Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erikos Misiūnienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys I. G., V. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliantė tikina, kad pati negali nueiti į parduotuvę. Maisto produktus jai pagal žodinį susitarimą, jeigu negali dukra, perka ir atneša į namus kaimynė, kuriai už maisto pristatymą moka 20 Eur per mėnesį. Už vieną kartą, kuomet sutvarkomas namas, sumoka nuo 20,00 iki 40,00 Eur, o tokia pagalba jai reikalinga mažiausiai 2 kartus per mėnesį. Pati nepajėgia ir turi samdyti asmenį žolės pjovimui, tam per mėnesį skiria 30,00 Eur. Šias išlaidas jai kompensuoja dukros.

9. Pažymi, kad jai reikalinga ir kita pagalba ūkyje. Pati negali nuvažiuoti pas gydytojus ir už pagalbą taip pat turiu mokėti. Už komunalines paslaugas (elektra, dujos) kiekvieną mėnesį moka 15,00-20,00 Eur, kadangi elektros energiją naudoja papildomam namo šildymui. Už malkas per metus turi sumokėti apie 300,00 Eur. Vaistams, vitaminams kas mėnesį išleidžia apie 80,00 Eur. Higienos priemonėms per mėnesį reikia apie 20,00 Eur. Nuolat reikalingos buitinės priemonės, įrankiai (apie 20,00 Eur per mėnesį). Mano, kad teismas šių aplinkybių nevertino.

10. Atsisakė socialinių paslaugų teikimo ne todėl, kad ji nereikalinga. Tačiau dėl to, kad jos netenkino socialinės darbuotojos paslaugų kokybė (darbuotoja ateidavo ne visada, visada būdavo pikta, atnešdavo maistą, išnešdavo šiukšles ir viskas).

11. Priteisti iš dukrų išlaikymo teismine tvarka nereikalavo, kadangi jos jai teikia materialinę ir kitą pagalbą. Iš sūnaus jokios pagalbos negauna, todėl priversta kreiptis į teismą.

12. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad bedarbiu atsakovas tapo tik po to, kai teismui buvo pateiktas ieškinys. Iki tol dirbo ir jo pajamos buvo vidutiniškai apie 700,00 Eur per mėnesį. Teisme aiškino, kad negali dirbti dėl sveikatos būklės, bet jokių duomenų, apie tai, kad yra apribotas jo darbingumas, teismui nepateikė. Tas faktas, kad atsakovas gyvena savo sutuoktinės vardu registruotame gyvenamajame name, nereiškia, kad jis neturi nuosavybės teisės į šį turtą.

13. Pažymi, kad teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į atsakovo pateiktus rašytinius duomenis apie jo materialinę padėtį, ji atsisakė dalies savo reikalavimo ir prašė priteisti iš atsakovo 100,00 Eur išlaikymą. Teismas sprendime to nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra našlė, 91 metų, senatvės pensininkė, jai mokama 238,68 Eur senatvės pensija ir 9,50 transporto išlaidų kompensacija. Ieškovei nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu dėl socialinių paslaugų L. J. K. skyrimo Nr. SPS-413 ieškovei nuo 2015 m. lapkričio 27 d. buvo paskirta pagalba į namus – 6 valandos per savaitę, tačiau jai jos raštu atsisakius pagalbos paslaugų teikimas buvo nutrauktas. Ieškovė turi žemės sklypą, kuriam išduotas statybos leidimas (b. l. 14-16, 36-37, 42-43, 62–67, 106). Atsakovas yra ieškovės sūnus, nuo 2017 m. balandžio 18 d. registruotas Lietuvos darbo biržoje, nes 2017 m. spalio 6 d. su juo buvo nutraukta terminuota darbo sutartis, atsakovas turi žemės sklypą ir statinius, kuriuose gyvena ieškovė, atsakovas gyvena sutuoktinei priklausančiame name, atsakovo sutuoktinė gauna 224,15 Eur senatvės pensijos, atsakovas turi sveikatos problemų, turi išlaikyti šeimą, mokėti komunalinius mokesčius – skolų neturi (b. l. 35, 60-61, 75, 82-86, 86-90, 92-99).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

20. Ginčas byloje yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus.

21. Civilinio kodekso 3.205-3.206 straipsniuose reglamentuota vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus. CK 3.205 straipsnio 1 dalis nustato pilnamečių vaikų pareigą privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis; šios straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų.

22. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. arba senatvės pensininkai, arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003). Nedarbingi tėvai, turintys pakankamai lėšų gyventi (gaunantys pakankamą pensiją, turintys santaupų, kitokio turto ir pan.), teisės į išlaikymą neturi.

23. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes neatsižvelgė į jai reikalingą išlaikymą, pagrįstą konkrečiomis sumomis, tuo pažeisdamas tinkamą įrodymų vertinimą. Apeliantės manymu, teismas turėjo įvertinti, kad ji už komunalines paslaugas (elektra, dujos) kiekvieną mėnesį moka 15,00-20,00 Eur, kadangi elektros energiją naudoja papildomam namo šildymui. Už malkas per metus turi sumokėti apie 300,00 Eur. Vaistams, vitaminams kas mėnesį išleidžia apie 80,00 Eur. Higienos priemonėms per mėnesį išleidžia apie 20,00 Eur. Nuolat reikalingos buitinės priemonės, įrankiai (apie 20,00 Eur per mėnesį). Tikina, kad reikalinga ir kita materialinė parama.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl paramos reikalingumo kriterijų negali būti sprendžiama vadovaujantis vien faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į paramą amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ir pan.; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti asmens gautas pajamas, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad į pilnamečių vaikų paramą pretenduojantis asmuo neturi pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti.

25. Įstatymas reglamentuoja, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina, kad apeliantė nurodo reikalingas sumas jos būtiniems poreikiams, tačiau ji nepateikė jokių duomenų dėl jai reikalingų išlaidų gydymuisi, vaistams, vitaminams, būsto išlaikymui, higienos priemonėms, buitinėms priemonėms t. y. ji nepateikė įrodymų apie realiai išleidžiamas pinigines lėšas jos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad negali būti tokios situacijos, kai ieškovė reikalauja išlaikymo iš vaiko, nepateikusi jokių įrodymų apie išleidžiamas pinigines lėšas. Tai neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad apeliantei neužtenka pragyvenimui gaunamos senatvės pensijos.

26. Apeliantė teigia, kad pinigai jai reikalingi ne tik maistui ir vaistams, bet ir būsto remontui, išlaikymui, malkų pirkimui. Kolegija pažymi, kad būstas, kuriame gyvena ieškovė, yra neremontuotinas. Pastatas yra pastatytas dar devynioliktame amžiuje - 1880 metais. Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-11-28 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-45-474/2014, kurioje ieškovė prašė pripažinti negaliojančio šio namo dovanojimo sutartį, pripažino, jog šį namą remontuoti ekonomiškai netikslinga (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Sutiktina su atsakovu, jog ieškovei galėtų parduoti jai nuosavybės teise priklausantį 1,0200 ha žemės sklypą (b. l. 60-61), kuriame yra jos gyvenamas namas bei gyvenamąjį namą, ir už gautas lėšas nupirkti kitą būstą, kuriuo rūpintis būtų paprasčiau ir ekonomiškiau. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ieškovė pripažino, kad kiekvienais metais iš Kretingos rajono savivaldybės gauna 300 Eur dydžio kompensaciją už malkų įsigijimą. Dėl to nesuprantama, kodėl apeliaciniame skunde vėl nurodo, jog minėta suma jai reikalinga malkoms pirkti.

27. Akcentuotina, kad apeliantė atsisakė jai suteiktų socialinių paslaugų. Ji tikina, kad netenkino kokybė. Šiuo aspektu svarbu tai, kad jeigu apeliantės netenkino jai teikiamų socialinių paslaugų kokybė, ji galėjo prašyti savivaldybės administracijos, kad jai paskirtų kitą socialinę darbuotoją, o ne atsisakyti visiškai šios paslaugos. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovas, kaip matyti iš apeliantės rašytų prašymų kopijų, esančių byloje, ji prašė Socialinės paramos skyrių nutraukti socialinę pagalbą, nes jai „jokios pagalbos nereikia“.

28. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime pateiktu atsakovo turtinės padėties įvertinimu. Nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog bedarbiu atsakovas tapo tik po to, kai teismui buvo pateiktas ieškinys, kad iki tol atsakovas dirbo ir gavo apie 700 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Kaip matyti iš byloje esančios Darbo ieškančio asmens atmintinės, Darbo biržoje atsakovas buvo įregistruotas 2017 m. balandžio 18 d., t. y. prieš du mėnesius iki ieškovės ieškinio pateikimo teisme dienos. Pagal Darbo biržos nukreipimu pagal laikinąją sutartį 2017 m. birželio 7 d. atsakovas buvo įdarbintas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, kur jam buvo mokamas ne 700 Eur dydžio darbo užmokestis, kaip teikia ieškovė, o 478 Eur dydžio darbo užmokestis. Pasibaigus terminui, terminuota darbo sutartis 2017-10-06 pasibaigė ir atsakovas 2017 m, spalio mėnesį vėl tapo bedarbiu ir užsiregistravo Darbo biržoje. Bylos duomenimis, atsakovo senatvės pensijos dydis iki 2017 m. spalio mėnesio buvo 213,31 Eur (b. l. 86 87), o kaip nurodo atsakovas, nuo 2017 m. spalio pradžios jo senatvės pensijos dydis yra 224,15 Eur. Kaip minėta anksčiau, ieškovės senatvės pensiją sudaro 238,68 Eur ir 9,50 Eur transporto išlaidų kompensacija. Taigi, šiuo metu atsakovo gaunama pensija yra mažesnė nei ieškovės, ir atsakovo turtinė padėtis yra netgi blogesnė nei ieškovės.

29. Dėl ieškinio sumos dydžio koregavimo atsakovas teisus, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, Klaipėdos apylinkės teismo 2018-01-29 sprendime yra pažymėta, kad ieškovė „patikslino prašomą priteisti išlaikymą ir prašė priteisti po 100 Eur per mėnesį“. Taigi, teismas išlaikymo dydžio pagrįstumą nagrinėjo 100 Eur apimtimi.

30. Vertinant tai, kad apeliantė gyvena viena, turi nekilnojamojo turto, pati atsisakė socialinės paramos, bei atsižvelgiant, kad atsakovo gaunamos pajamos šiuo metu yra faktiškai mažesnės nei apeliantės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantei parama iš atsakovo nėra reikalinga. Be to, kolegija sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad atsakovas neturi galimybės teikti motinai išlaikymą. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms ieškovei neužkertamas kelias kreiptis pakartotinai dėl jai reikalingo išlaikymo ir paramos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31. Teismas, atmetęs ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteisė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė mano, kad teismas galėjo priteisti mažesnę sumą. Vertinant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų konstatuotina, kad šiuo atveju nėra priežasčių, dėl kurių būtų teisiškai pagrįsta nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme vertintinos kaip būtinos, realiai patirtos, be to, jos už atsiliepimą į ieškinį žymiai mažesnės, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalus dydis.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje nepateikta duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas todėl jų klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.