- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-522-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17580-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Jurgis Kiškis, Aušra Vingilė
- Nuteistasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- J. Ž.
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir nuteista 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bausmės vykdymo metu bendrauti su nukentėjusiąja J. Ž..
V. P. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. P. nuteista už tai, kad ji viešoje vietoje – salono „V.“ kirpyklos patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 11 d., apie 15 val., darbo metu, matant pašaliniams asmenims, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, esant menkaverčiai dingsčiai, ignoruodama žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, nuo staliuko paėmė plaukų lako buteliuką ir tyčia purškė J. Ž. į akis, po to nuo staliuko paėmė iš nenustatytos medžiagos pagamintą metalo spalvos žvakidę ir metė ją į J. Ž., pataikydama į rankos sritį, ją stumdė, vartojo įžeidžiančius žodžius, bandė suduoti turimu batu į galvos sritį, tuo padarydama nukentėjusiajai J. Ž. abiejų akių junginių pirmo laipsnio (I0) cheminį nudegimą, o taip pat kraujosruvas dešinio žasto ir dešinio peties srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde V. P. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, padarė aiškias klaidas nepagrįstai nesivadovaudamas V. P. teisinančiais įrodymais bei klysdamas dėl V. P. kaltinančių įrodymų patikimumo. Šios klaidos teismui sutrukdė nustatyti byloje objektyvią tiesą. Apylinkės teismas nenurodė, kodėl V. P. parodymai yra nelogiški ir taip iš esmės suvaržė galimybę šiai gintis. Nuteistoji teisiamojo posėdžio metu iš pradžių teigė, jog plaukų lako flakonu nepurškė nukentėjusiajai į akis, vėliau patikslino, kad buvo paėmusi flakoną, kai šis nukrito ant žemės. Šios aplinkybės viena kitai neprieštarauja, be to, yra visiškai normalu, kad asmeniui, duodančiam paaiškinimus apie įvykį, kuris įvyko beveik prieš metus ir kurio metu asmuo patyrė didelį stresą ir išgąstį, gali būti sunku iš karto prisiminti visas įvykio detales. V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, jog lako į akis J. Ž. nepurškė.
2.2. Skunde pažymima, kad J. Ž., net ir duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jos pirminiai, įvykio dieną duoti, parodymai, galėjo būti nenuoseklūs, sumaišytas veiksmų prieš ją eiliškumas. Iš tiesų, tiek savo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek pirminės apklausos protokole J. Ž. nurodė, kad V. P. tik bandė jai papurkšti laku į akis ir bandė į ją mesti daiktus. Atkreiptinas dėmesys, kad J. Ž. nurodo tik vieną smūgį į ranką žvakide, tačiau 2018 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 296/2018(09) nurodyta, kad J. Ž. kraujosruvos galėjo būti padarytos dėl trijų poveikių. Dėl šių aplinkybių nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas J. Ž. parodymus įvertino kaip nuoseklius.
2.3. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje J. Ž. nurodė, jog ji netrukus išvyko pas medikus, tačiau (duomenys neskelbtini) nebuvo okulisto, todėl sūnus ją išvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur buvo apžiūrėta ir nustatytas akių pažeidimas. Ikiteisminio tyrimo metu J. Ž. detalizavo gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini), nurodydama (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. J. Ž. nurodoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje dienos metu nebūtų gydytojo oftolmologo ar kito medicinos specialisto, kuris galėtų apžiūrėti ir suteikti medicininę pagalbą asmeniui, patyrusiam akių traumą cheminėmis medžiagomis, yra neįtikėtina ir tai suteikia pagrindo abejoti nukentėjusiosios paaiškinimu, jog jai akių junginių pirmojo laipsnio (1°) cheminį nudegimą padarė plaukų laką į akis purkšdama V. P..
2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad J. Ž. sąmoningai vengė medikų apžiūros įvykio vietoje. Į įvykio vietą atvykusi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė E. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog J. Ž. teigė, kad konflikto metu jai buvo papurkšta į akis plaukų lako, tačiau labai blogai nesijaučia, nes nešioja kontaktinius lęšius. Manytina, kad J. Ž. policijos pareigūnei nurodė, jog blogai nesijaučia dėl to, kad ši į įvykio vietą neiškviestų medikų, kurie neleistų J. Ž. savarankiškai vykti į gydymo įstaigą. Dėl šių aplinkybių V. P. pozicija, kad J. Ž. galėjo pati sau papurkšti plaukų lako į akis, siekdama apkaltinti apeliantę ir taip išvengti atsakomybės dėl sukelto konflikto bei prieš V. P. naudoto smurto, lieka nepaneigta. Taip pat nepaneigta versija, kad pirmojo laipsnio akių junginių nudegimas galėjo atsirasti dėl grožio salono ore tvyrančių plaukų lako dalelių. Specialisto išvadą pateikęs V. V. apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme minėtos versijos nepaneigė. Be to, liudytoja E. V. nurodė, jog jai žinomos J. Ž. akių problemos bei tai, kad, jei ji pavargsta, jos akys parausta.
2.5. Skunde nurodoma ir tai, kad liudytoja V. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai neigė, jog V. P. būtų purškusi J. Ž. į akis plaukų laką, trenkusi žvakide ar naudojusi kitokį smurtą. Įvykį betarpiškai mačiusi liudytoja nurodė, jog būtent J. Ž. sukėlė konfliktą ir smurtavo prieš V. P., t. y. ranka sudavė į veidą bei spyrė į sėdmenis. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios liudytojos parodymus įvertino kaip nepatikimus, nurodydamas, jog V. A. yra salono, kurio savininkė yra nuteistoji, darbuotoja ir yra nuo jos priklausoma. Pažymima, kad V. P. grožio salono savininke tapo tik 2018 m. spalio 18 d., iki to laiko ji buvo faktinė grožio salono bendraturtė. Todėl 2014 m. lapkričio 24 d. grožio salono patalpų panaudos sutartis buvo sudaryta tarp V. P., J. Ž. ir M. Ž. iš vienos pusės ir V. A. iš kitos pusės (Priedas Nr. 1). Kitaip tariant, V. A. iki 2018 m. spalio 18 d. buvo vienodai priklausoma tiek nuo V. P., tiek nuo J. Ž.. Todėl teismo išvados dėl V. A. tariamo priklausomumo nuo V. P. yra neatitinkančios susiklosčiusios situacijos.
2.6. Aplinkybė, jog R. J. yra V. P. klientė, kaip teigiama skunde, nereiškia, kad ši liudytoja yra priklausoma nuo apeliantės. Liudytoja duoda parodymus prisiekusi sakyti tiesą bei įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog liudytojos R. J. parodymai prieštarauja liudytojos V. A. parodymams, tačiau skundo autorė jokių prieštaravimų nemato ir su tokiu vertinimu nesutinka. R. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad J. Ž. grožio salone elgėsi nemandagiai ir agresyviai dar iki nagrinėjamoje byloje tiriamo įvykio ir dėl to liudytojai būdavo baisu ir nejauku, ji jautė įtampą. Vis dėlto, apylinkės teismas nesuabejojo V. P. kaltinančiais E. V. ir H. V. parodymais. J. Ž. ir E. V. jau daug metų bendrauja šeimomis, kartu švenčia gimtadienius ir leidžia laisvalaikį. Todėl E. V. yra suinteresuota bylos baigtimi, o įvykio vietoje atsidūrė neatsitiktinai. Liudytoja H. V. yra E. V. dukra, todėl visiškai natūralu, kad ji yra suinteresuota duoti analogiškus parodymus jos mamos parodymams. Suinteresuota liudytoja yra ir įvykio nemačiusi, tačiau jį girdėjusi E. L., nes ją nelegaliai grožio salone buvo įdarbinusi J. Ž., todėl ji buvo faktiškai nuo nukentėjusiosios priklausoma, be to, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. V. kartu su dukra įvykio dieną buvo atvykusios į grožio saloną dėl to, kad atvežė pasimatuoti drabužių E. L., o tai rodo jos neabejotina ryšį ir su E. V.. Tačiau pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl šių liudytojų objektyvumo ir patikimumo.
2.7. Skunde itin kritiškai prašoma vertinti E. V. parodymus dėl to, kad J. Ž. agresyviai puolančią V. P. sugriebė už plaukų. Ši apsiramino, pabėgo į kabinetą ir iškvietė policiją. Taip atsitiko, nes moteris, paimta už plaukų, visada apsiramina. Tokie teiginiai laikytini neadekvačiais, nehumaniškais bei žeminančiais moteris, o tokius teiginius išsakiusio asmens negalima laikyti pakankamai patikimu ir autoritetingu visuomenės nariu, kurio parodymai gali lemti žmogaus nuteisimą. Be to, V. P., V. A. ir R. J. yra žinoma, kad po įvykio atvykęs J. Ž. sutuoktinis M. Ž. J. Ž., E. L. bei E. V. nurodė, ką sakyti apklausų metu.
2.8. Skunde pažymima, kad J. Ž. nepasitenkinimas V. P. kilo dar 2017 m. liepos mėnesį, kai buvo gautas laiškas iš antstolio dėl J. Ž. ir M. Ž. grožio salono dalies pardavimo viešosiose varžytinėse. J. Ž. norėjo, kad V. P. nedalyvautų viešosiose varžytinėse, kad jos grožio salono dalį nebrangiai galėtų įsigyti sūnus I. Ž., tačiau tokio pažado iš V. P. negavo. Dėl to J. Ž. pradėjo nuolat užgaulioti V. P. grožio salone bei kelti konfliktines situacijas, įskaitant atvejus, kai tai buvo daroma prie klientų. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiami garso įrašai (Priedas Nr. 3), kuriuose girdisi, kaip J. Ž., keldama konfliktą, užgaulioja V. P.. Prieš V. P. psichologiškai smurtavo ir nukentėjusiosios vyras M. Ž., atsiųsdamas įžeidžiančio turinio ir grasinančią SMS žinutę (Priedas Nr. 4). Taigi, tiek J. Ž., tiek jos šeimos nariai yra priešiškai ir agresyviai nusiteikę V. P. atžvilgiu, o J. Ž. pati sukėlė nagrinėjamoje byloje tiriamą konfliktą ir pati smurtavo prieš V. P. (dėl to Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-151-564/2019, kurioje kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pareikšti J. Ž.), tačiau, norėdama išvengti atsakomybės dėl savo veiksmų, apkaltino smurtu pačią V. P.. J. Ž. ir jos šeimos narių veiksmai prieš V. P. nesibaigė ir po tiriamo įvykio – M. Ž. išlaužė V. P. darbo kabineto duris, J. Ž. atvykusi kartu su savo sutuoktiniu bei J. P. rodė V. P. dėl injekcijų atsiradusias mėlynes po akimis ir gąsdino ją, kad teks už tai atsakyti. Visa tai matė V. P. klientė, kuri dėl minėtų asmenų veiksmų labai išsigando bei iškvietė policiją.
2.9. Teigiama, jog byloje nustatyta, kad V. P. įvykio metu bėgo nuo smurtaujančios J. Ž. ir užsirakino kitoje grožio salone esančioje patalpoje bei kvietė policijos pareigūnus, kad ši įvykio dinamika patvirtina V. P. nurodytas aplinkybes, jog iš tiesų buvo smurtaujama prieš ją, o ne ji naudojo smurtą prieš nukentėjusiąja šioje byloje pripažintą J. Ž.. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
2.10. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių, t. y. nenurodė, kaip pasireiškė visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Tik liudytoja E. V. nurodė, jog ji ir jos dukra buvo šokiruotos, tačiau dėl šios liudytojos patikimumo ir objektyvumo šiame skunde jau pasisakyta. Darytina išvada, kad byloje nenustatyti BK 284 straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos padariniai, kurie yra būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis. Be to, E. V. ir H. V. nebuvo atsitiktinės grožio salono lankytojos – E. V. jau daug metų artimai bendrauja su J. Ž., yra pažįstama ir su V. P., todėl ji nėra atsitiktinis viešoje vietoje buvęs ir įvykį matęs aplinkinis asmuo, kurio rimtis buvo sutrikdyta BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties kontekste. Skundo autorės teigimu, byloje nenustatyta ir V. P. tyčia, nukreipta sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl apeliantė turi būti išteisinta.
3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistosios V. P. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
6. Nuteistoji V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentais sutinka ir konstatuoja, jog apylinkės teismas, pripažindamas V. P. kalta pagal BK 284 straipsnį, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, taip pat nepadarė kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
7. BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.
8. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-160-697/2019).
9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) esančio grožio salono „V.“ patalpose 2018 m. balandžio 11 d. kilusio incidento į teisėsaugos institucijas kaltindamos viena kitą dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kreipėsi abi incidento dalyvės, t. y. V. P. ir J. Ž.. 2018 m. gegužės 2 d. V. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2018 m. balandžio 11 d., apie 15 val., būdama viešoje vietoje, t. y. grožio salono patalpose, (duomenys neskelbtini), girdint pašaliniams asmenims, vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, sakydama: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kt., bendradarbės J. Ž. atžvilgiu (1 t., b. l. 117-118). 2018 m. gegužės 2 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. nutarimu V. P. už minėtame administracinio nusižengimo protokole nurodytų veiksmų atlikimą paskirta 85 Eur bauda (1 t., b. l. 115-116), tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarimu, kuris įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 13 d., vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gegužės 2 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena V. P. atžvilgiu nutraukta, konstatavus, jog dėl tų pačių veiksmų atlikimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Taigi, baudžiamasis procesas šioje byloje buvo vykdomas nepažeidus draudimo pakartotinai bausti už tą pačią veiką (non bis in idem) principo.
10. V. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusiosios J. Ž. parodymai nėra nuoseklūs, be to, pastaroji sąmoningai vengė medikų apžiūros įvykio vietoje, neatmeta galimybės, kad pirmojo laipsnio akių junginių nudegimas nukentėjusiajai galėjo atsirasti dėl grožio salono ore tvyrančių plaukų lako dalelių. Teisėjų kolegija šiems nuteistosios skundo teiginiams nepritaria ir pažymi, kad J. Ž. parodymai viso baudžiamojo proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, o tam tikrų įvykio detalių sumaišymas (ne esminių įvykio aplinkybių) laikytinas natūraliu dalyku, įvertinus tai, jog nukentėjusioji buvo apklausiama ne vieną kartą, tuo tarpu kuo daugiau laiko praeina nuo įvykio, tuo sudėtingiau viską nuosekliai, t. y. nesumaišant atliktų veiksmų sekos, eiliškumo, atkurti ir papasakoti.
11. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m. balandžio 13 d. Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas J. Ž. pareiškimas (1 t., b. l. 108), kuriame ji nurodė, jog 2018 m. balandžio 11 d., apie 15 val., grožio salone „V.“ V. P. išvadino ją necenzūriniais žodžiais, paėmė plaukų laką ir bandė juo papurkšti jai į veidą, taip pat bandė mesti į ją visokius daiktus. 2018 m. balandžio 16 d. J. Ž. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo V. P. atžvilgiu pradėjimo, nurodydama, kad pastaroji sukėlė konfliktą, kurio metu pripurškė jai į akis plaukų lako bei paėmusi metalinę žvakidę vieną kartą sudavė ja į dešinę ranką virš alkūnės, tokiu būdu sukeldama fizinį skausmą (1 t., b. l. 5-6). Šios esminės aplinkybės buvo išdėstytos ir teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, t. y. J. Ž. parodė, kad kilus konfliktui dėl darbo vietos su V. P., ši sąmoningai, žinodama apie jai diagnozuotas akių ligas, paėmė plaukų lako flakoną ir papurškė jai į akis. Tuo pačiu metu buvo sakomi ją žeidžiantys epitetai: „spange“, „invalide“ ir kt. Tuomet ji atėmė plaukų lako buteliuką, o V. P., paėmusi žvakidę, sudavė jai į ranką, be to, nusimovusi batą, bandė suduoti į galvą, tačiau ji šio smūgio išvengė. Atėjusios kolegės jas išskyrė (2 t., b. l. 66). Šie parodymai atitinka duotuosius ikiteisminio tyrimo metu, kur J. Ž. buvo apklausta net kelis kartus ir visose apklausose laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pirmoji fizinį smurtą pradėjo naudoti V. P., kuri kilus žodiniam nesutarimui, pasiėmė ant stalo stovėjusį plaukų lako buteliuką ir juo purškė jai į akis kartu vadindama necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais. Ji gynėsi, bandė nukreipti lako buteliuką kita kryptimi, tačiau V. P. nenusiramino ir paėmusi žvakidę sudavė jai į dešinę ranką. Po to, V. P. metė į ją savo batą, tačiau nepataikė (1 t., b. l. 26-27, 29-30, 32-33).
12. Aptarti parodymai liudija, kad nukentėjusioji dėl įvykio eigos parodymų nekeitė, t. y. pirmiausia jai į akis buvo purškiamas plaukų lakas, vartojami įžeidžiantys žodžiai, tuomet žvakide suduota į dešinę ranką, o galiausiai bandyta suduoti batu, tačiau nepataikyta. Tai, kad pirminiame pareiškime, pagal kurį buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, J. Ž. nurodė, jog jai buvo bandyta papurkšti plaukų lako į akis, o vėliau teigta, jog V. P. ne tik bandė, tačiau ir purškė plaukų laką tiesiai į veidą, nekeičia nukentėjusiosios parodymų nuoseklumo. J. Ž. dar ikiteisminio tyrimo metu atkreipė dėmesį, kad galimai pareigūnas netiksliai užrašė jos parodymus, be to, tai buvo tik pirminis pareiškimas, kuris yra tik vada tyrimui pradėti, o ne apklausos protokolas, tuo tarpu viso bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji konkrečiai ir nedviprasmiškai papasakojo įvykusio incidento aplinkybes. Tai, kad J. Ž. buvo sužalota, patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 296/2018(09), kurioje nukentėjusiajai konstatuota abiejų akių junginių cheminis pirmo laipsnio nudegimas, taip pat kraujosruvos dešinio žasto ir dešinio peties srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kūno sužalojimai galėjo būti padaryti trimis poveikiais (1 t., b. l. 40). Pakartotine specialisto išvada Nr. G 524/2018(09) nustatyta, kad J. Ž. konstatuotos kraujosruvos dešinio žasto ir dešinio peties srityse galėjo būti padarytos 2018 m. balandžio 11 d. kontaktuojant su kietu buku daiktu, pavyzdžiui, metaline žvakide ar pan. (1 t., b. l. 44). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas V. V. patvirtino savo surašytą specialisto išvadą ir paaiškino, kad cheminė medžiaga nukentėjusiajai į akis galėjo pakliūti ir tiesiogiai, ir palaipsniui. Nuo cheminės medžiagos akys peršti, ašaroja, reaguoja į ryškią šviesą. Jei asmuo išsiplauna akis, jaučiami nemalonūs pojūčiai, tačiau asmuo maždaug po 20-30 min. jau gali vairuoti, nes pirmo laipsnio sužalojimas nėra laikomas dideliu sužalojimu. Dėl akių jautrumo poveikis neturėtų būti didesnis. Tokia pati reakcija galėtų būti ir nuo netiesioginio poveikio, tačiau tuomet tam tikras poveikis turėtų būti daromas kasdien. Įvykio dieną gauta cheminės medžiagos koncentracija turėjo būti didesnė (2 t., b. l. 108-109). Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistoji, ekspertas iš esmės paneigė jos keltą versiją, kad akių junginių nudegimas galėjo atsirasti dėl grožio salono ore tvyrančių plaukų lako dalelių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad grožio salono patalpos yra vėdinamos, šių patalpų priežiūrai yra keliami specialūs sanitariniai reikalavimai, priešingu atveju nukentėtų ne tik darbuotojų, tačiau ir klienčių sveikata. Todėl teigti, kad J. Ž. pirmo laipsnio akių junginių nudegimą patyrė dėl darbinėje aplinkoje, kurioje praleidžia nemažai laiko, esančių kenksmingų dalelių, nėra pagrįsta. Be to, ekspertas V. V. atkreipė dėmesį, jog kontaktiniai lęšiai iš pradžių galėjo apsaugoti nukentėjusiosios akis, nes tai buvo tam tikra pertvara, todėl nudegimo požymiai išryškėjo vėliau, kadangi lęšiai sandariai neprisispaudžia prie akies, todėl cheminė medžiaga į akis pateko palaipsniui.
13. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės skundo teiginiams, kad J. Ž. sąmoningai vengė medikų apžiūros įvykio vietoje. Jau minėta, jog kontaktinių lęšių dėka nukentėjusioji iš karto po cheminės medžiagos papurškimo stipraus akių dirginimo nejautė, todėl atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog greitosios medicinos pagalba jai nereikalinga. Vis dėlto, netrukus akys pradėjo ašaroti, perštėti, J. Ž. jautė vis didesnį diskomfortą, todėl paskambino savo sūnui G. Ž., kad šis nuvežtų ją į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, tačiau šioje ligoninėje neradus oftalmologo teko vykti į (duomenys neskelbtini), kur ji buvo apžiūrėta ir taikytas gydymas, ką patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 59-60, 61). Aptarti duomenys rodo, jog nukentėjusioji nedelsė ir į medikus kreipėsi tą pačią įvykio dieną, todėl joks vengimas nekonstatuotinas.
14. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įvykio liudytojų parodymų vertinimas. V. P. teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino liudytojų V. A. ir R. J. parodymus, kurie yra palankūs nuteistajai ir patvirtina, jog konfliktą sukėlė ir smurtavo V. P. atžvilgiu būtent J. Ž.. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas E. V. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad ši liudytoja ir jos šeima bendrauja su nukentėjusiosios šeima, kartu leidžia laisvalaikį, todėl minėta liudytoja yra šališka. Suinteresuota liudytoja yra ir E. L., kurią J. Ž. nelegaliai buvo įdarbinusi grožio salone. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad analizuojamo incidento metu grožio salone iš tiesų nebuvo nei vieno visiškai pašalinio asmens, t. y. liudytojomis apklaustos moterys yra pažįstamos tiek nuteistajai, tiek nukentėjusiajai, su kuriomis šias liudytojas sieja vienokiai ar kitokie ryšiai (santykiai). Dėl šios priežasties minėtų liudytojų parodymai vertinami visumoje, lyginant vienus su kitais, vertinant parodymų nuoseklumą, išsamumą, atitikimą objektyviems bylos duomenims, nesuteikiant kurios nors liudytojos parodymams išskirtinės reikšmės, ką pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tarp V. P. ir J. Ž. nesutarimai dėl bendro grožio salono verslo nepasidalinimo vyko jau kurį laiką iki smurtu pasibaigusio konflikto (ir netgi tęsėsi po šio nagrinėjamo įvykio). Apie šiuos nesutarimus daugiau ar mažiau žinojo ir įvykio liudytojos, kurios iš esmės palaikė vieną ar kitą konfliktavusią pusę, todėl visų jų parodymai vertinami itin atidžiai.
Žemesnės instancijos teismas
15. Liudytoja V. A. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad dirba grožio salone „V.“ jau šešiolika metų, darbo vietą jai suteikė V. P.. Įvykio metu šukavo V. P. plaukus, o atėjusi J. Ž., vartodama įžeidžiančius žodžius, pradėjo varyti jas iš darbo vietos. Po to, priėjusi prie V. P., sudavė jai delnu į veido sritį. Tuomet V. P. atsistojo nuo kėdės ir tarp jos bei J. Ž. įvyko susistumdymas. Jai matant, plaukų lako niekas nepurškė, taip pat nematė, kad būtų paimta žvakidė ir ja kam nors suduota (2 t., b. l. 101-102). Liudytoja R. J. įvykio tiesiogiai nematė, nes buvo soliariumo patalpoje, tik girdėjo, kaip pykstasi bendrasavininkės, J. Ž. įžeidinėjo V. P.. Iš garsų taip pat suprato, kad vyksta susistumdymas (2 t., b. l. 100-101). Liudytoja E. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio metu dirbo salone „V.“, tačiau šiuo metu darbo santykiai yra nutraukti. Susistumdymo nematė, nes tuo metu rengėsi duše, tik girdėjo kilusį triukšmą, t. y. V. P. necenzūrinę leksiką, skirtą J. Ž. (2 t., b. l. 99-100). Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teisme, liudytoja paaiškino, kad yra apklausta ir kitoje baudžiamojoje byloje, kur J. Ž. yra kaltinamoji, o V. P. – nukentėjusioji, tačiau jos parodymų esmė yra ta pati, tiesiog kitais žodžiais papasakota. Ji išsakė savo nuomonę apie grumtynes, tačiau jų nematė, girdėjo tik necenzūrinius žodžius, triukšmą. Ji kartu su J. Ž. po įvykio važiavo automobiliu ir nukentėjusioji sakė, kad jai pripurškė plaukų lako į akis, jas peršti (2 t., b. l. 188-189).
16. Įvykį tiesiogiai teigė stebėjusi liudytoja E. V., kuri tuo metu buvo užėjusi į saloną pas kirpėją E. L. asmeniniais klausimais, tačiau pažįsta tiek J. Ž., tiek V. P.. Liudytoja pripažino žinojusi apie grožio salono bendrasavininkių nesutarimus dėl verslo pasidalijimo, kad salono patalpos neoficialiai buvo pasidalintos. Įvykio metu į tą erdvę, kuri pagal susitarimą priklausė J. Ž., buvo atėjusi V. P., todėl šios buvo paprašyta sugrįžti į savo patalpų pusę. Tačiau V. P. nesutiko, pradėjo įžeidinėti nukentėjusiąją, vadindama ją „invalide“, „spange“. Tuomet griebė plaukų lako buteliuką ir pradėjo purkšti J. Ž. į akis. Liudytoja teigė pasitraukusi toliau nuo konfliktuojančių moterų, o V. P. tuo tarpu, nusiėmusi batelį, norėjo jį mesti į nukentėjusiąją. Ji prašė moteris apsiraminti, tačiau grumtynės vyko toliau, lyg ir kažkokia žvakidė buvo mesta, J. Ž. pradėjo gintis. V. P. buvo agresyviai nusiteikusi, elgsi neprognozuojamai. Iš karto po konflikto nukentėjusiosios akys buvo raudonos, ašarotos. Nors J. Ž. turi problemų su akimis ir, pastarajai pervargus, jos būna raudonos, tačiau po konflikto matėsi akių skirtumas nuo įprastinio vaizdo. E. V. pripažino, kad jos santykiai su V. P. nėra priešiški, jokio nusiteikimo šios atžvilgiu neturi (2 t., b. l. 109-110). Liudytoja H. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad matė grožio salone vykusį konfliktą, t. y. iš pradžių girdėjo apsižodžiavimą, V. P. J. Ž. vadino „spange“ ir pan. Nukentėjusioji paprašė apeliantės išeiti iš jos darbo vietos, suprato, kad jos buvo pasiskirstę darbo vietas. Nuteistoji buvo paėmusi plaukų lako buteliuką, taip pat metė batą į J. Ž.. Į patalpą, kur vyko konfliktas, išgirdusi įžeidinėjimus, taip pat atėjo jos mama E. V., kuri taip pat turėjo matyti, kaip buvo purškiamas plaukų lakas. Po to mama besipykstančias moteris išskyrė, tačiau jos ir toliau konfliktavo. Žvakidės naudojimo konflikto metu nematė (2 t., b. l. 110-111).
17. Įvertinusi aukščiau išdėstytus parodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuoseklesni yra E. V. ir H. V. parodymai, nei V. A. parodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent šios trys moterys ne tik girdėjo konfliktuojančių moterų viena kitai adresuotus įžeidžiančius žodžius, tačiau ir matė jų veiksmus. Nors V. A. ne tik neigė, kad nukentėjusiajai J. Ž. buvo suduota, kad į akis buvo purkšta plaukų lako, bet taip pat ir neigė, jog plaukų lako buteliukas vykusio konflikto metu apskritai buvo paimtas iš vietos, kurioje buvo padėtas, tačiau tokį jos tvirtinimą paneigia ne tik minėtos liudytojos E. V. ir H. V., bet ir (netiesiogiai) liudytoja apklausta pareigūnė E. M., kuri atvykusi į įvykio vietą (iš karto po konflikto), bendravo tiek su nukentėjusiąja, tiek su nuteistąja. Pareigūnė parodė, kad aiškiai matė paraudusias bei ašarotas J. Ž. akis. Tokias aplinkybes patvirtina specialisto išvados duomenys – nukentėjusiajai tyrimo metu konstatuota abiejų akių junginių cheminis pirmo laipsnio nudegimas, taip pat kraujosruvos dešinio žasto ir dešinio peties srityse bei specialisto paaiškinimas pirmosios instancijos teisme. Iš J. Ž. pateiktų fotonuotraukų aiškiai matosi ant nukentėjusiosios rankos esančios kraujosruvos (2 t., b. l. 181).
18. Šioje nutartyje jau minėta, kad dėl galimai neteisėto J. Ž. elgesio įvykio metu, apie kurį parodymus davė V. A., t. y. įžeidžiančių žodžių V. P. atžvilgiu išsakymo bei sudavimo šiai delnu į veido sritį, yra nagrinėjama atskira baudžiamoji byla, todėl šių nukentėjusiosios veiksmų teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų nepasisako. Akivaizdu, jog nagrinėjama situacija buvo nulemta ne tiek konkrečiai įvykio metu kilusio žodinio konflikto, kiek įsisenėjusio nesutarimo dėl grožio salono dalies pardavimo. Įvairios provokacijos, psichologinis spaudimas buvo juntamas dar gerokai iki įvykio. Liudytoja E. L. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išreiškė savo nuomonę, kad provokacijos vykdavo iš V. P. pusės. Kai buvo daromi įrašai, keiksmažodžių iš nuteistosios pusės nebūdavo, nors iš tiesų konfliktų metu necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai buvo vartojami (V. P.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo išklausyti aštuoni garso įrašai, kurie be nukentėjusiosios žinios buvo padaryti V. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrašai su apeliantei inkriminuota nusikalstama veika nėra susiję ir patvirtina tik tai, kad tarp grožio salono bendrasavininkių nuolat vykdavo konfliktai, buvo reiškiamos pretenzijos, nepasitenkinimas viena kitos darbu ir pan. (net ir po nagrinėjamo 2018 m. balandžio 11 d. įvykio). Įraše Nr. 8 girdisi ir V. A. balsas. Nuteistoji teismo posėdžio metu pakomentavo, jog šio įrašo darymo metu buvo kilęs konfliktas dėl V. A. darbo vietos (2 t., b. l. 192). V. P. norėjo perkelti V. A. iš soliariumo patalpų dirbti į atsilaisvinusią kirpėjos vietą, kai iš darbo išėjo E. L., tačiau J. Ž. tam prieštaravo. Paaiškėjo, jog V. A. anksčiau dirbo būtent toje vietoje, kur vėliau pradėjo dirbti į darbą J. Ž. priimta E. L., todėl V. A. teko persikelti dirbti į soliariumo patalpas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytoja V. A., būdama ilgametė grožio salono „V.“ kirpėja, galimai dėl tokio J. Ž. sprendimo, t. y. perkelti ją dirbti į kitas salone esančias patalpas, jautė nuoskaudą pastarosios atžvilgiu, todėl kilus konfliktui tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios ji pasirinko ginti V. P. interesus, akivaizdžiai nutylėdama svarbias kilusio incidento aplinkybes, kurias įvardijo liudytojos E. V. bei H. V. ir kurių parodymų patikimumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti.
19. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo ir tai, kad po įvykio atvykęs nukentėjusiosios sutuoktinis M. Ž. nurodė E. V. ir H. V., ką jos turėtų sakyti apklausų metu. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose metu šis V. P. skundo teiginys nepasitvirtino. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nenurodė, kad jam buvo daromas koks nors neleistinas spaudimas, prašoma suderinti pareigūnams duodamus parodymus, įvykių versijas ir pan. Todėl šis apeliacinio skundo motyvas laikytinas subjektyviu apeliantės vertinimu. Teisėjų kolegija taip pat plačiau neanalizuoja neva M. Ž. psichologinio smurto V. P. atžvilgiu. Prie apeliacinio skundo nuteistoji pridėjo dviejų SMS žinučių tekstus (2 t., b. l. 144), iš kurių matyti, kad konfliktuoja ne tik nukentėjusioji su nuteistąja, tačiau ir pastarųjų sutuoktiniai, t. y. į grožio salono dalybas buvo įsitraukusios dvi šeimos, kurios viena kitos atžvilgiu elgėsi nemandagiai ir nekorektiškai, tačiau tai analizuojamo įvykio vertinimui reikšmės neturi. V. P. teigimu, M. Ž. po nagrinėjamo incidento buvo išlaužęs jos darbo kabineto duris ir kartu su nukentėjusiąja jai gąsdino, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šių veiksmų nuteistoji turėjo kreiptis į policijos įstaigą, kad būtų nustatytos įvykio aplinkybės ir esant pagrindui pradėtas tyrimas, o ne nurodyti šias aplinkybes apeliaciniame skunde. Kadangi, jau minėta, nuteistosios ir nukentėjusiosios bei jų sutuoktinių santykiai yra įtempti bei konfliktiniai, todėl neatmestina galimybė, jog V. P. galėjo pernelyg jautriai sureaguoti į J. Ž. ir jos sutuoktinio išsakytus teiginius, jog reikės atsakyti už grožio salone atliktus smurtinius veiksmus. Nuotraukos, kurias nukentėjusioji su sutuoktiniu neva gąsdindama rodė V. P., buvo pateiktos ir apeliacinės instancijos teismui. Šios nuotraukos buvo darytos teismo medicinos ekspertizės metu ir jose aiškiai matosi ant nukentėjusiosios rankos esančios kraujosruvos (2 t., b. l. 181). Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoja E. L., pasižiūrėjusi į nuotraukas, nurodė, jog po nagrinėjamo įvykio tikrai matė šias kraujosruvas ant nukentėjusiosios kūno, jas parodė pati J. Ž. (2 t., b. l. 193).
20. Aptarti įrodymai patvirtina, jog V. P. 2018 m. balandžio 11 d. įvykusio konflikto metu dėl menkavertės priežasties (dėl darbo vietos) vartojo įžeidžiančius žodžius, taip pat panaudojo fizinį smurtą J. Ž. atžvilgiu, todėl nuteistoji pirmosios instancijos teismo yra pripažinta kalta bei nuteista teisėtai ir pagrįstai. Nors apeliantė nesutinka, kad jos veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Šios nutarties aštuntame punkte aptarta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu, be kita ko, laikomi ir veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, kuris šiuo atveju pasireiškė netgi ne vienkartiniu veiksmu, o visa eile neadekvačių susidariusiai situacijai poelgių, t. y. V. P. buvo tokia įniršusi, jog ne tik, kad papurškė plaukų lako nukentėjusiajai į akis, tačiau ir su pastarąja susistumdė, metė į ją savo batą bei sudavė po ranka pasitaikiusia dekoratyvine žvakide. Visa tai stebėjo bei girdėjo ne tik grožio salone dirbusios kirpėjos, tačiau ir atėjusios klientės. Nors pastarosios nesijautė itin šokiruotos, pažemintos ar išgąsdintos, tačiau grožio salono darbas neabejotinai kuriam laikui buvo sutrikdytas, nes teko kviestis policijos pareigūnus, užfiksuoti bei aiškintis įvykio aplinkybes ir pan., be to, J. Ž. netrukus išvyko į gydymo įstaigą, taigi, jos darbas buvo ne tik sutrikdytas, bet netgi nutrauktas. Šios aplinkybės liudija, kad nuteistosios veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką ir buvo tyčiniai, t. y. V. P. suvokė, jog elgiasi neteisėtai ir norėjo taip elgtis, todėl jos išteisinimui nėra pagrindo.
21. Skiriant bausmę J. Ž. bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį (nesunkus tyčinis nusikaltimas, kurio padarymu pažeista viešoji tvarka), nuteistosios asmenybę ir pavojingumą (anksčiau neteista, tačiau bausta administracine tvarka), tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas, tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina laisvės apribojimo bausmė, taip pat teisingai nustatė šios bausmės dydį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.