- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- eI1-943-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02492-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN), priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN, atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog nuo 2019-05-24 iki 2019-09-23 buvo laikomas netinkamomis kalėjimo sąlygomis Pravieniškių PN 1 sektoriuje uždarosios zonos kamerų tipo patalpose (toliau – ir KTP). Nurodė, jog uždarosios zonos KTP yra tupimi tualetai, 12 kameroje išdaužytas langas, visą laiką kalinimo kamerose Nr. 4 ir Nr. 12 buvo trys nuteistieji asmenys, trūko ploto. 1-ojo sektoriaus dušo patalpoje ant lubų pelėsis, duše per žema temperatūra, nėra ventiliacijos, nėra įrengtos atskiros patalpos, kur būtų galima persirengti, kad nesudrėktų drabužiai bei rankšluosčiai, nėra atskiros patalpos tualetui. Dušo patalpoje yra tik dvi pertvaros, kurios nesuteikia jokio privatumo. Duše vandens maišytuvai netvarkingi, nuolat laša vanduo, vandens spaudimas sumažėjęs. Pažymėjo, kad 2-oje karantino patalpoje bei kameroje Nr. 4 grindys nelygios, plytelės nudaužytos, sienos netvarkingos, sunkiai valomos, ant lubų ir sienų pelėsis, elektros laidai nėra tinkamai izoliuoti, naktinė lempa neleidžia užmigti, nes ji šviečia per ryškiai, kamerose esantys langai yra netvarkingi, šalia lango iš lauko pusės yra šulinys iš kurio nuolat sklinda nemalonus kvapas, dėl ko neįmanoma atverti langų. Pravieniškių PN nebuvo tinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas, maistas beveik visada būdavo nekokybiškas, dėl ko pareiškėjui atsirado problemų su skrandžiu. Kiekvieną dieną nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro būdavo atimama patalynė (pagalvė, antklodė) bei čiužinys, dėl ko nuolatos skaudėdavo nugarą. 1-ajame sektoriuje uždaroje zonoje nėra patalpos kuri būtų skirta kirpyklai, o kirptis tenka tiesiog koridoriuje. 1-ajame sektoriuje uždaroje zonoje nuteistiesiems per dieną buvo leidžiama parūkyti tik vieną kartą, pasivaikščiojimu metu vieną valandą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė emocines ir fizines kančias, diskomfortą. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad patalynė išduodama visiems kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems. Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 220 punktu, kuris nustato kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), vykdymą. Laikantis įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-56 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyriaus specialistai ir išduoda jas nuteistiesiems. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems šias priemones iš sandėlio paima ir išduoda Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai. Kiekvieną parą eilės tvarka baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose iš ten nuobaudas atliekančių nuteistųjų skiriami kamerų budėtojai. Su savo pareigomis nuteistieji supažindinami pasirašytinai. Kamerų budėtojai aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis — valymo inventoriaus komplektu, kurį sudaro šepetys grindims, Šluostė, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras bei kriauklių, plytelių, klozetų Šveitimui skirtais milteliais ir rūgštiniu valikliu. Dalyvaujant pareigūnams, kamerų budėtojai nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus. Įstaigos nuteistųjų maitinimą organizuoja Všį „Bruneros“. VŠĮ „Bruneros” yra įsipareigojusios teikti maitinimo paslaugą, kurios kokybė atitinka nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pataisos namai ar jų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar dėl įstaigos pareigūnų neveikimo ar veikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų žalos faktą. Mano, kad pareiškėjas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, laikotarpiu nuo 2019-05-24 iki 2019-09-23 (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; LVAT 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žiūrėti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pavyzdžiui elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir tam tikrais atvejais nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žiūrėti, EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Pareiškėjas nurodė, kad uždarosios zonos KTP yra tupimi tualetai, 12 kameroje išdaužtas langas, visą laiką kamerose Nr. 4 ir Nr. 12 buvo trys nuteistieji asmenys, trūko ploto.
Netinkamas laikymo sąlygas pareiškėjas grindžia ploto trūkumu gyvenamosiose patalpose.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.
Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: nuo 2019-05-24 iki 2019-05-27 karantino kameroje Nr. 2, kurios plotas 36,43 kv. m, joje buvo patalpinti 3 nuteistieji, t. y. vienam asmeniui teko 12,14 kv. m. ploto; nuo 2019-05-27 iki 2019-06-05 kameroje Nr. 4, kurios plotas 16,19 kv. m, joje buvo patalpinti 3 nuteistieji, t. y. vienam asmeniui teko 5,40 kv. m. ploto; nuo 2019-06-05 iki 2019-06-10 kameroje Nr. 8, kurios plotas 7,67 kv. m, joje buvo patalpintas 1 nuteistasis, t. y. vienam asmeniui teko 7,67 kv. m. ploto; nuo 2019-06-10 iki 2019-09-06 kameroje Nr. 12, kurios plotas 16,16 kv. m, joje buvo patalpinti 3 nuteistieji, t. y. vienam asmeniui teko 5,39 kv. m. ploto.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-09-06 iki 2019-09-18 pareiškėjas buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto. Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir daro išvadą, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo minėtu laikotarpiu (ABTĮ 56 straipsnis). Teismo vertinimu, minėti oficialūs duomenys paneigia pareiškėjo abstrakčius argumentus dėl gyvenamojo ploto normos neatitikimo teisės aktų reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis EŽTT praktika (žiūrėti, pavyzdžiui 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žiūrėti pavyzdžiui LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018).
Atsakovės atstovo Pravieniškių PN Turto valdymo skyriaus 2019-12-17 pažymoje Nr. 77-2300 nurodyta, kad KTP sanitariniuose mazguose yra po vieną tupiamą klozetą ir praustuvę.
Pagal tarptautinių žodžių žodyną, klozetas – tai išvietė su kanalizacijos įrenginiu (Vaitkevičiūtė, Vilija. Vilnius: „Žodynas“, 2007, 4-asis pataisytas ir papildytas leidimas, psl. 554), o unitazas – tai klozeto puodas (kriauklė) išmatoms ir kitoms nešvarybėms nutekėti išvietėse, kur įrengta kanalizacija (ten pat, psl. 1131). Iš šių sąvokų paaiškinimų teismas sprendžia, kad klozetas yra tupiamas, o unitazas yra sėdimas. Iš minėto pareiškėjo teiginio darytina išvada, kad pareiškėjas skundžiasi tuo, kad sanitariniame mazge buvo tupimi klozetai ir nebuvo sėdimų unitazų.
Sanitarinio mazgo įrengimą kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – 2017 m. Aprūpinimo normos). 2017 m. Aprūpinimo normos nustatė, kad kamerų tipo patalpose sanitarinis mazgas aprūpinamas klozetu (gali būti ir tupiamas), praustuve. Taigi, teisės aktai nėra nustatę, kad pataisos įstaigų kamerų sanitariniuose mazguose turi būti įrengti sėdimi klozetai.
Pareiškėjas nurodė, kad 12 kameroje buvo išdaužtas langas.
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN Turto valdymo skyriaus 2020-03-09 pažymoje Nr. 77-428 nurodė, kad Įstaiga užtikrina tinkamą techninę langų būklę, sudaužyti stiklai nedelsiant keičiami naujais. Šiltuoju metų laikotarpiu nuteistieji patys išiminėja langų stiklus.
Pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019-08-13 raštą Nr. (2-22 4.80)2-39304, iš kurio matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai, pagal pareiškėjo skundą atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK kameroje Nr. 12 langai buvo techniškai netvarkingi be stiklų (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad 12 kameroje buvo išdaužtas langas, laikytinas pagrįstu. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN kameroje Nr. 12 pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad naudojantis dušais nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes dušo patalpoje yra tik dvi pertvaros, kurios nesuteikia jokio privatumo.
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN Turto valdymo skyriaus 2019-12-17 pažymoje Nr. 77-2300 nurodė, kad Pravieniškių PN 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose bendroje dušinėje yra užtikrintas nuteistųjų privatumas, dušai yra atskirti sienomis nuo lubų iki grindų. Kad dušai yra atskirti pertvaromis patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos. Teismo vertimu įrengtos pertvaros tarp dušų užtikrina minimalų privatumą naudojantis dušu. Pažymėtina ir tai, kad dušu pareiškėjas naudojosi atskiroje patalpoje, o ne kameroje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad dušuose buvo pažeidžiamas jo privatumas, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas nurodė, kad 1-ojo sektoriaus dušo patalpoje ant lubų pelėsis, duše per žema temperatūra, nėra ventiliacijos, nėra įrengtos atskiros patalpos, kur būtų galima persirengti, kad nesudrėktų drabužiai bei rankšluosčiai, nėra atskiros patalpos tualetui. Duše vandens maišytuvai netvarkingi, nuolat laša vanduo, vandens spaudimas sumažėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja laisvės atėmimo vietų dušo įrengimo, santechninių įrenginių būklės, dušo ventiliacijos sistemos ir oro santykinės drėgmės reikalavimų. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad prausimosi patalpose privalomai turi būti įrengta atskira patalpa asmenims persirengti, taip pat nėra įtvirtinta, kad privaloma prausimosi patalpose įrengti atskirą patalpą tualetui.
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN Turto valdymo skyriaus 2020-03-09 pažymoje Nr. 77-428 nurodė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą dušo patalpų įrengimą bei techninę būklę, nuteistųjų nulaužti dušų čiaupai, dušų rageliai nedelsiant keičiami naujais.
Pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019-09-23 raštą Nr. (2-22 4.80)2-45366, iš kurio matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai, pagal pareiškėjo skundą atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus kamerų tipo patalpose esančiuose dušuose yra įrengtas langas ir taip sudaryta galimybė išvėdinti patalpą. Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad 1 sektoriaus KTP dušo rageliai buvo techniškai netvarkingi (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Patalpų įrenginių paviršiai buvo švarūs be vizualiai matomų teršalų ir pelėsio, tačiau dušinės patalpos po valymo nebuvo dezinfekuotos (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 28.2 p. pažeidimas).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad KTP dušo rageliai buvo techniškai netvarkingi, dušo patalpos po valymo nedezinfekuojamos, laikytini pagrįstais.
Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo tinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas, maistas beveik visada būdavo nekokybiškas.
Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d.) bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog nuteistųjų maitinimo paslaugą teikia VšĮ „Bruneros“, pataisos namai nuolatos kontroliuoja jos vykdomą veiklą ir nustačius trūkumus rašomos pretenzijos. Įstaiga periodiškai tikrina nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė laboratorijose.
Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto labai abstraktūs, šių aplinkybių jis visiškai nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovės atstovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjo nurodomos bendro pobūdžio aplinkybės apie kalinimo sąlygas jo nurodytų faktų nepatvirtina. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl nepilnaverčio maisto, nelaikytini pakankamai aiškiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog BVK 92 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Jeigu pareiškėjui trūko maisto produktų, jis galėjo jų papildomai įsigyti pataisos namų parduotuvėje už asmenines lėšas.
Pareiškėjas nurodė, kad 1-ajame sektoriuje uždaroje zonoje nėra patalpos kuri būtų skirta kirpyklai, o kirptis tenka tiesiog koridoriuje.
Dėl kirpyklos netinkamo įrengimo teismas pažymi, kad atsakovės atstovo duomenimis 1-ojo sektoriaus KTP zonoje kirpykla įrengta atskiroje kirpyklos patalpoje, o ne koridoriuje, kaip nurodo pareiškėjas. Panaudotos priemonės ir instrumentai yra dezinfekuojami. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo oficialiai pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėjas savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui dėl kirpyklos paslaugų teikimo būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės.
Pareiškėjo nusiskundimai dėl dienos metu paimamos patalynės yra nepagrįsti, kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 redakcija), patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, todėl šioje dalyje neteisėti atsakovės atstovo veiksmai nekonstatuotini.
Pareiškėjas nurodė, kad 2-oje karantino patalpoje bei kameroje Nr. 4 grindys nelygios, plytelės nudaužytos, sienos netvarkingos, sunkiai valomos, ant lubų ir sienų pelėsis, elektros laidai nėra tinkamai izoliuoti, naktinė lempa neleidžia užmigti, nes ji šviečia per ryškiai, kamerose esantys langai yra netvarkingi, šalia lango iš lauko pusės yra šulinys iš kurio nuolat sklinda nemalonus kvapas, dėl ko neįmanoma atverti langų.
Atsakovės atstovas nurodė, kad prie 1-ojo sektoriaus uždarosios zonos patalpų įrengtas kanalizacijos šulinys yra uždengtas sandariu dangčiu. Įstaiga užtikrina tinkamą kanalizacijos šulinių būklę. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Pašalinių kvapų įstaigoje nesijaučia.
Pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019-07-15 raštą Nr. (2-22 4.80)2-34630, iš kurio matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai, pagal pareiškėjo skundą atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad 1 sektoriaus 2 karantino patalpa senai remontuota. Įrenginiai ir inventorius susidėvėję. Langų rėmai supuvę, stiklai suskaldyti, netvarkinga elektros instaliacija (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Kamerų tipo patalpoje Nr. 4 vienas langas buvo sulaužytas, kitas langas be atidarymo rankenėlės (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Minėtoje patalpoje nebuvo elektros gaubtų.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad 2 karantino patalpa senai remontuota, įrenginiai ir inventorius susidėvėję, langų rėmai supuvę, stiklai suskaldyti, netvarkinga elektros instaliacija, kameroje Nr. 4 netvarkingi langai, laikytini pagrįstais.
Pažymėtina, kad pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat kalinimo sąlygas, būtina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus (tabaką). Pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jų darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Taigi įkalinimo įstaiga turi pareigą užtikrinti, jog būtų laikomasi imperatyvaus reikalavimo nerūkyti gyvenamosiose ir kitose patalpose. Atsižvelgiant į aptartas teisės nuostatas, nėra teisinio pagrindo atsakovės atstovo veiksmų, sudarant pareiškėjui sąlygas parūkyti tik išėjus pasivaikščioti, vertinti kaip neteisėtų. Priešingai, iš pareiškėjo skundo galima daryti išvadą, kad pareiškėjui sudarant galimybę parūkyti tik vieną valandą per dieną, institucija laikosi įstatymuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų dėl draudimo rūkyti gyvenamosiose ir kitose uždarose patalpose.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatyminis reikalavimas (atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus) visgi nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2014 m. vasario 18 d.. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-135/2014). Tai, kad, pareiškėjas nurodo eilę pažeidimų, teismas neįpareigotas spręsti ir aptarti juos kiekvieną detaliai. ABTĮ nuostatos nereikalauja, kad sprendime būtų nurodyti visi pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, perteiktas šių įrodymų turinys. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo vertintina įrodymų visuma susijusi su skundo dalyku. Taigi likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d.. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu kankinimu, orumo ir garbės pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais.
Duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų galimai sukeltų sveikatos sutrikimų, nėra. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų (2 karantino patalpa senai remontuota, įrenginiai ir inventorius susidėvėję, langų rėmai supuvę, stiklai suskaldyti, netvarkinga elektros instaliacija, kameroje Nr. 4 netvarkingi langai, KTP dušo rageliai techniškai netvarkingi, dušo patalpos po valymo nedezinfekuojamos, 12 kameroje išdaužtas langas) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017) arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).
Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs apie pažeidimų galimą poveikį pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjui kalint Pravieniškių PN, laikotarpiu nuo 2019-05-24 iki 2019-09-23, jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (2020-02-04 pažyma Nr. (12.33)PT-762), patirtas nagrinėjant bylą teisme.
ABTĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 punktą, proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, be kita ko, ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Kadangi pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl valstybei turėtų būti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ginčą pralaimėjusios šalies. Tačiau šiuo atveju iš dalies ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas (ABTĮ 40, 41, 42 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje sąlygas.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.