- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- eI-4011-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02555-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Rūtos Miliuvienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. (M. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (1t., b. l. 1-8), kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00488 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Departamento Imigracijos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Skunde nurodo, kad Sprendimo argumentai paremti prielaidomis arba yra vertinti formaliai arba selektyviai. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje 2013 m. kovo 4 d. įsteigė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė, Įmonė) su 31 856 Eur įstatiniu kapitalu, kur 50% Bendrovės akcijų priklauso pareiškėjui. Įmonėje šiuo metu dirba 3 Lietuvos Respublikos piliečiai, Bendrovė verčiasi krovinių vežimo paslaugomis. Sprendime nurodoma, kad Departamentui pareiškėjas nepateikė jokių Bendrovės sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdymą patvirtinančių dokumentų, ši sutartis sudaryta prieš kelis mėnesius, darbai dar nėra pradėti, sutartyje nėra numatyta tiksli darbų vykdymo data, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip užsakovas sprendžia, kada pradėti darbus. Nuo Įmonės užsakymų gavimas nepriklauso; susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas patvirtinimas, kad sutartis nėra nutraukta. Sprendime teigiama, kad pareiškėjas Departamentui nepateikė Bendrovės PVM sąskaitos faktūros 1 830 Eur sumai, išrašytos OOO (duomenys neskelbtini), apmokėjimo įrodymų. Pareiškėjas paaiškino, kad sąskaita nėra apmokėta dėl OOO (duomenys neskelbtini) vidinių problemų, su šia įmone vyksta derybos, bylos nagrinėjimo eigoje ginčas turėtų būti išspręstas taikiai. Sprendime teigiama, Pareiškėjas nepateikė atsakovui jokių įrodymų, kad vykdė sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas paaiškino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyksta derybos dėl krovinių pervežimo, bylos nagrinėjimo metu darbai turėtų būti pradėti. Sprendime nurodyta, kad Bendrovė nenurodė vienos iš verslo rūšių - montavimo darbų tiekimo, todėl Departamentui kelia abejonių, kad pareiškėjas vertėsi montavimo darbų paslaugomis. Dėl Įmonės teiktų montavimo darbų pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad bendrovės veiklos objektas įstatuose nurodomas trumpai apibūdinant bendrovės ūkinės komercinės veiklos pobūdį. Taigi aplinkybė, kad nebuvo nurodyti pašaliniai veiklos variantai, minėto įstatymo nepažeidžia. Atsakovas abejoja apie Įmonės paslaugų tiekimo realumą, nes už darbus buvo atsiskaityta grynaisiais, o pareiškėjas nepateikė atsakovui kasos pajamų orderių. Dėl apmokėjimo grynaisiais pinigais pareiškėjas nurodo, kad fiziniai asmenys, pageidaujantys apmokėti už paslaugas grynaisiais motyvuoja dideliais bankų komisiniais bei negreita lėšų įskaitymo tvarka. Bendrovė atlieka paslaugas tik gavusi mokėjimą, norėdama išvengti nesąžiningų klientų, todėl mokėjimas grynaisiais iš fizinių asmenų užtikrina, kad įmonei bus sumokėta už paslaugas. Sprendime teigiama, kad papildomai iš pareiškėjo pareikalauta informacija apie įmonės veiklą yra abstrakti ir neišsami, pareiškėjas nepateikė informacijos apie teiktas paslaugas. Dėl pateiktų duomenų abstraktumo pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovės vadovas pateikė visus duomenis kurių reikalavo atsakovas, kuris turi teisę gauti visus duomenis iš pareiškėjo ir esant neaiškumui operatyviai užklausti pareiškėją, kad šis patikslintų neaiškius „abstrakčius“ duomenis. Tačiau atsakovas ėjo draudimo ir suvaržymo keliu, nors kilus neaiškumams šie gali būti greitai išspręsti apklausus pareiškėją. Tad pretenzija dėl duomenų abstraktumo pati iš savęs yra abstrakti ir nepagrįsta, o atsakovas netinkamai vykdė viešojo administravimo funkcijas, vėliau apkaltindamas pareiškėją duomenų abstraktumu. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjo pase esantys sienos kirtimo spaudai byloja apie retus apsilankymus Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad iš spaudų pase matosi, jog pareiškėjas kerta išorinę Europos Sąjungos sieną įvairiose valstybėse, nes investuoja visoje Europoje. Bendrovę galima kontroliuoti ir nuotoliniu būdu, tačiau apribojus akcininko teisę gyventi Lietuvos Respublikoje būtų apribota jo galimybė vystyti verslą Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodoma, kad Bendrovės vadovas teikė prieštaringus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie vadovaujamos įmonės darbuotojus, kad Bendrovės direktoriui nebuvo mokamas 880 Eur atlyginimas, nors darbo sutartis įpareigojo tokį atlyginimą mokėti. Dėl vadovo atlyginimo pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas neprašė paaiškinti, kodėl įmonės vadovas negavo sutartyje numatytojo 880 Eur atlyginimo. Tais mėnesiais, kai vadovas dėl asmeninių priežasčių kelias dienas nebūdavo darbe, už šias dienas jam atlyginimas nebuvo mokamas. Atsakovo nuomone, apklausus įmonės darbuotojus yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonės darbuotojai įdarbinti tik formaliai. Dėl formaliai įdarbintų įmonės darbuotojų pareiškėjas paaiškino, kad toks atsakovo teiginys vertintinas kritiškai, nes iš sumokėto atlyginimo ir GPM mokesčių bei mokesčių SODRA, bei laikotarpį už kurį buvo mokėta, nekyla abejonių, kad Įmonės darbuotojai realiai dirbo, gavo atlyginimą ir mokėjo mokesčius. Dėl įmonės buhalterės pabrėžė, kad atsakovas sprendime nepaminėjo fakto, jog buhalterė įmonę aptarnauja pagal paslaugų sutartį, o ne „nėra oficialiai įdarbinta“ kaip teigia atsakovas. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo išvada, kad jam priklausanti Bendrovė registruota ir įkurta tik formaliai. Anot pareiškėjo, atsakovas prieštarauja savo argumentams Sprendime, kad pareiškėjas formaliai atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tačiau to neužtenka, kad pareiškėjui būtų suteiktas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Dėl nurodytų priežasčių Departamento Sprendimas yra nepagrįstas.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (2t., b. l 1-8) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Departamentas, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi ir vėliau papildomai pateiktus dokumentus, įvertinęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – Valdyba) atlikto Įmonės patikrinimo rezultatus, kitą surinktą medžiagą ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė Sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Skundo argumentas, jog atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tačiau to neužtenka, kad pareiškėjui būtų suteiktas leidimas laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas tik siekė atitikti Įstatymo reikalavimus, tačiau įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad jis šių reikalavimų neatitinka. Paaiškino, kad pareiškėjas atsakovui pateikė 2017 m. gruodžio 20 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Krovinių vežimo sutartį, tačiau nepateikė jokių šios sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neginčija aplinkybės, kad ši sutartis iki pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi, nebuvo vykdoma. Pareiškėjas atsakovui taip pat pateikė 2017 m. gruodžio 25 d. su įmone OOO „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Sutartį dėl bendradarbiavimo ir bendros veiklos. Pagal 2018 m. kovo 29 d. Departamento gautą Įmonės laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-01 išrašomų PVM mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis, Bendrovė 2018-02-28 (pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo dieną), išrašė OOO „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą 1 830 Eur sumai, tačiau jos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti. Nors skunde nurodoma, kad sąskaita nebuvo apmokėta dėl OOO „(duomenys neskelbtini)“ vidinių problemų, tačiau pareiškėjas turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis ne mažiau kaip 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdė teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Su prašymu pareiškėjas taip pat pateikė 2018 m. vasario 2 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Sutartį dėl bendradarbiavimo ir bendros veiklos, tačiau jokių šios sutarties vykdymą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Prie prašymo buvo pateikti laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01 Bendrovės išrašomų PVM mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenys, iš kurių matyti, kad buvo išrašyta tik 13 sąskaitų faktūrų, kurių bendra vertė yra 25 437 Eur ir kurių didžioji dalis išrašyta užsienio fiziniams ar juridiniams asmenims. Taigi įvertinus šiuos sąskaitų faktūrų duomenis, yra rimtas pagrindas manyti, kad Įmonė nevykdo nuoseklios kasdienės veiklos, sandoriai pagal išrašytas sąskaitas faktūras yra atsitiktiniai ir keliantys pagrįstų abejonių dėl Įmonės realių paslaugų teikimo. Atsakovas pažymėjo, kad iš prie prašymo pridėtų laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01 gaunamų PVM mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenų nustatyta, kad 2017 metais Bendrovė sąskaitas faktūras gavo tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už buhalterinių paslaugų teikimą. Atkreipė dėmesį, kad prie prašymo pareiškėjas pridėjo 2018 m. Įmonės verslo planą, kuriame nurodoma, kad Bendrovės veikla yra „tarptautinių vežimų paslaugų užsienio bei Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims teikimas“ bei kad Bendrovė „krovininiais ir lengvaisiais automobiliais pristatinėja krovinius į bet kurią Europos valstybę, artimuosius bei tolimuosius rytus, taip pat ir šalies viduje“. Be to, nors verslo plane buvo iškeltas tikslas „nuosavos licencijos kroviniams vežti gavimas“, tačiau iki šios dienos Bendrovė neturi išduotos ir galiojančios Bendrijos licencijos vežti krovinius ar licencijos verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais. Bendrovės verslo plane taip pat deklaratyviai teigiama, kad „darbuotojams mokamas konkurencingas darbo užmokestis“, tačiau šis teiginys yra prieštaringas ir neatitinkantis tikrovės. Bendrovėje įdarbintiems 3 asmenims nuo 2016-04-01 iki 2017-09-30 buvo mokami minimalūs mėnesiniai darbo užmokesčiai, nuo 2017-10-01 iki 2017-12-31 - 381 Eur mėnesiniai darbo užmokesčiai. Departamento manymu, darbo užmokesčiai 2018-01-01 buvo padidinti tik tam, kad minėtas užsienietis ir antras Bendrovės akcininkas trečiosios šalies pilietis formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimams laikinai gyventi gauti. Pažymėjo, kad Bendrovės verslo plane teigiama, jog: 1) 2015 m. pardavimo pajamos sudarė 36 129 Eur, tačiau iš tikrųjų jos buvo 9 305 Eur; 2) grynasis pelnas - 1 437 Eur, tačiau iš tikrųjų jis yra 580 Eur. Verslo plane taip pat yra nurodytos ir 2017 m. pardavimo pajamos (20 717 Eur). Tai reiškia, kad verslo planas yra parengtas ne anksčiau kaip 2018 m. sausio mėn. Dėl nurodytų priežasčių, Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje. Išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų taip pat nustačius, kad Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Apklausus Bendrovės darbuotojus J. L. ir D. J., buvo nustatyta, kad jų darbo diena yra nefiksuota.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. liepos 17 d. priimto sprendimo Nr. (15/4-1)3I-00488 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G.“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. vasario 28 d. pareiškėjas Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje; prašyme nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas (2t. b. l. 9-19). Kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo planą, bendrovėje įdarbintų asmenų darbo sutartis bei kitus dokumentus.
Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2013 m. kovo 4 d. (įstatinio kapitalo dydis – 31 856 Eur, akcijų skaičius – 1 100 vnt.)(2 t. b. l. 4042).
Nuo 2016 m. kovo 22 d. M. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, kuriam priklauso 550 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (2 t. b. l. 43).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 20 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Krovinių vežimo sutartį, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo priimti krovinį ir nugabenti į paskirties vietą bei išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui) (2t. b. l. 56-58).
Bendrovė 2017 m. gruodžio 25 d. su OOO „(duomenys neskelbtini)“ (su (duomenys neskelbtini)registruota įmone) sudarė Sutartį dėl bendradarbiavimo ir bendros veiklos, pagal kurią šalys susitarė teikti viena kitai pagalbą, ieškant klientų ir teikiant pervežimo paslaugas, bei dalyvavimą kitoje bendroje veikloje, neprieštaraujančiai įstatymams (2 t. b. l. 59-62).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 2 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Sutartį dėl bendradarbiavimo ir bendros veiklos, pagal kurią šalys susitarė „teikti viena kitai tarpusavio pagalbą teikiant transporto su krovėju paslaugomis bei prekių pristatymu užsakovo klientams sąskaitoje faktūroje nurodytu adresu, taip pat kitoje bendroje veikloje, neprieštaraujančiai įstatymams“ (2 t. b. l. 63-64).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 2 d. pasirašė Darbo vietos nuomos sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei išnuomojo vieną darbo vietą adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 54-55).
2018 m. vasario 27 d. užpildyta lentelė Bendrovės „Išrašomų PVM mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenys“ už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01; lentelėje nurodyta, kad 2017 m. buvo išrašytos 9 sąskaitos faktūros (2 t. b. l. 66).
Bendrovė 2017 m. gegužės 5 d. išrašė sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už transporto paslaugą 1 830 Eur sumai (2 t. b. l. 68), kuri į Bendrovės banko sąskaitą buvo pervesta 2017 m. gegužės 9 d. (2 t. b. l. 92).
Bendrovė 2017 m. rugpjūčio 8 d. išrašė sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už transporto paslaugą 2 500 Eur sumai (2 t. b. l. 68), kuri į Bendrovės banko sąskaitą buvo pervesta 2017 m. rugpjūčio 30 d. (2 t. b. l. 96);
Bendrovė 2017 m. rugsėjo 5 išrašė sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už montavimo darbus 130 Eur sumai (2 t. b. l. 70), kuri į Bendrovės banko sąskaitą buvo pervesta 2017 m. rugsėjo 12 d. (2 t. b. l. 97).
Bendrovė 2017 m. rugsėjo 6 d. išrašė sąskaitą faktūrą V. T. už transporto paslaugą (Vilnius-Ryga-Talinas) 2 350 Eur sumai (2 t. b. l. 71), kurią V. T. į Bendrovės banko sąskaitą iš Italijos Respublikoje registruoto banko buvo pervedė 2017 m. gruodžio 1 d. (2 t. b. l. 100).
Bendrovė 2017 m. spalio 10 d. V. T. už transporto paslaugą (Vilnius- Ryga-Talinas-Sankt Peterburgas) 2 650 Eur sumai (2 t. b. l. 72), kuri į Bendrovės banko sąskaitą iš Italijos Respublikoje registruoto banko buvo pervesta 2017 m. gruodžio 1 d. (2 t. b. l. 100).
Bendrovė 2017 m. lapkričio 23 d. L. B. išrašė sąskaitą faktūrą už transporto paslaugą (Vilnius-Gardinas-Vilnius) 600 Eur sumai (2 t. b. l. 73). Atsiskaitymą patvirtina 2018-01-02 kasos pajamų orderis (2 t. b. l. 157).
Bendrovė 2017 m. lapkričio 29 d. išrašė sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už transporto paslaugą 9 000 Eur sumai (2 t. b. l. 74), kuri dalimis į Bendrovės banko sąskaitą buvo pervesta 2017 m. gruodžio 12 d. (2 t. b. l. 101) ir 2018 m. sausio 18 d. (2 t. b. l. 170).
Bendrovė 2017 m. lapkričio 30 d. A. P. išrašė sąskaitą faktūrą už transporto paslaugą (Vilnius-Vitebsk-Vilnius) 932 Eur sumai (2 t. b. l. 75). Atsiskaitymą patvirtina 2018 m. sausio 10 d. kasos pajamų orderis (2 t. b. l. 158).
Bendrovė 2017 m. gruodžio 5 d. L. N. išrašė sąskaitą faktūrą už transporto paslaugą (Vilnius-Ryga-Talinas-Vilnius) 725 Eur sumai (2 t. b. l. 76). Atsiskaitymą patvirtina 2018-02-01 kasos pajamų orderis (2 t. b. l. 159)
2018 m. kovo 27 d. užpildyta lentelė Bendrovės „Išrašomų PVM mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenys“ už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-03-01; iš lentelės matyti, kad buvo išrašytos 4 sąskaitos faktūros (2 t. b. l. 160): 1) Bendrovė 2018 m. sausio 15 d. išrašė sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 500 Eur sumai, kuri į Bendrovės banko sąskaitą buvo pervesta 2018 m. vasario 12 d. (2 t. b. l. 161); 2) Bendrovė 2018 m. sausio 15 d. išrašė sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 330 Eur sumai, kuri į Bendrovės banko sąskaitą buvo pervesta 2018 m. vasario 28 d. (2 t. b. l. 161); Bendrovė 2018 m. vasario 26 d. sąskaitą faktūrą išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 60 Eur sumai; 4) Bendrovė 2018 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą išrašė OOO (duomenys neskelbtini) 1 830 Eur sumai.
2018 m. vasario 27 d. užpildyta lentelė Bendrovės „Gaunamų PVM mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenys“ už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01; iš lentelės matyti, kad 2017 metais Bendrovė sąskaitas faktūras gavo tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už buhalterinių paslaugų teikimą (2 t. b. l. 78-90).
Pareiškėjas su prašymu taip pat pateikė 2018 m. Bendrovės verslo planą (toliau – Verslo planas), kuriame nurodyta, kad Bendrovės veikla yra „tarptautinių vežimų paslaugų užsienio bei Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims teikimas“ bei kad bendrovė „krovininiais ir lengvaisiais automobiliais pristatinėja krovinius į bet kurią Europos valstybę, artimuosius bei tolimuosius rytus, taip pat ir šalies viduje“; Verslo plane nurodyta, kad darbuotojams mokamas konkurencingas darbo užmokestis; 2015 m. pardavimo pajamos sudarė 36 129 Eur; o grynasis pelnas – 1 437 Eur; 2017 m. pardavimo pajamos – 20 717 Eur (2 t. b. l. 46-53).
Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. pardavimo pajamos – 36 129 Lt (10 464 Eur), veiklos sąnaudos – 34 615 Lt (10 026 Eur), 2015 m. pardavimo pajamos – 9 305 Eur, veiklos sąnaudos – 8 694 Eur, 2016 m. pardavimo pajamos – 16 506 Eur, bendrosios ir administracinės sąnaudos – 16 040 Eur, 2017 m. pardavimo pajamos - 20 717 Eur, bendrosios ir administracinės sąnaudos – 18487 Eur (2 t. b. 125, 193-195).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus E. P., 2013 m. rugsėjo 9 d. su J. L. pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią J. L. buvo priimtas į administratoriaus pareigas už 142,80 Lt darbo užmokestį per mėnesį; ši darbo sutartis buvo pakeista ir nuo 2016 m. kovo 21 d. J. L. buvo paskirtas Bendrovės direktoriumi, nustatant darbo užmokestį 350 Eur per mėnesį; pagal darbo sutarties priedus darbo sutartis buvo pakeista ir nuo 2016 m. liepos 1 d. J. L. nustatytas 380 Eur darbo užmokestis, nuo 2018 m. sausio 2 d. J. L. nustatytas 810 Eur darbo užmokestis per mėnesį, o nuo 2018 m. vasario 15 d. – 880 Eur darbo užmokestis per mėnesį (2 t. b. l. 131-136).
Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus E. P., ir A. Ž. 2016 m. vasario 1 d. buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią A. Ž. buvo įdarbintas pardavimų vadybininku už 175 Eur atlyginimą per mėnesį; ši darbo sutartis buvo pakeista ir nuo 2016 m. kovo 22 d. A. Ž. nustatytas 350 Eur darbo užmokestis per mėnesį; nuo 2016 m. liepos 1 d. A. Ž. nustatytas 380 Eur darbo užmokestis per mėnesį; nuo 2018 m. sausio 2 d. – 450 Eur darbo užmokestis per mėnesį (2 t. b. l. 138-141).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus J. L., 2016 m. kovo 23 d. su D. J. pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią D. J. buvo priimtas į pardavimų vadybininko pareigas už 350 Eur darbo užmokestį per mėnesį; ši darbo sutartis buvo pakeista ir nuo 2016 m. liepos 1 d. D. J. nustatytas 350 Eur darbo užmokestis per mėnesį; nuo 2018 m. sausio 2 d. – 450 Eur darbo užmokestis per mėnesį (2 t. b. l. 143-145).
Iš Sodros duomenų matyti, kad Bendrovėje įdarbintiems 3 asmenims A. Ž., D. J. ir J. L. nuo 2016-04-01 iki 2017-09-30 buvo mokami minimalūs mėnesiniai darbo užmokesčiai, nuo 2017-10-01 iki 2017-12-31 buvo mokama 381 Eur dydžio mėnesiniai darbo užmokesčiai (2 t. b. l. 137, 142, 146).
Iš Sodros duomenų matyti, kad A. Ž. ir D. J. nuo 2018-01-01 iki 2018-04-30 buvo mokamas 450 Eur mėnesinis darbo užmokestis (2 t. b. l. 188,190).
Iš Sodros duomenų matyti, kad J. L. buvo mokamas 810 Eur darbo užmokestis (2 t. b. l. 189).
Pagal Sodros duomenis už 2018 m. gegužės ir birželio mėnesius visiems A. Ž., D. J. ir J. L. mokėtas 401 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis (2 t. b. l. 188-190).
J. L. Valdybai pateikė 2018 m. balandžio 25 d. paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad yra Įmonės, kurios veikla yra tarptautiniai vežimai Lietuvoje ir užsienyje, direktorius ir vairuotojas; taip pat nurodė, kad jo darbo diena Bendrovėje yra nefiksuota; paaiškino, kad Bendrovės biuras yra adresu (duomenys neskelbtini), kad Bendrovė turi du automobilius: krovininį Volkswagen ir keleivinį Mercedes Benz Vito. (2 t. b. l.177-178).
D. J. Valdybai pateikė 2018 m. balandžio 26 d. paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Bendrovėje, kuri užsiima žmonių pervežimais, dirba vadybininko pareigose, jo funkcijos yra klientų paieška, o reikalui esant būna vairuotoju; taip pat nurodė, kad jo darbo diena Bendrovėje yra nefiksuota, nes dirba tiek, kiek tęsiasi reisas; paaiškino, kad akcininkai Lietuvoje būna 2-3 kartus per mėnesį; Bendrovės biuras yra adresu (duomenys neskelbtini), ant patalpų yra Įmonės iškaba, bendrovė turi du automobilius: krovininį Mercedes Benz Sprinter ir keleivinį Volkswagen Multivan (2 t. b. l.181-182).
Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2018 m. liepos 17 d. priėmė Sprendimą (1 t b. l. 24-32), kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Įstatymo (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija) 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.
Byloje nustatyta, kad Bendrovė 2017 m. gruodžio 20 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Krovinių vežimo sutartį, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo priimti krovinį ir nugabenti į paskirties vietą bei išduoti turinčiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo priimti krovinį ir nugabenti į paskirties vietą bei išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui) (2t. b. l. 56-58). Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šios sutarties vykdymą. Pareiškėjas skunde neginčija aplinkybės, kad ši sutartis iki pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi, nebuvo vykdoma. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad Bendrovė 2017 m. gruodžio 25 d. su OOO „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Sutartį dėl bendradarbiavimo ir bendros veiklos, pagal kurią šalys susitarė teikti viena kitai pagalbą ieškant klientų ir teikiant pervežimo paslaugas, bei dalyvavimą kitoje bendroje veikloje, neprieštaraujančiai įstatymams (2 t. b. l. 59-62). Pagal Bendrovės 2018-01-01-2018-03-01 išrašomų PVM mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis, Bendrovė 2018 m. vasario 28 d. (pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo dieną) išrašė OOO „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą 1 830 Eur sumai, tačiau jos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 2 d. su UAB (duomenys neskelbtini)“ sudarė Sutartį dėl bendradarbiavimo ir bendros veiklos, pagal kurią šalys susitarė „teikti viena kitai tarpusavio pagalbą teikiant transporto su krovėju paslaugomis bei prekių pristatymu užsakovo klientams sąskaitoje faktūroje nurodytu adresu, taip pat kitoje bendroje veikloje, neprieštaraujančiai įstatymams“ (2 t. b. l. 63-64). Nei Departamentui, nei teismui nėra pateikta jokių šios sutarties vykdymą pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėjas skunde neginčija aplinkybės, kad ši sutartis iki pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi, nebuvo vykdoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su Departamento išvadomis, kad sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su OOO „(duomenys neskelbtini)“ ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymas bei sąskaitos faktūros OOO „(duomenys neskelbtini)“ išrašymas nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Įmonė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. išrašė 13 sąskaitų faktūrų 25 437 Eur sumai. Tačiau pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių realių paslaugų pagal Įmonės išrašytas sąskaitas faktūras teikimą patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog Įmonė nevykdo nuoseklios kasdienės veiklos, sandoriai pagal išrašytas sąskaitas faktūras yra atsitiktiniai ir keliantys pagrįstų abejonių dėl Įmonės realių paslaugų teikimo. Kasos pajamų orderių (2 t. b. l. 157-159) išrašymas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl Bendrovės realių paslaugų teikimo. Pažymėtina ir tai, kad kasos pajamų orderiai Departamentui buvo pateikti ne 2018 m. vasario 28 d., kai pareiškėjas teikė prašymą, o tik 2018 m. kovo 29 d. (2 t. b. l. 154).
Kaip minėta, pareiškėjas prašymą pateikė 2018 m. vasario 28 d. (2 t. b. l. 9-19), o Verslo planas anksčiausiai galėjo būti sudarytas 2018 m. sausio mėnesį (2 t. b. l. 46-53). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo veiklos pagal Verslo planą Įmonė vykdyti negalėjo, nes Verslo planas paruoštas, kaip minėta ne anksčiau nei 2018 m. sausio mėnesį, o pareiškėjas prašymą pateikė 2018 m. vasario 28 d. Matyti, kad Verslo planas buvo parengtas prieš pat pareiškėjo kreipimąsi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Taigi Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, o minėtas užsienietis – Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Teismas daro išvadą, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė pagal Verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje. Bendrovė 2017 m. rugsėjo 5 išrašė sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už montavimo darbus, tačiau montavimo darbų teikimas nėra nurodytas Verslo plane ir nėra viena iš Bendrovės veiklos rūšių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Verslo plane Bendrovės veikla nurodoma „tarptautinių vežimų paslaugų užsienio bei Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims teikimas bei kad Bendrovė krovininiais ir lengvaisiais automobiliais pristatinėja krovinius į bet kurią Europos valstybę, artimuosius bei tolimuosius rytus, taip pat ir šalies viduje, tačiau byloje nėra duomenų apie Bendrovės turimą transportą ar joje įdarbintus vairuotojus (iš byloje esančių darbo sutarčių matyti, kad Įmonėje be direktoriaus yra įdarbinti 2 pardavimų vadybininkai (2 t. b. l. 138, 143)). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Verslo planas neparemtas konkrečiais skaičiavimais ir realiomis prognozėmis, jame pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie Bendrovės finansinius rodiklius (Verslo plane teigiama, kad 2015 m. pardavimo pajamos sudarė 36 129 Eur (2 t. b. l. 52), tačiau iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro matyti, kad jos siekė 9 305 Eur(2 t. b. l. 193), Verslo plane taip pat teigiama, kad grynasis pelnas 2015 metais – 1 437 Eur (2 t. b. l. 52), tačiau iš tikrųjų jis siekė 580 Eur (2 t. b. l. 193)
Iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 1 d. buvo padidinti darbo užmokesčiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams: A. Ž. ir D. J. nuo 2018-01-01 iki 2018-04-30 buvo mokamas 450 Eur mėnesinis darbo užmokestis, J. L. – 810 Eur (2 t. b. l. 137, 142, 146, 188,190). Atkreiptinas dėmesys, kad direktoriui buvo mokamas 810 Eur darbo užmokestis, nors pagal darbo sutarties priedą buvo sulygta J. L. mokėti 880 Eur darbo užmokestį (2 t. b. 131-136, 2 t. b. l. 189). Aptarti Sodros duomenys bei darbo sutarčių turinys suponuoja išvadą, kad atlyginimai Įmonės darbuotojams padidinti tam, jog pareiškėjas formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimams laikinai gyventi gauti. Beje, Verslo plane deklaruojama, kad darbuotojams mokamas konkurencingas darbo užmokestis, tačiau Sodros duomenys įrodo, kad šis teiginys yra prieštaringas ir neatitinkantis tikrovės. Be to, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad abejonių dėl Įmonės veiklos perspektyvų bei galimybės išlikti konkurencinga rinkoje ir bendrovės finansiniai rodikliai, pagal kuriuos nustatyta, kad Bendrovės veikla iš esmės nesukuria pelno ir pridėtinės vertės.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad iš pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti, kad Bendrovė vykdė Verslo plane nurodomą veiklą ginčui aktualiu laikotarpiu.
Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas teikdamas prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo tikslą į Lietuvos Respubliką ir siekė ne dirbti Lietuvoje, o atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nustatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai rodo minėto užsieniečio piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Departamentas, priimdamas Sprendimą, taip pat vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, kuriame, kaip minėta, nurodyta, kad išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau – Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes. Migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartis adm. byloje Nr. A-2005-662/2016). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Be to, įvertinus darbuotojų apklausos rezultatus, yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovės direktorius ir pardavimų vadybininkai Bendrovėje įdarbinti tik formaliai ir iš tikrųjų nedirba Bendrovėje visą darbo laiką. Byloje esantys įrodymai, be kita ko, patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios Įmonės veiklos vykdymo. Teismo vertinimu, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne užsiimti ūkine-komercine veikla Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, dėl ko yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą.
Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas, iškilus neaiškumams nagrinėjant pareiškėjo prašymą, turėjo operatyviai užklausti pareiškėją, kad šis patikslintų neaiškius „abstrakčius“ duomenis, arba turėjo apklausti pareiškėją. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintame įsakyme Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 84 punktą Departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti; organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Remdamasis šiomis Aprašo nuostatomis, atsakovas turėjo teisę rinkti informaciją, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Teismas atkreipia dėmesį, kad Apraše nėra įtvirtinta besąlyginė Departamento pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Būtent tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas (toliau – LVAT) (2016 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3121-662/2016, 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016). Taigi Departamentas neturi pareigos kiekvienu atveju kreiptis į užsienietį ir prašyti pateikti papildomus dokumentus, kadangi pareigą pagrįsti savo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tenka būtent užsieniečiui. Šiuo atveju pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti papildomus, išsamius ir detalius paaiškinimus ir įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą Šiuo atveju pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti papildomus, išsamius ir detalius paaiškinimus. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokias papildomas aplinkybes būtų nurodęs, kokius papildomus dokumentus, kurie būtų galėję lemti kitokį sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą, būtų pateikęs. Teismas taip pat pastebi, jog pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė argumentų ar duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo Sprendimas priimtas nenustačius visų reikšmingų faktinių aplinkybių. O tai, kad jis teise teikti papildomus įrodymus ar paaiškinimus naudojosi neveiksmingai, atsakomybė tenka būtent pačiam pareiškėjui.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dažnai lankydavosi kitose Europos Sąjungos valstybėse (2 t. b. l. 2 t. b. l. 22-39). Pareiškėjas skunde neginčija prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis dažnai lankydavosi kitose Europos Sąjungos valstybėse, nes turi verslą visoje Europoje. Pareiškėjas pripažįsta, kad Įmonę galima kontroliuoti ir nuotoliniu būdu, tačiau, sprendžiant tam tikrus klausimus, jam kaip įmonės akcininkui yra būtina būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4862-629/2018 išaiškino, kad „teisėtos veiklos vykdymas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies prasme nėra vien formalus įmonės akcijų turėjimas, kadangi vien buvimas įmonės akcininku realiai neįsitraukus į įmonės veiklą, valdymą, kontrolę nesuponuoja poreikio gyventi Lietuvos Respublikoje, o toks poreikis atsižvelgiant į teisinį reguliavimą yra siejamas būtent su teisėtos veiklos vykdymu. Tuo tarpu atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neatima galimybės pareiškėjui būti Bendrovės akcininku ir dalyvauti Bendrovės veikloje (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). LVAT, be kita ko, ne kartą pažymėjo, kad buvimas ne Lietuvoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonę (LVAT teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3080-1062/2018; 2017 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4759- 756/2017). Teismas, įvertinęs nurodytą LVAT praktiką, tai, kad pareiškėjas į Lietuvą atvažiuodavo retai, nors turėjo leidimą laikinai gyventi joje, bei tai, kad pats pareiškėjas neginčija, jog jis gali valdyti savo įmonę nebūdamas Lietuvoje, daro išvadą, kad skundo teiginiai, kad pareiškėjui kartais reikia būti Lietuvos Respublikoje, sprendžiant tam tikrus su įmone susijusius klausimus, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjo prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Departamento 2018 m. liepos 17 d. priimto sprendimo Nr. (15/4-1)3I-00488 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G.“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamento Imigracijos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo M. G. (M. G.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.