Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-03-06 · Administracinė byla Nr. I-58-609/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-03-06
Bylos Nr.
I-58-609/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Alona Romanovienė
Pareiškėjas
E.Ž.
Atsakovas
Neringos savivaldybės tarybos
Trečiasis asmuo
UAB „Klaipėdos projektas“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, K. Ž.
Administracinė byla Nr. I-58-609/2009Procesinio sprendimo kategorija 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Alonos Romanovienės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant pareiškėjai E.Ž., jos atstovei advokatei Nataljai Filipovai, atsakovės Neringos savivaldybės tarybos atstovui Arūnui Ivanciui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Klaipėdos projektas“ atstovei Margaritai Ramanauskienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Ž. skundą atsakovei Neringos savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), K. Ž. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja E. Ž. patikslintu skundu (b.l. 31-36) prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2008-05-10 sprendimą Nr. Tl-97 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“. Nurodo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2005 12 15 sprendimu Nr. T1 -189 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Juodkrantės gyv., Neringa detaliojo plano rengimo“ pritarta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyv. Neringa detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) rengimui. Neringos savivaldybės tarybos 2008-05-10 sprendimu Nr. Tl-97 žemės sklypo, adresu(duomenys neskelbtini), Neringa, detalusis planas buvo patvirtintas. Detaliuoju planu nustatyta žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - rekreacinė teritorija, pobūdis - ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statyba. Numatyta pastato rekonstrukcija - kapitalinis remontas, kurio tikslas nedidinant esamo pastato tūrio, gerinti architektūrinę išraišką, keisti vidaus planinę struktūrą. Nurodo, kad Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento nuostatoms bei Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentui. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) nenumato esamų statinių tūrio didinimo, tuo tarpu iš Detaliojo plano dokumentų matyti, kad, rekonstravus pastatą, jo tūris padidės. Nors pagrindiniame brėžinyje esanti tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomoji lentelė rodo, kad leistinas pastatų aukštis sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „la“ yra 13,50 m, iš detaliojo plano sprendinių aprašomosios dalies matyti, kad prie miško esančios 3-jų aukštų pastato dalies kraigo altitudė po rekonstrukcijos bus 15.10 m nuo žemės paviršiaus, t. y. pastato dalis bus aukštesnė 1,40 m., todėl atitinkamai padidės pastato tūris. Didinant pastato tūrį, pažeidžiamos Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, kurios reglamentuoja, jog valstybiniuose parkuose draudžiama didinti pastatų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių. Šlaito, kuriame yra pastatas, nuolydis žymiai didesnis nei 15 laipsnių, todėl patvirtinto Detaliojo plano sprendinys, kuriuo pagrindu padidėja pastato aukštis, prieštarauja teises normų reikalavimams. Pažymi, kad esamos padėties analizėje neužsimenama, kad pastato dalis prie miško šlaito yra 2 aukštų. Pagal jų užsakymą atliktą ir pateiktą statinio tūrio apmatavimo ataskaitą ir pastato tūrio skaičiavimą, šios 2 aukštų pastato dalies aukštis yra 11.31 m. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje ji rodoma kaip 3 aukštų - 13.50 m. Tai akivaizdus pastato tūrio didinimas. Detaliojo projekto pagrindiniame brėžinyje nėra nurodyta absoliutinė pastato aukščio altitudė, tokiu būdu pateikiama klaidinga informacija apie realų pastato aukštį. Pagal statinio tūrio nustatymo ataskaitą ir duomenis pastato dalis, kuri yra 11,31 m aukščio (2 aukštų prie miško), Detaliojo plano sprendiniais yra didinama iki 16.15 m.. Vadovaujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentu, rekonstruojant statinius turi būti neviršijamas ne tik pastato aukštingumas, bet ir jo tūris. Mano, kad tokie Detaliojo plano sprendiniai yra negalimi ir žalingi. Nurodo, kad Detalusis planas ir jo sprendiniai yra pagrindinis teritorijos planavimo dokumentas, kurio pagrindu ateityje bus rengiami statinio techniniai projektai. Mano, kad detaliojo plano sprendinys dėl planuojamų įrengti 15-20 poilsio apartamentų yra nekonkretus, nes detaliajame plane turi būti nurodytas tikslus apartamentų ir automobilių stovėjimo vietų skaičius. Iš archyvo gauto esamo pastato projekto matyti, kad įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę 19 automobilių, kaip nurodo rengėjai, šiame pastate nėra galimybių. Pažymi, kad jokios realizavimo strategijos Detaliojo plano rengėjų sumanymui įrengti automobilių saugojimo vietą pastato erdvėje Detalusis planas nenumato, taip pat nebuvo vertinama ir lyginama esama ir planuojama susisiekimo galimybė. Mano, kad prasidėjus pastato rekonstrukcijai, visas pastatas bus nugriautas ir bus statomas naujas statinys, kurio statybos Detalusis planas nenumato. Esama sklypo ir statinio situacija yra labai sudėtinga, todėl grandioziniai rengėjų planai įrengti automobilių stovėjimo aikštelę pastato erdvėje yra techniškai nepagrįsti. Teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, nesant parengto Juodkrantės gyvenvietės infrastruktūros plėtros plano, negali būti tvirtinamas Detalusis planas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-02-15 įsakymo „Dėl aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo „Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punktu Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 28 punktas papildytas antrąja pastraipa: požeminių ir daugiaaukščių automobilių stovėjimo saugyklų statymas Kuršių nerijos nacionaliniame parke yra draudžiamas“. To paties įsakymo 2 punktu pateikiama požeminės automobilių stovėjimo aikštelės sąvoka - tai automobilių saugykla, įrengta pastatų požeminiuose, rūsių arba cokoliniuose aukštuose. Požeminiams automobilių saugyklų aukštams priskiriami aukštai, kurių grindų altitudė yra žemiau planinės nulinės altitudės daugiau kaip puse patalpos aukšto. Kadangi pastato cokoliniame aukšte Detaliojo plano rengėjai numato įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, todėl tai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento nuostatoms ir detaliojo plano sprendinys įrengti automobilių stovėjimo aikštelę pastato erdvėje yra neteisėtas. Teigia, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, pateikė Klaipėdos apskrities viršininkui skundą, prašydama atsižvelgti į išdėstytus argumentus rengiant teritorijos (duomenys neskelbtini), Juodkrantės gyv., Neringa Detaliojo plano patikrinimo aktą. Skundas buvo išsiųstas paštu 2007-09-10 ir pakartotinai persiųstas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2007-09-20 raštu Nr. 6.3-325-F. Šiuo raštu Klaipėdos apskrities viršininkas buvo įpareigotas atsakyti pareiškėjui ir apie skundo nagrinėjimo rezultatus informuoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Pažymi, kad atsakymo į savo skundą nesulaukė. Taip šiurkščiai pažeistos procedūros užtikrinančios teritorijų planavimo proceso viešumą. Pažymi, kad rengiant šį Detalųjį planą, taip pat nusižengiama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 daliai „Teritorijų planavimo viešumas“ bei Detaliųjų planų rengimo taisyklėms, nes planavimo organizatoriai neįvykdė savo pareigos apie rengiamą detalųjį planą paskelbti prie planuojamos teritorijos įrengtame stende. Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatai numato, kad visuomenė turi teisę susipažinti su teritorinio planavimo dokumento sprendiniais, teritorijos planavimo sprendinių poveikio vertinimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitomis. Pažymi, kad planavimo sąlygų 6.1 punktu Detaliojo plano rengėjas buvo įpareigotas atlikti poveikio aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimą, tačiau, kaip matyti iš Detaliojo plano medžiagos, plano rengėjas šios pareigos nevykdė.

Pareiškėja ir jos atstovė prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Neringos savivaldybės taryba su skundo reikalavimu nesutinka, nes mano, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės dėl ginčijamo administracinio akto panaikinimo. Atsiliepime į skundą (b.l. 45-46) nurodo, jog teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Skunde dėl Neringos savivaldybės tarybos 2008-05-10 sprendimo Nr. Tl-97 panaikinimo nenurodyta, kokiu būdu ginčijamu administraciniu aktu yra pažeidžiami pareiškėjos interesai, todėl pareiškėja neturi reikalavimo teisės dėl ginčijamo administracinio akto panaikinimo ir pareiškėjos skundas atmestinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Nurodo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalis nustato, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-04-22 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. PL - 150 - (14.16) buvo pateikta teigiama ginčijamo detalaus plano patikrinimo išvada, todėl Neringos savivaldybei nebuvo pagrindo šio detalaus plano netvirtinti. Be to, Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2007-09-13 protokolu Nr. 8 ginčijamą Detalųjį planą suderino už Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip saugomos teritorijos, priežiūrą atsakingos institucijos, todėl nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų bei Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimų pažeidimo.

Atsakovės atstovas prašo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime (b.l. 48-57) į patikslintą skundą nurodo, jog su pareiškėjos skundu nesutinka, nes jame nurodyti argumentai yra nepagrįsti, o skundas pateiktas praleidus įstatymų nustatytą skundo padavimo terminą bei nesant pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, kuris galėtų būti pagrindu skundui patenkinti. Nurodo, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo sklypo Ievos kalno g. 6 detaliojo planavimo procese, bei teikė net kelis pasiūlymus Detaliajam planui. Svarbu tai, kad minėtuose pasiūlymuose pareiškėja nurodė iš esmės tuos pačius Detaliojo plano neteisėtumo argumentus kaip ir skunde teismui, o tai patvirtina, jog apie galimą Detaliojo plano netinkamumą ji žinojo dar jo rengimo ir svarstymo metu. Atsižvelgiant į tai, jos netenkinantį Detalųjį planą pareiškėja galėjo skųsti būtent Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t.y. planavimo organizatoriaus atsakymą į pasiūlymą per vieną mėnesį apskųsti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, o pastarosios atsakymą - per 20 darbo dienų teismui. Pažymi, kad su skundu pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog ji laiku kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją - kaip į išankstinio ginčų nagrinėjimo instituciją dėl jos netenkinusio planavimo organizatoriaus atsakymo, taip pat ir įrodymų, jog laikėsi kitų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatytų ginčų nagrinėjimo procedūrų bei terminų. Įvertinus, kad į pareiškėjos pasiūlymus planavimo organizatorius atsakė dar 2007-08-10 raštu, matyti, jog į teismą pareiškėja kreipėsi tik po dešimties mėnesių ir taip Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatyti skundų pateikimo terminai buvo praleisti. Nurodo, kad skunde teismui pareiškėja teigia, jog skundą Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ji pateikusi 2007-09-10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu 31 straipsnio 1 dalimi, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl šio skundo turėjo būti priimtas vėliausiai 2007 m. spalio pabaigoje, o tokio atsakymo negavusi pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, skundą dėl Detaliojo plano teismui turėjo teisę paduoti vėliausiai iki 2008 m. pradžios. Įvertinus, kad į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2008-06-11, akivaizdu, jog pareiškėja tinkamai negynė savo tariamai pažeistų teisių bei praleido skundo dėl Detaliojo plano pateikimo teismui terminus, o tai sudaro pagrindą bylą nutraukti. Pažymi, kad pareiškėja asmeniškai dalyvavo 2008-05-10 vykusiame Neringos savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame ir buvo priimtas pareiškėjos skundžiamas sprendimas. Tad apie skundžiamą sprendimą pareiškėja sužinojo dar 2008-05-10, nuo tada ir skaičiuotinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas mėnesio terminas skundui paduoti. Akivaizdu, kad aktyviai dalyvavusi detaliojo planavimo procedūrose pareiškėja dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvo susipažinusi su Detaliuoju planu bei suvokė plano tariamą neteisėtumą. Todėl 2008-05-10 tarybos posėdyje sužinojusi apie tokį Detalųjį planą patvirtinusio sprendimo priėmimą pareiškėja turėjo visas sąlygas įvertinti ir šio sprendimo įtaką jos teisėms bei paduoti skundą teismui. Atsižvelgiant į tai, būtent nuo 2008-05-10 skaičiuotinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 2 dalį pasibaigė 2008-06-10. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančio voko, skundas teismui buvo išsiųstas tik 2008-06-11, t.y. praleidus ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo teismui padavimo terminą. Nurodo, kad pareiškėja su skundu pateikė tos pačios įmonės mėnesiu anksčiau parengtą stogo kraigo altitudės nustatymo brėžinį, tačiau pareiškėjos pateiktasis brėžinys nuo Detaliojo plano rengėjo užsakymu parengtojo skiriasi tuo, kad jame buvo padarytos dvi matavimų klaidos, kurios patvirtintos ir ištaisytos Detaliojo plano rengėjo užsakymu parengtame brėžinyje. Atitinkamai, šiuo atveju reiktų vadovautis vėlesniuoju Detaliojo plano rengėjo užsakymu parengtu bei su šiuo atsiliepimu pateikiamu stogo kraigo altitudės skaičiavimo brėžiniu, kuriame minėtos matavimų klaidos yra ištaisytos. Teigia, kad Detaliojo plano aiškinamajame rašte Pastato dalies „la“ aukštis nurodytas 15,10 m, o ne 13,50 m kaip Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, nes jame padaryta aiški korektūros klaida. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.2 punktą detaliajame plane yra privalomas tik leistino pastato aukščio sprendinys, t.y. pastato aukštis metrais nuo vidutinės sklypo paviršiaus altitudės. Jokio kito pastato aukščio ir/ar altitudės detaliajame plane nurodyti nereikia. Teigia, kad nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, neva pastato aukščio ir tūrio didinimą Detaliuoju planu patvirtina pastato kadastriniai matavimai, kurių 1984 m. plane pastato aukštis H nurodytas 6,10 m ir 10,97 m, o 2006 m. plane - 8,50 m. Pažymi, kad nurodyti skirtumai tarp kadastrinių matavimų, atliktų 22 metų skirtumu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tuo labiau, kad atitinkamu laikotarpiu galiojo skirtingos kadastrinių matavimų atlikimo metodikos. Iš kitos pusės, pagal 2002-12-30 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 97 p. H yra žymimas būtent pastato išorės aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus. Iš šio apibrėžimo akivaizdu, kad pastato išorės aukštis H visuomet bus mažesnis už teritorijų planavimo dokumentuose nurodomą leistiną pastato aukštį, matuojamą ne iki karnizo, o iki aukščiausio stogo taško - kraigo (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.2 punktas). Aplinkybė, jog kadastrinių matavimų atlikimo metu sklypo (duomenys neskelbtini) schemoje nustatytas pastato išorinis aukštis H yra 8,50 m. niekaip nepatvirtina pareiškėjos teiginių apie pastato aukščio ir tūrio didinimą Detaliuoju planu. Pareiškėjos teiginius dėl esamo pastato tūrio didinimo Detaliuoju planu paneigia ir Detaliojo plano dokumentai, kuriuose aiškiai užfiksuota, kad pastato tūris nebus didinamas. Tokius teiginius paneigia ir su patikslintu skundu pateikti pareiškėjos skundus nagrinėjusių institucijų (Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos) raštai, pripažįstantys, jog Detaliajame plane pastato tūrio didinimas nėra numatytas. Teigia, jog Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje ir aiškinamajame rašte nurodyta, jog rekonstravus pastatą planuojama įrengti 15-20 apartamentų. Tikslus apartamentų skaičius, negalintis viršyti šių nustatytų ribų, priklausys nuo statytojo UAB „Skigra" architektūrinio sumanymo bei bus numatytas būtent pastato rekonstrukcijos projekte, tai bus padaryta vėlesniame etape, kuriame ir bus teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinami Detaliojo plano sprendiniai. Pažymi, kad teisės aktai nenustato reikalavimo jau detaliajame plane fiksuoti planuojamų įrengti apartamentų skaičiaus, tuo labiau, kad detaliojo planavimo metu tai padaryti praktiškai yra nerealu. Detaliajame plane nurodytas ne fiksuotas apartamentų skaičius, o galimų įrengti apartamentų ribos. Pažymi, kad Detaliajame plane numatyta, jog dalis automobilių saugojimo vietų įrengiama pastato erdvėje (19 vietų), keleiviams išlaipinti numatomos 3 vietos prie gatvės, likusios automobilių stovėjimo vietos, Neringos savivaldybei pritarus, gali būti įrengiamos pastato (duomenys neskelbtini) savininkų lėšomis savivaldybės nurodytoje vietoje pagal rengiamą Juodkrantės gyvenvietės automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo specialųjį planą. Įvertinus, jog kiekvienam poilsio namų apartamentui turi būti įrengiama bent viena automobilių stovėjimo vieta, įrengiamų vietų skaičius bus tikslinamas vėlesnėje stadijoje pastato rekonstrukcijos projekto rengimo metu, apsisprendus dėl įrengiamų apartamentų skaičiaus. Teisės aktai nenustato reikalavimo dar detaliojo plano stadijoje pateikti technologinius ir konstruktyvinius paaiškinimus, kaip šios vietos bus įrengiamos, taip pat ir įrodymus, kad šis sprendinys gali būti ir kaip turi būti realizuojamas. Nurodo, kad Detaliajame plane yra nurodomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, t.y. teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio bei veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir veiklos joje projektus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 32 dalys). Koks teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas privalo būti nustatytas detaliajame plane, nurodyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43 punkte. Nė vienas iš šių privalomų detaliojo plano sprendinių nesuponuoja būtinybės Detaliajame plane aptarti esamo inžinerinio statinio - kiemo aikštelės - panaudojimo. Teigia, jog 1996-09-18 Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 4 p. viešumą užtikrinanti procedūra yra apibrėžiama kaip veiksmai, kuriuos privalo atlikti planavimo organizatorius ir kurie susiję su visuomenės dalyvavimu teritorijų planavimo dokumento projekto rengimo procese, taip pat su visuomenės galimybėmis teikti pasiūlymus dėl planavimo dokumento sprendinių. Tad viešumą užtikrinančias procedūras atlieka būtent planavimo organizatorius, be to, jos susijusios tik su detaliojo plano rengimo bei pasiūlymų teikimo etapais. Atitinkamai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos - kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijos veikla nagrinėjant asmenų skundus dėl planavimo organizatoriaus neatsižvelgimo į pasiūlymus nėra viešumą užtikrinančių procedūrų dalis, be to, tokių procedūrų niekaip neveikia. Pagal Detaliųjų planų taisyklių 27.1.1 punktą planavimo organizatorius apie detaliojo plano rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudojus. Ši informacija taip pat turi būti paskelbiama prie planuojamos teritorijos įrengtame stende. Vadovaujantis šia teisės norma, pareiškėja - kaip kaimyninio sklypo (duomenys neskelbtini) naudotoja apie Detaliojo plano rengimo pradžią, terminą, tikslą (nurodant planuojamo sklypo būdą ir pobūdį, taip pat numatomos pastato rekonstrukcijos esmę), planavimo organizatorių bei viešojo svarstymo procedūras buvo informuota atitinkamai 2006-07-26 ir 2007-05-31 raštais. Ši informacija buvo paskelbta ir vietinėje spaudoje. Tokioje situacijoje, kai pareiškėja gavo aptariamą informaciją apie Detaliojo plano rengimą, nurodoma aplinkybė dėl stendo su atitinkama informacija neįrengimo niekaip nelemia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų bei galimybės dalyvauti Detaliojo plano rengimo ir svarstymo procese. Pastarąją išvadą patvirtina ir tai, kad pareiškėja neneigia, jog turėjo visas galimybes teikti pasiūlymus ir juos teikė. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis kiekvienam suinteresuotam subjektui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisės norma suponuoja, jog teisę kreiptis į teismą turi tik asmuo, kurio konkreti subjektinė teisė ar konkretus įstatymų saugomas to asmens interesas yra pažeistas arba ginčijamas. Pastarąją išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas bei 22 straipsnio 1 dalies normų analizė. Šiuo atveju dėmesys atkreiptinas į tai, kad pareiškėja skunde apskritai nenurodo, kokias konkrečias pareiškėjos subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus jos skundžiamas Detalusis planas pažeidžia. Tuo tarpu iš aukščiau pateiktų atsikirtimų matyti, jog pareiškėjos nurodomi tariami Detaliojo plano neteisėtumo argumentai niekaip neveikia ir negali veikti jokios konkrečios pareiškėjos subjektines teisės ar intereso. Priešingai, iš skundo turinio galima daryti išvadą, jog pareiškėja gina ne savo pačios subjektines teises, o viešąjį interesą, kad nebūtų „sudarkytas urbanistinis ir tūrinis kontekstas visoje Ievos kalno gatvėje" bei nebūtų paliktas galioti tariamai teisės aktams prieštaraujantis Detalusis planas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 56 straipsnį teisė ginti viešąjį interesą pareiškėjai, kaip privačiam fiziniam asmeniui, įstatymais nėra suteikta, todėl jokios pareiškėjos subjektines teisės pažeidimo nesuponuojantis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundo reikalavais nesutinka ir prašo jo netenkinti, nes į pareiškėjos pretenzijas buvo atsižvelgta ir jos padėtis nebus pabloginta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Pareiškėja E. Ž. patikslintu skundu (b.l. 31-36) prašo panaikinti atsakovės Neringos savivaldybės tarybos 2008 05 10 sprendimą Nr. T1-97 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“. Skunde nurodoma, kad Neringos savivaldybės tarybos 2008 05 10 sprendimu patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Juodkrantės gyv., Neringoje, detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams, Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento nuostatoms bei Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentui, teigiama, kad detaliuoju planu numatyta kaimyninio poilsio pastato, esančio Ievos kalno g. 6, Neringoje, rekonstrukcija gali pažeisti pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) gatvės Juodkrantėje gyventojų interesus, bus sudarkytas (duomenys neskelbtini) gatvės urbanistinis ir tūrinis kontekstas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą, tais atvejais, kai skundas grindžiamas tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą. Nors nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei ABTĮ nepateikia viešojo intereso sąvokos, Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo išplėstinė kolegija konstatavo (2008 m. liepos 25 d. nutartis, administracinė byla Nr. A-146-335-08), kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad viešasis interesas, taikant ABTĮ, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11-04; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(13)-1725/2005).

Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. liepos 10 d. įstatymu ratifikavo Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau-Konvencija). Konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta suinteresuotos visuomenės teisė kreiptis į teismus dėl priimtų sprendimų tais aplinkos apsaugos klausimais, kurie konkrečiai nurodyti Konvencijoje. Pagal Konvencijos 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą apibrėžimą suinteresuota visuomenė- tai visuomenė, kuriai daro įtaką ar gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu. Pagal Konvencijos 2 straipsnio 5 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies nuostatas visuomeninės organizacijos, veikiančios pagal nacionalinius įstatymus ir padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, turi teisę kreiptis į administracinė teismą dėl viešojo intereso gynimo (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis) tais aplinkos apsaugos aspektais, kuriuos numato konvencija.

Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji yra nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti kraštotvarkos problemas ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, narė. Ji neturi Ievos kalno gatvės Neringoje gyventojų įgaliojimo ginti jų detaliojo planavimo metu pažeistas subjektines teises, taip pat nėra priskirtina įstatymu nustatytai asmenų grupei, turinčiai teisę įstatymo numatytais atvejais kreiptis į teismą ginant tai, kas objektyviai reikšminga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais. Pareiškėjos nurodyti detaliojo teritorijos planavimo metu galimai padaryti pažeidimai gali būti pripažinti pagrindu panaikinti skundžiamą administracinį aktą tik tuo atveju, kai bus nustatyti konkretūs teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie gali būti siejami būtent su pareiškėjos gyvenimo sąlygų pakeitimu, jas pabloginant. Pareiškėjos subjektyvus suvokimas apie jos interesų pažeidimą, net nustačius padarytus procedūrinius pažeidimus, negali būti pripažintas pakankamu pagrindu tenkinti jos reikalavimą.

Nustatyta, jog teritorijos (duomenys neskelbtini), Juodkrantės gyv., Neringoje, detaliojo planavimo metu buvo remiamasi VĮ Registrų centras (b.l. 92,93) duomenimis. Viešo registro duomenys laikytini teisingais ir išsamiais, kol įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiant nedidinti rekonstruojamo pastato tūrio ir aukščio, buvo atlikti esamo pastato aukščio matavimai, kuriuos atliko UAB (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja tvirtina, jog rekonstravus pastatą bus padidintas jo tūris ir aukštis, konkrečių skaičiavimų, patvirtinančių tokią jos nurodytą aplinkybę, teismui nepateikė. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad rekonstruojant pastatą jo užstatymo plotas ir esamas tūris nedidinamas, pažymima, kad rekonstruojamo pastato tūrinis sprendimas bus tikslinamas rengiant pastato techninį projektą. Skunde tvirtinama, kad detaliojo plano sprendiniais nėra išspręstas automobilių parkavimo klausimas, tvirtinama, kad detaliojo plano rengėjai nenurodė, kokiu būdu gali būti realizuotas utopinis architektūrinis sumanymas automobilius parkuoti pastato viduje. Iš detaliojo aiškinamojo rašto matyti, jog detaliojo plano sprendiniuose yra numatytas automobilių parkavimas pastato erdvėje. Kadangi detaliojo plano sprendiniai, susiję su automobilių parkavimu yra ne detaliojo planavimo, o statinio projektavimo dalyku, klausimai, susiję su automobilių parkavimu, derinami ir tikslinami su projektavimo sąlygų sąvado, techninio projekto rengimo ir derinimo su institucijomis, išduodančiomis sąlygas tokiam projektui, stadijose. Kadangi nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad yra numatoma nauja pastato statyba, skundo argumentas, kad pradėjus pastato rekonstrukciją pastatas bus nugriautas ir statomas naujas statinys, kurio statybos detalusis planas nenumato, laikytinas nepagrįstu.

Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Planavimo organizatoriaus motyvuotas atsakymas raštu gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos atsakymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui (LR teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Nurodytu teisiniu reglamentavimu yra nustatoma privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tuo atveju, jei įstatymas numato privalomą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką, teismas gali nagrinėti ginčą iš esmės tik tuo atveju, jei pareiškėjas pasinaudojo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir su priimtu sprendimu nesutinka.

Byloje esantis 2007 08 10 raštas (b.l. 76,77) patvirtina, kad Neringos savivaldybės administracija Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjo pareiškėjos pareiškimus dėl rengiamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Juodkrantėje, detaliojo plano.

Pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad skundas dėl Neringos savivaldybės administracijos 2007 08 10 rašto (4.17)V15-1970 2007 09 11 buvo gautas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje. Byloje esančiame Valstybinės sugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte (b.l. 18,19) nurodoma, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informavo, kad gautas skundas buvo perduotas nagrinėti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. Skunde pareiškėja nurodo, kad atsakymo iš Klaipėdos apkrities viršininko administracijos negavo. Kadangi nustatyta, jog negavusi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atsakymo į skundą, pareiškėja nesikreipė į teismą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, jog nurodytu būdu atsakovė Neringos savivaldybės taryba pažeidė teritorijų planavimo viešumą principą.

Kadangi pareiškėja neįrodė, jog teritorijų planavimo proceso metu buvo pažeisti aukštenės galios teisės aktai, kurių pažeidimas sietinas su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis ar įstatymo saugomais interesais, skundo argumentai laikytini nepagrįstais, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Eglė KiaurakytėAlona RomanovienėAušrelė Mažrimienė