Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-10-24 · Civilinė byla Nr. e2-10522-328/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-24
Bylos Nr.
e2-10522-328/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06896-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“
Atsakovas
M. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10522-328/2018Proceso Nr. 2-06-3-06896-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.5.2.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį (patikslintą) atsakovei M. L. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 724,13 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Jei atsakovė nepateiktų atsiliepimo į ieškinį ar kitų parengiamųjų procesinių dokumentų, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog ieškovės draudimu apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 4 d. buvo aplietas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas nuomos sutarties pagrindu laikinai valdyti ir naudotis buvo perduotas atsakovei. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu draudėjui išmokėjo 724,13 Eur draudimo išmoką patirtai žalai atlyginti. Ieškovė nurodė, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškovė nurodė, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė bendrosios pareigos elgtis atsargiai ir savo veiksmais nepadaryti kitiems asmenims žalos nesilaikymu, ji nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kad naudodamasi išnuomotu turtu nepadarytų žalos trečiųjų asmenų turtui; atsakovės veiksmai yra tiesioginė ir vienintelė draudėjo turto sugadinimo priežastis. Remiantis tuo kas išdėstyta, ieškovė laiko, kad atsakinga už žalos padarymą yra atsakovė, į kurią ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę. Byloje duomenų, jog atsakovė būtų atlyginusi žalą, ar reiškusi ieškovei pretenzijas dėl skolos apskaičiavimo, nėra.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Žala – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nurodomas valdymas – tai objekto (statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos) turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

Formaliai įvertinus byloje turimus duomenis nustatyta, jog atsakovei nuomos sutarties pagrindu laikinai valdyti ir naudotis buvo perduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis yra įregistruota viešajame registre. Iš atsakovės valdomo buto buvo užlietos žemiau esančios ieškovės apdraustos patalpos, ieškovė įvykį pripažino draudiminiu, išmokėjo draudimo išmoką, todėl pripažintina, jog įgijo teisę reikalauti jos atlyginimo regreso tvarka iš asmens, atsakingo už žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Atsakovė teismui nepateikė atsiliepimo, nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, byloje nėra duomenų, jog atsakovė padengė įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kad jog patalpos buvo užlietos iš atsakovei valdyti ir naudotis perduoto buto, dėl įvykio trečiajam asmeniui buvo padaryta žala, kurią atlygino ieškovė, formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovė, išmokėjusi 724,13 Eur draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš atsakovės, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas regreso teise tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 724,13 Eur išmokėta draudimo suma.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 16 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės M. L. 724,13 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų 13 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16 Eur (šešiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė