Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovui V. Ž., atsakovei R. Ž., jos atstovui advokatui Ričardui Lilui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-54-840/2011 pagal V. Ž. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo panaikinimo, išvadą duodanti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Neįvertinta šalių sūnaus D. Ž. (beveik septyniolikmečio) pakankamai aiškiai ir motyvuotai pareikšta nuomonė ir noras gyventi su tėvu. Nors D. Ž. turi dalinį protinį atsilikimą, tačiau jis nėra teismo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 straipsnis). Remtasi kai kuriomis prieš metus surašytomis medicininėmis išvadomis, tačiau sūnus D. auga, keičiasi jo mąstymas, požiūris į gyvenimą ir jis turi savo nuomonę.

Nepagrįsti motyvai, kad sūnaus D. nuomonę įtakojo tėvas. Ieškovės parodymai vertintini kritiškai, jie šališki, siekiant ir toliau kas mėnesį gauti sūnaus D. 693 Lt neįgalumo pašalpą. Atsakovė nereiškia didelio noro pas save pasiimti gyventi sūnų D., tik formaliai pasisako, kad visiems keturiems užtektų vietos vieno kambario bute. Atsakovei buvo paskirtas valstybės garantuojamas advokatas, jos vardu pateikęs atsiliepimą į ieškinį. Jeigu atsakovė būtų labai norėjusi, kad pas ją gyventų sūnus D., ji galėjo teismui pateikti priešieškinį. Nors atsakovė nurodė, kad taupo sūnaus D. pinigus jo operacijai, tačiau pati pripažino, kad dalį jo pinigų yra išleidusi. Ieškovui, paprašius parodyti banko išrašus, ji nemotyvuotai atsisakė tai padaryti.

Neteisinga išvada, kad ieškovas siekia bet kokia kaina atimti iš atsakovės jos gaunamas neįgaliam vaikui skirtas išmokas. Pas ieškovą sūnus D. gyvena nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d, tačiau jis niekada neprašė atsakovės sūnaus pinigų. Ieškovas su sūnumi per mėnesį išleidžia apie 2000 Lt. Ieškovas gauna pakankamai pajamų iš ūkininkavimo ir į savivaldybę dėl pašalpų nesikreipė. Pastarąją aplinkybę teisme patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė V. K.

Nepagrįstai spręsta, kad atsakovė D. nebuvo parai uždariusi (užrakinusi) bute. Pats D. tai aiškiai pasakė teismo posėdžio metu, tai patvirtino ir liudytoja O. Ž. (senelė). Kiti liudytojai (ne šeimos nariai) tokių faktų negali žinoti, jie tokių parodymų ir nedavė. Po šio įvykio D. vengia vienas eiti pas mamą, nes bijo būti vėl užrakintas bute. Pats D., liudytoja O. Ž. patvirtino, kad atsakovė sūnų D. labai nuvertina, laiko neišsivysčiusiu, teikia prioritetą vyresniam sūnui M. Tai jausdamas, D. nenori gyventi pas atsakovę.

Nėra problemų dėl D. tuštinimosi dalinio nevaldymo. Ieškovas jam yra nupirkęs daug apatinių drabužių komplektų. Esant reikalui, juos D. pasikeičia pats. Drabužius D. kartais skalbia rankomis, bet namuose yra skalbimo mašina, kuria ieškovas su sūnumi išsiskalbia visus drabužius. Atsakovė nieko negali padaryti kitaip. Jei D. nori tvarkytis savarankiškai, to jam negalima drausti.

Nepagrįsta išvada dėl pavojaus D. sveikatai, pjaunant žolę, taisant techniką ar atliekant kitus ūkio darbus. Priešingai, tai jam suteikia pasitikėjimo savimi, jis gali realizuoti save, gilinti savo žinias technikos srityje. Atsakovė nepasitiki D. sugebėjimu valgant naudotis peiliu, atsipjauti duonos ir pan. Tokie atsakovės veiksmai D. atžvilgiu ugdo nepilnavertiškumo kompleksą, nesavarankiškumą.

Nevertinta Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, neatsižvelgta, jog atstovė V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais ir prašė juos tenkinti.

Dėl nesuprantamų priežasčių teismas ėmėsi iniciatyvos ir, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, nustatė nepilnamečio D. Ž. gyvenamąją vietą su atsakove, nustatant ieškovui bendravimo tvarką su sūnumi D. Sūnus D. patirtų didelę psichologinę traumą, priverstinai pakeitus jo gyvenamąją vietą, kurioje jis gyvena nuo vaikystės.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nepilnamečio vaiko noras gyventi kartu su tėvu prieštarauja jo interesams, todėl netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnio 2 dalies nuostatas, o tarp vaiko tėvų faktiškai nesant ginčo dėl jo gyvenamosios vietos, teismas be pakankamo pagrindo išėjo iš ieškinio reikalavimų ribų ir vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakove ( CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuoka nenutraukta. Nuo 2010 m. rugpjūčio jos gyvena atskirai, atsakovė su pilnamečiu sūnumi M. ir ketverių metų sūnumi K. persikėlė į toje pačioje vietovėje esantį šeimos butą, (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus D. liko gyventi su tėvu. Apeliacinio proceso metu šalys patvirtino, jog ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nėra, vaikų galimybės lankytis pas tėvą ar motiną neribojamos.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tikrasis reikalavimo patenkinimu siekiamas ieškovo V. Ž. tikslas yra siekis bet kokia kaina atimti atsakovės R. Ž. gaunamas neįgaliam vaikui skirtas išmokas, todėl teismas turi pagrindo daryti išvadą apie ieškovo dalinį piktnaudžiavimą tėvo valdžia ir veikimą priešingai vaiko interesais.

Pastaroji išvada nepagrįsta jokiais įrodymais, kuriuos teismas išvardijo sprendime. Priešingai – šie įrodymai patvirtina, jog tėvas itin rūpinasi sūnaus ugdymu (liudytojų R. S., J. G., R. S.. O. Ž. parodymai, rašytiniai įrodymai iš (duomenys neskelbtini)). Ta aplinkybė, jog, tėvams gyvenant kartu, su mokykla ryšius palaikė motina, šių aplinkybių nepaneigia. Sūnui likus gyventi su tėvu, šis tapo tėvų komiteto nariu.

Pagal Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadas ir jų priedus teismas sprendė, kad abu D. Ž. tėvai turi tinkamas buitines sąlygas auginti sūnų, tačiau nepakankamai įvertino, jog tarnybos, įvertinusios visas aplinkybes, pozicija yra nuosekli, motyvuota ir vienareikšmiška – abu tėvai turi vienodas sąlygas vaikui auginti, tačiau D. Ž. ryšys su tėvu yra geresnis ir gyvenamosios vietos nustatymas su juo neturėtų pakenkti vaiko teisėms ir interesams.

Neatsižvelgdamas į išreikštą vaiko norą gyventi su tėvu apylinkės teismas rėmė faktais, jog vaikas yra neįgalus ( diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas), sunkiai suvokia ir reiškia emocijas, į jo brandą, atitinkančią pradinių klasių mokinio lygį, tai, kad jis negali savarankiškai formuluoti savo minčių ir jas išreikšti, ypatingai svarbų ryšį su motina ir intelekto lygį atitinkančiu jauniausiu broliu, tinkamesnį motinos rūpinimąsi D. kūno švara, išsakymą realių planų vaiko sveikatos problemai spręsti ( taupo pinigus operacijai). Laikė, kad ieškovas neįvertina D. brandos, jo sveikatos problemų, su sūnumi jis bendrauja kaip su suaugusiu, skatina savarankiškumą, neriboja sūnaus noro užsiimti pavojinga veikla: žolės pjovimu benzinine žoliapjove, peilio naudojimu, automobilio vairavimu, sugedusios ūkio technikos remontu, neužtikrina tinkamos namų darbų ruošos, išsako ne visai realius ir neargumentuotus ketinimus dėl D. ateities, t.y. mokymosi profesinėje mokykloje.

Sutiktina su apelianto argumentu, kad protinis atsilikimas nereiškia vaiko negalėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti ( tokių įrodymų byloje nėra). Mokykloje jis sėkmingai mokomas pagal adaptuotą programą. Iš vaiko apklausos teismo posėdyje metu protokolo negalima daryti išvados, jog jis neišreiškia savo minčių. D. Ž. aiškiai nurodė su mama gyventi nenorintis dėl to, kad, bijodama dėl galimų susižalojimų, ji neleidžia vaikui dirbti, naudojantis įvairia tėvo ūkyje turima žemės ūkio technika, ją remontuoti, naudotis peiliu, šienauti, laiko jį tinkamu tik primityviam darbui ( „ malkų kapojimui“), o tokio darbo jis nenorintis. Gebėjimą reikšti savo mintis vaikas parodė, teigdamas apie pageidavimą, kad tėvai gyventų kartu, tiksliai apibūdindamas gyvenimo ir bendravimo su abiem tėvais ir broliais ypatumus, sodresnį tėvo ruošto maisto skonį, savo poreikį tvarkytis savarankiškai, pomėgį fizinei veiklai. Apklausos metu vaikas paaiškino ir apie tai, kad kartais po darbo tėvas geria alų bei kad nei vienas iš tėvų jo nemokė, ką teisme turėtų kalbėti. Tuo vadovaudamasi teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo argumentą, jog D. nuomonę įtakojo tėvas. Iš bylos proceso metu išreikštos ir apeliacinės instancijos teisme patvirtintos atsakovės pozicijos akivaizdu, jog nei jos, nei brolių ryšys su D. nėra nutrūkęs ir gyvenimo skyrium metu, todėl nepripažintinas teisingu ryšio, gyvenant kartu, suabsoliutinimas, lyginant su gyvenimu skirtinguose būstuose toje pačioje vietovėje. Išvada psichologo konsultacijoje apie tai, jog D. Ž. emociniai ir bendravimo poreikiai yra ryškiai nepatenkinti, nėra susieta su vaiko gyvenamąja vieta. Remiantis ja, teismas neturi pagrindo manyti, jog, šiam vaikui apsigyvenus vieno kambario bute kartu su motina ir pilnamečiu bei mažamečiu broliais, bendravimo poreikis bus kompensuotas. Įvertinus vaiko sveikatos būklę ir kardinaliai pakitusias gyvenimo sąlygas, šį poreikį gali apsunkinti kitos numatomos aplinkybės ( vaiko teisių apsaugos tarnybai vaikas nurodė, kad pas motiną trūksta erdvės, ten jis jaučiasi nejaukiai). Tuo vadovaujantis apeliantas pagrįstai teigia, kad, sodyboje esančius namus, kuriuose jis gyvena nuo vaikystės, priverstinai pakeitus į vieno kambario butą, sūnus D. patirtų didelę psichologinę traumą.

Priešingai, nei konstatavo teismas, teisėjų kolegija sprendžia, jog vaiko savarankiškumo skatinimas, leidimas pačiam skalbykle skalbti savo drabužius bei mokymas dirbti žemės ūkio technika nėra priešingas jo interesams. Tai, teisėjų kolegijos manymu, konkrečiu atveju ugdo didesnę vaiko integraciją į visuomenę, nei idealus mokykloje užduodamų namų darbų paruošimas. Tokia veikla suteikia būsimo profesinio pasirengimo ir savarankiško pragyvenimo galimybės pagrindus. Aplinkybė, kad ieškovas neturi konkrečių planų dėl vaiko mokymosi profesinėje technikos mokykloje, nėra tiek svarbi, pasisakant dėl jo gyvenamosios vietos iki pilnametystės ( pažymėtina, kad konkrečių profesinių planų nebuvimą paneigia vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada t. 1 b.l. 110). Profesinio mokymosi klausimas bus sprendžiamas tuomet, kai D. Ž. taps pilnamečiu, ir tam jo gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų neturės lemiamos įtakos. Iš šalių, vaiko paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad vaiko, iki kurio pilnametystės liko mažiau nei metai, adaptacija visuomenėje ieškovas rūpinasi jau dabar. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog leidimas užsiimti mėgstama technine veikla būtų šiam vaikui pavojingas labiau, nei tokiomis pat sąlygomis sveikam vaikui. Šią aplinkybę vaiko teisių apsaugos tarnyba pripažįsta kaip vieną iš prioritetinių, duodant išvadą dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo. Svarbi yra ir vaiko teisių apsaugos tarnybos atlikti tyrimo metu nustatyta aplinkybė, jog tėvo vaikas klauso labiau, nei motinos ir senelės.

Pinigų vaiko operacijai taupymo atsakovė neįrodė. Pažymėtina, kad vaiko gyvenimas su tėvu nepašalina nei operacijos galimybės, nei atsakovės sutaupytų pinigų tam panaudojimo, nei įrodo ieškovo poziciją dėl tokios operacijos nereikalingumo.

Vadovaudamasis nurodytais argumentais, tuo, kad atsakovė faktiškai išreiškė neprieštaravimo ieškiniui poziciją ( nepateikė atsiliepimo į ieškinį, parengiajame posėdyje „ nelabai sutiko“ su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu pas tėvą, neprieštaravo jam skirto išlaikymo panaikinimui, apeliacinio proceso metu pirmajame teismo posėdyje su apelianto reikalavimais sutiko), iki vaiko pilnametystės liko mažiau nei metai laiko, jo bendravimas su toje pačioje vietovėje gyvenančiais motina ir broliais neapribotas, susitarimas dėl taikios bylos baigties nebuvo pasiektas ne dėl šalių pozicijos nagrinėjamoje byloje, o daugiau dėl pradėto ištuokos proceso, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškinys yra įrodytas, o vaiko noras gyventi su tėvu neprieštarauja jo interesams.

Tai, kad į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kreipėsi ne atsakovė, o ieškovas, su kuriuo gyvena vaikas, neįrodo jo ketinimo bet kokia kaina atimti iš atsakovės neįgaliam vaikui skiriamas išmokas. Priešingai – logiška būtų manyti, kad atsakovė, su kuria vaikas negyvena, minimas išmokas pati turėtų atiduoti tiesiogiai vaiko poreikiais besirūpinančiam tėvui. Pažymėtina, jog abu vaiko tėvai neteks teisės tvarkyti sūnui D. skiriamas išmokas, kai pastarasis taps pilnametis ( CK 3.191 str. 1 d. 3 p.). Ieškovo reikalavimas panaikinti išlaikymo vaikui mokėjimą uzufrukto teise pinigus tvarkančiai motinai, kai vaikas gyvena su tėvu, yra teisingas ( CK 3.190 str. 1 d.). Nei piktnaudžiavimo tėvo valdžia, nei siekio neįgaliam vaikui skiriamas išmokas panaudoti priešingiems, nei reikia vaikui, interesams tenkinti, atsakovė neįrodė.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais ir CK 1.5 straipsnio 4 d. dalyje įtvirtintu protingumo principu, CPK 263 str. nustatytų kriterijų neatitinkantis teismo sprendimas panaikintinas. Priimtinas naujas sprendimas, ieškinys iš dalies patenkintinas ( CK 3.169 str. 2 d., ( CK 3.190 str. 1 d., CPK 326 str. 1 d. 2 d.). D. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu ir panaikintinas iš tėvo šiam vaikui priteistas išlaikymas. Vien ta aplinkybė, kad pas abu tėvus gyvena po vieną nepilnametį vaiką, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo panaikinimo 2007 m. birželio 9 d. gimusiam sūnui K. Kitų šio ieškininio reikalavimo pagrindų ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo. Šios ieškinio dalies patenkinimas prieštarautų mažamečio vaiko interesams.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti 2011 m. balandžio 27 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą.

Priimti naują sprendimą.

Ieškinį iš dalies patenkinti.

D. Ž. ( a.k. (duomenys neskelbtini)), gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu V. Ž. ( a.k. (duomenys neskelbtini)).

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. teismo įsakymu civilinėje byloje nr. N2-382-753/2010 iš V. Ž. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) priteistą išlaikymą sūnui D. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo panaikinimo sūnui K., gimusiam (duomenys neskelbtini), nekeisti.