- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- II-6-986/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00107-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. I., jo įgaliotam atstovui advokatui Dariui Staškevičiui,
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovui Giedriui Čižinauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. I. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66ANN-91546797-17 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau- Institucija) 2017-03-22 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 66ANN-91546797-17 E. I. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2017-02-22, 13 val. 17 min., vairuodamas transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė automobilį sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš dešinės“, vietoje kur Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET) lenkti draudžia. Nurodyta, kad tokiais veiksmais E. I. pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus, jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda, bei pritaikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas keturiems mėnesiams.
Šalies argumentai
E. I. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą 2017-03-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66ANN-91546797-17. Nurodo, kad skundžiamame nutarime motyvų, dėl įrodymų ar nustatytų aplinkybių vertinimo, nėra, todėl toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Su priimtu nutarimu nesutinka, nes administracinio nusižengimo nepadarė. Nutarime nurodytu laiku ir nurodytame kelyje vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, minėto kelio atkarpoje, vietoje kur galima lenkti, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir aplenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusį automobilį. Šį manevrą atliko saugiai ir teisėtai, t. y. lenkė ne sankryžoje, o atkarpoje iki sankryžos su keliu iš dešinės. Lenkimo manevrą baigė ir į savo važiuojamąją juostą grįžo prieš pat kelio ženklą Nr. 110, todėl KET nepažeidė. Nurodo, kad nusižengimas įrodinėjamas vien tik subjektyviais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kitų objektyvių duomenų byloje nėra. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas liudytojas M. P., kuris važiavo kartu ir matė minėtą lenkimo manevrą. Teigia, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti tikslios lenkimo vietos dėl per didelio atstumo, todėl galėjo nematyti ir suklysti vertindami lenkimo vietą (b. l. 14- 15).
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus atsiliepime į skundą nurodoma, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. E. I. už KET pažeidimą nubaustas teisėtai ir pagrįstai, jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais dokumentais (AN protokolu, tarnybiniu pranešimu). Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo nustatyta jokių E. I. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, dėl to E. I. paskirtas nuobaudos vidurkis. Nuobauda visiškai atitinka padaryto nusižengimo sunkumą, jos naikinti nėra pagrindo. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 16).
Teismo posėdžio metu apklaustas E. I. parodė, kad jis nutarime nurodytu laiku, važiuodamas kartu su draugu M. P. iš Panevėžio į Kauną automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė didelį sunkvežimį, o jį aplenkęs grįžo prieš dar prieš sankryžą žyminčią ištisinę liniją, kur galima baigti manevrą. Jį policijos pareigūnai sustabdė tik maždaug už kilometro. Sustabdę policijos pareigūnai jį nuvežė iki sankryžos, kuri pažymėta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“. Už kelio ženklo buvo punktyrinė linija, punktyrinės linijos zonoje lenkti leidžiama. Lenkimo manevrą jis pradėjo prieš ženklą, o grįžo už ženklo. Važiuojant buvo šlapdriba, snigo, lenkiant sunkvežimį kelio ženklo nei jis nei jo draugas nematė. Vaizdas nuo tos vietos matosi kilometras į priekį, policijos pareigūnai matė mašiną, tačiau galėjo suklysti dėl manevro vietos. Kelio ruožas tarp inkriminuojamo pažeidimo vietos ir policijos pareigūnų yra su lengvu posūkiu. Teismui pateiktas nuotraukas darė jis, jos žymi policijos pareigūnų stovėjimo vietą ir pažeidimo vietą, nelabai kažkas matėsi.
Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas Rimvydas Kiškis paaiškino, kad vietoje, kurioje fiksuotas pažeidimas, stovi kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“. E. I. lenkė sunkvežimį pačioje sankryžoje. Jį sustabdžius pasakė, kad kelio ženklo jis nematė. Vairuotojas pasakė, kad spėjo išvažiuoti prieš ištisinę liniją, ją apvažiavo, taigi jos nekirto. Supratęs, kad nesusikalba su E. I., nuvežė pažeidimo vietą, parodė ženklą, paaiškino ką jis reiškia. Ištisinė linija iki sankryžos tėra apie 30 metrų, o ženklas statosi apie 200 m. prieš sankryžą, nes pats lenkimo procesas yra ilgas. Surašius protokolą E. I. keitė parodymus, paaiškino kaip nurodyta protokole, t. y. kad spėjo grįžti prieš ištisinę liniją. Jis su kolega buvo įsitikinę, kad lenkimas buvo pradėtas prieš sankryžą, o baigtas, t. y. automobilis grįžo į savo eismo juostą jau už sankryžos. Vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad lenkimą baigs iki sankryžos ir jei baigtas už sankryžos, traktuojama kaip lenkimas sankryžoje. Buvo dulksna. Jis matė pažeidimo faktą su žiūronais, kurie artina, vaizdas matosi geriau. Iš stebėjimo vietos į kairę lenkimas iš vis draudžiamas, o į dešinę yra sankryža su įspėjamuoju ženklu. Jo nuomone, E. I. važiavo dideliu greičiu- aplenkęs transporto priemonę, jis negrįžo į savo eismo juostą, ir apie 40 metrų tęsiantis ištisinei linijai, grįžo tik jai pasibaigus, ką jis jiems buvo pabrėžęs tik sustabdžius.
Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas Artūras Doveiks paaiškino, kad jis su kolega patruliuodami kelyje, ties 67- 68 kilometru stovėdami šalikelėje stebėjo srautą, nes tame ruože yra ištisinės linijos, ruožas yra avaringas. Matė, kad automobilis VW Golf lenkė sunkvežimį pravažiavęs kelio ženklą „sankryža su šalutiniu keliu iš dešinės“. Lenkimo manevras baigėsi pravažiavus sankryžą ir ištisines linijas. Tik pravažiavus ištisines linijas, automobilis grįžo į savo eismo juostą. Sankryžos įveikimo metu automobilis buvo kitoje eismo juostoje. Jis matė pažeidimą vizualiai, o kolega stebėjo su žiūronais. Negali įvardinti atstumo iki pažeidimo vietos, tačiau jis matė kelio ženklą, taigi dar prieš sankryžą, o atstumas tikrai nebuvo 1 km., buvo gerokai mažesnis. Matė, kad į priešingą eismo juostą išvažiuota jau už jiems matomo ženklo nugarinės pusės. Žino kad automobilis angliškos registracijos, dėl vairo pusės nepamena. Matomumas buvo pakankamas pažeidimui matyti, kelio danga buvo šlapia. Žiuronai tėra pagalbinė priemonė, apie jų panaudojimą nurodyti nereikia. Saugumo atžvilgiu keletos automobilių iš karto stabdyti nerekomenduojama. Pažeidimo padarymo faktas jam yra akivaizdus, jokių abejonių dėl jo nėra.
Teismo posėdžio metu apklaustas M. P. paaiškino, kad jam su E. I. važiuojant į Kauną, už Kėdainių sustabdė policijos pareigūnai. Evaldą pareigūnai pasikvietė į mašiną ir po kurio laiko kartu išvažiavo. Grįžęs pasakė kad lenkė neleistinoje vietoje. Grįždami iš Kauno jie išmatavo atstumą spidometro pagalba. Nurodė, kad lenkimas vyko iki sankryžos, jis baigtas iki ištisinės linijos, jis stebėjo kelią. Jokių draudžiančių lenkti KET ženklų jis nematė.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje Nr. 66ANN-91546797-17 taip pat yra šie duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 3), 2017-03-22 nutarimas (b. l. 4), asmens duomenys (b. l. 9), fotonuotrauka (b. l. 12), E. I. pateikta skaitmeninė laikmena su dviem fotonuotraukomis (b. l. 35), pažyma apie hidrometeorologines sąlygas (b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
E. I. administracinė nuobauda paskirta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad 2017-02-22, 13 val. 17 min., magistralinio kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai 68 km, vairuodamas transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė automobilį sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, tuo pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus.
ANK 420 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, be to, pagal šio straipsnio 5 dalį už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.
Ginčo byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo E. I. neneigė, kad jis atliko sunkvežimio lenkimo manevrą, tačiau bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes lenkimo manevrą baigė dar prieš sankryžą žyminčią ištisinę liniją. Tačiau tokius E. I. paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi jo skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. Byloje esančiame policijos viršininko Rimvydo Kiškio tarnybiniame pranešime (b. l. 3) nurodoma, kad automobilis Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje A-8 nuo 67 link 68 km., lenkė kitą automobilį sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Šiame Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad kelio ženklą ir pažeidimą su patruliu A. Doveiks matė gerai. Aplinkybes, kad lenkimo manevro metu administracinėn atsakomybėn traukimo asmens vairuotas automobilis sankryžoje buvo ne savo eismo juostoje ir ją grįžo tik už sankryžos ir jau pasibaigus ištisinei linijai, pareigūnai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Nei vienam iš pareigūnų dėl pažeidimo padarymo fakto abejonių apklausiant nekilo, jų parodymai buvo nuoseklūs ir iš esmės sutampantys tarpusavyje, juose nėra esminių prieštaravimų. Teismas neturi pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuotais ir teismo posėdžio metu duotais parodymais, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų suabejoti jų patikimumu, tokių aplinkybių nenurodė ir E. I., todėl teismas vadovaujasi pareiškėjo anksčiau nepažinojusių pareigūnų, atlikusių jiems pavestas eismo priežiūros funkcijas parodymais, kurie sutampa ir su kitais byloje esančiais duomenimis (tarnybinis pranešimas, b. l. 3). Šie administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys patvirtina, jog E. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus, numatančio, kad lenkti draudžiama sankryžose pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“. E. I. teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaizdas nuo tos vietos matosi kilometras į priekį, o policijos pareigūnai matė jo mašiną. Nors administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo mano, kad policijos pareigūnai galėjo suklysti dėl jo lenkimo vietos, tačiau anksčiau aptartų, teismo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visuma ši aplinkybė laikytina nepagrįsta, to nepaneigia ir įgalioto atstovo pateikta pažyma apie hidrometeorologines sąlygas (b. l. 42), kurioje nurodoma, kad Dotnuvos met. stotyje 2017-02-22, 13.00 val. orų sąlygos buvo: meteorologinio matomumo nuotolis 2,5 km., debesuotumas 10 balų, rūkana, snigo ir pustė, kritulių kiekis 0,2 mm. Be to pats E. I. patvirtino, kad jį sustabdę policijos pareigūnai nuvežė į įvykio vietą paaiškinti pažeidimo fakto, o teismo posėdžio metu liudytojas R. Kiškis patvirtino, kad sustabdžius E. I. pastarasis pasakė, kad spėjo išvažiuoti prieš ištisinę liniją ir ją apvažiavo, taigi jos nekirto ir kuriais teismas, kaip jau minėta, neturi pagrindo nesivadovauti. Taigi E. I. policijos pareigūnams tik sustabdytas pripažino atlikęs veiksmus, patenkančius į jam inkriminuoto nusižengimo sudėtį, tačiau vėliau, galimai siekdamas išvengti jam gresiančios atsakomybės, nurodė ir laikėsi kitokios įvykio versijos. Pats E. I. teikdamas paaiškinimus apie šį įvykį nebuvo nuoseklus- protokole nurodė, kad lenkė prieš ženklą (b. l. 1), skunde (b. l. 14) taip pat nurodė, kad lenkimo manevrą pradėjo ir grįžo prieš ženklą, tačiau nagrinėjant jo skundą teisme jau parodė, kad į savo eismo juostą grįžo už ženklo, tačiau dar prieš sankryžą žyminčią liniją, kas jo supratimu nėra pažeidimas. Gi liudytojas M. P., priešingai nei jis paaiškino teismo posėdžio metu (paaiškino, kad jis stebėjo kelią) teismo vertinimu nebuvo labai pastabus, kadangi apklausiamas apie pažeidimą parodė, kad kelio ženklo jis nematė, nors sėdėdamas vairuotojui iš dešinės, t. y. arčiau važiuojamosios dalies krašto ir stebėdamas kelią, tiksliai žinodamas vietą, kurioje jo manymu lenkimo manevras buvo baigtas, neabejotinai turėjo jį pastebėti. Todėl teismas jo parodymus apie tai, kad pats lenkimas buvo baigtas iki sankryžos, iki prasidedant ištisinei linijai vertina kritiškai, kaip nelogiškus ir prieštaraujančius kitiems byloje esantiems įrodymams, siekiant išvengti E. I. gresiančios griežtos atsakomybės.
E. I. įgaliotas atstovas, apklausus liudytojus ir jiems negalint tiksliai parodyti pažeidimo ir jų stebėjimo vietos vaizdą žiūrint kompiuteryje Google maps street view (kaip paaiškino įgaliotas atstovas) programa demonstruotas nuotraukas, prašė vykti į pažeidimo padarymo vietą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti ir pagrįstam sprendimui priimti. Tokiu atveju, kuomet tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Tai, kad liudytojai negalėjo tiksliai įvardinti pažeidimo ir jų buvusios stebėjimo vietos kompiuterio ekrane, nedaro jų parodymų nepatikimais, nes kaip nurodė ir pats įgaliotas atstovas, duomenys iš šios kelio vietos bylos nagrinėjimo datai nėra aktualūs (neatnaujinti). E. I. mano, kad pareigūnai dėl didelio atstumo galėjo suklysti dėl manevro vietos, nes atstumas buvo pakankamai didelis, jo manymu apie vienas kilometras. Tačiau liudytojas A. Doveiks patvirtino, kad atstumas nuo jų stebėjimo iki pažeidimo vietos buvo gerokai mažesnis ir tikrai negalėjo būti kilometras. Tačiau teisingam bylos išnagrinėjimui ir pagrįstam sprendimui priimti ši aplinkybė pati savaime nėra svarbi. Šioje byloje nustatyta kad pažeidimas padarytas magistralinio kelio A8 Penevėžys- Aristava- Sitkūnai 68 km., pareigūnai patvirtino, kad jie matė pažeidimo faktą ir jis jiems nekelia jokių abejonių. Pareigūnų galimybės matyti pažeidimą nepaneigia ir E. I. teiginiai, kad kelias šioje atkartoje turi nedidelį posūkį, nes pats E. I. neneigė, kad pažeidimo vietos nesimatė. Be to pastebėtina, kad paties E. I. parodymai nebuvo nuoseklūs- vienu metu jis nurodė, kad nelabai kas matėsi, tačiau taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai dėl atstumo galėjo ir suklysti.
Rimvydas Kiškis pažeidimą užfiksavo naudodamasis žiūronais, Žiūronų skirti nutolusių objektų stebėjimui, priartinant jų vaizdą; jie nėra skirti fiksuoti kokiems nors įvykiams ar faktams (kaip pvz. alkotesteris, vaizdo ar garso įrašymo įranga ir apie kurių panaudojimą būtų reikalinga pasisakyti protokole). Taigi tai, kad vaizdas stebėtas žiūronais, apie šią aplinkybę neatžymint protokole, Rimvydo Kiškio parodymų įrodomosios vertės nesumažina; be to pažeidimo faktą aiškiai matė ne tik R. Kiškis, tačiau ir A. Doveiks. Dėl paties žiūronų būklės abejonių teismo posėdžio metu nebuvo keliama, o aplinkybė, kad apie jų panaudojimą nebuvo įrašyta protokole, nepaneigia to, jog žiūronai iš tiesų buvo panaudoti, ką patvirtino ir R. Kiškis.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti E. I. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.
Administracinio nusižengimo protokole ir 2017-03-22 nutarime nurodoma, kad E. I. lenkė automobilį sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Tačiau KET nurodo, kad kelio ženklas Nr. 110 yra „Šalutinis kelias iš kairės“, o kelio ženklas Nr. 109 yra „Šalutinis kelias iš dešinės“. Todėl ši aplinkybė tikslintina, kadangi iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, E. I. paaiškinimų, liudytojų parodymų bei visos byloje surinktos medžiagos matyti, kad E. I. kaltinamas lenkiant automobilį sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Be to, šios aplinkybės E. I. nei skunde, nei teismo posėdžio metu apie tai atkreipus pastarojo dėmesį, neginčijo, pripažino, kad kelio ženklas šioje vietoje buvo „Šalutinis kelias iš kairės“, t. y Nr. 109. Teismas daro išvadą, kad iš surašyto administracinio nutarimo yra aišku už kokią veiką E. I. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, t. y. nurodyta pažeidimo esmė, tačiau neteisingai nurodyta aplinkybė dėl kelio ženklo numerio, dėl ko paminėtas netikslumas 2017-03-22 nutarimo Nr. 66ANN-91546787-17 rezoliucinėje dalyje tam, kad galiojančiame nutarime neliktų netikslumų ir apsirikimo klaidų, ištaisytinas. Šis patikslinimas nekeičia veikos kvalifikavimo (ANK 635 straipsnio 3 dalis)
Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. I. savo veiksmais pažeidė nutarime nurodytą Kelių eismo taisyklių 140.1 p. reikalavimą draudžiantį lenkti sankryžose <..> pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu <..> „Šalutinis kelias iš dešinės“ <..>, t. y. vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė automobilį sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, vietoje kur Kelių eismo taisyklės lenkti draudžia, todėl E. I. kaltė padarius ANK 420 str. 1 d. nurodytą administracinį nusižengimą yra įrodyta ir šis jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui ar pavojingos situacijos sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti (2015 m. lapkričio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-667-719/2015). E. I. buvo pasiūlyta sumokėti pusę straipsnio sankcijoje numatytos minimalios baudos, nurodant kad specialiosios teisės atėmimo terminas lygus minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminui, nustatytam už asmens padarytą administracinį nusižengimą. E. I. nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jam paskirtas straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis, ir specialiosios teisės atėmimas, artimesnis minimaliam. 2017-03-22 nutarimu E. I. paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per didelė ar neadekvati padarytam nusižengimui ir ją dar labiau švelninti, iki minimalios ribos, atsižvelgus į ANK 34 str. 1 d. nuostatas nėra pagrindo, nes E. I. nėra apibūdinamas kaip pavyzdingas vairuotojas- jis per vienerius metus, be šio pažeidimo, dar tris kartus baustas administracine tvarka už kitus KET pažeidimus.
Dėl šių aplinkybių Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato 2017-03-22 nutarimas Nr. 66ANN-91546797-17 paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66ANN-91546787-17 palikti nepakeistą ir E. I. skundo netenkinti.
Patikslinti 2017 m. kovo 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66ANN-91546787-17, kuriame aprašyta pažeidimo esmė dalį, nurodant, kad sankryža yra pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“.
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.