Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. Š. 2010 m. liepos 18 d. Vilkaviškio m. Nepriklausomybės gatvėje esančių privačių garažų masyve, siekdamas apgaule įgyti M. G. ir A. S. turtą, - pinigus, piktnaudžiaudamas šių pasitikėjimu, realiai neketindamas vykdyti jiems duoto įsipareigojimo, tai yra, parduoti 8500 pakelių cigarečių „Jin Ling“, melagingai žadėdamas nukentėjusiems M. G. ir A. S. už gaunamus iš jų pinigus parduoti ir iš karto perduoti jiems tariamas cigaretes, kurių faktiškai neturėjo, ir taip juos abu tyčia suklaidinęs, apgaule paėmė iš M. G. 21250 lt. pinigų, įsipareigojimo perduoti cigaretes nevykdė, gautų pinigų negrąžino ir su jais pabėgo, taip apgaule savo naudai įgydamas jam svetimą turtą – M. G. 10625 lt. pinigų ir A. S. 10625 lt. pinigų, viso – 21250 litų.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Taip pat, kaltinamasis A. Š. 2010 m. rugsėjo 16 d. Vilkaviškio m. Nepriklausomybės gatvėje esančių privačių garažų teritorijoje, siekdamas apgaule įgyti G. Č. turtą, - pinigus, piktnaudžiaudamas šio pasitikėjimu, realiai neketindamas vykdyti jam duoto įsipareigojimo, tai yra, parduoti pradžioje 20, vėliau – 15, dėžių cigarečių „West“, melagingai žadėdamas nukentėjusiam G. Č. už gaunamus iš jo pinigus parduoti ir iš karto perduoti jam tariamas cigaretes, kurių faktiškai neturėjo, ir taip jį tyčia suklaidinęs, apgaule paėmė iš G. Č. 10000 lt. ir 6000 eurų pinigų, įsipareigojimo perduoti cigaretes nevykdė, gautų pinigų negrąžino ir su jais pabėgo, taip apgaule savo naudai įgydamas jam svetimą turtą – G. Č. 10000 lt. ir 6000 eurų, kas bendrai sudaro 30700 lt.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

I.1. Sukčiavimas M. G. ir A. S. atžvilgiu.

1. Kaltinamasis A. Š. kaltu teisiamajame posėdyje šioje bylos dalyje ir dėl šios, pripažįstamos įrodyta teisme jos kaltinimo dalies, sprendžiant iš jo teisme duotų parodymų turinio, prisipažino visiškai, pareiškė apie gailėjimąsi ir nukentėjusių atsiprašymą.

Apie nusikaltimo įvykio aplinkybes paaiškino, kad 2010 m. vasarą pažįstamas A. S. jį paklausė, ar jis neturintis parduoti keleto dėžių cigarečių, kurių ieško jo, A. S., kitas pažįstamas. Jis tokių kiekių cigarečių neturėjo, pats įsigydavo iš kybartiečio vardu T., todėl pamanė suvesiantis pirkėjus tiesiai su minėtu T., apie tai pasakė ir A. S., davė šiam savo antrojo mobilaus telefono numerį, kad perduotų pirkėjams, o šie susisiektų su juo. Jo paklaustas T. žadėjo cigarečių parduoti, todėl jis dar paėmė iš A. S. pirkėjų telefoną, kad taip pat galėtų susisiekti su jais. Daugiau dėl šių cigarečių pirkimo-pardavimo jis su A. S. nekontaktavo, o su D. J. dėl šių cigarečių nebuvo aplamai jokio ryšio. Po kelių dienų jis su pirkėjais susiskambino, jo kvietimu buvo susitikęs prie Vilkaviškio su abiem atvykusiais ir ieškojusiais pirkti cigarečių nukentėjusiais. K. T. jam už tarpininkavimą sandoryje žadėjo komisinius, jis siūlė nukentėjusiems pirkti cigarečių kuo daugiau, kad pačiam daugiau iš to užsidirbti. Galop sutarė, jog jis parduos nukentėjusiems 17 dėžių cigarečių po 25 lt. už 1 bloką (10 pakelių), degalinėje nupirko ir perdavė nukentėjusiems IAP „Labas“ kortelę, kad palaikyti toliau ryšį, liepė laukti jo skambučio. Po kelių dienų T. jam pranešė, jog jau turintis prašomą kiekį cigarečių, abu sugalvojo cigaretes perduoti Vilkaviškio m. garažų masyve, sutarė tam laiką, T.turėjo pats pristatyti cigaretes. Jis iš vakaro pranešė telefonu pirkėjams, sutarė susitikti sutartu laiku prie „Norfos“ prekybos centro. Atvyko abu nukentėjusieji dviem automobiliais-lengvuoju ir mikroautobusu. Tačiau likus apie 1 val. iki sutarto laiko, T. jam pranešė, jog cigarečių negalėsiantis pristatyti. Tačiau jis sandorio neatšaukė ir sugalvojo nukentėjusius apgauti ir pasisavinti jų atvežamus už cigaretes pinigus, kadangi turėjo didelę 13000 eurų skolą šiuo metu jau mirusiam K. B.. Jo pasiūlymu su nukentėjusiais pavažiavo toliau prie garažų, tačiau šie iš anksto perduoti jam pinigus nenorėjo. Pamatęs nuo parduotuvės atsitiktinai ateinantį savo draugą L. A., nukentėjusiems melagingai pasakė, kad anas yra jo pusbrolis ir galės pasilikti su A. S. kaip garantas, jog jis, A. Š., neapgaus. Pats L. A. šio pasakymo negirdėjo, nes dar nebuvo priėjęs, o kai jau priėjo, jis, A. Š. jam pasakė, kad su M. G. važiuoja į garažus ir paprašė L. A. prie nukentėjusių automobilių jo palaukti, šis sutiko. Jis liko laukti netoliese sugedusį mikroautobusą taisiusio A. S., apie tai, kad ketina nukentėjusius apgauti bei kad tam pasinaudoja ir juo, L. A. jis nesakė, anksčiau jį sutikęs nebuvo ir nieko nesitarė. Jis į garažų teritoriją važiavo savo automobiliu, M. G. buvo šalia, sustojo netoli jam žinomos vietos, kur yra tinkamas pabėgti takelis tarpe tarp boksų. Jis išlipęs parodė į atsitiktines nežinomo garažo duris, pasakydamas, kad šiame garaže yra cigaretės, paprašė M. G. jam duoti sutartus pinigus, po ko ims krauti cigaretes. M. G. automobilyje jam padavė virš 20000 lt., jis išlipęs vėl pasuko prie tų pačių garažo durų, demonstratyviai pabeldė į jas ir iš karto pabėgo takeliu per boksų tarpą su visais pinigais. Nukentėjusių pinigus atidavė K. B. skolai grąžinti.

2. Apklausiamas teisme kaltinamuoju A. S. pareiškė, jog pats šiame nusikaltime nedalyvavo, paaiškino, kad prieš įvykį pažįstamas iš sporto klubo vardu A. jį paklausė, ar nežinantis, kur būtų galima gauti pigesnių cigarečių, jis atsakė pasidomėsiantis. Jis žinojo, nes ir pats perka, kad cigarečių parduoda pažįstamas A. Š., juo pasitikėjo, todėl jo ir paklausė, o šis liepė duoti jo telefono numerį pirkėjams. Apie tai jis pasakė ir perdavė telefoną A., nei cigarečių rūšių, nei kainos nesidomėjo, nes jam nebuvo įdomu. Po kurio laiko jam paskambinęs Alius paprašė susitikti kavinėje prie klubo, kur ateis jo, A., draugas ir jo lauks. Jis tuomet užėjo į kavinę kartu su D. J., nes kartu parvažiavo iš Kauno ir nutarė tuo pačiu papietauti, D. J. nuėjo šalin, nes buvo sutaręs pietauti su žmona. Jis pats prisėdo prie iš matymo matyto su A. M. G., supratęs, kad tai jis ieško cigarečių. Jis, A. S., perdavė M. G. A. Š. telefono numerį, sakydamas, kad cigaretes parduos T., nes žinojo tokį kaip cigarečių tiekėją A. Š. iš Kybartų m. D. J. jų pokalbyje nedalyvavo, jo negirdėjo, apie jį nieko jam nepasakojo ir vėliau. Apie apgavystę jam nieko nepasakė nei A. Š., nei nukentėjusieji, - apie šį įvykį jis sužinojęs tik policijai pradėjus tyrimą.

3. Apklausiamas teisme kaltinamuoju D. J. pareiškė, jog pats šiame nusikaltime nedalyvavo, paaiškino, kad įvykio dieną kartu su dėde A. S. važiavo iš Kauno, kai šį kažkas telefonu pakvietė susitikti kavinėje prie Marijampolės sporto klubo, tuomet nutarė ir pats ten užsukti papietauti, pasikvietė tam žmoną, su kuo susitiks A. S., nesidomėjo. Užėję į kavinę kartu, viduje išsiskyrė, jis nuėjo į šoną prie žmonos, o A. S. priėjo prie M. G., pasisveikino, kažką kalbėjosi, bet jis pokalbyje nedalyvavo, nesiklausė ir jo negirdėjo, išvyko atskirai nuo A. S.. Apie kokį tai sandorį dėl cigarečių jam nieko nebuvo žinoma.

4. Apklausiamas teisme kaltinamuoju L. A. pareiškė, kad pats šiame nusikaltime nedalyvavo, paaiškino, jog įvykio dieną atsitiktinai eidamas iš parduotuvės „Norfa“ pamatė draugą A. Š., priėjo pasisveikinti. A. Š. buvo atvažiavęs automobiliu „VW Passat“, su juo buvo jam lig tol nematyti nukentėjusieji M. G. ir A. S., atvykę dviem automobiliais, vienas jų buvo sugedęs mikroautobusas. Jam priėjus, A. Š. paprašęs jį ten jo palaukti, pats sėdo į savo automobilį, žalia įsėdo M. G., pasakė, kad važiuoja kažką pasiimti į garažus, kalbos apie cigaretes neprisimenantis. Jis laukė netoli sugedusį automobilį remontavusio A. S.. Apie kokį tai cigarečių sandorį, jo pasilikimą su A. S. kaip garantiją ar pan., jam niekas nepasakė, bent pats negirdėjo apie tai kalbant. Praėjus 5-10 min. pamatė nuo garažų atbėgantį M. G., prasidėjusį prie ausies mobilaus ryšio telefoną. Jis suprato, kad skambina netoli buvusiam A. S., nes pas šį suskambo telefonas. Tuo momentu į jį pasisukęs A. S. pasižiūrėjo labai piktu žvilgsniu, dėl ko jis išsigando, supratęs, kad kažkas negero atsitiko ir pabėgo link namų S. Nėries gatvėje. Jis vėliau klausė A. Š., kas ten atsitiko ir į kur šis jį įvėlė, tačiau A. Š. sakęs, jog nieko neatsitiko, apie apgavystę sužinojo tik policijoje.

5. Nukentėjusysis M. G. paaiškino, jog 2010 m. vasarą jis norėjo pirkti pigiau rusiškų cigarečių, pagalbos tokių rasti buvo prašęs pažįstamą A., kuris jį suvedė su A. S.. Jie susitiko kavinėje, D. J. sėdėjo atskirai prie baro, jų pokalbyje su A. S. nedalyvavo ir jo nesiklausė. Jis A. S. pasakė, jog ieško pirkti cigarečių „Jin Ling“ ir prašė prirodyti pardavėją. A. S. jam davė telefono numerį, pasakė vardą „T.“ ir pasiūlė pasiskambinti ir apie viską tartis pačiam. Po kelių dienų jis paskambino duotu numeriu, paprašė susitikti, susitiko sekančią dieną prie Vilkaviškio, su juo vyko ir A. S., kuriam pats pasiūlė prisidėti. Į susitikimą atvykęs kaltinamasis A. Š. pažadėjo pranešti kai turės reikiamą kiekį cigarečių, sutarė pirkti apie 17 dėžių, abu su A. S. per pusę. A. Š. jam nupirko ir perdavė naują IAP „Labas“ pakuotę tolimesniam bendravimui. Po kelių dienų paskambinus A. Š. ir pranešus, jog turi cigaretes, abu su A. S. nuvažiavo į sutartą aikštelę prie „Norfos“ prekybos centro Vilkaviškyje, kur šalia yra garažų masyvas. Jie atvyko dviem automobiliais, netikėtai sugedo mikroautobusas. Prie jų atvažiavo vienas A. Š.. Kokiu momentu ir iš kur vėliau prie jų atsirado A. Š. pusbroliu pavadintas L. A., jis nepastebėjo, tik A. Š. jam, M. G., pasakė, jog šis liks jų palaukti, kaip garantija, jog nebus apgauti. Pakviestas A. Š., jis sėdo į jo vairuotą automobilį ir nuvažiavo į garažų masyvą, sustojo prie vieno iš boksų, paprašytas A. Š., automobilyje padavė jam už cigaretes sutartus 21250 lt. (po 10625 lt. savo ir A. S.). Išlipęs A. Š. priėjo prie vienų durų, pabeldė ir netikėtai per boksų tarpą pabėgo su pinigais. Tuomet jis bėgo prie likusio A. S., skambino telefonu ir prašė sulaikyti pusbroliu pristatytą L. A., tačiau pastarasis irgi pabėgo, gal išsigando, ar jiedu galėjo būti iš anksto susitarę juos apgauti, nežinantis. Į policiją iš karto nepranešė, nes prarasta pinigų suma jam nebuvo labai ženkli. Pradėjus bylą nagrinėti teisme A. Š. jam padarytą žalą visiškai atlygino, todėl civilinio ieškinio atsisakantis.

6. Nukentėjusysis A. S. teisme visiškai patvirtino nukentėjusio M. G. nurodytas nusikaltimo įvykio aplinkybes, išskyrus M. G. susitikimą su A. S., apie kurį jam pačiam nebuvo žinoma, - jį prisidėti prie ketinamo sudaryti sandorio M. G. pakvietė vėliau, - kai jau turėjo pardavėjo telefoną, o taip pat ir pinigų perdavimo A. Š. aplinkybes, kadangi pats toje vietoje nebuvo, tačiau sugrįžęs prie sugedusio automobilio M. G. papasakojo lygiai tokias pačias pinigų praradimo aplinkybes, kaip ir liudijo teismui.

7. Liudytoja D. G. paaiškino, kad 2010 m. liepos 18 d. jos vyras M. G. su draugu A. S. vyko pirkti cigarečių, abu dėjosi panašiai po 10500 lt. Vyras sakė, kad pardavėją vardu T. jo pačio prašymu prirodė jai iš matymo žinomi A. ir D., sandoris vyro pasakojimu turėjo vykti Vilkaviškyje prie garažų. Tačiau čia jam perdavus pardavėjui sutartus pinigus, šis cigarečių neperdavė ir pabėgo su jų pinigais.

8. Liudytoja I. B. paaiškino, jog 2010 m. vasarą sugyventinis A. S. paprašė ją paskolinti 10000 lt. pinigų, sakė, kad važiuoja su draugu M. G. į Vilkaviškį pirkti per pusę cigarečių, ji perdavė prašytą sumą. Vakare sugrįžęs sugyventinis pasakė, kad cigarečių negavo ir prarado visus pinigus, nes buvo apgauti, kokiomis aplinkybėmis, ji neklausinėjo, nes sugyventiniui buvo blogai su sveikata.

9. 2011-01-05 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio m. Nepriklausomybės gatvėje už prekybos centro „Norfa“ esančiame privačių garažų boksais masyve, iki tarpo tarp dviejų garažų blokų nuo masyvo pradžios reikia pravažiuoti 570 m. (b.l. 2, 2 tome).

10. 2010-12-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusysis M. G. atpažino kaltinamąjį A. Š., vadintą T. vardu, kuris jį apgavo, - pažadėjęs parduoti cigaretes, jų neperdavė ir pabėgo su jo ir A. S. pinigais (b.l. 18-19, 2 tome).

11. 2011-01-05 asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašų kartotekų metu nukentėjusysis M. G. atpažino A. S. ir D. J., kaip asmenis, kartu atvykusius į kavinę, kurioje jis su A. S. kalbėjosi dėl galimybės nusipirkti cigarečių ir kur A. S. jam perdavė galimo pardavėjo telefono numerį, pristatė jį vardu T. (b.l. 20-21, 2 tome).

12. 2011-01-05 tikrinant vietoje nukentėjusio M. G. parodymus, jis parodė vietoje 7 garažų boksą už 570 m. nuo masyvo teritorijos pradžios, toliau nurodė Nr.Nr. 3-5 garažų duris jame, pareikšdamas, kad kaltinamasis A. Š. beldė į vienas iš šių durų, po šito M. G. šiaurės kryptimi parodė tarpą tarp dviejų gretimų garažų boksų į laukų pusę ir pareiškė, kad būtent per šį tarpą kaltinamasis pabėgo su pinigais (b.l. 22-24, 2 tome).

13. 2010-12-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusysis A. S. atpažino kaltinamąjį A. Š., vadintą T. vardu, kuris jį su M. G. apgavo, - pažadėjęs parduoti cigarečių, jų neperdavė ir pabėgo su jų pinigais (b.l. 37-38, 2 tome).

14. 2011-01-05 asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašų kartotekų metu nukentėjusysis A. S. atpažino L. A., kaip asmenį, kaltinamojo A. A. jiems pavadintą pusbroliu ir paprašytą palaukti su juo, A. S., kaip garantiją, kad neapgaus cigarečių išvažiuojantį su juo M. G. (b.l. 39-40, 2 tome).

I.2. Sukčiavimas G. Č. atžvilgiu.

1. Kaltinamasis A. Š. kaltu teisiamajame posėdyje šioje bylos dalyje ir dėl šios, pripažįstamos įrodyta teisme jos kaltinimo dalies, sprendžiant iš jo teisme duotų parodymų turinio, prisipažino visiškai, pareiškė apie gailėjimąsi ir nukentėjusio atsiprašymą.

Apie nusikaltimo įvykio aplinkybes paaiškino, kad pažįstamas ir anksčiau iš jo pats cigarečių pirkęs D. J. jo paklausė, ar jis galintis parduoti cigarečių jų pigiau nusipirkti ieškančiam jo, D. J., kitam pažįstamam. Kai jis sutiko, D. J. davė pirkėjo telefono numerį ir pasiūlė su juo pačiam susitarti, apie cigarečių kiekį, kainą kalbos nebuvo, daugiau su D. J. apie šių cigarečių pirkimą-pardavimą iki įvykio nesikalbėjo. Po kurio laiko susiskambino su lig tol nepažinotu G. Č., kuris kuriam pirmas paskambino, nepamenantis. Jiedu buvo keletą kartų susitikę ir kalbėjosi, galutinai susitarė, jog G. Č. pigesne kaina nupirks iki 20 dėžių cigarečių, jis, A. Š. pažadėjo paskolinti cigarečių parsivežimui automobilį „VW Sharan“, į kurį bus jau iš anksto pakrautos cigaretes. Jis cigarečių neturėjo ir neketino jų parduoti, sumanė pasinaudoti draugo K. B. naudojamu garažu, jo ten stovinčiu automobiliu „VW Sharan“, ir tokiu pačiu būdu kaip pirmąjį kartą G. Č. apgauti ir pasisavinti jo pinigus. Sutartą dieną ir valandą jis nuvažiavo iki Serdokų km Vilkaviškio r. susitikti su G. Č., šis atvyko su savo automobiliu, jame pasiliko kartu atvažiavusi moteris, o G. Č. persėdus pas jį, abu atvažiavo prie K. B. naudoto garažo boksuose Vilkaviškio m. už „Norfos“ prekybos centro. Čia jis nukentėjusiam pasakė, jog automobilyje pakrauta 15 dėžių cigarečių, kiekį sumažino dėl to, kad G. Č. suabejojo, ar 20 dėžių gali tilpti į tokį automobilį ir siekė, kad būtų įtikinamiau ir nukentėjusysis juo labiau pasitikėtų. Jis sustojęs pabeldė į garažo duris, jas atidarė K. B., trumpai kažką pasakė, bet ne apie cigaretes, K. B. apie jas nieko nežinojo, G. Č. matė viduje stovintį automobilį. Grįžęs į savo automobilį, paprašė G. Č. sumokėti už cigaretes sutartus pinigus, iš šio gavęs 10000 litų ir 6000 eurų, vėl demonstratyviai priėjo prie K. B. naudoto garažo durų, tačiau vidun nėjo, o per tarpą tarp boksų su pinigais pabėgo. Vėliau visus pinigus atidavė K. B. kaip turėtos jam skolos grąžinimą. Matė, kad G. Č. su savimi turėjo daugiau pinigų, šiuos įsidėjo atgal pas save. Tą pačią ar sekančią dieną jam skambino D. J., klausė, kas atsitiko, sakė, jog G. Č. jam pasiskundė, kad buvo jo, A. Š., apgautas. Jis D. J. prisipažino apgavęs G. Č. ir pasižadėjo tiesiogiai jam, G. Č., padengti padarytus nuostolius, tačiau iš karto to nepadarė, nes neturėjo iš ko. Visą žalą nukentėjusiam atlygino prieš bylos nagrinėjimą teisme, jį atsiprašė, juodu susitaikė. Jis ir D. J. buvo sakęs, jog pats cigaretes gauna iš pažįstamo kybartiečio vardu T..

2. Apklausiamas teisme kaltinamuoju D. J. pareiškė, jog pats šiame nusikaltime nedalyvavo, paaiškino, kad 2010 m. gegužę kartu su G. Č. gydėsi Marijampolės ligoninėje, G. Č. klausinėjo, ar jis nežinantis, iš ko galėtų pigiau nusipirkti cigarečių, pažadėjo pasidomėti. Jis pažinojo kaip parduodantį cigaretes A. Š., pats anksčiau buvo iš jo pirkęs, todėl pas jį ir paklausė. A. Š. liepęs perduoti jo telefono numerį pirkėjui ir siūlęs jam pačiam pasiskambinti. Kuriam kurio telefoną perdavė, jau neprisimenantis, G. Č. buvo pakvietęs susitikti šiaip pasikalbėti, vėliau nė pas pastarąjį, nei pas A. Š. apie cigarečių pirkimą-pardavimą iki pačio įvykio nesidomėjo, jam tai nerūpėjo. Įvykio dienos vakarą radęs savo mobiliame telefoną praleistą G. Č. skambutį, pats jam paskambino, G. Č. buvo labai susijaudinęs, vos kalbėjo, prašė susitikti, sutarė tai padaryti Kalvarijoje degalinėje. Ten G. Č. atvažiavo su broliu ir sugyventine. Čia G. Č. pasakė, jog Vilkaviškyje pirko didelį kiekį cigarečių iš A. Š., tačiau kai padavė šiam pinigus apie 30000 lt., šis jį apgavo, cigarečių neperdavė ir su pinigais pabėgo, G. Č. prašė padėti atgauti pinigus, jis pažadėjo surasti pardavėją, išsiaiškinti su juo ir padėti, sakė paskambinsiąs. Jis skambinosi A. Š., šis ir jam prisipažino G. Č. apgavęs ir pasisavinęs jo apie 30000 lt. pinigų, teigė pinigų nebeturįs ir žadėjo per ilgesnį laiką su G. Č. atsilyginti cigaretėmis. Jis susitikęs su G. Č. jam taip ir perdavė, G. Č. sutikęs su tokiu žalos atlyginimu. Daugiau jis tuo nesidomėjo, nes tikėjosi, jog A. Š. išpildys savo pažadą ir su G. Č. atsilygins. Jis iš tikrųjų patarė G. Č. į policiją kol kas nesikreipti, nes nenorėjo problemų nei A. Š., nei sau kaip „tarpininkui“, be to, ir pats G. Č. elgėsi neteisėtai, ką ir pats suprato.

3. Nukentėjusysis G. Č. paaiškino,kad 2010 m. gegužę gydydamasis Marijampolės ligoninėje susipažino su D. J., pas jį klausinėjo, ar šis nežinantis, iš ko galėtų nusipirkti pigiau cigarečių. D. J. pažadėjo pasidomėti ir pranešti. Po kurio laiko paskambinęs D. J. ir pasiūlęs susitikti kavinėje, jų pokalbio metu paklausė, ar jam vis dar reikia cigarečių. Jam toliau prašant surasti pardavėją, D. J. pasakė, kad žinantis vieną pardavėją, paklausė, ar šiam perduoti jo, G. Č., telefoną. Po kelių jam paskambino lig tol nepažinotas A. Š. ir pakvietė susitikti prie Serdokų km Vilkaviškio r. Jie ten buvo susitikę kelis kartus, A. Š. siūlė pirkti cigarečių kuo daugiau, galop sutarė, kad jis, G. Č., nupirks 20 dėžių po 37,50 lt. už bloką, A. Š. iš anksto jas sukraus į automobilį „VW Sharan“ ir šį paskolins cigaretėms parsivežti. Sutartu laiku jis su sugyventine šeimos automobiliu atvažiavo į tą pačią sutartą vietą. Atvykus A. Š., jis, G. Č., persėdo į šio automobilį, o sugyventinė pasiliko jo laukti šeimos automobilyje, į namus ketino grįžti abiem automobiliais kartu. A. Š. atvažiavo į garažų boksuose masyvą už prekybos centro „Norfa“ Vilkaviškyje, sustojo prie vieno iš boksų, pasibeldė į vienas duris, atidarė jaunas vaikinas, viduje matėsi stovintis automobilis „VW Sharan“. Grįžęs į automobilį, A. Š. paprašė duoti pinigus už cigaretes, tačiau pasakė, kad vietoje 20 anksčiau kalbėtų automobilyje pakrauta 15 dėžių, todėl jis jam perdavė ne visus su savimi turėtus pinigus litais, o tik jų dalį, t.y. perdavė A. Š. 10000 litų ir 6000 eurais. Išlipęs iš automobilio su pinigais, A. Š. užėjo už kampo ir nebepasirodė, palaukęs 5 min., jis pasibeldė į tą patį garažą, atidaręs vaikinas pasakė, kad A. Š. klausęs jo tėvo, kur nuėjo, nežinantis. Supratęs apgavystę, jis pasikvietė atvažiuoti sugyventinę, kelis kartus nesėkmingai skambino telefonu D. J., kai šis atskambino atgal, bendrais bruožais pasakė, kas atsitiko, prašė pagalbos, D. J. pasiūlymu susitiko Kalvarijoje degalinėje, kur nuvyko kartu su broliu ir sugyventine. D. J. žadėjo išsiaiškinti ir padėti susigrąžinti prarastus pinigus. Kitą dieną D. J. pasakė, jog pasiaiškino su cigarečių pardavėju, pasirodo, šis prasiskolinęs ir dėl to jį, G. Č., apgavęs, pinigų jau nebeturįs, tačiau pažadėjęs per ilgesnį laiką atsilyginti cigaretėmis, jis, G. Č., su tuo sutiko. Tačiau jį apgavęs asmuo nepasirodė, D. J. taip pat vis negalėjo susitikti, todėl daugiau jo nebeieškojo. Į policiją nesikreipė, nes nesitikėjo, jog pavyks atgauti pinigus. Iki bylos nagrinėjimo teisme A. Š. jam padarytą žalą atlygino, jį atsiprašė. Kad dalis paruoštų cigarečių pirkimui pinigų jam liko, jis nei broliui, nei sugyventinei nesakė, už juos nupirko eurų ir grąžino skolą A. B.. Dėl prarastų pinigų sumų teisingai paliudijo teisme, o ikiteisminio tyrimo metu byloje užfiksuotos sumos yra neteisingos, mano, kad jis pats dėl jaudinimosi susipainiojo. A. Š. cigarečių dėžių kiekį „sumažino“ nuo 20 iki 15 tuomet ir dėl to, kai jis, G. Č., jau atvykus prie garažo, suabejojo, ar į automobilį „VW Sharan“ įmanoma sutalpinti 20 dėžių cigarečių, - matyt, A. Š. išsigandęs, kad jis nepaprašytų leisti pasitikrinti.

4. Liudytoja G. M. paaiškino, jog įvykio dieną matė namuose sugyventinį G. Č. skaičiuojant didelę sumą pinigų litais ir eurais,teigė, kad ruošiasi kažką pirkti. Po to paprašė su juo šeimos automobiliu važiuoti iki Vilkaviškio, turėsianti atgal parvairuoti šeimos automobilį, o jis pats važiuosiantis su kitu automobiliu. Jiedu sustojo prie įvažiavimo į Serdokų km gyvenvietę Vilkaviškio r. Apie 19 val. atvažiavo automobiliu „Ford Escort“ lig tol nepažinotas A. Š., sugyventinis persėdo į jo automobilį, o jai paliepė laukti jo pagrindiniame kelyje link Marijampolės, patys nuvažiavo Vilkaviškio pusėn. Praėjus 10-15 min. paskambinęs G. Č. labai susijaudinęs pasakė, kad prarado pinigus, paprašė atvažiuoti į garažus prie „Norfos“ prekybos centro Vilkaviškyje. Sugyventinis toliau pasakė, kad ruošėsi pirkti cigarečių už apie 40000 lt., sakė, kad A. Š. jį nusivedė prie kažkokio garažo, kur parodė stovintį automobilį „VW Sharan“, kurio viduje matėsi kažkokios lyg tai dėžės, o kai jis A. Š. perdavė pinigus, šis su jais pabėgo. Sugyventinis dar minėjo, jog jo prašymu pardavėjo telefoną jam davė kartu ligoninėje gydęsis D. J.. G. Č. susiskambinus su D. J., pasiskundus apgavyste ir paprašius susitikti, nuvažiavo su juo susitikti į Kalvarijos degalinėje, kartu vyko ir sugyventinio brolis A.. Degalinėje vykusiame pokalbyje ji pati nedalyvavo, tačiau vėliau G. Č. pasakė, kad D. J. žadėjo pasiaiškinti su jį apgavusiu pardavėju ir padėti atgauti pinigus. Jai žinoma, kad sugyventinis buvo dar kartą susitikęs su D. J., šis žadėjo padėti.

5. Liudytojas A. Č. paaiškino, kad įvykio dieną brolis G. Č. su sugyventine išvažiavo į Vilkaviškį pirkti cigarečių, sakė, kad vežasi apie 40000 lt. pinigų litais ir eurais, taip pat sakė, kad pardavėjo telefoną jam davė D. J.. Praėjus apie valandai, paskambinęs brolis pasakė, kad vyrukas paėmęs pinigus pabėgo ir jį apgavo, kiek tiksliai buvo perdavęs pinigų pardavėjui, ar visus pasiimtus, brolis neįvardino, jis buvo šoke, labai susijaudinęs, nusišnekėjo. Prie jo paskambinęs D. J., brolis susitarė susitikti degalinėje Kalvarijoje, ten nuvažiavo jie visi trys. Čia brolis papasakojo D. J. kaip buvo apgautas, paprašė šį padėti jam atgauti pinigus, D. J. pažadėjo padėti, sakė paskambinsiąs. Vėliau brolis minėjo, jog jis dar buvo susitikęs su D. J., šis teigė pasiaiškinęs, manė, kad pardavėjas turėtų su broliu atsiskaityti. Brolis dalį prarastųjų pinigų turėjo pats, kitą – pasiskolino.

6. Liudytojas A. B. paaiškino, jog 2010 m. į rudenį paskolino jo prašymu nukentėjusiam G. Č. 3000 eurų, šis sakė, kad norintis kažką pirkti ir pritrūkęs pinigų, apie cigaretes tikrai nesakė. Maždaug po savaitės, kaip buvo taręsi, G. Č. jam grąžino visą paskolintą 3000 eurų sumą. Tada jis prisipažino, kad ketino pirkti cigaretes ir buvo apgautas, negavo cigarečių ir prarado daug pinigų. Iš kur gavo pinigus skolai grąžinti, G. Č. neklausė.

7. 2010-10-13 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio m. Nepriklausomybės gatvėje už prekybos centro „Norfa“ esančiame privačių garažų boksais masyve, iki tarpo tarp dviejų garažų blokų nuo masyvo pradžios reikia pravažiuoti 650 m., šioje vietoje dešinėje pusėje stovi 7 garažų boksas, pro jo galą iš kairės ir sekančio bokso yra tarpas (b.l. 3-4, 1 tome).

8. 2010-12-30 pažymoje Vš.įst. Marijampolės ligoninė nurodžiusi, jog G. Č. su D. J. tikrai buvo gydomi vienoje palatoje Nr. 327 nuo 2010-05-22 iki 2010-06-01 (b.l. 6, 1 tome).

9. 2011-05-31 vyr. tyrėjos J. M. tarnybiniame pranešime pažymėta, jog pagal nustatyta tvarka gautas judriojo ryšio įvykių išklotines nustatyta, kad nukentėjusysis G. Č. mobiliu telefonu bendravo su D. J. iki įvykio 2010-09-10 ir 2010-09-13 (du kartus), tą patį vakarą po įvykio 2010-09-16 (3 kartus). Nukentėjusysis G. Č. mobiliu telefonu su kaltinamuoju A. Š. iki įvykio bendravo 2010-09-13, 2010-09-14, 2010-09-15 (6 kartus), taip pat įvykio dieną 2010-09-16, - 4 kartus iki 15.01 val. (b.l. 24, 1 tome).

10. 2011-06-02 vyr. tyrėjos J. M. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad pagal nustatyta tvarka gautas judriojo telefono ryšio išklotines nustatyta, jog D. J. su kaltinamuoju A. Š. įvykio dieną 2010-09-16 bendravo mobiliu telefonu iki įvykio, - 4 kartus, nuo 14.06 val. iki 18.25 val., taip pat po įvykio, - 2 kartus, nuo 19.23 val. iki 21.25 val. (b.l. 55, 1 tome).

11. 2010-10-13 tikrinant vietoje nukentėjusio G. Č. parodymus, šis parodė už 650 m. nuo teritorijos pradžios garažų masyve, dešinėje pusėje 7 garažų boksą ir nurodė, kad būtent čia jis perdavė kaltinamajam pinigus. Toliau kaltinamasis parodė pirmas iš kairiojo bokso galo garažo duris ir nurodė, kad būtent į šį garažą buvo nuėjęs kaltinamasis prieš gaudamas iš jo pinigus (b.l. 160-161, 1 tome).

12. 2010-10-13 parodymo atpažinti iš vaizdo įrašų kartotekų metu nukentėjusysis G. Č. atpažino kaltinamąjį A. Š., kaip asmenį, kuris gavęs iš jo pinigus, su jais pabėgo ir jį apgavo (b.l. 162-163, 1 tome).

13. 2010-10-13 parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu liudytoja G. M. atpažino kaltinamąjį A. Š., kaip asmenį, kuris nusivežė nuo Serdokų km jos sugyventinį G. Č. į Vilkaviškio m. garažus pirkti cigarečių (b.l. 172-174, 1 tome).

14. 2011-06-06 rašte Marijampolės apskr. Vyriausiasis policijos komisariatas nurodęs, kad turi operatyviniu būdu gautos informacijos, kad A. S. ir D. J. palaiko ryšius su Marijampolės mieste veikiančia „Jakšto“ organizuota nusikalstama grupuote. Kad su tokiomis grupėmis būtų susijęs kaltinamasis A. Š. ar L. A., duomenų neturima (b.l. 55, 2 tome).

15. 2011-06-07 Vilkaviškio r. PK vyr. tyrėjo V. R. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad remdamasis byloje atlikta telefoninių pokalbių duomenų analize ir nukentėjusių parodymais, pareigūnas darantis išvadą, jog visi keturi asmenys, kuriems byloje buvo pateikti kaltinimai (A. S., D. J., A. Š., L. A.), veikė organizuotoje grupėje, pasiskirstę vaidmenimis. Taip pat pažymima, kad analogišku būdu buvo sukčiaujama byloje Nr. 56-1-00186-10, kurioje yra kaltinamas tas pats A. Š. ir dar vienas su šia byla nesusijęs asmuo (b.l. 57, 2 tome).

II.1. Pripažįstamoje įrodyta teisme kaltinimų dalyje

Šias kaltinimų dalis (aprašyta aukščiau), t.y. sukčiavęs, pirmu atveju M. G. ir A. S., antru atveju G. Č., atžvilgiu, teisme visiškai pripažino ir pats kaltinamasis A. Š.. Jo teisme nurodytos abiejų nusikaltimų padarymo aplinkybės iš esmės sutampa su visų nukentėjusiųjų parodymais, kurie buvo ir vieninteliai tiesioginiai nusikaltimų įvykių liudytojai, be to atitinka ir byloje apklaustų netiesioginių liudytojų D. G., I. B., G. M., A. Č., A. B. atitinkamą parodymų dalį, taip pat neprieštarauja ir rašytiniams bylos duomenims (įvykio vietos apžiūrų, nukentėjusių parodymų patikrinimų nusikaltimų vietoje bei kaltinamųjų jiems parodymų atpažinti rezultatams, nustatytiems įvykių tarp proceso dalyvių telekomunikacijų tinkluose (vykdytų skambučių ir SMS) faktams bei kt.).

Todėl teismas sprendžia, jog šioje kaltinimų A. Š. dalyje teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti, taip pat ir naujai gauti (liudytojo A. B. parodymai) faktiniai bylos duomenys nėra prieštaringi, jie iš esmės papildo ir patvirtina vieni kitus, todėl teismo pripažįstami nusikaltimų įvykių analizuojamoje kaltinimų dalyje ir A. Š. tiesiogiai tyčinio, kalto dalyvavimo juose įrodymais. Šių duomenų visuma teismui yra pakankami kategoriškai išvadai, kad A. Š., siekdamas apgaule įgyti, pirmu atveju M. G. ir A. S., o antruoju G. Č., turtą - pinigus, tyčia piktnaudžiaudamas įgytu šių asmenų pasitikėjimu, realiai neketindamas vykdyti jiems duotų įsipareigojimų, tai yra, parduoti sutartą kiekį cigarečių, melagingai žadėdamas visiems trims nukentėjusiems už gaunamus iš jų pinigus iš karto vietoje perduoti tariamas cigaretes, kurių faktiškai net neturėjo, ir taip juos visus tris tyčia suklaidinęs, įsipareigojimo perduoti cigaretes nevykdė ir gautų pinigų negrąžino, o su jais pabėgo, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – pirmuoju atveju, M. G. 10625 lt. ir A. S. 10625 lt., bei antruoju G. Č. 10000 lt. ir 6000 eurų. Taigi, teismas konstatuoja, jog ši pirminių pareikštųjų kaltinimų A. Š. dalis teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka buvo įrodyta, pasitvirtino visiškai ir sudaro tiek faktinį, tiek juridinį pagrindus A. Š. pripažinti kaltu du kartus sukčiavus, - padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Kaltinamojo A. Š. baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių šioje bylos dalyje (teisme įrodytų kaltinimų apimtyje) teismas nenustatė.

II.2. Likusioje kaltinimo dalyje (dėl organizuotos grupės ir kaltinamųjų A. S., D. J. ir L. A. dalyvavimo nusikaltimuose).

Be aukščiau analizuotos kaltinimų A. Š. dalies, byloje buvo pareikšti kaltinimai dar trims asmenims – A. S., D. J. ir L. A., kad jie taip pat dalyvavo sukčiavimuose, atitinkamai A. S. ir L. A. pirmame, o D. J. abejuose, bei kad šie asmenys (visi keturi) veikė organizuotoje grupėje pagal iš anksto susikurtą planą ir pasiskirstę vaidmenimis bei antruoju atveju (G. Č. atžvilgiu) sukčiaudami įgijo didelės vertės svetimą turtą (LR BK 182 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo (toliau – Senato nutarimo) Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams buvo išaiškinta ir toliau nuosekliai yra formuojama praktika, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, - teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Iš čia seka išvada, jog teismas turi teisę, kas kartu atitinka ir jo pareigą, priimti konkrečioje byloje apkaltinamąjį nuosprendį tik tokiu atveju, kai reikiamas tokiam sprendimui išvadas objektyviai gali pagrįsti neužginčytais įrodymais, kitaip tariant, kai baudžiamajame procese yra gaunama pakankamai tokių įrodymų ir jie teisme pasitvirtina, kai yra patikrinami baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Šios įstatymo aiškinimo taisyklės tiesiogiai išplaukia iš visuotinai pripažintos ir teisinėje sistemoje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos, kurios esmė šios bylos kontekste yra reikšminga trimis aspektais : a) draudžiama perkelti savo nekaltumo įrodinėjimo naštos kaltinamajam, b) jo atsisakymas duoti parodymus procese ar kilusios kitais bylos duomenimis pagrįstos abejonės jų teisingumu negali būti panaudojami teisme prieš kaltinamąjį ir vertinama aplinkybėmis, pagrindžiančiomis jo kaltumą, c) jeigu išnaudojus bylos faktinėje situacijoje visas realiai galimas procesines teismo galimybes nepavyksta pašalinti kokius tai prieštaravimus tarp bylos duomenų ar abejones dėl kaltinamojo kaltumo, jo kaltės įrodymų pakankamumo ir pan., tokios išlikusios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (Senato nutarimo 3.1.8 p. 2-oji dalis).

Toliau teismas, aukščiau pažymėtos praktikos kontekste, pasisakys atskirai dėl kiekvienos likusios byloje pareikštųjų pirminių kaltinimų dalies.

II.2.1. Dėl A. S. dalyvavimo sukčiavime M. G. ir A. S. atžvilgiu. Pats kaltinamasis per visą bylos procesą nuosekliai neigė dalyvavęs šiame nusikaltime. Akivaizdu, jog kaltinimas A. S. byloje yra pareikštas pagal baudžiamosios teisės doktrinoje žinomą objektyvaus pakaltinamumo kriterijų, t.y. jį apkaltinant pagal jo veiksmų išorinę išraišką. Tačiau baudžiamajame procese objektyvusis pakaltinamumas pagal esamą teisinį reguliavimą yra draudžiamas, - būtina nustatyti bei tinkamai įrodyti ir vienus ar kitus veiksmus atlikusio asmens psichologinį santykį su šiais veiksmais, jų pasekmėmis (subjektyvinę nusikalstamos veikos sudėties pusę). Be abejo, vienas iš kriterijų spręsti apie subjektyvinę veikos pusę, ypač kai apie tai neduodama parodymų ar duodami kelia abejonių, yra objektyvinę veikos pusę sudarantys elementai : kokie konkretūs veiksmai buvo atlikti, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu, priemonėmis ir t.t. Tačiau, kaip jau buvo aiškinta, šis kriterijus negali būti vieninteliu, ir jeigu be pačių veiksmų išorinės išraiškos nėra įrodymų, kad jie buvo atlikti kaltai, t.y. tyčia ar dėl neatsargumo, tačiau bet kuriuo atveju siekiant nusikalstamo rezultato ir sąmoningai prisidedant prie tokio atsiradimo, asmens atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas. Reikia sutikti su gynybos argumentu, kad bylos duomenų visuma duoda pagrindo tam tikra prasme abejoti bent jau dalies šio kaltinamojo parodymų teisingumo ir kelti pagrindžiamą prielaidą jam dalyvavus nusikaltime, tačiau priimti šio asmens atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį , - ne. Kaltinamasis A. S. teisme duotais paaiškinimais pripažino savo paties veiksmus, kad jis pažįstamo vardu Alius prašymu susitiko su nukentėjusiuoju M. G. ir perdavė šiam, paties M. G. prašymu, kaltinamojo A. Š., kaip pardavinėjusio cigaretes, telefono numerį. Tiek A. S., tiek M. G. parodymai sutapo ir dėl kitų aplinkybių : kad cigarečių pardavėjų ieškojo pats M. G., o ne juos įsiūlė A. S., kad perdavęs telefono numerį A. S. daugiau cigarečių sandoryje nedalyvavo, jį sudaryti neskatino, M. G. elgesį kitaip neįtakojo ir nekontroliavo. A. S. byloje pateikta įvykio eigos versija, teismo vertinimu, yra tiek pat gyvenimiškai logiška ir galima, kiek ir suformuluotoji kaltinime. A. S. kaltą (subjektyviu pagrindu) dalyvavimą sukčiavime nepatvirtina nė vienas iš bylos įrodymų. Žinoma, byloje išliko abejonės dėl kaltinamojo A. S. parodymų teisingumo, logiškumo toje dalyje, kur jis pats pripažino nukentėjusiam perdavęs A. Š. telefono numerį, tačiau pasakęs ne pastarojo, bet cigarečių tiekėjo jam vardą „Tomukas“, o toliau bendraudamas su nukentėjusiu jau pats A. Š. to nepaneigė ir savo tikrosios tapatybės neatskleidė. Tačiau ši aplinkybė, pati viena, teismo vertinama aiškiai nepakankama pareikštajam kaltinimui pagrįsti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Teismas taip pat konstatuoja, kad kaltinimo A. S. neįrodo ir jo dalyvavimas telekomunikacijų ryšių įvykiuose (bendravimas telefonu su kt. asmenimis) bei policijos pateiktas operatyvinių duomenų vertinimas. Apie šiuos duomenis plačiau teismas pasisakys žemiau, vertindamas kaltinimo dalį veikus organizuota grupe. Šie duomenys teikia tik prielaidas A. S. įtarti galimai prasidėjus prie sukčiavimo, o prielaidomis, kaip minėta, grįsti apkaltinamąjį nuosprendį teismas negali. Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog šioje byloje nėra pakankamai neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo A. S. kaltę, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka teisme nebuvo pakankamai įrodyta, kad jis dalyvavo jam inkriminuotos ar kokios tai kitos nusikalstamos veikos padaryme, todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., Senato nutarimo 3.1.8 punktas).

II.2.2. Dėl D. J. dalyvavimo sukčiavime M. G. ir S. atžvilgiu. Kaltinamasis procese savo dalyvavimą šiame nusikaltime taip pat nuosekliai neigė. Ir šiam asmeniui kaltinimas byloje buvo suformuluotas tik pagal objektyvaus pakaltinamumo kriterijų bei remiantis prielaida, kad kartu egzistavo ir subjektyviąją nusikaltimo sudėties pusę sudarančios aplinkybės. Vieninteliai duomenys, tiesiogiai susieję D. J. su pirmojo nusikaltimo įvykiu (sukčiavimu M. G. ir A. S. atžvilgiu), buvo nukentėjusio M. G. parodymai byloje, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoje, kur bendrais bruožais pažymėta, jog kavinėje bendro pažįstamo Aliaus iniciatyva įvykusiame pirmame pokalbyje dėl cigarečių su A. S. buvo ir D. J.. Tačiau M. G. parodymai dėl šios aplinkybės per visą bylos procesą buvo labai nenuoseklūs – tyrimo pradžioje buvo fiksuota, jog jis kalbėjosi su vienu A. S., o D. J. sėdėjo atskirai prie baro, toliau, kaip jau pažymėta, apklausoje pas teisėją buvo fiksuota, kad D. J. buvo kartu, duodamas parodymus teisme nukentėjusysis ir vėl teigė, kad D. J., nors į kavinės vidų užėjo kartu su A. S., tačiau nuėjo ir atsisėdo kitur, jų pokalbyje nedalyvavo ir prie vėlesnio sandorio neprisidėjo. Dėl užėjimo į kavinę kartu aplinkybės kaltinamųjų A. S. ir D. J. paaiškinimas buvo vienodas ir kitais duomenimis nenuneigtas, todėl teismas neturi neginčijamais įrodymais pagrindžiamo pagrindo išvadai, jog šioje situacijoje D. J., užeidamas kartu į kavinę su A. S., kaip tai prisidėjo prie vėliau įvykdyto sukčiavimo, veikė su kitais suderintai, kartu, siekdamas kokio tai bendro nusikalstamo rezultato. Kadangi teismas jau aukščiau padarė išvadą, kad neįrodytas betarpiškai su nukentėjusiu bendravusio ir aktyvų veiksmą atlikusio A. S. dalyvavimas nusikaltimo padaryme, tai tuo labiau pripažintinas neįrodytu dalyvavimas šiame nusikaltime ir kaltinamojo D. J.. Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog šioje bylos dalyje nėra pakankamai neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo D. J. kaltę, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka teisme nebuvo pakankamai įrodyta, kad jis dalyvavo jam šioje bylos dalyje inkriminuotos ar kokios tai kitos nusikalstamos veikos padaryme, todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., Senato nutarimo 3.1.8 punktas).