Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios O. K. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. C. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąją O. K..

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja O. K..

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš nuteistosios N. C. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. K. priteista 200 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. K. pripažinta teisė į ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Atmestas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. C. 2015 m. birželio 22 dieną, apie 14.30 val., buto Nr. 706, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, konflikto metu, tyčia prispaudė nukentėjusiąją seserį O. K. savo kūnu prie vonios kambaryje buvusios spintelės ir rankomis sudavė pastarajai tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas: veidą, kaklą, nugarą ir pečius, tada sugriebusi nukentėjusiąją dešine ranka už plaukų, kaire ranka ją smaugė, po to sudavė O. K. vieną smūgį ranka į nugarą, taip padarydama pastarajai kraujosruvas smakre bei juosmens dešinėje pusėje ir tokiu būdu nežymiai ją sužalojo.

3. Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė skundą tenkinti, nuteistosios gynėja bei prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajai N. C. paskirta bausme argumentuojant, kad ji yra per švelni, nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu, nurodant, kad jis yra per mažas, taip pat prašoma panaikinti ikiteisminio tyrimo metu priimtą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. C. atžvilgiu ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

I. Dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2016-04-04 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo

6. Iš nukentėjusiosios O. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su tuo, kad baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta tik N. C., o ikiteisminis tyrimas kito įtariamojo V. C. atžvilgiu buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2016-04-04 nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas V. C. atžvilgiu buvo nutrauktas ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti, V. C. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. Šie apeliantės prašymai atmestini.

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-08-03 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-000217-15 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas) (1 t., b.l. 1-4). Ikiteisminio tyrimo eigoje, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. C. kaltę dėl jam pareikšto įtarimo, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2016-04-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas V. C. atžvilgiu buvo nutrauktas (1 t., b.l. 16-17). Tame pačiame ikiteisminiame tyrime N. C. 2016-04-12 įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. padarymo, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2016-04-29 perduota nagrinėti Visagino miesto apylinkės teismui. Visagino miesto apylinkės teismo 2016-05-13 nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-56-1027/2016 perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal kaltinimą, pareikštą N. C. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. padarymo.

8. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo gali būti skundžiami tik įstatymo nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas V. C. atžvilgiu buvo nutrauktas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. J. 2016-04-04 nutarimu, BPK 212 str. 1 d. 2 p. pagrindu - nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (1 t., b.l. 16-17). BPK 214 str. 4 d. numatyta, kad prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo gali būti skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, O. K., nesutikdama su prokuroro nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. C. atžvilgiu, turėjo teisę jį skųsti, laikydamasi aukščiau nurodytos tvarkos, tačiau ne tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2016-04-04 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. C. atžvilgiu buvo išsiųstas nukentėjusiajai O. K. (1 t., b.l. 19), tačiau O. K. įstatymo nustatyta tvarka nutarimo neskundė. Taip pat O. K. buvo išsiųstas ir pranešimas apie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-2-00217-15 pabaigą (1 t., b.l. 179), tačiau prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą ji nereiškė. Esant tokioms aplinkybėms, 2016-04-29 byla su kaltinamuoju aktu pagal kaltinimą, pareikštą N. C. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., buvo perduota nagrinėti Visagino miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla teisme yra nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje buvo perduota nagrinėti pagal kaltinimą, pareikštą N. C., todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo svarstyti V. C. baudžiamosios atsakomybės klausimų.

9. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantei nesilaikius nutarimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo apskundimo tvarkos, prašymas panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2016-04-04 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. C. atžvilgiu ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą bei V. C. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, atmetamas, o skundo argumentai, kuriais grindžiama V. C. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str., padarymo, nevertinami.

II. Dėl bausmės

10. Nuteistoji O. K. apeliaciniu skundu prašo nuteistajai N. C. paskirti griežtesnę bausmę, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat netinkamai įvertino kitus bylos duomenis, todėl N. C. paskyrė per švelnią bausmę.

11. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

12. Skundžiamu nuosprendžiu N. C. pripažinta kalta už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai, padarymą (BK 140 str. 2 d.) ir nubausta laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, N. C. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams.

13. Pirmosios instancijos teismas N. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios N. C. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei kitą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas N. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, pripažino nepagrįstai.

14. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.).

15. Iš nuteistosios parodymų matyti, kad ji savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino, t. y. pripažino esmines kaltinimo aplinkybes, kad naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegija nemato pagrindo pripažinti, kad ji nuoširdžiai gailėtųsi. Iš nuteistosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, matyti, kad ji savo smurtinių veiksmų nevertino kritiškai, bandė juos pateisinti kaip atsaką į neva netinkamą nukentėjusiosios elgesį dėl išsakytų necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu, duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ji pati buvo sumušta nukentėjusiosios, tvirtino, kad ji tik gynėsi, save vertino kaip nukentėjusiąja, taip pat nenurodė, kad dėl įvykio gailisi, neatlygino nukentėjusiajai padarytos žalos, nepripažino civilinio ieškinio, po įvykio nukentėjusiosios neatsiprašė, o vertinant nurodytas aplinkybes, laikytina, kad nuteistosios atsiprašymas teisme (b. l. 33, 2 tomas) buvo tik formalus. Tai, kad nukentėjusioji kritiškai nevertino savo elgesio ir nesigailėjo dėl įvykio nurodė ir atliekant Teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 123), o būtent: minėtame akte nurodyta, jog pilnai supranta padarytos nusikalstamos veikos esmę ir dėl savo elgesio nesigaili. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

16. Nors apylinkės teismas, pripažinęs nuteistosios N. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė negali turėti lemiamos reikšmės, parenkant nuteistajai skirtinos bausmės rūšį bei nustatant jos dydį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina į tai, kad nuteistoji nėra teista, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (1 t., 131- 132 b.l.), įrašyta į psichiatrinę įskaitą, tačiau atlikus ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nustatyta, kad N. C. nusikalstamos veikos padarymo momentu nebuvo psichikos sutrikimo būsenoje bei galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1 t., b. l. 98, 122-124), į narkologinę įskaitą neįtraukta (1 t., b.l. 98), nedarbinga (nustatytas 15 proc. darbingumas) (1 t., b. l. 138). Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, tačiau tai nesukėlė nukentėjusiajai sunkių, ilgalaikių padarinių, taip pat įvertintinos veikos padarymo aplinkybės (buitinis konfliktas tarp artimų giminaičių), veikos pavojingumas (padaryti nežymūs sužalojimai), be to, nuteistoji viso proceso metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, kas leido byloje taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.). Nebuvo nustatyta nė viena nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Visos šios aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekta paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, tačiau švelnesnę nei jos vidurkis, kaip ir teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.

17. Nors ir šalintina nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, nuteistajai paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni arba neteisinga, dar labiau griežtinti bausmę nėra jokio objektyvaus pagrindo ir pripažįstama, jog apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl N. C. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė N. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

III. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

18. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentaciją dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose priteistų sumų neturtinės žalos atlyginimui dydžių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nuteistosios veiksmai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei atitinkamus dvasinius išgyvenimus, nukentėjusioji patyrė psichologinį stresą ir nepatogumus. Atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusios santykiai su kaltinamąja iki įvykio nebuvo glaudūs, į tai, kad nuteistoji nedirba, nes yra nedarbinga, į tai, kad nusikalstami veiksmai sunkesnių liekamųjų fizinių pasekmių nukentėjusiajai nesukėlė, į konflikto aplinkybes, nuteistosios finansinę būklę.

19. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą, žalos pasekmes, žalą padariusios N. C. kaltę, todėl nukentėjusiosios O. K. 3000 eurų pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai sumažino iki 200 eurų. Nukentėjusiosios skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su nuteistosios artimųjų turtine padėtimi, šiuo atveju nesudaro pagrindo didinti priteistos žalos dydžio, o jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimą, apeliacinės instancijos teismui nepateikta, todėl didinti atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo.

20. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį tinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą, todėl pripažįsta, kad nukentėjusiajai priteista 200 eurų neturtinė žala, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei suformuotą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Todėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistiną neturtinės žalos dydį yra nepagrįstas.

21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį tinkamai įvertino šiam klausimui reikšmingas aplinkybes bei pagrįstai sumažino ieškinio dėl neturtinės žalos dydį iki 200 eurų, todėl ir šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti N. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.