Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-367/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-06-06
Bylos Nr.: 2A-367/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01836-2010-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rimvydas Norkus, Nijolė Piškinaitė, Dalia Vasarienė
Atsakovas: uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „LT DRAUDIMAS“, A. A.
Ieškovas: uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Balto Link“, uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „NT draudimas“

Kategorijos

27.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-367/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01836-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos 27.2; 87; (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „LT DRAUDIMAS“ ir A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011m. vasario 11 d. sprendimo, kuriuo patenkintas iš dalies ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-865-232/2011 pagal ieškovų uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Balto Link“ ir uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „NT draudimas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „LT DRAUDIMAS“, A. A. dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus bei įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą UADBB „LT DRAUDIMAS“ per 60 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pasikeisti savo pavadinimą tokiu būdu, kad jame jokia forma nebūtų žymenų „draudimas LT“ ir „lt draudimas“, arba žodžio „draudimas“ su bet kokia santrumpa, kurioje būtų raidės „l“, „n“, arba „t“; įpareigoti UADBB „LT DRAUDIMAS“ akcininką atsakovą A. A. per 15 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priimti visus UADBB „LT DRAUDIMAS“ pavadinimo pakeitimui reikalingus UADBB „LT DRAUDIMAS“ akcininkų sprendimus; uždrausti atsakovams: UADBB „LT DRAUDIMAS“ ir jo akcininkui A. A. naudoti žymenį „LT DRAUDIMAS“ savo ūkinėje veikloje ir reklamoje, siūlyti ar teikti, išleisti į rinką, įvežti ar eksportuoti bet kokias šiuo žymeniu pažymėtas prekes ar paslaugas, bei kitokiais būdais disponuoti žymeniu LT DRAUDIMAS pažymėtomis prekėmis.

Ieškovai nurodė, kad UADBB „Balto Link“ nuo 2002 m. gruodžio 19 d. priklauso išimtinės teisės į prekių ženklą draudimas.lt, 36 klasės paslaugoms, tarp kurių yra draudimas, finansinės operacijos, piniginės operacijos, nekilnojamojo turto operacijos, kurio pagalba teikiamos ieškovo paslaugos vartotojams. Šiuo pavadinimu yra registruotas ir nuo 2000 m. spalio 26 d. UADBB „Balto Link“ priklauso ir jos interneto domeno vardas www.draudimas.lt, kurio pagalba ieškovas pirmasis Lietuvoje pradėjo teikti draudimo paslaugas vartotojams internetu ir yra plačiai žinomas Lietuvos draudimo paslaugų rinkoje. UADBB „NT draudimas“ yra registruota 2006 m. gegužės 12 d.

Ieškinyje nurodyta, jog atsakovo bendrovė juridinių asmenų registre įregistruota 2010 m. vasario 23 d. Ieškovo nuomone, atsakovo pavadinimas UADBB „LT DRAUDIMAS“ yra klaidinamai panašus į registruotą ir UADBB „Balto Link“ priklausantį prekės ženklą „draudimas.lt“, kadangi turi visiškai tą pačią loginę prasmę, o vizualiniai pavadinimo skirtumai nuo įregistruoto prekės ženklo yra nežymūs – pašalintas taškas ir prekės ženklą sudarantys žodis „draudimas“ ir sutrumpinimas „lt“ parašyti didžiosiomis, o ne mažosiomis raidėmis bei sukeisti vietomis; atsakovų bendrovės pavadinimas UADBB „LT DRAUDIMAS“ yra klaidinamai panašus į registruotą ieškovų UADBB „NT draudimas“ juridinio asmens pavadinimą, kadangi skiriasi nuo jo vos viena raide. Atsakovai žymenį „LT DRAUDIMAS“ naudoja visiškai tapačiai ūkinei veiklai - draudimo brokerių bendrovės veiklai, todėl tokio žymens naudojimas atsakovo veikloje kelią grėsmę, jog dėl to gali nukentėti ieškovų bei jų teisėtai naudojamų žymenų reputacija, be to tai silpnina tiek UADBB „Balto Link“ priklausančio prekės ženklo „draudimas.lt“, tiek UADBB „NT draudimas“ juridinio asmens pavadinimo skiriamąjį požymį.

Atsiliepimas

Atsakovai UADBB „LT DRAUDIMAS“, A. A. atsiliepime su ieškovų ieškiniu nesutiko, nurodė, jog nėra pagrindo teigti, jog atsakovai elgiasi nesąžiningai ir siekia tapatumo ar panašumo su kitų juridinių asmenų pavadinimu. Pasirinktas žodžių junginys nėra tapatus bendrovės UADBB „NT draudimas“ pavadinimui, juos skiria skirtingos pavadinimo simbolinės dalys, be to juridinio asmens pavadinimas UADBB „LT DRAUDIMAS“ įregistruotas juridinių asmenų registre, t.y. konstatuota, kad pavadinimas nėra tapatus su kitų juridinių asmenų, filialų ar atstovybių pavadinimais laikinai įtrauktais į Registrą pavadinimais ir prekių ženklais. Žodis „draudimas“ naudojamas daugelio draudimo bendrovių, vykdančių draudimo ūkinę komercinę veiklą pavadinimuose. Atsakovų pavadinimas nėra panašus į ieškovo UADBB „Balto Link“ priklausantį prekės ženklą „draudimas.lt“, kadangi ieškovo registruotas grafinis žodžių derinys „www.draudimas.lt www.insurance.lt“ visiškai nepanašus į ieškovo prekės ženklą. Atsakovai neregistravo prekinio ženklo „LT DRAUDIMAS“, kurio grafinė išraiška galėtų klaidinti vartotojus, o savo veikloje jį naudoja tik kaip juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens pavadinimo bei prekių ženklo paskirtis nėra identiška. Interneto domenas www.draudimas.lt nėra tapatus atsakovų bendrovės pavadinimui, kadangi skiriasi raidžių sąranka, be to ieškovas neturi išimtinių teisių į aprašomojo pobūdžio žodį „draudimas“, bendriniu žodžiu išreikšto interneto domeno pavadinimo pasirinkimas pats savaime sudarė prielaidas vartotojų klaidinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą UADBB „LT DRAUDIMAS“ per 60 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pasikeisti savo pavadinimą tokiu būdu, kad jame jokia forma nebūtų žymenų „draudimas“ ir LT“ junginio, nebūtų žymenų „draudimas LT“ ir „lt draudimas“, arba žodžio „draudimas“ su bet kokia dviejų raidžių santrumpa, kurioje būtų raidės „l“, „n“, arba „t“; įpareigojo UADBB „LT DRAUDIMAS“ akcininką atsakovą A. A. per 15 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priimti visus UADBB „LT DRAUDIMAS“ pavadinimo pakeitimui reikalingus UADBB „LT DRAUDIMAS“ akcininkų sprendimus; uždraudė atsakovams UADBB „LT DRAUDIMAS“ ir akcininkui A. A. naudoti žymenį „LT DRAUDIMAS“ savo ūkinėje veikloje ir reklamoje, siūlyti ar teikti, išleisti į rinką, įvežti ar eksportuoti bet kokias šiuo žymeniu pažymėtas prekes ar paslaugas bei kitokiais būdais disponuoti žymeniu „LT DRAUDIMAS“ pažymėtomis prekėmis. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo UADBB „LT DRAUDIMAS“, ieškovų naudai po 198 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš atsakovo UADBB „LT DRAUDIMAS“ valstybės naudai 33,60 Lt pašto išlaidų.

Teismas nurodė, jog ginčo prekės ženklas įregistruotas 2002 m. gruodžio 19 d., ženklo apsauga (registracija) galioja iki 2012 m. sausio 4 d. ir galioja visiems jo elementams, jo registracija nenuginčyta. Pažymėjo, kad pats ženklas, sudarytas iš žodžio „draudimas“, apibūdinančio tam tikrą veiklos (paslaugos) rūšį ir dviejų raidžių (lt) junginio, kuriuo priimta žymėti teritorinę tam tikrą objektų priklausomybę, yra taip vadinamas „silpnas“ ženklas, nes yra sudarytas iš žodžio ir raidžių junginio, kurie patys savaime atskirai negalėtų sudaryti prekių ženklo, o abu kartu sudaro „silpną“ ženklą. Tačiau, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas pavadinimas priklauso bendrovei, užsiimančiai ta pačia veikla, ieškovo konkurentei, abi šalys veikia toje pačioje rinkoje ir yra laikomos konkurentėmis pagal Konkurencijos įstatymą, tai žymiai padidina galimybę suklaidinti vartotojus, todėl ieškovo prekės ženklas turėtų būti ginamas labiau, nes praktikoje priimta vadovautis taisykle, kad kuo artimesnė veiklos, paslaugų, prekių rūšis, tuo stipresnė taikoma jas žyminčių ženklų apsauga, net ir labai „silpniems“ ženklams. Be to, ieškovo „NT draudimas“ pavadinimas įregistruotas 2007 m. gruodžio 14 d., o atsakovo paraiška paduota tik 2010 m. balandžio 23 d., taigi, šiuo atveju taisyklė kas pirmas laike, tas pirmas teisėje taikytina atsakovo nenaudai. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovo pavadinimas yra akivaizdžiai klaidinamai panašus į pirmojo ieškovo prekių ženklo dalį, sudarytas panaudojant tą patį žodį „draudimas“ ir dviejų raidžių junginį „lt“ tik sukeitus vietomis ir užrašius didžiosiomis raidėmis, o nuo antrojo ieškovo pavadinimo skiriasi tik viena raide. Teismas nurodė, kad registro tvarkytojas, registruodamas juridinį asmenį, nevertina klaidinamo panašumo į kitus įregistruotus pavadinimus ar prekės ženklus.

Teismas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kaip ir prekių ženklai, taip ir juridinių asmenų pavadinimai, priklausomai nuo juos sudarančių elementų ar elementų derinio išskirtinumo (ar atvirkščiai – neišskirtinumo), gali būti vadinamieji „stiprūs“ bei „silpni“. Vadinamojo „stipraus“ juridinio asmens pavadinimo, sudaryto iš išskirtinių elementų ar elementų derinio atveju, kitų juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimas bus griežtesnis, negu juridinių asmenų pavadinimų, sudarytų iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio. Tačiau teismas pažymėjo, kad ir šiuo atveju galioja taisyklė, jog juridinių asmenų, užsiimančiu tapačia veikla, net ir „silpni“ savo skiriamąja prasme pavadinimai bus ginami labiau, todėl tenkino ieškinio dalį, kuria prašoma uždrausti naudoti žymenį LT Draudimas.

Dėl ieškinio dalies, kurioje prašoma įpareigoti atsakovą pakeisti pavadinimą taip, kad jame jokia forma nebūtų žymenų „draudimas LT“ ir „lt draudimas“, arba žodžio „draudimas“ su bet kokia santrumpa, kurioje būtų raidės „l“, „n“, arba „t“, teismas pažymėjo, kad toks įpareigojimas būtų perteklinis atsakovo laisvės rinktis pavadinimą suvaržymas. Nurodė, jog pavadinimo panašumą į ieškovų ženklą ir pavadinimą šiuo konkrečiu atveju lemia ne bet kokios raidžių „l“, „n“, „t“ santrumpos buvimas pavadinime kartu su žodžiu „draudimas“, bet būtent šių raidžių buvimas dviejų raidžių santrumpoje. Tuo tarpu įvairios kitokios šių raidžių santrumpos (iš trijų ir daugiau raidžių), naudojamos kartu su žodžiu „draudimas“ panašumo įspūdžio nebedaro.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai UADBB „LT DRAUDIMAS“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažeidė procesinės teisės normas (CPK 178 str., 185 str.), reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, nes nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines aplinkybes, nustatė, kad atsakovo juridinio asmens pavadinimas yra panašus į vieno iš ieškovų prekės ženklą ir atitinkamai į kito ieškovo juridinio asmens pavadinimą ir tai, teismo vertinimu, žymiai padidina galimybę suklaidinti vartotojus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ieškovai, tiek atsakovas yra draudimo brokerių bendrovės, kurios neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo, perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo sutartis veiklą bei draudžiamo turto vertinimą. Nors byloje nėra duomenų dėl prekės ženklo pripažinimo negaliojančiu, tačiau ginčą tarp šalių reikėtų vertinti ir atsižvelgiant į prekės ženklo negaliojimą reglamentuojančias normas. Pagal Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba registracija pripažįstama negaliojančia, jei jis gali suklaidinti visuomenę. Pagal draudimo įstatymą draudimo veikla ir draudimo tarpininkavimas yra savarankiškos veiklos, draudimo veiklą gali vykdyti tik draudikai, o draudimo tarpininkavimą veiklą – brokeriai, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar vidutinis vartotojas, kuris laikomas gerai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu, suvokia, jog prekės ženklas „draudimas.lt“ yra sietinas su draudimo tarpininkavimo, o ne draudimo veikla. Manytina, kad specialių žinių neturintis asmuo šį prekės ženklą sietų su draudimo veikla, kurios neturi teisės vykdyti draudimo tarpininkas, todėl šiame ginče prekės ženklo savininkui negalima taikyti analogiško lygio apsaugos nei paprastai taikoma sąžiningam prekės ženklo savininkui, nes prekės ženklas „draudimas.lt“ akivaizdžiai klaidina vartotojus.Pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu. Valstybinio patento biuro tinklapyje esančioje viešoje prekių ženklų duomenų bazėje galima rasti 50 prekių ženklų, kuriuose panaudotas žodis „draudimas“ bei keletą prekių ženklų, kuriuose panaudotos raidės „LT“, kuris praktikoje dar naudojamas kaip Lietuvos valstybės kodas, todėl šie žymenys negalėtų būti laikomi skiriamuoju elementu prekės ženkle. Vadovaujantis PŽĮ 8 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad ženklas neturi būti sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai, nebūtų teisinga, sąžininga ir protinga subjektams uždrausti naudotis savo veikloje žymenimis „draudimas“ ir „lt“, nepriklausomai nuo jų grafinio atvaizdavimo atskirai arba kartu.Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai ir atsakovai žodžių derinius „LT DRAUDIMAS“ ir „draudimas.lt“ naudoja skirtingomis paskirtimis, vieni kaip juridinio asmens pavadinimą, kiti kaip prekės ženklą. Atsakovai neregistravo prekinio ženklo „LT DRAUDIMAS“, kurio grafinė išraiška galėtų klaidinti vartotojus, o savo veikloje jį naudojo tik kaip juridinio asmens pavadinimą. Be to, ieškovai pripažįsta, kad prekės ženklas „draudimas.lt“ iš esmės yra naudojamas internetinėje erdvėje ir skirtas apsaugoti internetinio domeno pavadinimą. Tai patvirtina ir prekės ženklo, ir internetinio domeno pavadinimo tapatumas. Nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuolaikinėje visuomenėje, paremtoje plačiu informacinių technologijų naudojimu kasdieniniame gyvenime, vidutinis vartotojas klystų lygindamas žymenis „LT DRAUDIMAS“ ir „draudimas.lt“.Teismas, vertindamas ginčo dalį dėl juridinių asmenų pavadinimo, pripažino ieškinį pagrįstu remdamasis tuo, kad skiriasi pavadinimų tik viena raidė. Tokia teismo išvada neparemta reikšmingų aplinkybių viseto ištyrimu. Ieškovai pasirinko skiriamąja simboline dalimi raidžių junginį NT, o atsakovai – LT ir būtent vienos raidės skirtumas esminiai keičia bendrą įmonės pavadinimą, nes lingvistiškai aiškinant minėtų skirtingų raidžių junginių kontekstą, matyti, kad jie skiriasi iš esmės – jeigu raidžių junginys NT verslo praktikoje siejamas su paslaugomis, susijusiomis su nekilnojamuoju turtu, tame tarpe nekilnojamojo turto draudimą, tai raidžių junginys LT apibūdina paslaugų teikimo teritoriją. Vidutinis vartotojas, ieškodamas nekilnojamojo turto draudimo ar vertinimo paslaugos, neabejotinai pasirinktų UADBB „NT draudimas“ dėl pavadinime esančio žymens, išryškinančio paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teikimą. Dėl to, nors ieškovo ir atsakovo pavadinimai skiriasi tik viena raide, vertinant pavadinimą sudarančių elementų visumą, t. y. jų vizualų, fonetinį, semantinį skirtumą, bei žinią, kurią norėta perduoti vartotojui, konstatuotina, kad pavadinimai nėra klaidinantys.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai UADBB „Balto Link“ ir UADBB „NT draudimas“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas ginčą turėjo spręsti atsižvelgdamas į prekės ženklo negaliojimą reglamentuojančias teisės normas. Byloje nėra duomenų, kad ginčo prekės ženklas būtų nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, tokių duomenų nepateikė ir apeliantai. Taip pat apeliantai nereiškė reikalavimo pripažinti minėtą prekės ženklą negaliojančiu bei nenurodė jokio teisinio pagrindo, dėl kurio teismas būtų turėjęs nukrypti nuo CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės, kad sprendime neleidžiama peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus. Dėl to teismas negalėjo savo nuožiūra šiuos klausimus spręsti ir dėl jų pasisakyti.Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ieškovo įregistruotas prekės ženklas www.draudimas.lt yra klaidinantis, nes vartotojams gali asocijuotis su draudimo, o ne su draudimo tarpininkavimo veikla. Draudimo tarpininkavimas nėra savarankiška veiklos rūšis, ji yra vykdoma ir turi prasmę tik greta kitų subjektų vykdomos draudimo veiklos. Draudimo brokerių bendrovės turi teisę tarpininkauti sudarant draudimo sutartis. Šiuo metu ieškovo valdomas draudimo portalas www.draudimas.lt kaip tik ir yra skirtas pirmiausia draudimo sutarčių sudarymui internetu. Dėl to žodis „draudimas“ ieškovo registruotame prekių ženkle nėra klaidinantis dėl naudojantis šiuo ženklu vykdomos veiklos. Be to, pagal draudimo rinkoje nusistovėjusią praktiką, žodį „draudimas“ savo pavadinimuose naudoja ne tik draudimo bendrovės, bet ir draudimo tarpininkavimą vykdančios bendrovės. Vartotojas į draudimo brokerių bendrovę ir kreipiasi būtent dėl su draudimu susijusių paslaugų.Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ginčo prekės ženklas negalėjo būti registruojamas pagal PŽĮ 8 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra jokių duomenų, kad atskiri ieškovui priklausančio prekės ženklo elementai yra pripažinti nesaugomais ar kad dėl to būtų pradėtas įstatymo numatytas procesas. Šioje byloje tokių reikalavimų taip pat nėra reiškiama. Dėl to teismas neturėjo pagrindo ex officio pripažinti vieną ar kelis ieškovo prekės ženklo elementus nesaugomais. Ieškovo įregistruotas prekės ženklas yra grafinis, taigi, vienas iš jo elementų yra tam tikras grafinis žodžio ir santrumpos junginio „draudimas.lt“ apipavidalinimas. Dėl to šis ženklas buvo pagrįstai ir teisėtai įregistruotas kaip prekės ženklas.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai ir atsakovų bendrovė veikia toje pačioje veiklos srityje ir pagal įstatymą negali užsiimti kita veikla, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovų bendrovės pavadinimą klaidinančiai panašiu į ieškovui priklausantį prekės ženklą.Teismas pagrįstai konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovų ir atsakovo veikla yra tokia pati, taikytini griežtesni pavadinimų panašumo vertinimo kriterijai ir laikytina, kad atsakovo pavadinimas nuo ieškovo UADBB „NT draudimas“ pavadinimo besiskiriantis vos viena raide, naudojant jį žymėti tai pačiai veiklai, kaip ir ieškovo veikla, yra klaidinančiai panašus į ieškovo UADBB „NT draudimas“ pavadinimą.Teismas rėmėsi ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir nors apeliantas dėl šios teismo motyvacijos apeliaciniame skunde nepasisakė, ieškovų nuomone, atsižvelgiant į tokią pačią ieškovų ir atsakovo veiklą, atsakovo bendrovės pavadinimas sudaro pagrindą ieškovų teises ginti ne tik pagal prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų apsaugą reglamentuojančias normas, net ir pagal sąžiningą konkurenciją saugančias Konkurencijos įstatymo nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad tiek ieškovai, tiek vienas iš apeliantų UADBB „LT DRAUDIMAS“ verčiasi ta pačia draudimo brokerių veikla. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydami, kad teismas netinkamai vertino UADBB „LT DRAUDIMAS“ ir ieškovų pavadinimo bei prekės ženklo klaidinamą panašumą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovai ir atsakovas žodžių derinius „LT DRAUDIMAS“ ir „draudimas.lt“ naudoja skirtingomis paskirtimis, o taip pat kad paties ieškovo prekės ženklą buvo būtina įvertinti per prekės ženklo negaliojimo prizmę. Dėl šių argumentų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pasisako.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovo prekės ženklas neatitinka teisės aktų reikalavimų

Ieškovas UADBB „Balto Link“ yra teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę į prekės ženklą „draudimas.lt www.insurance.lt“, ši jo teisė teisės aktų nustatyta tvarka nėra užginčyta ar paneigta. Apeliantai nėra pareiškę reikalavimo dėl UADBB „Balto Link“ turimo prekės ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia. Dėl to neturi teisinės reikšmės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais, ginantis nuo ieškovo reikalavimų, apeliantas argumentuoja ieškovo prekės ženklo neatitiktimi teisės aktų, nustatančių reikalavimus prekių ženklams, nuostatoms. Panašios pozicijos vertinant tokio pobūdžio argumentus laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009).

Dėl juridinio asmens pavadinimo ir prekės ženklo tarpusavio santykio

Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad firmos vardo (juridinio asmens pavadinimo) ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška. Pirmojo funkcija - atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų (CK 2.39 straipsnio 1 dalis), antrojo - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tačiau nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais iš tiesų jie nėra kaip nors susiję (CK 2.39 straipsnio 1 dalis, Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2006).

Atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenę dėl tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų prekių ar paslaugų ženklus (CK 2.39 straipsnio 3 dalis), apelianto juridinio asmens pavadinimas gali būti vertinamas klaidinančio panašumo į ieškovo UADBB „Balto Link“ turimą prekės ženklą aspektu.

Dėl apelianto juridinio asmens pavadinimo klaidinamo panašumo į ieškovo prekės ženklo pavadinimą

Europos Teisingumo Teismas 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendime, priimtame byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97(ECR, 1998, I-5507) pažymėjo, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija yra garantuoti pirkėjui arba galutiniam vartotojui rinkoje esančios prekės šaltinio (angl. origin) identiškumą, įgalinant jį be jokios painiojimo galimybės atskirti prekes ar paslaugas nuo kitų, kurių šaltinis yra kitas.

Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint galvoje, konkrečiai - jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas, priimtas byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), Europos Teisingumo Teismo 1999 m. birželio 22 d. sprendimas, priimtas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer&Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisingai pažymėjo, kad ieškovo UADBB „Balto Link“ turimas prekės ženklas yra „silpnas“ ženklas, nes tiek žodis „draudimas“, tiek raidžių junginys „lt“ savaime atskirai negalėtų sudaryti prekių ženklo. Visgi pirmosios instancijos teismas, remdamasis taisykle, kad kuo artimesnė veiklos, paslaugų ar prekių rūšis, tuo stipresnė taikomas jas žyminčių ženklų apsauga, laikė, kad apelianto pavadinimas yra klaidinamai panašus į ieškovo UADBB „Balto Link“ prekių ženklo dalį sudarančio žodinį elementą, panaudojant tą patį žodį „draudimas“ ir raidžių junginį „lt“, tik sukeičiant juos vietomis ir užrašant didžiosiomis raidėmis.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Pirmiausia, ieškovo UADBB „Balto Link“ turimas prekės ženklas nėra vien „draudimas.lt“. Ieškovo prekės ženklas susideda iš žodžių „draudimas.lt www.insurance.lt“, kairėje esančių dviejų stačiakampių ir žemiau esančio horizontalaus brūkšnio. Taigi, ieškovas, kaip ženklo savininkas, turi išimtinę teisę būtent į tokį prekių ir paslaugų ženklą, koks jis yra užregistruotas. Ieškovas neturi išimtinės teisės nei į žodį „draudimas”, nei į trumpinį „lt“. Aptartas vizualinis ieškovo UADBB „Balto Link“ prekės ženklo vaizdas nesukuria klaidinančio panašumo į atsakovo UADBB „LT DRAUDIMAS“ pavadinimą. Fonetinis ir prasminis ieškovo UADBB „Balto Link“ prekės ženklo sukuriamas įspūdis yra toks, kad jis iš esmės naudojamas internetinėje erdvėje ir reiškia interneto domeno pavadinimą. Šis ieškovas savo ieškinyje taip pat patvirtino, kad siekia apsaugoti prekės ženklo „draudimas.lt“ ir jam priklausančio interneto domeno www.draudimas.lt reputaciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vidutinio vartotojo požiūriu po bet kokio žodžio einantis taškas ir sutrumpinimas „lt“ paprastai siejasi su interneto domeno, kurio kilmė yra Lietuvoje, pavadinimu. Tuo tarpu toks pat sutrumpinimas be taško ir einantis prieš žodį panašių asociacijų nesukelia ir paprastai reiškia geografinę tam tikrų prekių ar paslaugų kilmės nuorodą. Be to, ieškovo UADBB „Balto Link“ turimas domenas www.draudimas.lt susideda tik iš vieno bendrinio žodžio „draudimas“, o trumpinys „lt“ šiuo atveju yra būtinas internetinio domeno plėtinys, taigi nesutampa su ieškovo prekės ženkle pateikiamu junginiu „draudimas.lt“.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bendrą vizualinį, fonetinį ir prasminį ieškovo UADBB „Balto Link“ prekės ženklo bei atsakovo UADBB „LT DRAUDIMAS“ pavadinimo panašumą, jų sukuriamą bendrą įspūdį, daro išvadą, kad tarp šio prekės ženklo ir juridinio asmens pavadinimo nėra klaidinamo panašumo, ir todėl neegzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė.

Dėl apelianto juridinio asmens pavadinimo klaidinamo panašumo į ieškovo juridinio asmens pavadinimą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 2.39 straipsnio 3 dalį juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Juridinio asmens pavadinimas individualizuoja juridinį asmenį, leidžia atskirti vieną juridinį asmenį nuo kito. Nurodytoje CK normoje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad juridinių asmenų pavadinimai neturi būti klaidinamai panašūs. Iš to išplaukia, kad įstatymas gali pateisinti tam tikrą panašumą tiek, kiek jis yra neišvengiamas ir nėra tiesiogiai uždraustas. Siekiant individualizavimo vargu ar įmanoma parinkti visiškai nepanašų pavadinimą. Kartais tas panašumas gali būti neišvengiamas, pavyzdžiui, juridinio asmens pavadinime teikiant informaciją apie steigėją. CK 2.39 straipsnyje numatytas juridinio asmens pavadinimo panašumas turi būti klaidinantis visuomenę, kad susidarytų sunkumų vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito ar iškreiptų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2005).

Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Visuomenės klaidinimo įvertinimas pagal savo pobūdį ir esmę apima tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio veiksmus. Visuomenės klaidinimą kaip fakto klausimą turi įvertinti ir nustatyti pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. gegužės 11d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-208/2009).

Vertinant šioje byloje ieškovo UADBB „NT draudimas“ ir atsakovo UADBB „LT DRAUDIMAS“, kaip juridinių asmenų, pavadinimus, akivaizdus dalinis semantinis jų panašumas. Pavadinimuose pavartotas bendrinis žodis „draudimas“, kuris jokio išimtinio išskirtinumo nė vienam juridinio asmens pavadinimui nesuteikia. Šio žodžio panaudojimą abiejų juridinių asmenų pavadinime pagrindžia jų vykdoma draudimo brokerių veikla. Sprendžiant dėl pavadinimo klaidinamo panašumo, reikia įvertinti visus pavadinimo elementus. Kai lyginamų juridinių asmenų pavadinimuose, be pasikartojančio bendrinio žodžio, yra ir kitų, skirtingą reikšmę turinčių žodžių, turi būti įvertinta pavadinimo visuma, t. y. šios visumos, o ne atskirų elementų panašumas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovo pavadinimas skiriasi tik viena raide. Visgi, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, šis skirtumas esmingai keičia juridinio asmens pavadinimą, juo sukeliamą bendrą įspūdį ir sukuria galimybę atskirti vieną juridinį asmenį nuo kito be suklaidinimo galimybės. Trumpinys „NT“ vidutiniam vartotojui neabejotinai siejasi su nekilnojamuoju turtu, tą patvirtina verslo praktikoje paplitęs šio trumpinio naudojimas. Tuo tarpu trumpinys „LT“ reiškia veiklos teritoriją, kurioje teikiamos tam tikros prekės ar paslaugos. Suklaidinimo galimybės nepatvirtina ir aplinkybė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas verčiasi identiška veikla, nes draudimo brokerių paslaugos taip pat gali būti labiau koncentruotos į tam tikrą segmentą (pvz., nekilnojamojo turto draudimą), o tai gali atspindėti juridinio asmens pavadinimas.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino atsakovo UADBB „LT DRAUDIMAS“ juridinio asmens pavadinimo klaidinamą pobūdį, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Atmetus ieškinį, atitinkamai keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teisme patirta 33,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos apeliaciniame teisme patirta 4,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (131 b. l.), viso 38,25 Lt. Šios išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš ieškovų, kurių ieškiniai atmetami (CPK 96 str. 3 d.). Iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamas atsakovo UADBB „LT DRAUDIMAS“ už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Balto Link“(kodas 225259240, buveinė Kęstučio g. 59/Lenktoji g. 27, Vilniuje A/S Nr. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „NT draudimas“ (kodas 300567555, buveinė Čiurlionio g. 82A-56, Vilniuje, A/S Nr. (duomenys neskelbtini) po 19,12 Lt (devyniolika litų, dvylika centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovų uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Balto Link“ (kodas 225259240, buveinė Kęstučio g. 59/Lenktoji g. 27, Vilniuje A/S Nr. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „NT draudimas“ (kodas 300567555, buveinė Čiurlionio g. 82A-56, Vilniuje, A/S Nr. (duomenys neskelbtini) po 198 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „LT DRAUDIMAS“ (kodas 302483732, buveinė Pramonės g. 15 Kaune, A/S Nr. (duomenys neskelbtini), naudai.

Teisėjai Rimvydas NorkusNijolė PiškinaitėDalia Vasarienė