- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- 1A-362-627/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27748-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Vitalija Norkūnaitė, Evaldas Pašilis
- Nuteistasis
- R. J., R. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
- 1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
- 1.2.23.8Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas (BK 265 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 25 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
R. S. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 MGL (2 550 eurų) baudos bausmė.
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas R. S., dėl jo apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. J. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką, neteisėtai augino didelį kiekį kanapių, o būtent: siekdamas iš užaugintų kanapių augalų pagaminti narkotinę medžiagą – kanapes, turėdamas tikslą jas platinti, pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, ir 8 straipsnį, numatantį, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į 1-ąjį sąrašą įtrauktas medžiagas (tarp jų ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, jis 2022 m. pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sodyboje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), trijuose šiltnamiuose, specialiai pritaikytuose kanapių augalams auginti, pasodinęs vazonuose neteisėtai augino didelį kiekį – 80 vnt. kanapių augalų iki tol, kol 2022 m. liepos 26 d., laikotarpiu nuo 13.15 val. ir 16.42 val., atliktos kratos metu juos rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
2. R. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, pagamino, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o būtent: 2022 m. liepos 22 d. sodyboje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), iš šiltnamiuose neteisėtai užaugintų kanapių augalų, juos nupjovęs ir išdžiovinęs, neteisėtai pagamino labai didelį kiekį – 32 709,514 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį, t. y. 4 924,315 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikė sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo priestate, o 27 785,199 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai nugabeno į savo išsinuomotos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo patalpas, kur neteisėtai laikė iki tol, kol 2022 m. liepos 26 d., laikotarpiu nuo 13.15 val. ir 18.25 val., sodybose atliktų kratų metu neteisėtai pagamintą labai didelį kiekį – 32 709,514 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
3. R. S. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2022 m. liepos 26 d., savo gyvenamojo namo kieme adresu: (duomenys neskelbtini), esančiame šiltnamyje, nuskynęs dalį savo augintų kanapių augalų, juos sudžiovino ir tokiu būdu neteisėtai pagamino 25,639 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojo namo kieme esančio garažo patalpose iki tol, kol 2022 m. liepos 26 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 12.46 val., kratos metu ją rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba dar sumažinti laisvės atėmimo bausmės dydį.
4.1. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta pakankamai daug R. J. apibūdinančių aplinkybių, parodančių mažesnį asmens pavojingumą, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeidžia teisingumo principą, tai yra R. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė teisingus ir išsamius parodymus ir tokiu būdu padėjo atskleisti nusikalstamus veiksmus, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, kritiškai vertina savo elgesį. Jis yra jauno amžiaus (25 metų), vedęs, turi mažametį vaiką, kuriam nuo 2024 m. balandžio 26 d. nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai dėl diagnozuoto autizmo, dirba UAB „M. l.“ krovėju, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, po jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų, jam paskirtų kardomųjų priemonių nepažeidė, nors praėjo beveik dveji metai. Šiuo nusikaltimu žala kitiems asmenims nebuvo padaryta ir neigiamų pasekmių nesukėlė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą daryti prielaidą, kad už tokį nusikaltimą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę išliktų rizika, kad asmuo, atlikęs tokią palyginus švelnią bausmę, pasijustų nebaudžiamas ir vėl nusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
4.2. R. J. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jau yra padaręs tinkamas išvadas. Bausmės tikslai tikrai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. bausmės vykdymą atidedant. Pažymėjo, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų R. J. teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų R. J. teigiamus socialinius ryšius, nepasitarnautų jo resocializacijai, ir tokiu būdu nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
4.3. Taip pat skunde nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės švelninimo ar mažinimo taip pat turėtų būti atsižvelgta ir į tai, jog baudžiamasis procesas šioje byloje užtruko beveik dvejus metus, nors byla nėra sudėtinga ir didelės apimties. Teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-147-677/2015).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis R. J. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla ir teismo posėdyje išklausiusi proceso dalyvius konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo R. J. veikos pavojingumą ir asmenybę, laikėsi BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių, ir nuteistajam paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę.
7. Nuteistasis R. J. skunde teigia, kad jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta. Nuteistasis nurodo, kad veikas pripažino, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, netrukdė tyrimui, yra jauno amžiaus, vedęs, turi mažametį vaiką, kuriam nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, dirba, neteistas, žala kitiems asmenims nebuvo padaryta ir neigiamų pasekmių nesukėlė.
8. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nurodomos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis; 2) kaltės forma ir rūšis; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai; 4) nusikalstamos veikos stadija; 5) kaltininko asmenybė; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimas darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės; 8) nusikalstama veika padaryta žala. Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė.
9. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam gali paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės sušvelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑186‑942/2015, Nr. 2K‑179‑719/2022, Nr. 2K‑221‑976/2023, Nr. 2K-250-976/2023). Tokiu atveju turi būti nustatyta visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K‑235‑648/2017, Nr. 2K-233-976/2021, Nr. 2K‑250‑976/2023).
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam R. J. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat apygardos teismas atsižvelgė ir R. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis, paminėtus jo apeliaciniame skunde. R. J. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, vedęs, turintis mažametį vaiką, kuriam nuo 2024 m. balandžio 26 d. nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai (t. 4, b. l. 36–40), dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Apeliaciniam teismui pateikta pažyma patvirtina, kad nuteistasis nuo 2024 m. lapkričio 4 d. vykdo individualią veiklą. Apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad jo neteisėtai disponuota narkotinė medžiaga į apyvartą nepateko, kadangi ji buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų, todėl žala kitiems asmenims nebuvo padaryta ir neigiamų pasekmių nesukėlė.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, R. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį apygardos teismas paskyrė laisvės atėmimą ketveriems metams. Nors apeliaciniame skunde R. J. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai individualizavo jam skirtą bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis pripažino kaltę, netrukdė tyrimui, narkotinės medžiagos nebuvo realizuotos, žala kitiems asmenims nebuvo padaryta, yra jauno amžiaus, dirba, šeiminę situaciją ir pan., tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visos šios apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apygardos teismui buvo žinomos ir būtent jas įvertinęs nuteistajam taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė perpus mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė.
12. Nors nuteistasis skunde kaip vieną iš aplinkybių, reikšmingų BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui išskiria, kad nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta žala, nes narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sudėtis nereikalauja, kad medžiagos būtų išplatintos. Jau pats labai didelis jos kiekis ir tikslas platinti, siekis iš to pasipelnyti rodo išskirtinį veikos pavojingumą. R. J. nurodė, kad augino kanapių augalus, juos nupjovęs ir išdžiovinęs pagamino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (32 709,514 g) – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą parduoti ir užsidirbti. Tai, kad narkotinės medžiagos buvo rastos pareigūnų kratos metu ir nebuvo išplatintos, esmingai veikos pavojingumo vertinimo nekeičia. Specialiai pritaikyti kanapėms auginti šiltnamiai, įrenginiai, vazonai, džiovinimui ir auginimui reikalinga įranga, išnuomota sodyba pagamintoms narkotinėms medžiagoms laikyti, nuteistojo susirašinėjimai programose „Wickr Me“ ir „Telegram“ su kontaktu „I. Z.“, kuris nuteistąjį konsultavo kanapių auginimo klausimais, parodo, kad R. J. nusikalstamus veiksmus planavo tikslingai ir siekė jų rezultato, tikėjosi iš to pasipelnyti. Tik atsitiktinumo dėka narkotinės medžiagos nepasiekė kitų asmenų ir dėl to neatsirado žalingų pasekmių.
13. Skunde nurodytos šeiminės aplinkybės buvo aktualios ir nusikalstamos veikos darymo metu (sūnus gimęs 2022 m. vasario mėnesį), tačiau šios aplinkybės nepaveikė R. J. teigiamai, nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Nuteistojo R. J. apeliaciniame teisme baigiamųjų kalbų metu nurodyta aplinkybė, jog neseniai patyrė traumą (neteko dalies piršto), suprantama, kad apribojo jo darbo galimybes, paveikė emociškai, tačiau nėra pagrindo teigti, kad dėl esamos traumos apeliantui būtų per sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
14. Nuteistojo nurodoma aplinkybė, jog reali laisvės atėmimo bausmė neigiamai paveiks jo teigiamus socialinius ryšius, nepasitarnaus jo resocializacijai, yra teisinga, tačiau tai yra tiesioginis nuteistojo neteisėto elgesio rezultatas ir aptartų aplinkybių kontekste pagrindo paskirti švelnesnę bausmę nesudaro. Todėl vertinti, jog R. J. atžvilgiu teismas nebuvo teisingas, teisėjų kolegija nemato pagrindo.
15. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistajam R. J. dar labiau sušvelninti paskirtą bausmę dėl pažeistos jo teisės į procesą per įmanomai trumpiausią laiką. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2022 m. liepos 25 d., pirminis pranešimas apie įtarimą R. J. įteiktas 2022 m. liepos 26 d. (t. 3, b. l. 36–38), 2024 m. sausio 16 d. ikiteisminio tyrimo byla buvo grąžinta trūkumams pašalinti dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo (t. 3, b. l. 147), patikslintas pranešimas apie įtarimą R. J. įteiktas 2024 m. sausio 9 d. (t. 3, b. l. 65–68), byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teisme gauta 2024 m. vasario 1 d. (t. 3, b. l. 177) ir išnagrinėta per tris posėdžius, apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2024 m. gegužės 21 d. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog šioje byloje ilgą baudžiamojo proceso trukmę ikiteisminio tyrimo metu lėmė daug laiko ir sąnaudų reikalaujantys specialistų tyrimai, be kurių išvadų ikiteisminis tyrimas negalėjo būti baigtas. Byloje ikiteisminio tyrimo terminas buvo pratęstas 2023 m. balandžio 18 d. (t. 1, b. l. 17–18), 2023 m. birželio 16 d. (t. 1, b. l. 20–21), 2023 m. rugpjūčio 17 d. (t. 1, b. l. 23–24), 2023 m. gruodžio 18 d. (t. 1, b. l. 29–30) dėl negautų specialistų išvadų. Tokių bylų nagrinėjimas natūraliai užtrunka dėl būtinumo ištirti bylos aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus ir užtikrinti kaltinamiesiems įstatymo garantuojamas teises. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi nepagrįstų delsimų baudžiamojo proceso metu, t. y. kad valstybės institucijos dėl neveiklumo ilgą laiką būtų neatlikusios jokių procesinių veiksmų, neturi pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai.
16. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas R. J. už jo nusikalstamas veikas paskyrė teisingas, tinkamai individualizuotas bausmes, kaip ir galutinę subendrintą bausmę. Viena iš R. J. padarytų nusikalstamų veikų priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 3 dalis), o BK 75 straipsnio nuostatos nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vykdymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.