Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje dėl atsisakymo priimti ieškinį atsakovams KB „(duomenys neskelbtini)“, V. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

III. Atskirojo skundo argumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Plungės rajono apylinkės teismui teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Pažymėtina, kad pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys paduodamas atitinkamam teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (LR CPK 29 str.), išskyrus kai yra kitos įstatyme numatytos aplinkybės dėl ko ieškinys paduodamas ne pagal bendrąjį teismingumą (sutartis teismingumas, išimtinis teismingumas, teismingumas ieškovo pasirinkimu ir t.t.). CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodytas vienas iš tokių atvejų, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys, remdamosi sutarties laisvės principu, sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, t. y. lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Šiuo atveju reikšminga yra ne aplinkybė, kurioje vietoje ar kuriose vietose šalys vykdo atskiras sutartines prievoles, o esminę reikšmę turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1109/2009, 2013 m. liepos 5 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-560/2013). Aiškinant CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą formuluotę „sutarties įvykdymo vieta“, būtina atsižvelgti į tai, kaip šią prievolių teisės kategoriją apibrėžia civiliniai įstatymai. CK 6.52 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolės esmė. Kaip minėta, esminę reikšmę, vertinant, ar šalys buvo susitarusios dėl sutarties įvykdymo vietos, turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta. Įvertinęs ieškinio turinį, ieškinio reikalavimų pobūdį bei kitus su ieškiniu pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek 2016-09-13 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. T20160913, tiek parduodamos prekės, t. y. ratinio traktoriaus „Case IH MX270“ priėmimo-perdavimo aktas Nr. 09/2016, tiek ir prievolės užtikrinimui 2016-09-19 išduotas neprotestuotinas vekselis buvo surašyti (duomenys neskelbtini). Iš 2016-09-19 priėmimo-perdavimo akto Nr. 09/2016 matyti, jog ratinis traktorius „Case IH MX270“ buvo perduotas atsakovei KB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, jog prievolės įvykdymo užtikrinimui, atsakovė KB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-19 išdavė neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, jog vekselio išdavimo vieta „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat šiame vekselyje numatyta mokėjimo vieta, t. y. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju teismas sprendžia, jog esminę reikšmę sutarties įvykdymui turi sutarties dalyko, t.y. ratinio traktoriaus „Case IH MX270“ perdavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog nors Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. T20160913 ir nenurodyta įvykdymo vieta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ratinis traktorius pagal priėmimo perdavimo aktą buvo perduotas (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, jog teismingumas šioje byloje nustatytinas pagal CPK 30 str. 9 d. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šie duomenys yra pakankami nustatyti, jog šalys susitarė dėl sutarties įvykdymo vietos, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutarties įvykdymo vieta nėra nurodyta. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti skolą solidariai iš atsakovų V. P. ir KB „(duomenys neskelbtini)“. Iš Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. T20160913 matyti, jog sutarties šalys yra ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei atsakovė KB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju atsakovas V. P. nėra šios sutarties šalis. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė reikalavimą priteisti skolą iš atsakovo V. P. kildina iš 2016-09-19 neprotestuotino vekselio, kurio apmokėjimą atsakovas užtikrino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vekselis yra vienašalis sandoris, kuris sukelia tam tikras pasekmes ir prievolinius santykius. Prievolė yra teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų prievolę (CK 6. 1 straipsnis). Pagal 2016-09-19 išduotą vekselį, atsakovui V. P. atsirado pareiga sumokėti ieškovei vekselyje nurodytą pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju vekselis išduotas (duomenys neskelbtini), o mokėjimo vieta taip pat numatyta (duomenys neskelbtini). Taigi, darytina išvada, jog nurodyti duomenys yra pakankami nustatyti, jog šalys sudarė sandorį, kuriame nurodyta jo įvykdymo vieta, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad vekselis yra vertinamas tik kaip vienas iš rašytinių įrodymų byloje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto ieškinys dėl skolos priteisimo jo pasirinkimu gali būti paduotas pagal CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę, t. y. pagal sutarties įvykdymo vietą.Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo, kuriam byla teisminga, prerogatyva (CPK 137 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina atskirojo skundo dalies, kuria prašoma ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, ir šį klausimą perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017-05-22 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.