- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-02-26
- Bylos Nr.
- AN2-59-929/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01777-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Advokatai
- Vykintas Gutauskas
- Kategorijos
- 9.55Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės įmonės Registrų centro Teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus vadovės J. P. (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo panaikintas VĮ ,,Registrų centras“ 2024 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-1413-2024 ir administracinio nusižengimo teisena V. A. atžvilgiu nutraukta, nesant jos veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2024 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1413-2024 V. A. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, nes ji, būdama UAB ,,Y“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovė, teisės aktų nustatyta tvarka, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinio finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse. V. A. buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. A. atstovo advokato Vykinto Gutausko skundą, panaikino VĮ ,,Registrų centras“ 2024 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1413-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną V. A. atžvilgiu nutraukė, nurodydamas, kad V. A. veiksmuose nėra ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad V. A. būdama Bendrovės vadovė, vadovaujamos įmonės finansinių atskaitomybės dokumentų už 2023 m. juridinių asmenų Juridinių asmenų duomenų registro tvarkytojui laiku nepateikė dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, užsitęsus audito atlikimui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1413-2024 priimtą V. A. atžvilgiu.
3.1. Institucijos atstovė pastebi, jog CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo" (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį, Registro duomenis Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.
3.2. Apeliantės teigimu, šios teisės aktų nuostatos patvirtina, kad uždarosios akcinės bedrovės vadovas turi pareigą teikti kiekvienais metais finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus, ir už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą bendrovės vadovas, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda. Pažymi, jog V. A., kaip Bendrovės vadovė, 2023 metų Bendrovės finansinių atskaitų rinkinio dokumentų Registro tvarkytojui per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė, todėl Registrų centras priėmė teisėtą ir pagrįstą 2024 m. spalio 18 d. nutarimą, paskirdamas V. A. 615 Eur dydžio baudą.
3.3. Institucijos atstovė, vadovaudamasi teismų praktika pastebi, jog tai, kad Bendrovės audito įmonė 2024 m. Bendrovei nevykdė savo pareigų, nesudaro pagrindo įmonės vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Registro tvarkytojui. Pabrėžia, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Nurodo, kad Registro duomenys bei kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais.
3.4. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Institucijos atstovė pažymi, kad Bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., todėl būdama Bendrovės vadovė, V. A. privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau to nepadarė. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent V. A., kaip Bendrovės vadovė, yra atsakinga už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą Registro tvarkytojui laiku. Vien tai, kad Bendrovės audito įmonė neatliko savo pareigų, nepanaikina įmonės vadovo atsakomybės už ankstesnių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą Registro tvarkytojui.
3.5. Nesutikdama su apylinkės teismo skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, kad V. A. veikoje/neveikime nėra nustatytas subjektyvusis požymis – kaltė, atstovė pastebi, jog asmens atsakomybei pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį kilti, būtina nustatyti jo kaltę, tai yra, kad asmuo šių veiksmų neatliko tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog V. A. aiškiai suvokė savo neatliktų veiksmų esmę ir rizikingumą, tai yra suprato, kad dėl jos neveikimo Juridinių asmenų Registro tvarkytojui teisės aktų nustatytu terminu nebus pateikti Bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi atsakomybės išvengti, tai yra, nusižengimas padarytas dėl neatsargumo (nepagrįsto pasitikėjimo).
3.6. Pabrėžia, kad šiuo atveju priimant 2024 m. spalio 18 d. nutarimą išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nenustatyta. Paskirta nuobauda pažeidėjai individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį.
3.7. Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalies sankciją, asmenys padarę administracinį nusižengimą, gali būti baudžiami administracine nuobauda - bauda nuo 600 Eur iki 1450 Eur. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad V. A. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiama pirmą kartą, anksčiau administracine tvarka nebausta, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus tokias administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, 2024 m. spalio 18 d. nutarimu V. A. buvo paskirta 615 Eur bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos minimaliam dydžiui, todėl ji nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga.
Atsiliepimas
4. V. A. atstovo advokato V. Gutausko atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma VĮ Registrų centro apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimą nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kas Institucijos išreikšta pozicija, jog asmens kaltei konstatuoti dėl ANK pažeidimo, numatyto 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo pakanka paties fakto, kad Bendrovė laiku nepateikė metinių finansinių ataskaitų VĮ Registro tvarkytojui, neatitinka nuoseklios Lietuvos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinės atsakomybės taikymas turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo laikoma nustatyta, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Pastebi, kad Bendrovės vadovo kaltę už reikalavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku pateikti bendrovės finansines ataskaitas nesilaikymą gali šalinti tai, kad jis neturi (neturėjo) realių, objektyviai patvirtintų galimybių įvykdyti šį reikalavimą.
4.2. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, uždarųjų akcinių bendrovių metinėms finansinėms ataskaitoms yra privalomas auditas, jeigu jų ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytus dydžius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 127.2 punktu, kartu su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikiama auditoriaus išvada, pasirašyta auditoriaus kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pabrėžiama, jog vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, 2023 m. UAB „Y” metinių finansinių ataskaitų rinkiniui yra privalomas auditas, kurio išvada Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikiama kartu su finansinėmis ataskaitomis.
4.3. Atsiliepime teigiama, kad V. A. pasirūpino, kad Bendrovė dar 2023 m. lapkričio 15 d., likus net pusei metų iki termino pateikti finansinių ataskaitų rinkinį Institucijai pabaigos, sudarytų sutartį su visuotinio akcininkų susirinkimo paskirta audito įmone UAB „G“, pagal kurios sąlygas metinių finansinių ataskaitų auditas turėjo būti užbaigtas ir audito išvada Bendrovei turėjo būtų pateikta iki 2024 m. gegužės 31 d. Tačiau nepaisant to, kad V. A. audito įmonei pateikė visus reikiamus dokumentus ir visą informaciją bei nuolat domėjosi audito eiga ir ne vieną kartą Audito įmonei nurodė, kaip svarbu Bendrovei gauti finansinių ataskaitų rinkinio auditą laiku dėl pareigos pateikti jį kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu Institucijai, pažeisdama prisiimtus sutartinius įsipareigojimus audito įmonė finansinių ataskaitų audito neužbaigė iki 2024 m. gegužės 31 d., kaip tai buvo numatyta sutartyje, ir nepateikė auditoriaus išvados.
4.4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, audito įmonė, atliekanti finansinių ataskaitų auditą, turi būti nepriklausoma nuo audituojamos įmonės. Atsižvelgiant į šioje nuostatoje įtvirtintą auditoriaus nepriklausomumo principą, V. A. neturėjo galimybės įsikišti į Audito įmonės vidinių procesų organizavimą ar kitaip užtikrinti, kad 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas būtų atliktas laikantis sutartyje nustatytų terminų. Be to, pastebi, kad pagal viešai internete prieinamus duomenis Bendrovės finansinių ataskaitų auditui pasirinkta UAB „G“ patenka į didžiausių Lietuvoje veikiančių audito bendrovių dešimtuką (bendroje apžvalgoje užimdama (duomenys neskelbtini) bei turinti (duomenys neskelbtini)). Todėl V. A. neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad viena didžiausių Lietuvoje veikiančių audito bendrovių UAB „G“ nesugebės audituoti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio iki pateiktoje sutartyje apibrėžto termino, tai yra iki 2024 m. gegužės 31 d.
4.5. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, UAB „G“ nepriklausomo audito išvada buvo pasirašyta ir pateikta tik 2024 m. lapkričio 5 d. V. A. audituotas finansines ataskaitas pateikė tą pačią dieną kai tapo tai įmanoma padaryti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Valstybės įmonės Registrų centro skundas tenkinamas iš dalies
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Institucija iš esmės nesutikdama su skundžiamame apylinkės teismo nutarime padarytomis išvadomis pažeidėjos atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylą, savo skundą grindžia įstatymo leidėjo, įtvirtinta imperatyvia pareiga Bendrovei teikti metines finansines ataskaitas, nenumatančia jokių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytas, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėties elementas, tai yra kaltė, kai 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo laiku pateiktas, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. A. nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, vykdydama savo, kaip UAB „Y“ vadovės pareigas, tačiau tik kitos įmonės – UAB ,,G“ – veiksmai lėmė tai, kad finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo pateiktas laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui, nelaikytina teisinga, kadangi priimta tinkamai neįvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimas naikintinas.
7. Apeliaciniu skundu VĮ „Registrų centras“ atstovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog V. A. yra atsakinga už tai, kad kaip UAB „Y” vadovė (direktorė) per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių bei privalomojo audito išvados. Tuo tarpu V. A. atstovas tiek teikdamas skundą dėl Institucijos priimto nutarimo, tiek atsiliepime į VĮ „Registrų centras“ apeliacinį skundą neneigia, kad 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateiktas laiku, tačiau nuosekliai laikosi pozicijos, kad jo atstovaujamoji to padaryti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, tai yra užsitęsusio audito.
8. Pažymėtina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
9. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir (arba) metinis pranešimas ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kitaip. CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.
Žemesnės instancijos teismas
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 127.2 punkte nurodyta, kad kartu su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikiama auditoriaus išvada, pasirašyta auditoriaus kvalifikuotu elektroniniu parašu.
11. Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punkte taip pat nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, o to paties įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
12. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad V. A. būdama UAB „Y” vadovė nepateikė VĮ ,,Registrų centrui“ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinio, kadangi UAB ,,G“, su kuria buvo sudaryta finansinių ataskaitų audito sutartis, iki sutarto termino (2024 m. gegužės 31 d.) nepateikė audito išvados, tačiau šiuos argumentus apygardos teismas vertina kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Y“ ir UAB G“ finansinių ataskaitų audito sutarties Nr. 3967-2023, 3.1. punkto, Vykdytojas (šiuo atveju UAB „G“) įsipareigoja atlikti 2023 m. finansinių ataskaitų auditą Specialiose sąlygose nustatytais terminais (b. l. 14-20). Audito sutarties Specialiose sąlygose nurodyta, kad 2023 m. finansinių ataskaitų audito atlikimo terminas iki 2024 m. birželio 25 d., bet ne ankščiau kaip per 15 dienų po to, kai Užsakovas (šiuo atveju UAB „Y”) parengia, pasirašo ir pateikia Vykdytojui pradinę informaciją Nr. 1, Nr. 2. Minėtose Specialiose sąlygose taip pat nurodyta, kad pradinė informacija Nr. 1, Nr. 2. pateikiama iki 2024 m. gegužės 25 d. (b. l. 21).
13. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „Y“ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniai bei juos lydintys dokumentai VĮ ,,Registrų centrui“ neabejotinai turėjo būti pateikti iki 2024 m. birželio 1 d. Įvertinus tai, kad minėtos Audito sutarties tarp UAB „Y“ ir UAB „G“ Specialiose sąlygose nustatyti 2023 m. finansinių ataskaitų audito atlikimo terminai yra iki 2024 m. birželio 25 d., kas akivaizdžiai rodo prognozuojamą nepakankamą jų savalaikiškumą. Tuo labiau, kad V. A. žinojo apie didelę įmonės veiklos apimtį, suprato, jog įmonės finansinės atskaitomybės auditas yra didelės apimties, kas iš esmės reikalauja didelės darbo ir laiko sąnaudų, todėl privalėjo iš anksto pasirūpinti audito atlikimu laiku, ir vis tik pasirašė finansinių ataskaitų audito atlikimo sutartį, kai joje pasiliko teisę pradinę informaciją pateikti iki 2024 m. gegužės 25 d., tai yra maksimaliai priartėjant prie finansinių ataskaitų ir audito išvadų pateikimo VĮ ,,Registrų centrui“ galutinio termino (2024 m. birželio 1 d.), tokiu būdu prisiimdama ir dėl to kilsiančių pasekmių riziką.
14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog net ir laikant, kad užsitęsęs auditas nulėmė UAB „Y“ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą laiku (2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys ir auditoriaus išvados pateiktos 2024 m. lapkričio 5 d.), byloje nėra duomenų, jog V. A. būtų buvusi pakankamai aktyvi ir informuotų VĮ „Registrų centrą“ apie negalėjimą laiku įgyvendinti įstatymuose įtvirtintų juridinio asmens vadovo pareigų. Taigi, šiuo konkrečiu atveju negalima sutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir vienareikšmiškai konstatuoti, kad V. A. veiksmai visiškai atitinka atidaus, rūpestingo ir apdairaus vadovo standartus, ir kad finansinių rinkinių nepateikimą laiku lėmė nuo V. A. visiškai nepriklausančios objektyvios aplinkybės.
15. Kartu apeliacinės instancijos teismas, pritardamas VĮ „Registrų centras“ apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Tuo labiau, kad minėto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Neabejotina, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Nors V. A. atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra V. A. kaltės, padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, motyvuojant tuo, kad ji negalėjo pateikti finansinių ataskaitų rinkinių dėl nepriklausomo auditoriaus veiksmų, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nepriklausomai nuo susiklosčiusios Audito sutarties tarp UAB „Y“ ir UAB „G“ pasirašymo aplinkybių, nurodytas reikalavimas neišnyko ir už jo nevykdymą yra atsakinga V. A. Būtent ji buvo atsakinga už Bendrovės veiklos organizavimą, kaip jos vadovė, turėjo užtikrinti, jog metinių finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui juridinių asmenų registrui reikalingi procesai būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų terminų. Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad V. A. neveikimas atitinka ANK 223 straipsnio 2 dalies sudėtį, jos neatsargi kaltė akivaizdi, todėl laikytina įrodyta.
16. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra pagrindas V. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tuo pačiu skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, tai yra, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
17. Apygardos teismo vertinimu, svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir nuobaudos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrimą turi būti vadovaujamasi ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinus susidariusią situaciją. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, jog V. A., pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, ėmėsi veiksmų ir pašalino jai inkriminuoto nusižengimo pasekmes, tai yra, 2024 m. lapkričio 5 d. pateikė 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinius bei nepriklausomo auditoriaus išvadą, kas rodo jos kritinį požiūrį į savalaikį neveikimą bei pačios veikos pavojingumą. Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto neveikimo jokia žala nekilo, nusižengimas buvo pašalintas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nenustatyta V. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už analogiško ar panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą V. A. nėra bausta, taip pat įvertinamas ir pats aptartas nusižengimo pobūdis. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. A. skirtina švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas (ANK 24 straipsnis), bus teisinga bei proporcinga atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Šių aplinkybių pagrindu VĮ “Registrų centras“ 2024 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-1413-2024 dėl V. A. skirtos 615 Eur baudos keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
VĮ „Registrų centro“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – VĮ “Registrų centras“ 2024 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1413-2024 pakeisti.
V. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti įspėjimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.