- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-29
- Bylos Nr.
- e2-12324-545/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06036-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Atsakovas
- UADB „Compensa Viena Insurance Group“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.1.5.1Ieškinio senaties terminai
dalyvaujant atsakovo UADB „Compensa Viena Insurance Group“ atstovei Melitai Lukštei
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UADB „Compensa Viena Insurance Group“, dėl žalos atlyginimo, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UADB „Compensa Viena Insurance Group“ 310,53 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir 15 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovas nurodė, kad 2011-04-12 Klaipėdoje įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonei ROVER, v/n ANL 435, parkuojantis automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo apgadinta transporto priemonė ŠKODA YETI, v/n FGE748, kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 310,53 Eur dydžio draudimo išmoką už transporto priemonės apgadinimus. Išmokėjusi išmoką, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Pagal 2011-04-12 Eismo įvykio deklaraciją, dėl įvykusio įvykio kaltas transporto priemonės ROVER, valst. Nr. ANL435, valdytojas. Eismo įvykio dieną transporto priemonės ROVER, valst, Nr. ANL435, valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta „Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group" Lietuvos filialas. AB „Lietuvos draudimas" 2011-04-12 eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino 2015-02-27. 2015-03-02 buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau 2015-03-13 draudikas atsisakė atlyginti padarytą žalą motyvuodamas tuo, jog yra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Remiantis LAT formuojama praktika, ieškinio senaties terminas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenziją dienos. AB „Lietuvos draudimas“ apie atsakovo atsisakymą tenkinti pretenziją sužinojo 2015-03-19, taigi ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Atsiliepimas
Atsakovas UADB „Compensa Viena Insurance Group“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindė tuo, kad yra suėję ieškinio senaties terminai. Atsakovas nei iš nukentėjusiojo asmens, nei jo draudiko (Ieškovo), nei eismo įvykio kaltininko jokios informacijos apie šį eismo įvykį nebuvo gavęs. Atsakovui apie eismo įvykį tapo žinoma 2015-03-06 d. gavus ieškovo pretenziją. Ieškovas pretenziją pateikė tik 2016-03-06 d., t .y. praleidęs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 str. 4 d. nustatytą vienerių metų terminą pretenzijoms pareikšti. Be to, ieškovo pretenzijos pareiškimo metu atsakovo draudėjo, galimai sukėlusio žalą 2011-04-11 d. įvykusiame įvykyje, deliktinė atsakomybė prieš Ieškovo draudėją, patyrusį žalą, Pretenzijos pareiškimo momentu buvojau pasibaigusi, nes deliktinei atsakomybei taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas draudimo išmoką išmokėjo ir su pretenzija į atsakovą kreipėsi praėjus beveik 4 metams nuo eismo įvykio, o į teismą su ieškiniu praėjus beveik 5 metams nuo eismo įvykio, darytina išvada, kad ieškovas praleido tiek draudimo išmokos mokėjimo, tiek pretenzijų pareiškimo terminus, subrogacinį reikalavimą pareiškė pasibaigus atsakovo draudėjo atsakomybei prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Todėl pagrįstai laikytina, kad atsakovo, kaip galimai atsakingo asmens draudiko, prievolė atsakyti už draudėją pasibaigė. Ieškovas teismo neprašė praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti, nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Į bylą ieškovas nepateikė nei savo draudėjo pranešimo apie įvykį, nei sugadintos transporto priemonės apžiūros aktų, nei apgadinto turto fotonuotraukų. Todėl kyla abejonių, ar ieškovas, prieš išmokėdamas draudimo išmoką, apskritai apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę, jeigu apžiūrėjo, tai kada apžiūrėjo, t. y. ar iškart po eismo įvykio dar 2011 m., ar tik 2015 m. vasario mėn., prieš išmokėdamas draudimo išmoką.
Šalies argumentai
Ieškovas apie paskirtą teismo posėdį informuotas tinkamai, nėra gauta ieškovo prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama ieškovo atstovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str.)
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2011-02-12 „Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group" Lietuvos filialas ir Aušra Legačinskienė pasirašė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuri galiojo iki 2011-08-11. 2011-04-12 Klaipėdoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis ROVER 400, v/n ANL 435 apgadino automobilį ŠKODA YETI, v/n FGE748, kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas išmokėjo 310,53 Eur žalos atlyginimo ir kreipėsi į dėl įvykio kalto asmens draudiko „Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group" Lietuvos filialas teisių perėmėją UADB „Compensa Viena Insurance Group“ 2015-03-02 su pretenzija, kurią šis atsisakė tenkinti remdamasis suėjusiu senaties terminu.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, šiuo atveju – civilinę atsakomybę, įvykus draudimo įvykiui, visiškai ar iš dalies išvengtų neigiamų turtinių padarinių. Įstatyme draudimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (draudiko) įsipareigojimas už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Taigi draudimo sutarties pagrindu neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui, atsiradimo rizika yra perkeliama draudikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016)
Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalą, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas 2015-02-27 sumokėjo nukentėjusio automobilio savininkui 310,53 Eur dydžio draudimo išmoką. Kadangi nukentėjusios transporto priemonės savininkas asmuo buvo sudaręs savanoriško draudimo sutartį su ieškovu, ieškovas nukentėjusiam asmeniui išmokėjo žalos atlyginimą. Taip AB „Lietuvos draudimas“ subrogacijos būdu perėjo teisė į žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Seesam Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2012). Kadangi eismo įvykio kaltininkas buvo sudaręs draudimo sutartį, remiantis TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. bei LR CK 6.1015 str. 1 d., ieškovas kreipėsi į eismo įvykį padariusio asmens draudėją UADB „Compensa Viena Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (LR CK 1.124 str.). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.).
Ieškovas teigia, kad vienerių metų terminas pretenzijoms pareikšti nebuvo praleistas, nes vienerių metų terminas skaičiuojamas ne nuo eismo įvykio dienos, o nuo draudimo išmokos sumokėjimo dienos, kadangi nuo šios dienos atsirado teisė į atlyginimą. Be to, ieškinio senaties terminas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenzijas dienos. Kasacinio teismo praktika, kokios trukmės ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas tokio pobūdžio bylose ir nuo kurio momento skaičiuotina jo pradžia, yra nevienoda. Vienu atveju taikomas vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams, skaičiuojamas arba nuo pretenzijos netenkinimo dienos, jeigu pretenzija draudikui pateikta per vienerių metų terminą, arba nuo teisės į pretenziją atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-245/2013; 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013). Naujausioje LAT praktikoje konstatuojama, kad subrogacijos bylose turi būti taikomas vienerių metų senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016.
Ieškovas nurodė, kad apie atsisakytą tenkinti pretenziją sužinojo 2015-03-19, taigi senaties terminas nėra praleistas. Su tuo teismo nesutiktina. TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Atsakovas apie įvykusį eismo įvykį sužinojo 2015-03-06 gavus ieškovo pretenziją. Remiantis minėta įstatymo nuostata, pretenzija pareikšta praleidus vienerių metų terminą, nes eismo įvykis įvyko 2011 m., o pretenzija pareikšta tik 2015 m.
LR CK 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Taigi, ieškovas praleido įstatymų nustatytus terminus reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo. Teismo nuomone, nuo eismo įvykio iki ieškovo pretenzijos praėjus keturių metų, o iki kreipimosi į teismą – penkerių metų laikotarpiui, t.y. praėjus ilgam laiko tarpui, baigėsi atsakovo, kaip už eismo įvykį atsakingo asmens prievolė atsakyti už draudėją. Tai, kad ieškovas laiko, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pretenzijos pateikimo dienos, laikytina klaidinga praktika, nes taip terminas gali būti ištęstas iki begalybės ir pažeistos žalą sukėlusio asmens ar jo draudiko teisės. Teismas taiko ieškinio senatį, atsakovui reikalaujant ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti.
Be to, ieškovas savo reikalavimą grindžia tik eismo įvykio deklaracija ir iš UAB „Irventa plius“ gauta PVM sąskaita – faktūra. Ieškovas nepateikia įrodymų, kad išmokėjo žalos kompensaciją nukentėjusio automobilio savininkui. Be to, nėra pagrįstas žalos dydis, nes, kaip jau anksčiau minėta, eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad automobilio apgadinimai yra „nematomi“, o atsiradusios žalos dydis yra pakankamai didelis, kas suponuoja, kad automobilis buvo gerokai apgadintas.
Ieškovas, teikdamas ieškinį, nepaaiškino, kodėl nuo eismo įvykio iki žalos atlyginimo praėjo toks ilgas laikotarpis. Kaip teigiama eismo įvykio deklaracijoje, nukentėjęs automobilis patyrė „nematomus“ apgadinimus, tačiau jie buvo sutaisyti tik 2015 m. Ieškovas nenurodė užsitęsusių žalos atlyginimo bei pretenzijos pateikimo priežasčių ir nenurodė, kodėl terminas buvo praleistas bei neprašė jo atnaujinti. Ieškovas ieškinio reikalavimų neįrodė (LR CPK 178 str.), todėl ieškinys atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys atsmestinas, o atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Valstybė nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.