- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-760-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02015-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transmuralis“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transmuralis“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transmuralis“ skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui G. S. dėl antstolio procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (skolininkė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transmuralis“ kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. liepos 23 d. antstolio patvarkymą „Dėl informacijos pateikimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolį paskirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę; priimti naują patvarkymą, kuriuo informuojamas išieškotojas apie prievolę pervesti piniginę sumą į antstolio depozitinę sąskaitą už pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę. Nurodė, kad antstolis 2021 m. liepos 23 d. priėmė patvarkymą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame antstolis, nustatydamas įkeisto turto rinkos vertę, nepagrįstai rėmėsi išieškotojų siūlymu dėl turto vertės nustatymo. Toks išieškotųjų siūlymas prilyginamas prieštaravimui dėl anksčiau vykdymo procese nustatytos turto rinkos vertės, todėl antstolis turi paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, už kurią turi sumokėti išieškotojai. Pareiškėja nesutinka sumokėti už ekspertizės skyrimą, nes mano, kad antstolio nurodyta kaina už ekspertizę yra per didelė, be to, antstolio patvarkymą pareiškėja gavo paskutinę mokėjimui skirtą dieną ir negalėjo atlikti mokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis turėjo pats paskirti ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, o ne prašyti už vertinimą sumokėti pareiškėją.
2. Antstolis G. S. 2021 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino, nurodydamas, kad pareiškėjos UAB „Transmuralis“ skundas visiškai nepagrįstas. Nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistas skolininkės UAB „Transmuralis“ turtas, remiantis atlikta ekspertize turto rinkos vertei nustatyti, buvo įvertintas 68 900,00 Eur suma. Buvo paskelbtos įkeisto turto varžytynės, tačiau neįvyko nei pirmos, nei antros įkeisto turto varžytynės, nes jose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Neįvykus turto varžytynėms, hipotekos kreditoriai pateikė antstoliui prašymą nustatyti įkeisto turto rinkos vertę 55 120,00 Eur. Antstolis, remdamasis objektyviomis priežastimis, nustatė skolininkės įkeisto turto rinkos vertę 55 120,00 Eur. Atsižvelgęs į skolininkės prašymą, siekdamas vykdomosios bylos šalių interesų apsaugos, realizuotino turto maksimaliai objektyvaus įvertinimo, antstolis informavo skolininkę, kad iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. (imtinai) skolininkė turi įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 786,50 Eur sumą, kuri reikalinga ekspertizės atlikimui. Skolininkė laiku įmokos už ekspertizės atlikimą nepadarė, į antstolį nesikreipė, o pateikė eilinį skundą. 2021 m. liepos 23 d. antstolio patvarkymas „Dėl informacijos pateikimo“ skolininkei įteiktas tinkamai ir laiku. Nors pareiškėja skunde pabrėžia, kad turtas yra patrauklioje vietoje ir jam gali atsirasti daugybė pirkėjų, tačiau įstatyme numatyta teise iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo surastą pirkėją pareiškėja taip pat nepasinaudojo. Būtent dėl tokių pareiškėjos veiksmų (neveikimo) buvo pažeisti vykdymo proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir protingumo principai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir, kilus abejonių dėl ekspertizės akto, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Teismas vertino, kad antstolis būtent remdamasis minėtomis objektyviomis priežastimis po neįvykusių varžytynių nustatė skolininkės įkeisto turto rinkos vertę. Išieškotojai nustatytai turto vertei neprieštaravo. Išieškotojai pasinaudojo įstatyme numatyta teise siūlyti nustatyti įkeisto turto konkrečią vertę, su kuria antstolis sutiko, jų siūlymo nagrinėjamu atveju negalima prilyginti prieštaravimams dėl anksčiau nustatytos turto rinkos vertės, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo įpareigoti išieškotojus mokėti į antstolio depozitinę sąskaitą įmoką už ekspertizės atlikimą.
5. Teismas darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju antstolis, nustatydamas nurodyto turto pardavimo iš varžytynių kainą, nepažeidė įstatymo reikalavimų. Nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuo priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto proceso pradžios antstolis laikėsi CPK 681 straipsnio nuostatų dėl turto įkainojimo rinkos kainomis.
6. Teismas sprendė, jog kai įkeistas turtas nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių dėl to, kad dalyvauti jose neužsiregistravo nė vieno pirkėjo, hipotekos kreditoriams siekiant patenkinti reikalavimą pardavus įkeistą turtą, antstolis ėmėsi teisėtų priemonių realiai parduotino turto rinkos kainai nustatyti (CPK 681 straipsnis).
7. Teismas pažymėjo, jog būtent pareiškėja pateikė prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto rinkos vertės, todėl remiantis CPK 682 straipsnio 3 dalimi, skolininkas, prieštaraujantis dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą.
8. Teismas vertino, jog, nors pareiškėja skunde teigia, kad antstolio 2021 m. liepos 23 d. patvarkymą „Dėl informacijos pateikimo“ gavo paskutinę mokėjimui skirtą dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 6 d. ir dėl to negalėjo atlikti įmokos į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad patvarkymas įteiktas ne tik registruota pašto siunta. Skundžiamas antstolio patvarkymas 2021 m. liepos 23 d. buvo išsiųstas oficialiu Juridinių asmenų registre išviešintu įmonės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, jog, nors ir gavusi registruotą laišką paskutinę dieną pareiškėja, būdama atidi, aktyvi ir rūpestinga, galėjo susisiekti su antstoliu ir paprašyti atidėti mokėjimo terminą.
9. Teismas vertino, kad antstolis parinko turto vertinimo įmonę UAB „Giantus“, užtikrindamas objektyvų, nešališką turo vertinimą, kadangi UAB „Verslavita“ jau buvo vertinusi šį turtą skolininkės užsakymu. Objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų netinkamą turto vertintojo kompetenciją, pareiškėja nepateikė, todėl abejoti turto vertintojo parinkimu ir jų pateikta kaina teismas neturi pagrindo. Taip pat teismas pažymėjo, kad skolininkė nėra varžoma pati surasti nepriklausomus turto vertintojus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Transmuralis“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, panaikinant 2021-07-23 dienos antstolio G. S. patvarkymą dėl informacijos pateikimo iš varžytynių vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti paskirti pakartotiną nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, vadovaujantis 2021-05-19 dienos hipotekos turėtojo (išieškotojo) pateikta rašytine forma, taip išreiškiant prieštaravimą nustatytai nekilnojamojo turto vertei, priimant naują patvarkymą, kuriuo informuojamas išieškotojas apie prievolę pervesti piniginę sumą į antstolio depozitinę sąskaitą už pakartotinę nekilnojamo turto ekspertizę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad byloje nėra pateikta antstolio atskirų paskaičiavimų, kuriais remiantis antstolis atliko pakartotinį nekilnojamojo turto įvertinimą (pervertinimą), nustatant rinkos kainą, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą. Tuo pačiu, kad šiame proceso etape skolininkui net nebuvo suteiktos galimybės pareikšti savo nuomonę dėl nekilnojamojo turto naujos vertės nustatymo.
10.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino, kad įkeisto turto Betono mazgo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,0426 ha ploto žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), įkainoto turto vertei pasikeisti nebuvo jokio pagrindo. Atvirkščiai, nekilnojamojo turto vertė rinkoje per proceso laikotarpį augo 30-45 procentais. Šias faktines aplinkybes pateiktame skunde bei papildomame atsiliepime išdėstė pareiškėjas, tačiau to taip pat teismas nevertino.
10.3. Teismas nevertino vienos svarbiausios faktinės aplinkybės, kad pagal CPK 723 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriomis remiantis išieškotojui atsisakius paimti šio Kodekso 722 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, turtas grąžinamas skolininkui. Šis procesinis veiksmas antstolio nebuvo atliktas.
10.4. Teismas, konstatuodamas, kad skolininkė nepasinaudojo teise surasti ir pasiūlyti įkeisto turto pirkėją, visai nepasisakė ir nevertino, jog išieškotojai nepasinaudojo galimybe perimti įkeistą turtą po antrųjų varžytinių, jas antstoliui pripažinus neįvykusiomis. Ir tuo labiau net nevertino antstolio veiksmų, susijusių su CPK 723 straipsnio 1 dalyje nuostatų vykdymu.
10.5. Teismas nenurodė konkretaus įstatymo ar teisės akto, jo straipsnio, kuriuo remiantis yra suteikiama teisės šalims teikti siūlymus dėl turto įvertinimo.
10.6. Nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėja skunde teigia, jog antstolio 2021 m. liepos 23 d. patvarkymą „Dėl informacijos pateikimo“ gavo paskutinę mokėjimui skirtą dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 6 d. ir dėl to negalėjo atlikti įmokos į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad patvarkymas įteiktas ne tik registruota pašto siunta. Tačiau teismas nevertino pareiškėjos tiek skunde, tiek papildomame atsiliepime pateiktų argumentų, kad, vadovaujantis „Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 9 punktu (toliau - Aprašas), elektroniniai dokumentai, antstolio įteikiami elektroninėmis ryšių priemonėmis, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Tai prieštarauja imperatyviųjų teisės aktų bendrosioms nuostatoms, nes pagal Aprašo 9 punktą, gali būti taikintinas, tik tuo atvejų kai įvykdomos Aprašo 7 punkto nuostatos „Asmenys, pageidaujantys procesinius ir kitus dokumentus iš antstolio gauti elektroninių ryšio priemonėmis, turi pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti dokumentus“. Skolininkė nėra antstoliui pateikusi analogiško prašymo. Tai patvirtina ir faktines aplinkybės, kad antstolis dokumentus siuntė registruota pašto siunta.
10.7. Teismas nevertino pareiškėjos pateiktų faktinių argumentų, kad UAB „Giantus“ už didesnę kainą sutiko atlikti tik pastato vertinimą be žemės sklypo, ką konkrečiai nurodė elektroninio ryšio priemonėmis pateiktame atsakyme, jog vertintų tik pastatus, nes sklypo nuomos teisė nėra ir negali būti vertinimo objektas. Šis teiginys prieštarauja nekilnojamojo turto ir nekilnojamojo turto rinkos sąvokoms. Ir suprantama, kad turto rinkos vertė būtų neatitikus fakto, esančios rinkos kainos nekilnojamojo turto rinkoje. Todėl pareiškėja, būdama atidi, aktyvi ir rūpestinga, negalėjo sutikti su tokiu antstoliu pasirinkimu.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis G. S. prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Įkeisto skolininkės turto nei pirmose, nei antrose varžytynėse niekas nepirko, vadinasi už minėtose varžytynėse nustatytas turto pardavimo kainas (kaip numatyta įstatyme pirmose varžytynėse turto pardavimo pradinė kaina buvo 80 proc. nuo nustatytos rinkos vertės - 55 120,00 Eur, antrose 60 proc. nuo nustatytos turto rinkos vertės - 41 340,00 Eur) parduodamas turtas yra nepaklausus rinkoje. Tai yra akivaizdus įrodymas, kad reali turto rinkos vertė yra mažesnė. Antstolis, būtent remdamasis minėtomis objektyviomis priežastimis, o ne tiesiog mažindamas turto rinkos vertę tam tikrais procentais po neįvykusių varžytynių, kaip tai nurodo pareiškėja, nustatė pareiškėjos įkeisto turto rinkos vertę 55 120,00 Eur, kaip tai numato CPK 681 str. 1 d.
11.2. Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėja pateikė prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto rinkos vertės, todėl, remiantis CPK 682 str. 3 d., skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertize sumokėti į antstolio depozitine sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą.
11.3. Remiantis Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 9 p., elektoriniai dokumentai, antstolio įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Skundžiamas patvarkymas laikomas tinkamai pareiškėjai įteiktu 2021-07-29, todėl pareiškėja turėjo pakankamai laiko atlikti įmokai į antstolio depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, kad pareiškėja nėra pateikusi antstoliui prašymo įteikti procesinius dokumentus minėtu el. pašto adresu, tačiau vykdomojoje byloje susirašinėjimas su pareiškėja vyksta būtent šiuo el. paštu ir net nagrinėjamas 2021-08-10 pareiškėjos skundas pačios pareiškėjos antstoliui siųstas būtent iš šio el. pašto adreso.
11.4. Nagrinėjamu atveju parduodant įkeistą turtą gali būti parduodamas tik nekilnojamasis turtas (betono mazgas), atitinkamai varžytynių skelbime nurodant, jog yra sudaryta valstybinės žemės sklypo nuoma ir naujas turto savininkas turės kreiptis į atitinkamas institucijas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo/pakeitimo.
11.5. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, jog vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma CPK 723 str. 3 d. norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau, kaip vieneriems metams. Nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės ir pareiškėjos minima CPK 732 str. 1 d. nuostata, t. y. turto grąžinimas pareiškėjai neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriams neperėmus neparduoto iš varžytynių turto. Antstolis nėra ir negali būti fiziškai paėmęs pareiškėjos įkeisto nekilnojamojo turto, turtas tik areštuotas, apribojant disponavimo teisę, todėl nesuprantamas pareiškėjos argumentas, kad antstolis pažeidė CPK 732 str. 1 d. nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis G. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) notaro biuro išduotą 2019 m. balandžio 10 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 66 150,48 Eur skolos, palūkanų ir delspinigių išieškojimo iš skolininkės UAB „Transmuralis“ hipotekos kreditorių V. S. ir I. M. naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis, remiantis atlikta ekspertize turto rinkos vertei nustatyti, nustatė pradinę turto vertę – 68 900,00 Eur sumą. Buvo paskelbtos įkeisto turto varžytynės, pirmosiose turto varžytynėse turto kaina buvo 55 120,00 Eur, tačiau pirmosios varžytynės neįvyko, nes neužsiregistravo nė vienas dalyvis. Antrosiose varžytinėse turtas buvo įkainotas 41 340,00 Eur, tačiau šios varžytynės taip pat neįvyko, nes neužsiregistravo nė vienas dalyvis. Išieškotojai atsisakė perimti skolininko turtą nuosavybėn. 2021 m. gegužės 20 d. patvarkymu „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis nustatė įkeisto turto - Betono mazgo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,0426 ha ploto žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos teisės rinkos vertę – 55 120,00 Eur. 2021-08-13 skolininkė UAB „Transmuralis“ antstoliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundžiamas 2021-07-23 antstolio patvarkymas dėl informacijos pateikimo. Skolininkė teigė, kad antstolis, nustatydamas įkeisto turto rinkos vertę, nepagrįstai rėmėsi išieškotojų siūlymu dėl turto vertės nustatymo. Toks išieškotojų siūlymas prilyginamas prieštaravimui dėl anksčiau vykdymo procese nustatytos turto rinkos vertės, todėl antstolis turi paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, už kurią turi sumokėti išieškotojai. Skolininkė nesutiko sumokėti už ekspertizės skyrimą, nes antstolio nurodyta kaina už ekspertizę yra per didelė, be to, antstolio patvarkymą skolininkė gavo paskutinę mokėjimui skirtą dieną ir negalėjo atlikti mokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkė teigė, kad antstolis turėjo pats paskirti ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, o ne prašyti už vertinimą mokėti skolininkę.
Dėl turto rinkos vertės nustatymo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo ir kitų atskirojo skundo argumentų
15. Pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų apeliantė teigė, kad antstolis, nustatydamas įkeisto turto rinkos vertę, nepagrįstai rėmėsi išieškotojų siūlymu dėl turto vertės nustatymo. Toks išieškotųjų siūlymas prilyginamas prieštaravimui dėl anksčiau vykdymo procese nustatytos turto rinkos vertės, todėl antstolis turi paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, už kurią turi sumokėti išieškotojai. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nutartyje remdamasis CPK 681 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis konstatavo, jog areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones, tačiau visai nevertino faktinių aplinkybių, kad byloje nėra pateikta antstolio atskirų paskaičiavimų, kuriais remiantis antstolis atliko pakartotinį nekilnojamojo turto įvertinimą (pervertinimą), nustatant rinkos kainą, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą. Tuo pačiu, kad šiame proceso etape skolininkui net nebuvo suteiktos galimybės pareikšti savo nuomonę dėl nekilnojamojo turto naujos vertės nustatymo. Taip pat teismas nevertino, kad įkeisto turto - Betono mazgo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,0426 ha ploto žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), įkainoto turto vertei pasikeisti nebuvo jokio pagrindo. Atvirkščiai, nekilnojamojo turto vertė rinkoje per proceso laikotarpi augo 30-45 procentais.
16. CPK 681 straipsnyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę; vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.
17. Nagrinėjamu atveju buvo atlikta ginčo turto ekspertizė ir nustatyta kaina 68 900,00 Eur. Antstolis, remiantis atlikta ekspertize, nustatė pradinę turto vertę – 68 900,00 Eur sumą. Buvo paskelbtos įkeisto turto varžytynės, pirmosiose turto varžytynėse turto kaina buvo 55 120,00 Eur, tačiau pirmosios varžytynės neįvyko, nes neužsiregistravo nė vienas dalyvis. Antrosiose varžytinėse turtas buvo įkainotas 41 340,00 Eur, tačiau šios varžytynės taip pat neįvyko, nes neužsiregistravo nė vienas dalyvis. Pažymėtina, kad pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 722 straipsnyje nustatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos; jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (šio kodekso 717 straipsnio 1 punktas), antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir įstatymo nuostatas, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolis, nustatydamas ginčo turto pardavimo iš varžytynių kainą, nepažeidė įstatymo reikalavimų.
18. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nagrinėjamu atveju išieškotojai pateikė siūlymą nustatyti konkrečią turto rinkos vertę po to, kai turto niekas nepirko nei pirmose, nei antrose varžytynėse. Šiuo atveju išieškotojų siūlymo negalima prilyginti prieštaravimams dėl anksčiau nustatytos turto rinkos vertės, todėl antstolis neturėjo pagrindo įpareigoti išieškotojus mokėti į antstolio depozitinę sąskaitą įmoką už ekspertizės atlikimą. Antstolis, įvertinęs aplinkybes, kad skolininkei priklausantis turtas nebuvo realizuotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių, skolininkė nepasinaudojo teise surasti ir pasiūlyti įkeisto turto pirkėją, pritarė išieškotojų pasiūlytai ginčo turto vertei. Atsižvelgiant į tai, pagrįstomis vertintinos pirmosios instancijos teismo išvados, jog nagrinėjamu atveju antstolis įkeisto turto rinkos vertę nustatė, remdamasis objektyviomis priežastimis. Šiuo atveju antstolis neturi atlikti kokių nors atskirų paskaičiavimų, todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad antstolis į bylą nepateikė atskirų paskaičiavimų, kuriais remiantis antstolis atliko pakartotinį nekilnojamojo turto įvertinimą (pervertinimą), nustatant rinkos kainą, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė teigia, jog ginčo turto vertė yra neteisinga, tačiau visiškai jokių įrodymų savo argumentus pagrįsti nepateikė (CPK 178 straipsnis).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė (skolininkė) prieštarauja dėl antstolio nustatytos turto rinkos vertės. Pažymėtina, kad CPK 682 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įstatymo nuostatas, pagrįstai antstolis skundžiamu patvarkymu informavo apeliantę, kad ji iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. (imtinai) turi įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 786,50 Eur sumą, kuri reikalinga ekspertizės atlikimui, ir kad šiai nesumokėjus už turto ekspertizę, ekspertizė nebus skiriama. Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, kad antstolis nepažeidė teisės aktų nuostatų bei sudarė galimybę skirti ekspertizę bei taip eliminuoti apeliantės dvejones dėl nustatytos turto rinkos vertės.
20. Apeliantė teigia, kad antstolio 2021 m. liepos 23 d. patvarkymą „Dėl informacijos pateikimo“ gavo paskutinę mokėjimui skirtą dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 6 d. ir dėl to negalėjo atlikti įmokos į antstolio depozitinę sąskaitą. Šiuo klausimu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos duomenys patvirtina, kad patvarkymas įteiktas ne tik registruota pašto siunta, bet ir siųstas oficialiu Juridinių asmenų registre išviešintu įmonės elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini).
21. Apeliantė nurodo, kad „Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas“ (toliau - Aprašas) 9 punktas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai asmenys, pageidaujantys procesinius ir kitus dokumentus iš antstolio gauti elektroninių ryšio priemonėmis, pateikia antstoliui rašytinį prašymą ir nurodo elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti dokumentus. Skolininkė nėra antstoliui G. S. pateikusi analogiško prašymo, tai patvirtina ir faktinės aplinkybės, kad antstolis dokumentus siuntė registruota pašto siunta.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog apeliantė nėra pateikusi antstoliui prašymo įteikti procesinius dokumentus el. pašto adresu, tačiau pažymėtina, jog iš vykdomosios bylos matyti, kad vykdomojoje byloje susirašinėjimas su apeliante vyko ir el. paštu (duomenys neskelbtini). Procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui apeliantė taip pat siuntė iš nurodyto el. pašto adreso. Tai įrodo, kad šis el. paštas apeliantės yra naudojamas bei apeliantei tiko ir tokiu būdu vyko susirašinėjimas su antstoliu. Be to, pažymėtina, kad antstolis apeliantei skundžiamą patvarkymą išsiuntė ir paštu, apeliantė jį gavo. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad antstolis pažeidė antstolio procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors ir būtų apeliantė gavusi antstolio patvarkymą paskutinę dieną, apeliantė, būdama atidi ir rūpestinga vykdymo proceso šalis, galėjo susisiekti su antstoliu ir paprašyti atidėti mokėjimo terminą, tačiau to nepadarė. Taip pat abejotina, ar būtent galimai paskutinę dieną gautas skundžiamas antstolio patvarkymas sutrukdė apeliantei atlikti mokėjimą už ekspertizę, kadangi apeliantė iš esmės nesutinka su antstolio nurodyta 786,50 Eur suma, reikalinga ekspertizės atlikimui, teigdama, jog ji yra per didelė.
23. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad prieš nurodant skolininkei įmokos už turto vertinimą sumą, antstolis apklausė keletą turto vertinimo įmonių dėl galimybių įvertinti turtą, nustatyti įkeisto turto - Betono mazgo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,0426 ha ploto žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos teisės rinkos vertę. Į paklausimą atsakė dvi vertinimo įmonės: UAB „Verslavita“ ir UAB „Giantus“. UAB „Verslavita“ nurodė sumą už vertinimą – 600,00 Eur, pridedant PVM; UAB „Giantus“ – 650,00 Eur, pridedant PVM. Antstolis parinko turto vertinimo įmonę UAB „Giantus“, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Verslavita“ jau yra vertinusi šį turtą skolininkės užsakymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad UAB „Giantus“ nurodyta suma už ekspertizę yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad jų nurodyta suma skiriasi vos 50,00 Eur nuo UAB „Verslavita“ nurodytos sumos.
24. Apeliantė teigia, kad antstolio pasirinktas turto vertintojas UAB „Giantus“ netinkamai atliktų įkeisto turto vertinimą, kadangi atsakydama antstoliui į paklausimą nurodė, kad vertintų tik pastatus, nes sklypo nuomos teisė nėra ir negali būti vertinimo objektas. Pažymėtina, kad valstybinės žemės sklypo nuomos teisė negali būti pardavimo objektu. Šiuo atveju pritartina antstolio argumentams, jog nagrinėjamu atveju parduodant įkeistą turtą gali būti parduodamas tik nekilnojamasis turtas (betono mazgas), atitinkamai varžytynių skelbime nurodant, kad yra sudaryta valstybinės žemės sklypo nuoma ir naujas turto savininkas turės kreiptis į atitinkamas institucijas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo/pakeitimo. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliante, kad UAB „Giantus“ netinkamai atliktų įkeisto turto vertinimą. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad apeliantė gali ir pati surasti nepriklausomus turto vertintojus.
25. Apeliantė taip pat nurodo, kad, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog pagal CPK 723 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriomis remiantis išieškotojui atsisakius paimti šio Kodekso 722 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, turtas grąžinamas skolininkui. Šis procesinis veiksmas antstolio nebuvo atliktas. Teismas, konstatuodamas, kad skolininkė nepasinaudojo teise surasti ir pasiūlyti įkeisto turto pirkėją, visai nepasisakė ir nevertino, jog išieškotojai nepasinaudojo galimybe perimti įkeistą turtą po antrųjų varžytinių jas antstoliui pripažinus neįvykusiomis, tuo labiau net nevertino antstolio veiksmų, susijusių su CPK 723 straipsnio 1 dalyje numatytų nuostatų vykdymu.
26. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą gali būti atnaujintas šio veiksmo neribojant vienerių metų terminu. Todėl vertinti nepagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad antstolis pažeidė CPK 723 straipsnio 1 dalies nuostatas.
27. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Dėl išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų spręstina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikius proceso teisės normas. Dėl to nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.