta piktnaudžiavimo tarnyba, nes paprašė surašyti didesnes baldų kainas tik dėl to, kad susigrąžintų pinigus, kuriuos sumokėjo už mokyklos iškabą. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko. Per 28 pedagoginio darbo metus tai buvo pirmas kartas. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad nėra skolinga mokyklai. Savo veiksmais materialinės žalos mokyklai nepadarė, todėl ieškinio nepripažįsta. Pripažįsta tik dokumentų klastojimą, o svetimo turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nepripažįsta.
Liudytoja I. D. parodė, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje dirba buhaltere. Žino, kad buvo pirkti baldai mokyklos bibliotekai: rūbų spintos knygų spintos, raktų spintelė. Direktorė jai pateikė dokumentus, kad ji padarytų pavedimą už baldų pagaminimą. Sąskaitoje buvo nurodyta baldų kaina, iš viso už baldus sumokėta 3920 Lt. Už baldus buvo sumokėta iš mokyklos lėšų, iš 2 procentų paramos. Paramos lėšas mokykla gali naudoti savo reikmėms, tačiau visada turi būti pateikiamos sąskaitos faktūros. Mokyklos gautos 2 proc. paramos likutis 2012-01-01 buvo 39000 Lt. Mokyklos renovacija buvo vykdoma iš europinių lėšų. Renovacijai buvo skirtas 1 mln. 700 tūkst. litų. Mokyklos iškaba yra nauja. Nežino, ar iškabos pagaminimas, pakabinimas įėjo į renovacijos darbus. Direktorė apie iškabą nėra kalbėjusi. Mokyklos iškabos pirkimo dokumento nebuvo, nes tokios sąskaitos ji neapmokėjo.
Liudytoja B. S. parodė, kad iki 2012 m. liepos mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje sekretore bei vykdė ir ūkvedės pareigas. Mokyklos bibliotekai buvo pagaminti baldai. Apie sutarties dėl baldų gaminimo bibliotekai surašymą nieko nežino. Baldai buvo pagaminti ir atvežti į mokyklą. Buvo pagamintos dvi knygų spintos su uždaromis, atviromis lentynomis, drabužių spinta, raktų spintelė. Baldai iš viso kainavo 3920 Lt. Naujos mokyklos iškabos ji nematė, 2012 m. liepos 12 d. buvo atėjusi į mokyklą atsiskaityti, tuo metu naujos iškabos dar nebuvo. 2012 metų pavasarį mokytojos D. S., R. V. žiūrėjo iškabos dizainą, derino, tarės kartu su direktore. Mano, kad 2012 m. gegužės mėnesį dar buvo derinami klausimai dėl iškabos.
Liudytoja R. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje dailės ir tikybos mokytoja. Ji padėjo daryti mokyklos iškabos eskizą, derino spalvas. Iškabos eskizą darė D. S.. Mokyklos iškaba, kuri šiuo metu yra pakabinta, padaryta panaši į jų kurtą eskizą. Mokyklos direktorės pasiūlymu eskizus pradėjo daryti 2012 m. sausio mėnesį. Galutinis eskizo variantas buvo padarytas 2012 m. rudenį. Eskizą pateikė direktorei. Iškaba buvo pagaminta ir pakabinta 2012 m. rudenį, po rugsėjo 1 d.
Liudytoja D. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje dirba pirmų klasių mokytoja. Mokyklos iškabos eskizą pradėjo daryti 2012 m. sausio ar vasario mėnesį. 2012 m. sausio mėnesį truputį pabraižė eskizus, ir tie darbai sustojo. Vėliau, gal prieš 2012 m. vasaros atostogas arba rudenį, kai buvo nudažytos sienos ir pamatė, kokia mokyklos išorinės sienos spalva, tada derino iškabos spalvas. Kada iškaba buvo gaminama ir kada iškaba buvo pakabinta, tiksliai neatsimena, tačiau 2012 metų rudenį nauja mokyklos iškaba buvo pakabinta. Nežino, kiek ir kam buvo sumokėta už iškabą. Niekas apie tai nekalbėjo.
2012-05-09 apžiūros protokole užfiksuoti R. U. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), pastatyti baldai, kuriuos pagamino S. B. (1 t., 11–15 b. l.). Baldai paimti pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (1 t., 10 b. l.) ir pagal pakvitavimą palikti saugoti R. U. (1 t., 16 b. l.).
Iš 2012-03-26 sutarties ir kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopijų (1 t., 20-21 b. l.) matyti, kad šie dokumentai pasirašyti Užsakovo ir Vykdytojo dėl rūbų spintos, dviejų knygų spintų ir raktų spintelės pagaminimo, bendra sutarties kaina – 3920 Lt.
Iš apžiūrų protokolų matyti, kad 2012-03-26 sutartis ir kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) bei jų kopijos apžiūrėti (1 t., 22–23, 118 b. l.).
Iš sąskaitos išrašo matyti, kad už prekes pagal pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. 2012-04-16 pervesti 3920 Lt (1 t., 60 b. l.).
Ataskaitoje apie 2 procentų paramos panaudojimą nurodyta, kad 2012 m. balandžio mėnesį V. K. sumokėta 3920 Lt. už baldų gamybą (1 t., 65 b. l.)
Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad R. U. (duomenys neskelbtini) pradinei mokyklai sumokėjo 400 Lt žalos atlyginimo (2 t., 157 b. l.).
Iš specialisto išvados matyti, kad, peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 2010-2012 metų pirminius apskaitos dokumentus – pirkimo PVM sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitus, mokyklos pastato renovacijos dokumentus, apmokėjimo dokumentus – mokyklos banko sąskaitų išrašus, ilgalaikio ir mažaverčio turto pirminius ir suvestinius apskaitos dokumentus, mokyklos iškabos įsigijimo bei apmokėjimo dokumentų nerasta (2 t., 153–155 b. l.).
Dėl dokumentų klastojimo
Kaltinamieji R. U. ir S. B. prisipažino suklastoję 2012-03-26 sutartį ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). S. B. prisipažino surašęs sutarties tekstą, sutartyje nurodydamas neteisingas baldų mokyklos bibliotekai kainas, kainas nepagrįstai padidinęs bendra 1600 litų suma ir šią sutartį pateikęs pasirašyti V. K., nurodęs V. K., kuris apie baldų kainų padidinimą nieko nežinojo, kvite Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti padidintas kainas, o R. U. prisipažino, kad žinodama, jog sutartyje ir kvite baldų kainos yra padidintos, pasirašė sutartį ir kvitą kaip Užsakovo – (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos direktorė, bei šiuos dokumentus pateikė mokyklos buhalterei, kad atliktų mokėjimą. Abu kaltinamieji prisipažino, kad dėl kainų padidinimo buvo susitarę iš anksto. Taigi, abiejų kaltinamųjų parodymai dėl minėtų dokumentų suklastojimo atitinka vieni kitus. Be to, jų parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Iš 2012-03-26 sutarties ir kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad juos pasirašė R. U.. Liudytoja I. D. parodė, kad mokyklos direktorė jai pateikė dokumentus, kad ji padarytų pavedimą už baldų pagaminimą. Įvertinus visumą paminėtų įrodymų daroma išvada, kad R. U. ir S. B. kaltė suklastojus 2012-03-26 sutartį ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrodyta. Ši jų veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.
Dėl svetimo turto pasisavinimo
R. U. kaltė pasisavinus jai svetimą (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos turtą – ne mažiau kaip 1600 litų ir S. B. kaltė padėjus R. U. pasisavinti svetimą turtą taip pat įrodyta. Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad R. U. jo paprašė į mokyklai pagamintų baldų kainą įskaičiuoti jai asmeniškai pagamintų baldų sumą, t. y. padidinti mokyklos baldų gamybos kainą, ir jis sutiko. Mokyklai skirtų baldų kaina buvo 2300 Lt, R. U. asmeniškai pagamintų baldų kaina – 1620 Lt, o pagal susitarimą su R. U. sąskaitoje ir kvite jis nurodė, kad mokyklai pagamintų baldų kaina yra 3920 Lt. Apie šias aplinkybes iš esmės tokius pat parodymus davė ir kaltinamoji R. U., kuri parodė, kad S. B. jos prašymu į mokyklos baldų kainą įskaičiavo ir jai asmeniškai pagamintų baldų kainą, ir kad ji dokumentus už baldus apmokėti pateikė mokyklos buhalterei, juose buvo nurodyta bendra mokyklai ir jai pagamintų baldų kaina. Kadangi abiejų kaltinamųjų parodymai yra iš esmės vienodi, netikėti jais nėra pagrindo. Be to, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: apžiūros metu R. U. bute rasti S. B. pagaminti baldai, 2012-03-26 sutartyje ir kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad rūbų spintos, dviejų knygų spintų ir raktų spintelės kaina – 3920 Lt, liudytoja I. D. parodė, kad R. U. jai pateikė dokumentus apmokėjimui už baldus, kuriuose buvo nurodyta, kad mokyklai pagaminti baldai kainuoja 3920 Lt, iš sąskaitos išrašo matyti, kad už prekes pagal pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. 2012-04-16 pervesti 3920 Lt. Taigi, visuma paminėtų įrodymų patvirtina, kad R. U., nurodydama mokyklos buhalterei už mokyklai pagamintus baldus sumokėti padidintą kainą taip apmokant ir už jai asmeniškai pagamintus baldus, užvaldė (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos turtą. Kaltinamoji R. U. teigia, kad jai pagaminti baldai kainavo tik 1200 Lt, o ne 1600 Lt, kaip tvirtina kaltinamasis S. B.. Tačiau R. U. parodė, kad ji kiekvieno baldo kainos nesiaiškino, o S. B. atliko matavimus, pats skaičiavo ir mokyklai, ir R. U. gaminamų baldų kainas, todėl akivaizdu, kad S. B. pagamintų baldų kainas žino geriau nei R. U.. Be to, R. B. parodymai buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo metu, nuo pat pirmos apklausos jis nurodė tas pačias baldų kainas, todėl netikėti jo parodymais nėra pagrindo.
Nors kaltinamoji R. U. prisipažino paprašiusi S. B. jai asmeniškai pagamintų baldų kainą įskaičiuoti į mokyklai pagamintų baldų kainą ir mokyklos lėšomis apmokėjusi už savo asmeninius baldus, tačiau tvirtina, kad mokyklos lėšų nepasisavino, nes savo lėšomis apmokėjo 1200 Lt už mokyklos iškabą ir mokyklos lėšomis apmokėdama už savo asmeninius baldus tik atsiėmė savo asmeninius pinigus, išleistus apmokėti už mokyklos iškabą. Iš pateiktų fotonuotraukų (2 t., 109 b. l.), internete esančių duomenų (2 t., 133 b. l.) matyti, kad ant (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos pastato yra iškaba, kuri, kaip parodė liudytojos I. D., R. V., D. S., yra nauja, o iš specialisto išvados matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos lėšų už iškabą nebuvo apmokėta. Tačiau R. U. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji už iškabą sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, nenurodė, kas gamino iškabą, nepateikė kitų duomenų, kuriuos būtų galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytomis priemonėmis. Be to, liudytojos R. V. ir D. S., kurios mokyklos direktorės pavedimu darė mokyklos iškabos eskizus, parodė, kad eskizus pradėjo daryti 2012 metų sausio–vasario mėnesiais, o galutinį iškabos eskizą padarė per 2012 m. vasaros atostogas arba rudenį, kai buvo nudažytos mokyklos išorinės sienos ir buvo galima suderinti iškabos spalvas, o liudytoja B. S. parodė, kad 2012 m. liepos mėnesį buvo atėjusi į mokyklą atsiskaityti, ir tuo metu naujos iškabos dar nebuvo. Taigi, šių liudytojų parodymai patvirtina, kad nauja mokyklos iškaba buvo pagaminta 2012 metų vasarą arba net rudenį, ir tai paneigia kaltinamosios R. U. teiginį, kad iškaba buvo pagaminta 2012 metų vasario mėnesį. Taigi, jokie bylos duomenys nepatvirtina R. U. versijos, kad ji 2012 metų vasario mėnesį savo lėšomis apmokėjo už mokyklos iškabą ir 2012 metų balandžio mėnesį mokyklos lėšomis apmokėdama už savo asmeninius baldus tik susigrąžino iškabai išleistas lėšas. Dėl to ši kaltinamosios versija atmetama, ir R. U. veika – 1600 litų sumokėjimas už asmeninius baldus mokyklos lėšomis – vertinama kaip jai patikėtų (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos lėšų pasisavinimas, nes jai, kaip mokyklos direktorei, pagal užimamas pareigas buvo patikėtas mokyklos turtas, kurio atžvilgiu ji turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, tą turtą – 1600 – litų ji panaudojo asmeniniams tikslams, o ne mokyklos interesams, ir tuo padarė mokyklai 1600 litų dydžio turtinę žalą. Tokia kaltinamosios R. U. veika atitinka BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis S. B., suprasdamas, kad į sąskaitą ir kvitą įrašydamas padidintas baldų kainas, padeda R. U. pasinaudoti mokyklos pinigais, ir kad be jo pagalbos R. U. nebūtų galėjusi to padaryti, padėjo R. U. pasisavinti jai patikėtą turtą, be jo pagalbos R. U. nebūtų galėjusi tokiu būdu pasisavinti mokyklos lėšų, todėl S. B. veika vertinama kaip bendrininkavimas R. U. pasisavinant jai patikėtą turtą ir kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį.
Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį R. U. kaltinama tuo, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos direktore, piktnaudžiavo tarnyba siekdama turtinės naudos, t. y., būdama (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos direktore, kuriai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pavesta rūpintis mokyklos materialiniais ir finansiniais resursais, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, pažeisdama (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymo 4.13 punkto reikalavimą rūpintis mokyklos materialiniais ir finansiniais resursais, 5.5 punkto reikalavimą rūpintis patikėto turto apsauga, tinkamu jo naudojimu, laikotarpiu nuo 2012-03-20 iki 2012-03-26, piktnaudžiaudama tarnyba ir siekdama turtinės naudos, paprašė S. B., kad gaminant baldus mokyklai, būtų pagaminti ir jai asmeniškai skirti baldai, už kuriuos pažadėjo sumokėti (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos lėšomis, bei S. B. paprašė į (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos vykdomo baldų pirkimo sutartį įrašyti didesnę sumą, nei kainuotų baldai mokyklai, į šią sumą įskaičiuojant ir jai asmeniškai skirtų baldų kainą. Po to, tęsdama nusikalstamus veiksmus, 2012-03-26 R. U., kaip (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos direktorė, su S. B. nurodytu asmeniu – V. K., pasirašė sutartį bei prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baldų (duomenys neskelbtini) pradinei mokyklai pagaminimo už 3920 litų sumą, į kurią buvo įskaičiuota ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta, tačiau ne mažesnė nei 1600 litų suma, už asmeniškai R. U. gamintus ir laikotarpiu nuo 2012-04-23 iki 2012-05-08 į jos gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), pristatytus baldus. Tokiais veiksmais, pažeisdama pareigybės aprašymą, piktnaudžiaudama tarnyba ir siekdama sau turtinės naudos, R. U. pakenkė (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos įvaizdžiui, sumenkino mokyklos direktoriaus autoritetą jai pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens funkcijų esmę, (duomenys neskelbtini) pradinei mokyklai padarė ne mažesnę, nei 1600 Lt žalą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir (duomenys neskelbtini) pradinė mokykla.
Kaltinamoji R. U. neprisipažino piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi.
Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija). Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu jo veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių.
R. U., eidama (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos direktorės pareigas ir pagal užimamas pareigas turėdama teisę disponuoti mokyklos turtu, už savo asmeninius baldus apmokėjo mokyklos lėšomis ir tokiu būdu, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, užvaldė mokyklos turtą – 1600 litų, t. y. piktnaudžiavo tarnyba siekdama turtinės naudos. Tačiau, kaip minėta, piktnaudžiavimas tarnyba užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tuo atveju, jei dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji savo veiksmais padarė 1600 litų turtinės žalos, ir tai, atsižvelgiant į mokyklos turtinę padėtį (gauna asignavimus iš valstybės biudžeto, turėjo apie 40 tūkstančių paramos lėšų, vyko mokyklos pastato renovacijos darbai, kurių vertė daugiau kaip 1,5 mln. litų), negali būti vertinama kaip didelė turtinė žala. Vertinant R. U. veiksmais padarytą neturtinę žalą, akivaizdu, kad ji savo veika pažemino valstybės tarnautojo autoritetą, tačiau dėl jos neteisėtų veiksmų nesutriko (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos veikla, nebuvo suvaržytos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės, ir dėl to kaltinamosios veika turėjo tik lokalaus pobūdžio atgarsį visuomenėje. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad R. U. neteisėta veika nesukėlė BK 228 straipsnyje numatytų padarinių, t. y. didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nesant kaltinamosios veikoje būtino BK 228 straipsnyje numatytą veiką kvalifikuojančio požymio „didelės žalos“, nėra ir šio nusikaltimo sudėties, todėl R. U. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinama jai nepadarius šios nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl bausmių
Kaltinamoji R. U. prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleidžiamas asmuo, kuris atitinka visus BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, t. y. jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
R. U. nusikalto pirmą kartą, gailisi nusikaltusi, charakterizuojama teigiamai, administracine tvarka nebausta, todėl yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau ji neprisipažino pasisavinusi mokyklos lėšų, jos versija, kad mokyklos lėšomis apmokėdama už savo asmeninius baldus tik atsiėmė savo asmeninius pinigus, kaip minėta, nepasitvirtino. Be to, ji atlygino tik mažą dalį – ketvirtadalį – nusikaltimu padarytos turtinės žalos, dėl likusios dalies žalos atlyginimo ne tik nesusitarė, bet ir nepripažino, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji visiškai atlygins padarytą žalą. Taigi, kaltinamoji R. U. iš esmės neprisipažino pasisavinusi svetimą turtą ir neatlygino bei nepripažino padarytos žalos, todėl taikyti jai BK 40 straipsnio nuostatų ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pakankamo pagrindo, nes nėra visumos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių.
R. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. U. prisipažino suklastojusi dokumentus, gailisi nusikaltusi, ir tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamoji atlygino tik mažą dalį (ketvirtadalį) turtinės žalos, kitos dalies žalos nepripažino ir neatlygino, todėl tik nedidelės dalies žalos atlyginimas nepripažįstamas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Skiriant R. U. bausmes atsižvelgiama į tai, kad ji įvykdė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į R. U. asmenybę – ji neteista (2 t., 1 b. l.), psichikos sveikatos priežiūros įstaigose nesigydė (2 t., 3 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 5 b. l.), dirba, charakterizuojama teigiamai (2 t., 102–105 b. l.). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, jai skiriamos sankcijose numatytos su laisvės atėmimu nesisijusios bausmės, t. y. baudos.
Kaltinamasis S. B. taip pat prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Įtariamojo S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
S. B. nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi, ieškinių jam nėra pareikšta. Jis neteistas (2 t., 35 b. l.), psichikos sveikatos priežiūros įstaigose nesigydė (2 t., 31 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 29–30 b. l.), dirba, augina nepilnametį sūnų, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. S. B. prašo paskirti laiduotoja K. B.. K. B. neteista, administracine tvarka nebausta, yra kaltinamojo S. B. sutuoktinė, kartu augina nepilnametį sūnų, todėl yra pagrindas manyti, kad galės daryti S. B. teigiamą įtaką. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, kaltinamasis S. B. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl civilinio ieškinio
Prokuroras (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos interesais pareiškė civilinį ieškinį R. U. dėl pasisavintų 1600 litų mokyklos lėšų priteisimo (2 t., 134 b. l.). Pripažinus, kad R. U., mokyklos lėšomis apmokėdama už savo asmeninius baldus, pasisavino 1600 litų mokyklos lėšų, ieškinys tenkintinas, nusikalstamais veiksmais padaryta žala priteistina iš R. U. (Civilinio kodekso 6.263 str.). R. U. dalį žalos – 400 litų atlygino (2 t., 157 b. l.), todėl iš kaltinamosios priteisiama likusi neatlyginta nusikaltimu padarytos žalos dalis – 1200 litų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 str., 307 str.,
nusprendžia:
R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir jai paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę R. U. paskirti 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalimi, R. U. į bausmę įskaityti dvi sulaikyme būtas paras ir nustatyti likusią neatliktą bausmę – 36 MGL (4680 Lt) dydžio baudą. Kardomąją priemonę R. U. palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
R. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Priteisti iš R. U. (duomenys neskelbtini) pradinei mokyklai 1200 litų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už įvykdytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 d. ir 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis LR BK 40 str. 1–4 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) laidavimą, nustatant laidavimo terminą 1 metams, ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Dokumentų originalus – 2012-03-26 Prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-03-26 sutartį – grąžinti (duomenys neskelbtini) pradinei mokyklai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.