Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4029-451/2012 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei G. M. dėl išlaikymo dukrai nutraukimo ir patirtų nuostolių atlyginimo, bei atsakovės G. M. priešieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nurodo, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje atsakovė pristatoma kaip neemancipuota, skubios ir neatidėliotinos pagalbos reikalingas individas. Pagal LAT praktiką, išlaikymo priteisimas pilnamečiams vaikams negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams, priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata. Konstitucinio teismo išaiškinimu, paramos reikalingo pilnamečio vaiko išlaikymas nėra besąlygiška jo tėvo (motinos) pareiga.Apeliantas nurodo, jog jis neginčija, kad yra darbingo amžiaus žmogus, tačiau pažymi, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe jis tapo nedarbingu. Jo profesija yra šaltkalvis-mechanikas, todėl reikalinga atlikti sunkų fizinį darbą. Po patirtos traumos darbe sužalotos rankos iki šiol nevaldo, todėl pasibaigus reabilitaciniam laikotarpiui, turint tokio lygio suluošinimą, maža tikimybė, kad iš viso susiras darbą. Teismas netinkamai vertino apelianto gaunamas pajams, kurias nurodė nuo 3000 Lt iki 4000 Lt. Visi byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantas šiuo metu nedirba, jam yra mokama iš VSDFV pašalpa.Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai akcentavo trečiojo asmens, atsakovės motinos didelį indėlį į dukters išlaikymą, tačiau nekreipė dėmesio, kad dabartinė ieškovo sutuoktinė gauna tik senatvės pensiją, todėl apeliantas turi pareigą dar išlaikyti ir savo sutuoktinę D. M., todėl apelianto vertinimu, pagal formuojamą teismų praktiką, priteistas išlaikymas pilnametei dukrai akivaizdžiai pablogintų ieškovo ir jo sutuoktinės padėtį.Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad į Italiją išvykusi dukra užsidirbti pinigų, toliau galėjo stengtis studijuoti, kad išliktų valstybės finansuojamoje vietoje. Apeliantas tuo laikotarpiu, kai atsakovė dirbo užsienyje, jai mokėjo išlaikymą, o atsakovė tuo laikotarpiu nestudijavo, studijos jos pačios prašymu buvo sustabdytos. Apelianto manymu, jo, kaip ieškovo, ir jo sutuoktinės teisės buvo pažeistos, nes gaudamas ligos pašalpą, jo sutuoktinė, gaudama senatvės pensiją, turėjo išlaikyti pilnametę atsakovę, kuri dirbo užsienyje.Apelianto manymu, 2009-09-16 teismo įsakymu priteistas išlaikymas dukrai skirtas jos studijoms aukštojoje mokykloje, todėl apeliantas mano, kad jis turi pareigą kontroliuoti, ar dukra pinigus panaudojo pagal paskirtį. Jo manymu, gautas išlaikymas nebuvo panaudotas pagal paskirtį, todėl atsakovė savo prievolę pažeidė, o teismas ją pastatė į privilegijuotą padėtį. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog dėtų pastangas susirasti darbą, ar būtų prašiusi iš banko studijoms paskolos. Atsakovė, kaip gabi ir protinga studentė, nėra išnaudojusi visų galimybių, kad pasirūpintų lėšomis, reikalingomis jos studijoms.

Nurodo, kad nepagrįsti apelianto argumentai, kad neva atsakovei, kaip sveikai, veiksniai pilnametei negali būti taikomas paramos institutas. Jos nuomone, nėra sąlygų, kurios leistų nepriteisti paramą pilnametei aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentei.Apeliantas skunde nurodo, kad jis neva yra visai nedarbingas ir jo finansinė perspektyva yra labai prasta. Tačiau byloje esantys dokumentas patvirtina, kad jo kasmėnesinės pajamos yra apie 4000 Lt, todėl priteistas išlaikymas 300 Lt nedaro esminės žalos ieškovo turtinei padėčiau. Taip pat apeliantą ir atsakovę sieja kraujo giminystės ryšys, todėl apelianto pozicija apie „tariamą“ pareigą savo tikrai dukrai yra absoliučiai nepriimtina geros moralės požiūriu.Apeliantas pažeidė pagrindinius šeimos principus, jau daug metų nevykdo savo, kaip tėvo pareigos, nesidomi dukters gyvenimu, todėl reikalavimas priteisti jo teiktą išlaikymo sumą dukrai yra piktnaudžiavimas teisėmis, o patenkinimo atveju, ženkliai pablogintų atsakovės turtinę padėtį.Apelianto argumentai, kad atsakovė neišnaudojo visų galimybių pagerinti savo turtinę padėtį yra nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, jog atsakovės studijos valstybės finansuojamoje vietoje įrodo jos ypatingai aukštą mokymosi ir pastangų lygį.Apelianto argumentai, kad atsakovė gali dirbti ir studijuoti yra nepagrįsti, o tik ieškojimas sąlygų, kad nereikėtų teikti paramą dukrai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatytų esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R.. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-119/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė G. M. nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. priimta į Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos ir reklamos programos studijas į valstybės finansuojamų krepšelių principu (nemokamą) vietą (b. l. 9). Iš tos pačios pažymos matyti, kad nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2012 m. vasario 4 d. pačios atsakovės prašymu, jos studijos buvo sustabdytos dėl asmeninių priežasčių (b. l. 9). Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-24140-192/2009 iš apelianto dukters G. M. išlaikymui priteista po 300,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jai sueis 24 metai (b. l. 7). Kaip matyti iš Vilniaus universiteto 2012 m. vasario 22 d. pažymos Nr. 8321, atsakovė toliau tęsia studijas universitete (b l. 23), neturi jokių akademinių įsiskolinimų (b. l. 24), jos paskaitų tvarkaraštis intensyvus, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovė yra rūpestinga vykdydama savo pareigą mokytis, todėl turi teisę į išlaikymą. Jai neabejotinai reikalingos lėšos mokymosi priemonių įsigijimui, maistui, aprangai, reikalingas kompiuteris, internetas rašant darbus ir kitaip ruošiantis mokslams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė tinkamai atlieka pareigą sąžiningai mokytis, jokių kitų pajamų šaltinių neturi, sunki jos turtinė padėtis (neturi jokio savo vardu registruoto turto), būstą pragyvenimui nuomojasi. Taigi, siekiant užtikrinti atsakovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant aukštojoje mokykloje jai yra būtina finansinė parama. Galimybę teigti, kad ieškovė sąžiningai vykdė pareigą mokytis suponuoja ir faktas, kad ieškovė buvo priimta studijuoti į valstybės finansuojamą vietą.

Apelianto argumentai, kad jo paties ir jo sutuoktinės teisės buvo pažeistos, nes gaudamas ligos pašalpą, jo sutuoktinė, gaudama senatvės pensiją, turėjo išlaikyti pilnametę atsakovę, kuri susistabdžiusi studijas dirbo užsienyje, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovės studijos universitete buvo tik sustabdytos, ji nebuvo pašalinta iš universiteto už nepažangumą. Kaip jau buvo minėta, atsakovė jokių kitokių pajamų šalinių neturi, išskyrus iš apelianto gaunamą 300 Lt paramą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės teigimu, kad studentei 300 Lt paramos normaliam pragyvenimui nepakanka, todėl aplinkybė, jog dėl sunkios materialinės padėties atsakovė išvyko laikinai į Italiją, tikslu uždirbti pinigų pragyvenimui, išlaidoms studijuojant, nepažeidžia apelianto teisių ir interesų. Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, jos ryšys su tėvu visai nutrūko po tėvų skyrybų, tėvas nesidomėjo dukters gyvenimu, jam neaktuali buvo atsakovės ateitis, jos studijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl išmokėto atsakovei išlaikymo grąžinimo.

Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-119/2012).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės motinos, šioje byloje įtrauktos trečiuoju asmeniu R. M. pajamos yra jos gaunama pensija, kurią sudaro apie 476 Lt (b. l. 26-27). Motina registruoto savo vardu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, nuo 2008 m. balandžio 10 d. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 28). Kaip teigė atsakovė, ji su savo motina nuomojasi gyvenamąjį būstą. Nors apeliantas taip pat neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, bet nuo 2003 m. vasario 12 d. dirba UAB „Birių krovinių terminalas“, gauna pastovias pajamas (b. l. 72). Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos (b. l. 73-74), atsakovas nuo 2011 m. spalio gauna ligos pašalpas dėl nelaimingo atsitikimo darbe (b. l. 80-85). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie kitus ieškovo nepilnamečius išlaikytinius. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie apelianto negalėjimą dirbti ateityje. Apelianto argumentai, kad dabartinė ieškovo sutuoktinė gauna tik senatvės pensiją, todėl apeliantas turi pareigą dar išlaikyti ir savo sutuoktinę D. M., todėl priteistas išlaikymas pilnametei dukrai akivaizdžiai pablogintų ieškovo ir jo sutuoktinės padėtį, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodytos CK 3.198 straipsnio nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai priteisiamas išlaikymas dviem ar daugiau vaikams, bet ne sutuoktiniui išlaikyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas turi visas galimybes teikti paramą studijuojančiai savo dukrai.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais bei vadovaudamasi Lietuvos aukščiausiojo teismo suformuluota praktika, daro išvadą, kad apelianto skundo argumentai nepagrįsti, nustatyta, kad, siekiant užtikrinti atsakovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant aukštojoje mokykloje, jai yra būtina finansinė parama, o apeliantas yra pajėgus teikti 300 Lt dydžio paramą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš apelianto priteistina 500,00 Lt (b. l. 142-143) atsakovės G. M. naudai advokato išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) atsakovės G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.