Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. T-1095-1123/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-02
Bylos Nr.
T-1095-1123/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02201-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Nuteistasis
J. R.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1095-1123/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02201-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11; 2.5.18 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo teikimą dėl bausmių subendrinimo nuteistajam J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. paskutinius kartus teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – galutine 28 parų arešto bausme;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – galutine 20 parų arešto bausme. 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų arešto (nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 3 d.);

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, ir 7 dalimi J. R. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi paskirta subendrinta 40 parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 28 d.);

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – galutine 50 parų arešto bausme (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. birželio 25 d.).

Šalies argumentai

Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu, kuriuo prašo priimti sprendimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. baudžiamojo įsakymo vykdymo tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra ir nuteistasis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nagrinėjamu klausimu dėl bausmių subendrinimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai, teismas, vadovaudamasis BK 63 ar 64 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pagal šio straipsnio taisykles bausmė skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Nagrinėjamu atveju, priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendį, juo J. R. paskirta subendrinta bausmė nebuvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kadangi minėto nuosprendžio priėmimo dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. baudžiamasis įsakymas dar nebuvo įsiteisėjęs. Šiuo metu abu minėti sprendimai jau yra įsiteisėję, todėl būtina subendrinti J. R. jais paskirtas bausmes.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmių apėmimą teismas taiko, be kita ko, ir tokiu atveju, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011).

Pagal teismų praktiką, jei priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Jei nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 9 dalis ar 63 straipsnio 1, 9 dalys) ir paskirta subendrinta bausmė, teismai nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje bendrina tik tas, kurios turi būti apimamos, o po to jas subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-133/2012). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A- 2/2014, Nr. 2A-6-976/2016, Nr. 2A-6-495/2022 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką J. R. padarė 2024 m. sausio 4 d., t.y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, šiais sprendimais jam paskirtos bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu J. R. buvo nuteistas už vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą ir jam buvo paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, ir 7 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi paskirta subendrinta 40 parų arešto bausme, kuri minėta nutartimi buvo paskirta subendrinus ankstesniais sprendimais J. R. paskirtas bausmes už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje bei BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymą, ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu J. R. buvo nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė. Taigi, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą J. R. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, atitinkamai baudžiamiesiems nusižengimams ir apysunkiems nusikaltimams, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju to dar nepakanka, kad būtų padaryta išvada, kad šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors nusikalstama veika, už kurios padarymą J. R. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu, buvo kvalifikuota kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes turtą J. R. pagrobė atvirai, tačiau pagrobto turto vertė – 19,33 eurai – nesudaro net 1 MGL dydžio ir yra gerokai mažesnė, negu baudžiamųjų nusižengimų, už kurių padarymą J. R. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, padarymo metu pagrobto turto vertė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad J. R. nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu, labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl teismas šiais sprendimais paskirtas bausmes bendrina vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu J. R. paskirtos bausmės subendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 parų arešto bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtos 45 parų arešto bausmės. Nustatant pridedamą bausmės dalį atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų kiekį, jų pobūdį ir pavojingumą bei nuteistojo J. R. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad jis yra teistas iš viso 20 kartų, iš ankstesnių teistumų, daugiausia už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, akivaizdžiai išvadų nepadarė, savo elgesio nekeitė, toliau darė tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, kas rodo, jog toks J. R. elgesys nėra atsitiktinis, o yra akivaizdaus nenoro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas pasekmė, tokiu būdu pridėtina bausmės dalis nustatytina didesnė už pusę paskirtos bausmės, ir J. R. paskirtina galutinė subendrinta 80 parų arešto bausmė

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinos bausmių dalys, J. R. atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. baudžiamąjį įsakymą, taip pat minėtais nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu įskaityti laikotarpiai.

Subendrintos bausmės pradžia skaičiuotina nuo šios nutarties paskelbimo dienos (2024 m. rugpjūčio 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo teikimą tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinti J. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtos 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmės, ir paskirti J. R. galutinę subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti bausmės dalis, J. R. atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. baudžiamąjį įsakymą, taip pat minėtais nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu įskaitytus laikotarpius.

Subendrintos bausmės pradžią J. R. skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos (2024 m. rugpjūčio 2 d.).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė