- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- 1-56-1027/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00217-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Kaltinamasis
- N. C.
- Nukentėjusysis
- O. K.
- Advokatai
- Viktoras Ošurkovas, Arvydas Milutis
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini) ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti (nedarbinga), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. C. nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimai giminaitei - seseriai, o būtent: 2015 m. birželio 22 dieną, apie 14.30 val., buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, konflikto metu, tyčia prispaudė nukentėjusiąją seserį O. K. savo kūnu prie vonios kambaryje buvusios spintelės ir rankomis sudavė pastarajai tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas: veidą, kaklą, nugarą ir pečius, tada sugriebusi nukentėjusiąją dešine ranka už plaukų, kaire ranka ją smaugė, po to sudavė O. K. vieną smūgį ranka į nugarą, taip padarydama pastarajai kraujosruvas smakre bei juosmens dešinėje pusėje ir tokiu būdu nežymiai ją sužalojo.
Tokiais veiksmais N. C. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Teismo posėdyje kaltinamoji N. C. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažino, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad 2015 m. birželio 22 dieną apie 11 val. atėjo pas mamą į namus. Kaltinamajame akte neteisingai nurodytas laikas, nes apie 14 val. ji jau buvo nuvežta į polikliniką. Duris atidarė sesuo O. K.. Seseriai ji paaiškino, kodėl atėjo, t. y. kad nori nufotografuoti mamą ir nusiųsti nuotrauką atsiradusiam broliui. Sesuo iš pradžių neleido, sakė, kad mamą prausia. Mamą ji nufilmavo. Sesuo keikėsi, nenorėjo leisti filmuoti mamą, tada ji nesusilaikė ir seserį pastūmė, tada sesuo ėmė ją mušti. Mama pakvietė sutuoktinį, jis jas išskyrė. Ji atsidūrė ligoninėje (protokolo (garso įrašo) 24.45 min – 46.50 min).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusioji O. K. paaiškino, kad sesuo užėjo pas mamą į namus, kai sesuo užėjo į vonią, prašė kad išeitų, tada sesuo ją prispaudė, mušė, bandė ją atitraukti. Nurodė, kad gali būti, jog įvykio laikas - apie 12 val., ji policijoje nurodė 14.30 val. (protokolo (garso įrašo) 55.00 min – 1.13.30 min).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. K. parodė, kad 2015 metų birželio 22 dieną mamos, V. K., prašymu buvo pas ją namuose, bute (duomenys neskelbtini). Vonioje, išmaudžiusi mamą, išgirdo, kad į buto duris pasibeldė. Nepažiūrėjusi per durų akutę, atidarė mamos buto duris, atėjo sesuo N. C. ir jos vyras V. C.. Ji (O. K.) nuėjo į vonios kambarį, kad aprengtų mamą. Paskui ją į vonios kambarį, be leidimo, įbėgo N. C., kuri pradėjo, mamai matant, šaukti, įžeidinėti necenzūriniais keiksmažodžiais ir įvairiais žeminančiais žodžiais, reikalavo tuojau pat atiduoti jai visas banko mokėjimo korteles, kurias tarsi neteisėtai ji pasiėmė iš mamos ir visus mamos pensijos pinigus, kuriuos ji tarsi naudoja savo asmeniniais tikslais. Ji paprašė N. C. išeiti iš vonios kambario, N. C. atsisakė, toliau įžeidinėjo, necenzūriškai plūdo ir žemino įvairiais žodžiais, šaukė, taip pat plūdo mamą ir ją stumdė. Kai pabandė išvesti motiną iš vonios kambario, N. C. staiga užpuolė ją, ėmė mušti rankomis į įvairias kūno dalis. Ji stengėsi užsidengti rankomis ir išsisukti nuo N. C. smūgių, gynė save ir mamą nuo jos smūgių, bijodama, kad N. C., užpuolusi pargriaus ant grindų ir mamą, sužalos ją. Vėliau į vonios kambarį, stipriai prispaudęs ją durimis, atėjo V. C., kuris uždarė duris iš vidaus, ir visi atsidūrė vonios kambaryje. Pasinaudodama vyro palaikymu, N. C. toliau mušė ją, o paskiau sugriebė ją rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti ir vėl reikalavo, kad ji atiduotų visas mamos banko mokėjimo korteles ir jos pensijos pinigus, kuriuos ji tarsi neteisėtai pasisavino. Kai ji išsisuko, N. C. sugriebė ją už plaukų, ėmė juos stipriai traukti, stengdamasi išrauti. Gindamasi, sugriebė ją už rankovės, kad atitrauktų N. C. nuo savęs. V. C., išvedė iš vonios kambario N. C.. Nuo gautų traumų buvo labai sunku, skaudėjo kūną, svaigo galva, buvo stiprūs skausmai kaklo slankstelių srityje. Išėjusi iš vonios kambario, N. C. nuėjo į buto koridorių ir be leidimo pasiėmė raktą nuo mamos buto durų. Ji pradėjo sakyti, kad ji grąžintų svetimą raktą. Už tai N. C. vėl užpuolė, įsikibo į ją rankomis, o paskiau mėgino suduoti į veidą. V. C. atitraukė ją. Paskiau ji (O. K.) paėmė savo mobilųjį telefoną ir pasakė, kad kvies policiją. Po šio pasakymo N. C. ir jos vyras V. C. išėjo (b. l. 38-43).
Liudytojos O. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kad nukentėjusioji O. K. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (b. l. 44-65).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. parodė, kad N. C. yra jos dukra, todėl ji pasinaudoja jai išaiškinta teise ir atsisako duoti parodymus ikiteisminiame tyrime. Daugiau nieko neaiškins, nes jai gėda dėl konflikto tarp dukterų (b. l. 81-83).
Liudytojas V. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. C. yra jo žmona, 2015 m. birželio 22 d., po pietų, tikslai laiko negali nurodyti, jis kartu su žmona N. nuėjo pas jos motiną, kuri gyvena, (duomenys neskelbtini). Kai nuėjo, žmona, O. K., jų motina V. K. buvo vonioje, kaip suprato N. ir O. prausė motiną. Būdamas kambaryje, išgirdo triukšmą vonios kambaryje, užėjęs į vonią pamatė, kad ten susikibusios buvo O. ir N., kaip jos buvo susikibusios negali pasakyti, nes nuo to laiko jau praėjo daug laiko, vonios kambaryje buvo labai trumpai, nes V. K. buvo nuoga. Abi moteris jis tiesiog išskyrė rankomis, nustūmė vieną nuo kitos ir greitai išėjo. Po kiek laiko vėl išgirdo triukšmą, vėl užėjo į vonios kambarį, jos abi, t. y. N. ir O. vėl buvo susikibusius. Jis vėl jas abi rankomis vieną nuo kitos nustūmė ir išėjo. Jis smūgių O. K. nesudavė nei ranka, nei koja. Negali pasakyti, ar N. smaugė O. ar ne, jos buvo įsikibusios viena į kitą, abu kartus, kai buvo užėjęs į vonios kambarį. Jis nematė, ar N. sudavė smūgius kur nors O., tais momentais, kai jis buvo užėjęs į vonios kambarį, jos buvo įsikibusios viena kitai į plaukus. Apie ką N. su O. vonios kambaryje kalbėjo, N. jam nepasakojo (b. l. 85-86).
2015 m. spalio 12 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3121/15(01) užfiksuota kad O. K. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos smakre ir juosmens dešinėje pusėje, kurie yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 93-95).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad N. C. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamoji N. C. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. birželio 22 dieną, apie 11.30 val., buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, konflikto metu pastūmė seserį O. K.. Nors kaltinamoji nenurodė sudavusi nukentėjusiajai O. K. nenustatytą kiekį, bet ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas, bei sugriebusi nukentėjusiąją dešine ranka už plaukų, kaire ranka ją smaugusi, šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios O. K. parodymai, iš kurių, be kita ko, matyti, kad N. C. atėjo pas mamą į namus, kai ji užėjo į vonią ir norėjo filmuoti mamą, prašė kad išeitų, tada O. C. ją prispaudė, mušė. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir 2015 m. liepos 8 d. pareiškime bei 2015 m. rugpjūčio 21 d. ir 2015 m. rugsėjo 7 d. liudytojo apklausos protokoluose.
Tokie nukentėjusiosios parodymai iš esmės nuoseklūs, juos patvirtina ir liudytojo V. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kartu su N. C. 2015 m. birželio 22 d., po pietų, tikslai laiko negali nurodyti, nuėjo pas jos motiną V. K., kuri gyvena, (duomenys neskelbtini). Būdamas kambaryje, išgirdo triukšmą vonios kambaryje, užėjęs į vonią pamatė, kad ten susikibusios buvo O. ir N.. Abi moteris jis tiesiog išskyrė rankomis, nustūmė vieną nuo kitos ir greitai išėjo. Po kiek laiko vėl išgirdo triukšmą, vėl užėjo į vonios kambarį, jos abi, t. y. N. ir O., vėl buvo susikibusius. Jis vėl jas abi rankomis vieną nuo kitos nustūmė ir išėjo (b. l. 85-86).
2015 m. spalio 12 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3121/15(01) užfiksuota kad O. K. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos smakre ir juosmens dešinėje pusėje, kurie yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 93-95).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog N. C. 2016 m. tarp 11.30 val. iki 12 val., nežymiai sužalojo nukentėjusiąją O. K.. Aiškinant BK 140 str. sudėtyje esančias šeimos nario ar artimo giminaičio sąvokas naudojamas BK 248 str. esantis sąvokų išaiškinimas, kuriam numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Kaltinamoji ir nukentėjusioji yra seserys, o tai sudaro pagrindą kaltinamosios padarytą nuskalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.
Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad N. C. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės
Kaltinamosios N. C. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
N. C. neteista, praeityje bausta administracine tvarka. Įrašyta į psichiatrinę įskaitą, tačiau atlikus ambulatorinę teismo psichitarijos ekspetizę nustatyta, kad N. C. nusikalstamos veikos padarymo momentu nebuvo psichikos sutrikimo būsenoje bei galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 98, 122-124). Į narkologinę įskaitą neįtraukta (b. l. 98). Nedarbinga (b. l. 138).
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes.
Kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), už kurį įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. N. C. anksčiau nebuvo teista, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą buitinio konflikto metu, atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą, yra nedarbinga (darbingumas 15 proc.). Kaltinamosios N. C. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus N. C. laisvės apribojimo bausmę, mažesnę už įstatyme nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį, paskiriant įpareigojimą nebendrauti su nukentėjusiąja O. K.. Teismo manymu, būtent šis draudimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tikslingas norint pasiekti bausmės tikslų.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
N. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 153).
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Šioje byloje nustačius, kad kaltinamoji N. C. atsakinga už nukentėjusiosios O. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamoji turi atlyginti nukentėjusiosios patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Nukentėjusioji O. K. pateikė ieškinį 3000 eurų neturtinei bei 53,94 eurų turtinei žalai atlyginti, be to, teismo posėdyje prašė atlyginti jos patirtas 4,37 eurų išlaidas dėl spynos pakeitimo.
Neturtinė žala CK 6.250 str. apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d.. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Nagrinėjamu atveju kaltais N. C. veiksmais O. K. buvo padarytos poodinės kraujosruvos smakre ir juosmens dešinėje pusėje. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė pati nukentėjusioji, dėl jai padarytų sužalojimų jai skaudėjo galvą, ji negalėjo miegoti. Neabejotina, kad nukentėjusiajai tyčiniai nusikalstami N. C. veiksmai sukėlė fizinį skausmą bei atitinkamus dvasinius išgyvenimus, dėl šio įvykio nukentėjusioji nebejotinai patyrė psichologinį stresą ir nepatogumus, tačiau bylos duomenys rodo, jog nukentėjusios santykiai su kaltinamąja iki įvykio nebuvo glaudūs, tuo tarpu kaltinamoji yra nedirba, nes yra nedarbinga. Tokiu būdu, įvertinus nukentėjusiosios patirtus sužalojimus bei jų pasekmes, kad nusikalstami veiksmai sunkesnių liekamųjų fizinių pasekmių nukentėjusiajai nesukėlė, konflikto aplinkybes, kaltinamosios finansinę būklę, siekiant protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, O. K. civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir jos naudai priteistina 200 Eur (vietoje prašytų 3000 Eur) neturtinės žalos atlyginimui. Tokia suma nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, BPK 115 str. ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, taip pat teismų praktikai tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose.
Nukentėjusioji O. K. pareiškė reikalavimą ir 53,94 Eur (4,94 Eur už vaistus, pirktus po sužalojimo, 2,32 Eur už rentgeną ir 0,68 Eur už pažymas VšĮ Visagino ligoninė bei 46 Eur negautų pajamų) turtinei žalai atlyginti, be to, teismo posėdyje prašė atlyginti jos patirtas 4,37 Eur išlaidas dėl spynos pakeitimo. Byloje nepateikti duomenys, kaip buvo apskaičiuotos prašomos priteisti 46 Eur negautos pajamos, visų duomenų, patvirtinančių padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusioji nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, kad nukentėjusiajai padarytos žalos dydžio teisingai nustatyti negavus papildomos medžiagos nėra galimybės, O. K. pripažįstama teisė į civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl jos dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Dėl garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo
2016 m. birželio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje pažymoje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nurodyta, jog N. C. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 231,60 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi šioje byloje gynėjo dalyvavimas pagal BPK 51 str. 3 p. buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamosios N. C. valios, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. C. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir paskirti jai laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja O. K..
Vadovaujantis BK 64¹ str. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. C. laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja O. K..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Priteisti iš N. C. civilinei ieškovei O. K. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pripažinti civilinei ieškovei O. K. teisę į ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.