Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Normantui,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui Nerijui Grigorevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį traukiamas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja Viktorija Kontenė 2021 m. sausio 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad A. L. Akmenės r. sav., Pašakarnių k., Pašakarnių g. 1, 2021 m. sausio 27 d. nuo 13.21 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,04 promilių girtumas, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę, kurią apgadino, t. y. sukėlė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, įvykus eismo įvykiui nedelsdamas nesustojo ir išlipęs iš automobilio iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14 ir 219.1 punktų reikalavimus, taip pat Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 18 d. rašte papildomai nurodytų KET 126 ir 219.2 punktų reikalavimus (nes žinodamas, kad į įvyko vietą kviečiama policija, iš įvykio vietos patraukė transporto priemonę nesant grėsmės eismo saugumui, o po to, nesiimdamas priemonių, kuriomis būtų saugomi pėdsakai ar kitos eismo įvykio aplinkybės, iš įvykio vietos pasišalino pėsčiomis), ir taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovas Nerijus Grigorevičius teismo posėdyje paaiškino, kad remiantis administracinėje byloje esančių įrodymų visuma darytina išvada, kad A. L. vairavo transporto priemonę būdamas girtas, pažeisdamas KET 126 punktą nesilaikė saugaus atstumo iš šono. A. L. vairavo automobilį atbuline eiga, pats automobilis savaime neriedėjo, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad automobiliui važiuojant atgal yra įjungta atbulinė pavara. KET 126 punkto pažeidimas sąlygojo eismo įvykį, už šį nusižengimą administracinė atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Taip pat A. L. pažeisdamas KET reikalavimus nesiėmė priemonių eismo įvykio pėdsakams išsaugoti, nes atitraukė savo vairuotą automobilį nuo automobilio, su kuriuo susidūrė, o pats iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kad tai padarė tyčia matyti tiek iš to, kad policijos pareigūnams, kurie jį sulaikė einantį žvyruotu keliu, neigė vairavęs transporto priemonę, tiek iš to, kad savo pradiniame paaiškinime teigė, jog savo kaltės nepripažįsta. Šios aplinkybės aiškiai rodo, kad asmuo vengė administracinės atsakomybės. Tai buvo priežastis, dėl kurios jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Būdamas girtas A. L. apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, todėl traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Šių nusižengimų sudėtys yra įrodytos. Vienoje iš sankcijų yra numatytas transporto priemonės konfiskavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonės savininkas nemiegojo transporto priemonėje tuo metu, kai ji buvo valdoma A. L., nes viename iš vaizdo įrašų matoma, kaip keleivio vietoje sėdintis automobilio savininkas dar iki eismo įvykio pakelia ranką su buteliu, todėl akivaizdu, kad transporto priemonė buvo naudojama teisės pažeidimui daryti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes institucijos atstovas teismo prašė pripažinti A. L. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje bei skirti administracinę nuobaudą su poveikio priemonėmis sunkesnį iš nusižeidimų numatančio straipsnio sankcijos ribose, taip pat spręsti dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su tuo, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos, o su kitais nusižengimais sutinka. Parodė, kad 2021 m. sausio 27 d. apie 11 val. jam paskambino S. ir paklausė, ar jis galės parvairuoti mašiną iš Menčių karjero, nes pats buvo išgėręs. S. draugas jį paėmė iš namų, pavežė iki Menčių karjero ir išvažiavo. A. L. padėjo susikrauti į mašiną reikmenis ir S. parvežė iš Menčių karjero. Mašina gedo, kelis kartus buvo sustoję kelyje ir remontavo mašiną, S. jau buvo gerai išgėręs. Šiaip ne taip apie 13 val. privažiavo iki kolonėlės. Mašina užgeso, todėl S. paskambino savo draugui ir sutarė, kad jis apytikriai už valandos atvažiuos partraukti mašiną. Patys važiuoti jie nebegalėjo. Tada sėdint mašinoje S. jam ir pasiūlė degtinės, kurios jis kokį 100-150 g paragavo, nes buvo sušalęs. Prieš tai alkoholio nevartojo. Po to praėjus kokiai 10-15 min. užgesusi mašina pajudėjo atbuline eiga ir kiek pariedėjusi nuokalnėn atsirėmė į šalia stovinčią mašiną. Kai S. automobilis riedėdamas atbuline eiga atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, už S. automobilio vairo sėdėjo jis, A. L. Pasišalinimo nebuvo, nes šeimininkas pasiliko prie mašinos. Kadangi nukentėjusysis pareikalavo 400,00 Eur žalai atlyginti, o jie nei vienas neturėjo tiek pinigų, A. L. priparkavo mašiną normaliai ir išėjo pas draugą pasiskolinti pinigų. Kai po susidūrimo parkavo automobilį, tai darė jau pavartojęs alkoholio, t. y. išgėręs anksčiau minėtos degtinės. Jam išėjus tarp S. ir nukentėjusiojo įvyko kažkoks konfliktas ir nukentėjusysis iškvietė policiją. Nematė, kad jam dar esant įvykio vietoje nukentėjusysis būtų kam nors skambinęs telefonu. Kelyje, pasukus link eigulio, einantį šaligatviu Stipirkių kryptimi, ties miškelio pabaiga, jį sustabdė policijos pareigūnai ir uždarė tarnybiniame automobilyje, kuriame išlaikė iki kokios 19 val. Sulaikė praėjus apie 15 min. po jo išėjimo iš eismo įvykio vietos, kai nuo jos buvo nuėjęs kokius 300 m. Jei būtų iš jos bėgęs, per tą laiką būtų pasislėpęs, bet ėjo neskubėdamas. Baigiamojoje kalboje, pabrėžęs, kad gailisi, prašė atsižvelgti į jo sveikatos stovį, sunkią šeimos padėtį, į tai, kad dirba pamaininį darbą, dalį darbo laiko – naktinėse pamainose, į kurį turi važinėti asmeniniu transportu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Mindaugas Normantas teismo posėdyje paaiškino, kad A. L. neneigia, jog važiuojant atgal buvo įjungta atbulinė pavara ir atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį neginčija, jis nepripažįsta pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Iš įrašo nematyti, jog savininkas būtų miegojęs automobilyje, nes matoma tik tai, kaip savininkas praėjus kiek laiko po eismo įvykio išlipo iš automobilio, kai A. L. priėjęs atidarė keleivio duris. Todėl įrašas neįrodo, kad automobilio savininkas miegojo (arba nemiegojo), žinojo (arba nežinojo), kad A. L. darys pažeidimą. Dėl kvalifikavimo ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį pažymėjo, kad toks kvalifikavimas yra perteklinis, nes kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo sugadinta dėl eismo įvykio, kurį nulėmė ANK 417 straipsnio 7 dalyje nurodyti KET pažeidimai. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas svetimo turto apgadinimas, valdant transporto priemonę esant neblaiviam, siejamas su KET pažeidimu, numatytu ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymu. ANK 423 straipsnio 3 dalis, kaip visuma apima, ANK 417 straipsnio 7 dalį, kaip tos visumos dalį, todėl turi būti taikoma visumą apimanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, veika turi būti kvalifikuojama tik pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. ANK 417 straipsnio 7 dalis turėtų būti eliminuota iš veikos kvalifikavimo. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį protokolas A. L. surašytas nepagrįstai. Šiuo atveju svarbu nustatyti tiek subjektyvinę, tiek objektyvinę nusižengimo sudėties pusę. A. L. paaiškino, jog neturėjo tikslo pabėgti iš eismo įvykio vietos, jis ėjo pas netoliese gyvenantį pažįstamą prašyti paskolinti pinigų – 400,00 Eur, nes tokią sumą jam įvardino nukentėjusysis. Iš įrašo matyti, kad A. L. priėjo prie keleivio vietoje sėdėjusio žmogaus – automobilio savininko S., kuriam kažką pasakęs išėjo. A. L. niekur nebėgo, buvo sulaikytas nebėgantis, nepasislėpęs, o ramiai einantis keliu – ne miškais, nors tokią galimybę turėjo. Buvo sulaikytas netoli tos sodybos, į kurią jis ir ėjo. Gaučių kaime yra I. P. sodyba, į kurią ėjo A. L. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą ir priešingumą KET ir nori taip elgtis. Nustačius, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates ar bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tai paprastai rodo, kad asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos ne vengdamas atsakomybės, bet sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (kasacinės nutartys 2AT-7-3-2013; 2AT-7-4-2013). A. L. sąžiningai klydo išeidamas iš įvykio vietos pas netoliese gyvenantį pažįstamą skolintis pinigų. Būtų nelogiška šalintis iš įvykio vietos paliekant automobilio savininką, kuris viską žino. Pirmiausia būtina nustatyti, ar A. L. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, ar sąžiningai klysdamas. Atstovo vertinimu, protokolas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį surašytas nepagrįstai, todėl teiseną pagal šį straipsnį prašo nutraukti. Dėl ANK 423 straipsnio 5 dalies taikymo pažymėjo, kad A. L. pripažįsta padaręs ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl poelgio nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra nei teistas, nei baustas administracine tvarka, todėl šis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis. A. L. serga onkologine liga. Be to, jis šešiolika metų (duomenys neskelbtini), kartu gyvena ir veda bendrą ūkį su A. P., kurios sveikatos būklė taip pat yra sudėtinga, jai nustatytas tik 25 procentų darbingumo lygis. Taigi A. L. gyvenimo sąlygos yra sudėtingos, tiek jo paties, tiek jo gyvenimo partnerės sveikatos būklė yra sunki, kas neabejotinai atsiliepia šeimos gerovei ir galimybei gauti daugiau pajamų. Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą transporto priemonės konfiskavimas gali būti skiriamas, bet nėra privalomas, todėl, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, jo sveikatos būklę, gyvenimo bei turtinę padėtį, eismas turėtų priimti atitinkamą sprendimą. Advokato nuomone, įvertinant bylos aplinkybes, A. L. asmenybę, automobilio ar jo vertės konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų viešo intereso ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, nei būtina visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl prašo teismo įvertinti galimybę neskirti automobilio ar jo vertės konfiskavimo. Administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir be automobilio konfiskavimo, kadangi A. L. yra padaręs atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, dėl padarytos veikos gailisi. Prašo teismo pagal ANK 34 straipsnio nuostatas įvertinti galimybę taikyti švelnesnę nuobaudą. Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl prašo atsižvelgti į A. L. ir jo šeimos sunkią padėtį dėl sveikatos, turtinę padėtį, kad jam reikia vykti pas gydytojus ir į gydymo įstaigas ne tik Akmenėje, bet ir į kitus miestus – Šiaulius, Vilnių, ir skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei pagal sankciją skirtinas už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

– Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno 2021 m. sausio 27 d. 13.54 val. sprendimu sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, iš kurio matyti, kad vadovaujantis ANK 602 straipsnio 4 dalimi A. L. sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2021 m. sausio 27 d., kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas;

– Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno 2021 m. sausio 27 d. 13.54 val. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo A. L. dėl jam nustatyto 1,04 promilių neblaivumo;

– Degalinės „Saurida“, esančios Pašakarnių g. 1, Pašakarnių k., Akmenės r. sav., vaizdo kamerų 2021 m. sausio 27 d. užfiksuotais vaizdo įrašais, išsaugotais ir teismui pateiktais septyniose vaizdo rinkmenose:

„(duomenys neskelbtini)“ rinkmenoje užfiksuota, kad automobilis (duomenys neskelbtini) iš tos vietos, kurioje buvo sustojęs, degant jo atbulinės eigos žibintams, pajuda iš vietos atbuline eiga ir greitėdamas atbuline eiga artėja link stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini), priartėjus prie kurio užsidega automobilio (duomenys neskelbtini) stabdžių žibintai, tačiau (duomenys neskelbtini) savo užpakaliniu kairiu kampu atsitrenkia į stovinčio automobilio dešinįjį šoną, orientaciniai ties priekinėmis durelėmis. Nuo smūgio automobilis (duomenys neskelbtini) sujuda, netrukus užgęsta automobilio (duomenys neskelbtini) atbulinės eigos, o po to ir stabdžių žibintai, automobilis (duomenys neskelbtini) iškart savo eiga pajuda į priekį ir šiek tiek kairėn, tuoj pat sustoja. Automobiliui jau stovint jo priekiniai ratai pasukami į dešinę, sugrąžinant juos į padėtį, lygiagrečią automobilio išilginei ašiai. Prie sustojusio automobilio (duomenys neskelbtini) prieina vyriškis, vaikštinėjęs kairiau automobilio (duomenys neskelbtini). Jam priėjus atsidaro automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelės, iš šio automobilio išlipa stamboko kūno sudėjimo vyriškis. Abu vyriškai kažką kalbasi, (duomenys neskelbtini) vairuotojas žiūri į savo vairuoto automobilio galinį kairį kampą, į automobilio (duomenys neskelbtini) dešinįjį šoną, kažką rodo kaire ranka į susidūrimo vietą;

„(duomenys neskelbtini)“ rinkmenoje užfiksuota, kaip abu vyriškiai toliau kalbasi, automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas pradaro savo automobilio vairuotojo dureles, kažką kalba modamas dešiniąja ranka, o greta jo esantis prieš tai ties automobiliu (duomenys neskelbtini) vaikštinėjęs vyriškis kažkam skambina telefonu ir nueina prie automobilio (duomenys neskelbtini) priekio;

„(duomenys neskelbtini)“ rinkmenoje užfiksuota, kaip vyriškis, buvęs ties automobilio (duomenys neskelbtini) priekine dalimi, apeina automobilį (duomenys neskelbtini) pro šio dešinįjį šoną ir grįžta prie automobilio (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono, o stambesnio kūno sudėjimo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas tuo metu įsėda atgal į šio automobilio vairuotojo vietą. Prie automobilio (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono stovintis vyriškis vėl kažkam skambina, o tuo metu automobilis (duomenys neskelbtini) savo eiga pajuda į priekį, sustoja, po to degant atbulinės eigos žibintams važiuoja atbulas ir sustoja dešiniau automobilio (duomenys neskelbtini), beveik lygiagrečiai jam. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas vėl išlipa iš automobilio, o ties automobiliu (duomenys neskelbtini) stovintis vyriškis tuo metu vis dar kalba telefonu;

„(duomenys neskelbtini)“ rinkmenoje užfiksuota, kaip ties automobiliu (duomenys neskelbtini) stovinčiam vyriškiui vis dar tebekalbant telefonu prasidaro automobilio (duomenys neskelbtini) priekinės keleivio durelės, automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas nueina link jų, iš automobilio (duomenys neskelbtini) priekinės keleivio vietos išlipa vyriškis ir kalbėdamasis su automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoju pro šio automobilio dešinįjį šoną nueina prie automobilio galinės dalies. Kol automobilio (duomenys neskelbtini) keleivis apžiūrinėja šio automobilio galinę dalį, automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kažką trumpai pakalbėjęs su keleiviu, energingu žingsniu nueina šalin, pasukdamas dešinėn, už degalinės pastato. Apžiūrėjęs automobilio (duomenys neskelbtini) galine dalį keleivis prieina prie nugara į jį tuo metu stovinčio ir vis dar telefonu šnekančio vyriškio, aiškiai agresyviai jį stumteli dešine ranka, ir kažką jam sako. Telefonu kalbantis vyriškis atsitraukia, toliau kalba telefonu, o automobilio (duomenys neskelbtini) keleivis kažką jam sako gestikuliuodamas rankomis, vėliau nueina prie automobilio (duomenys neskelbtini) kairiojo galinio kampo.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdyje duotų paaiškinimų ir kitų aptartų teismo ištirtų įrodymų, nustatyta, kad A. L. 2021 m. sausio 27 d. apie 13 val. ar netrukus po jos vairuodamas R. S. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę „Saurida“. Šios degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais išvažiavimą į kelią Šiauliai-Gruzdžiai-Naujoji Akmenė, sėdėdamas automobilio vairuotojo vietoje, vartojo alkoholinį gėrimą – degtinę. Pastarąją aplinkybę pripažįsta tiek pats A. L., ją taip pat patvirtina vėlesnis alkoholio kiekio matavimas alkotesteriu. Jau būdamas vartojęs alkoholio A. L. degalinės teritorijoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), iki juo atsitrenkė į stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), ir po eismo įvykio, kai atitraukė automobilį (duomenys neskelbtini) nuo automobilio (duomenys neskelbtini) ir priparkavo šalia jo. Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo paaiškinimus apie tai, kad automobilis (duomenys neskelbtini) į automobilį (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ne vairuojamas A. L., o neveikiančiu varikliu riedėdamas nuokalnėn link automobilio (duomenys neskelbtini). Tai tėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė versija, kurią paneigia iš aptartų įrodymų nustatytos aplinkybės, kad automobilis (duomenys neskelbtini), prieš važiuodamas atbulomis, galimai nuokalnėn, pirmiausia be išorinės jėgos poveikio važiavo į priekį, t. y. įkalnėn, kas įmanoma tik veikiant automobilio varikliui. Prieš automobiliui pajudant į priekį buvo įjungti automobilio priekinio stiklo valytuvai, kas paprastai nedaroma neveikiant varikliui. Jog automobilis ne savaime riedėjo nuokalnėn atbulomis, o važiavo veikiant varikliui, rodo ir tai, kad tuo metu degė automobilio atbulinės eigos žibintai, o tai reiškia, kad buvo įjungta automobilio atbulinės eigos pavara, automobiliu buvo daromi manevrai, be to, už vairo esant neblaiviam vairuotojui. Pažymėtina, kad automobilis (duomenys neskelbtini) po pajudėjimo iš vietos važiavo aiškiai greitėdamas, nors akivaizdu, kad automobilių stovėjimo aikštelėje nėra nuolydžių, galinčiu automobiliui suteikti tokį pastebimą pagreitį. Po atsitrenkimo į automobilį (duomenys neskelbtini) A. L. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) taip pat savo eiga pavažiavo į priekį, o po to atgal, kol galiausiai prisiparkavo šalia automobilio (duomenys neskelbtini). Visus šiuos manevrus automobilis (duomenys neskelbtini) atliko be jokio išorinės jėgos poveikio. Atskirai pažymėtina, kad gėrimas iš butelio, o sprendžiant iš aplinkybių buvo vartojamas alkoholis, automobilyje (duomenys neskelbtini) fiksuotas būtent iki eismo įvykio, o ne po jo. Iš vaizdo medžiagos patikimai nustatyta, kad po eismo įvykio iki to momento, kol išėjo iš eismo įvykio vietos, A. L. automobilyje ar greta jo alkoholio nevartojo, taigi eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus.

Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neigimo pažymėtina, kad A. L. iš eismo įvykio vietos išėjo tuo metu, kai nukentėjusysis jau skambino policijai. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate pranešimas apie įvykį degalinėje „Saurida“ užregistruotas 2021 m. sausio 27 d. 13.21 val. Tuo tarpu, kaip matyti iš vaizdo įrašuose nurodyto laiko ir rinkmenų, kuriuose užfiksuoti vaizdo įrašai, pavadinimuose nurodyto laiko, pats eismo įvykis (atsitrenkimas) įvyko 2021 m. sausio 27 d. 13.18 val. Tai reiškia, kad policijai apie eismo įvykį pranešta nedelsiant po jo. Ši aplinkybė užfiksuota ir vaizdo įraše, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis iškart po atsitrenkimo į jo automobilį kažkur skambina. Eismo įvykio dalyviai iki A. L. pasišalinimo tiesiog neturėjo laiko nei nustatyti žalos dydžio, nei susitarti dėl žalos atlyginimo, ypač, atsižvelgiant į tai, kad automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas su nukentėjusiuoju bendravo aiškiai agresyviai. Atkreiptinas dėmesys, jog A. L. iš eismo įvykio vietos išeina niekam neskambinęs, kas jo versiją, kad ėjo skolintis pinigų pas draugą, daro mažai tikėtiną. Pareigūnams, kurie A. L. sulaikė einantį Gaušių kaime, pakeliui į jo namus Naujojoje Akmenėje, administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo ne tik nieko neminėjo apie tai, kad eina pinigų, bet ir sakė, kad eina namo, o tai, kad vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, apskritai neigė net ir po to, kai pareigūnai jį informavo, kad eismo įvykio aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog A. L. neblaivus vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 126 punkte, be kita ko, nurodoma, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Pagal KET 219.1 ir 219.2 punktus, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. KET 220 punkte, be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalis įtvirtina imperatyvią nuostatą, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. ANK 423 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014, Nr. 2AT-17-139/2015). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalis, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 423 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės), asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Šių nuostatų sisteminė ir lyginamoji analizė rodo, kad tuo atveju, kai neblaivus vairuotojas sugadina kitiems asmenims priklausančias transporto priemones, jo veika kvalifikuojama būtent pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nepriklausomai nuo to, kokį konkrečiai KET punktą toks vairuotojas pažeidė, todėl A. L. veikos kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį yra perteklinis, administracinė teisena pagal šią minėto straipsnio dalį nutrauktina.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis).

A. L. atsakomybę už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. L. atsakomybę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta nusižengimą lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į ANK 34 straipsnyje numatytas nuobaudos už administracinį nusižengimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (A. L. suvokė, jog padarė eismo įvykį, kuriame buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas (automobilis), tačiau tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už nusižengimus), asmenybę (administracine tvarka nebaustas, neteistas), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad A. L. kaltė padarius administracinius teisės nusižengimus, numatytus 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir A. L. už nusižengimus skirtinos baudos, jų dydį nustatant straipsnių sankcijose numatytų šių nuobaudų minimumui.

Teismas daro išvadą, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracinės nuobaudos tikslai negali būti pasiekti A. L. sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taikytiną už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Pažymėtina, kad asmens teisė vairuoti nėra prigimtinė, naudojimasis šia teise neatsiejamas nuo šiai teisei koresponduojančių pareigų vykdymo. Teismų praktikoje ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatyti nusižengimai vertinami kaip vieni pavojingiausių administracinių teisės nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Taigi, A. L. padarė vienus pavojingiausių KET pažeidimų, todėl jo ir jo sugyventinės sveikatos stovis, nors ir patvirtintas į bylą pateiktais dokumentais, taip pat jo šeimos turtinis stovis ar darbiniai poreikiai negali būti priežastimi trumpinti minimalų taikytina teisės atėmimo terminą. Išskirtinių aplinkybių komplekso šioje byloje nenustatyta, netgi priešingai, matyti, kad A. L. pradžioje aktyviais veiksmais bandė išvengti administracinė atsakomybės pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, o gailėtis dėl savo poelgių ėmė tik tada, kai suprato neigiamus gresiančios atsakomybės padarinius.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).

Kaip minėta, ANK 423 straipsnio 5 dalyse nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Sprendžiant dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo pirmiausia pažymėtina, kad transporto priemonė A. L. nepriklauso, o šios transporto priemonės savininkas kaip tik išsikvietė A. L. dėl to, kad pats buvo neblaivus ir negalėjo vairuoti, t. y. jis elgėsi atsakingai, ši aplinkybė byloje nepaneigta. Būdamas pats sunkiai apgirtęs, jam nustatytas 2,16 promilių girtumas, Romas S. jau objektyviai buvo nebepajėgus įvertinti A. L. stovio (blaivumo ar neblaivumo), todėl nelaikytina, kad leido jam vairuoti žinodamas, kad taip bus daromas teisės pažeidimas. Atsižvelgiant į nustatytą reguliavimą, suteikiantį teismui teisę, bet ne pareigą skirti administracinio poveikio priemonę, taip pat į aplinkybes, išdėstytas pasisakant dėl administracinės nuobaudos skyrimo, į proporcingumo ir teisingumo principus, į tai, jog tokio pobūdžio administracinį nusižengimą A. L. padarė pirmą kartą, teismas nutaria neskirti transporto priemonės konfiskavimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikius šios administracinio poveikio priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 628 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 636 straipsniu, 637 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas

nutaria:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir paskirti jam:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo 2021 m. sausio 27 d.;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo 2021 m. sausio 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo 2021 m. sausio 27 d.

Išaiškinti A. L., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienoR. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutraukti administracinę teiseną dėl A. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį.

Nutarimui įsiteisėjus transporto priemonė (duomenys neskelbtini) paliktina savininkui laisvai disponuoti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės, Mažeikių arba Telšių rūmus.