Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis advokatu Kauno valstybinės garantuojamos teisinės tarnybos skyriuje, anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 226 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. pasinaudodamas savo kaip valstybės advokato - įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka neįvardintam Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui, tyčia, šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau - Įstatymas) 5 str. 3 p. ir 6 p. įtvirtintus advokatų veiklos teisėtumo bei nepriekaištingo elgesio principus, taip pat šio Įstatymo 39 str. 1 d. 1 ir 2 p. reikalavimą sąžiningai atlikti savo pareigas, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, sulaužydamas savo duotą priesaiką būti ištikimu Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, taip pat grubiai pažeisdamas su Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2005-11-22 sudarytą Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. NB-08, ir 2014-05-06 pasirašytą šios sutarties Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. NB-08 pakeitimą Nr. NB-08, kurios 2.2.1. punkte yra numatyta, kad advokatas turi pareigą teikti tik antrinę teisiną pagalbą ir neteikti teisinių paslaugų asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą, jokia forma neimti atlygio iš asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba, 2014-08-22 apie 8.30 -9.00 val., būdamas savo darbo vietoje - Kauno Antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros patalpose, kabinete (duomenys neskelbtini), neturėdamas jokių įgaliojimų atstovauti, ginti ar teikti teisines paslaugas L. G. ir jos sutuoktiniui Ž. G., kuris 2014-08-21 buvo laikinai sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų pagal jam išduotą Europos arešto orderį, reikalavo ir provokavo L. G., veikiančią Ž. G. interesais, duoti jam neįvardintos sumos kyšį, kurį apibūdino kaip „dovanėlę prokurorui“, po ko susitarė iš jos priimti 1000 Lt kyšį ir jį kabinete tuoj po to tiesiogiai iš L. G. priėmė, pažadėdamas paveikti prokurorą, teisėtai ar neteisėtai veikti taip, kad pastarasis nesikreiptų į Kauno apylinkės teismą dėl Ž. G. suėmimo.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, to paties susitikimo metu įvykusio jo darbo vietoje, priėmęs iš L. G. 1000 Lt, reikalavo ir provokavo L. G. papildomo 1000 Lt kyšio už jo pasinaudojimą tarnyba, įgaliojimais ar pažintimis, kurį tiesiogiai susitarė priimti po to, kai bus išspręstas Ž. G. suėmimo klausimas.

Tęsdamas savo nusikalstamą susitarimą, 2014-08-22 12.54 val. paskambino L. G. ir pokalbio metu pareikalavimo nedelsiant su juo susitikti tuo pačiu klausimu, siekdamas išjos priimti likusią sutartą kyšio dalį, t. y. 1000 Lt.

Tęsdamas savo nusikalstamą susitarimą, 2014-08-22 laikotarpyje nuo 14.23 iki 14.32 val., būdamas savo darbo vietoje, susitikimo su L. G., atliekančia nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, veikiančią pagal 2014-08-22 Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro V. A. priimtą nutarimą, metu, tiesiogiai iš jos priėmė likusią sutartą kyšio dalį-1000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

2014-08-25 Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Jurgos Vasiliauskienės priimta nutartimi patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro V. A. 2014-08-22 nutarimas leisti L. G. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus teisėtumą (b.l. 59-60, t. 1).

2014-08-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokole yra užfiksuota, kad L. G., gim. (duomenys neskelbtini), savo iniciatyva pateikė šiuos daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 (vieną) A4 formato lapą su jo abiejose pusėse esančiais ranka padarytais įrašais, kurių tarpe yra ir įrašas - K. V. (duomenys neskelbtini), pareikšdama, kad „Tai yra lapas, kuriame aš 2014-08-22 radusi internete užsirašiau Kauno advokatų, tame tarpe ir V. K., kontaktus (telefono numerius)“(b.l. 80-81, t. 1).

- L. G. priklausantis 1 (vienas) A4 formato lapas su jo abiejose pusėse esančiais ranka padarytais įrašais, kurių tarpe yra ir įrašas - K. V. (duomenys neskelbtini). Vienoje lapo pusėje, t. y. jo viršutinėje dalyje yra ranka juodos spalvos dažančia medžiaga (šratinuku) stulpeliu pasirašyta ir parašyta: pirma yra pasirašyta (trys parašai), o po to yra įrašai - Kęstučio g. / link Dauk. / Mickevič. / Spaustuvininkų g. ! / po dešine /3 a. pašt. Šio lapo tos pačios pusės apatinėje kairėje dalyje yra analogišku būdu ir pakankamai simetrišku stulpeliu parašyta: K. V. (duomenys neskelbtini) / K. V. (duomenys neskelbtini) (įrašas apibrauktas - pstb.) / M. V. (duomenys neskelbtini) / S. E. (duomenys neskelbtini) / S. E. (duomenys neskelbtini) / G. V. (duomenys neskelbtini) / F. (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini). Pačioje lapo kairės pusės apačioje yra analogiškai parašyta - (duomenys neskelbtini) Senelis. Šios lapo pusės dešinėje analogiškai ir stulpeliu su didesniais tarpais yra parašyta: (duomenys neskelbtini) SST / A. B. (įrašas apibrauktas - pstb.) Advokatas / (duomenys neskelbtini) D.. Kitoje lapo pusėje analogišku būdu ir nesimetrišku stulpeliu yra parašyta: (duomenys neskelbtini) V. / Kauno raj. policijos kom. / P. / (duomenys neskelbtini) / B. 306 / (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įrašai iš dalies apibraukti - pstb.) (b.l 82- 97, t. 1).

2005-11-22 Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartimi Nr. NB-08, ir 2014-

2014-09-02 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - Tarnyba) 1. e. direktoriaus p. D. J. raštu Nr. 0-2-(1.5)-3281 „Dėl informacijos (dokumentų) pateikimo), kuriame yra nurodyta, kad dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), į Tarnybą niekas nesikreipė (b.l. 141 , t. 1).

2014-08-26 Kauno apskrities VPK Kauno r. PK1, e. viršininko p. A. C. raštu Nr. 20-65-S-2909 „Dėl informacijos pateikimo", kuriame yra nurodyta, kad 2014-08-21 apie 12.30 vai., Kauno oro uosto filiale buvo sulaikytas Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini) kurio atžvilgiu Vokietijos Federacinės Respublikos yra išduotas Europos arešto orderis ir paskelbta tarptautinė paieška. Ž. G. buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK, kur buvo surašytas laikino sulaikymo protokolas ir Ž. G. uždarytas į Kauno apskrities VPK areštinę. 2014-08-22 Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu Ž. G. buvo paleistas, jam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir registravimasis policijos įstaigoje. Visa surinkta medžiaga 2014-08-22 perduota į Kauno apylinkės prokuratūrą (b.l. 44, t. 1).

Nors ištyrus byloje surinktus įrodymus matyti, kad kaltinamasis V. K. nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu neprisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nurodė, kad dėl jokio neteisėto poveikio su L. G. ar kuo nors kitu nesitarė ir jo niekam neketino daryti, o pačią bylą įvertino kaip prieš jį surengtą provokaciją, jis iš esmės neneigė nustatytų faktinių aplinkybių, tik jas vertino ne kaip nusikaltimą, kaltinime aprašytą kaip prekyba poveikiu, o tik kaip sutarties, sudarytos su Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pažeidimą, nes suteikė teisinę pagalbą Ž. G. per jo sutuoktinę už atlygį. Tačiau teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sprendžia, kad įrodymais nustatyti faktai bei aplinkybės rodo, kad kaltinamojo veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 226 str. 2 d., požymius.

Pažymėtina, kad tai, ar duodamas minėto straipsnio dispozicijoje nurodytą pažadą paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį kaltininkas jau gavo kyšį, ar tik pažadėjo ar susitarė jį priimti, veikos kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnio 2 dalį jokios reikšmės neturi. Nagrinėjamu atveju ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. K. pažadėjo L. G. pasinaudodamas savo, kaip advokato, įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka prokurorui paveikti prokurorą, turėsiantį spręsti dėl jos sulaikytam sutuoktiniui Ž. G. taikytinos kardomosios priemonės, kad šis nesikreiptų į teismą dėl kardomosios priemonės suėmimo Ž. G. skyrimo. Už minėto pažado vykdymą, kaip nustatyta V. K. reikalavo iš L. G. ir provokavo ją duoti kyšį tiek L. G. neįvardinto prokuroro, tiek ir savo naudai, bei ji priėmė. Pirmą dalį sumos – 1000 litų, kurią įvardino kaip „dovanėlę prokurorui“, taip L. G. duodamas suprasti, kad ši suma reikalinga prokurorui paveikti, priėmė 2014-08-22 ryte, apie 8.30 - 9.00 val. savo darbo kabinete, kitą dalį - taip pat 1000 litų savo naudai priėmė tą pačią dieną, po pietų, apie 14.23 -14.32 val., taip pat savo darbo kabinete. Tai, kad pirmoji pinigų suma – 1000 litų, įvardinta kaip „dovanėlė prokurorui“, nebuvo perduota prokurorui, V. K. veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi. Kaltininko veiksmų kvalifikavimui pagal šį baudžiamąjį įstatymą neturi reikšmės net ir tai, kam konkrečiai reikalaujamus pinigus V. K. ketino skirti ir ar iš viso jis ketino tai padaryti, kadangi šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už reikalaujamą ir provokuojamą duoti arba duotą kyšį pažada kyšio davėjui jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba valstybės tarnautoją arba jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų. Tai, kokiomis priemonėmis ir būdais kaltininkas įgyvendina savo pažadą – ar skiria gautus pinigus pažado įgyvendinimui, ar pasilieka sau, ar apskritai perduota juos su tuo visiškai nesusijusiems asmenims ar organizacijoms, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju V. K. veikos kvalifikacijai yra reikšminga tik pats reikalavimas ir (ar) provokavimas duoti kyšį ir (ar) tokio kyšio priėmimas už tai pažadant paveikti prokurorą, kad šis teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, kas ir yra nustatyta bei įrodyta šioje baudžiamojoje byloje liudytojų parodymais bei kitais rašytiniais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Iš liudytojų M. K., Ž. B. parodymų matyti, kad 2014-08-22 ryte jau buvo žinoma, kad prokuroras M. K. nesikreips dėl Ž. G. suėmimo, nes iš Generalinės prokuratūros buvo gautas atitinkamas nurodymas, apie ką prokuroras telefonu pasakė tiek policijos pareigūnui Ž. B., kuriam policijos komisariate pagal kompetenciją buvo pavesta tvarkyti Ž. G. sulaikymo ir jo paleidimo iš sulaikymo klausimą, tiek kaltinamajam advokatui V. K., kaip užfiksuota byloje, pastarojo skambutis buvo 8.43 val. (tuo metu, kai pas jį kabinete buvo ir liudytoja L. G.). Taigi, iš tokių nustatytų duomenų matyti, kad V. K. tuo metu jau tikrai ir iš anksto žinojo, kad dėl Ž. G. suėmimo nebus kreipiamasi, o jis bus artimiausiomis valandomis paleistas, tačiau to L. G. nepasakė, o susiklėsčiusia situacija pasinaudojo tam, kad išprovokuoti ir pareikalauti iš L. G. kyšio – 1000 litų kaip atlygio prokurorui, nors tuo metu jau žinojo, kad jokio poveikio ir nereikia, nes prokuroras ir taip nesikreips dėl suėmimo, ir 1000 litų kaip atlygio sau už tai, kad įtakos prokurorą, nors tuo metu jau žinojo, kad nieko nereikės įtakoti ir to vėliau nedarė. Tai įrodo, kad V. K. tyčia neatskleidė L. G. jam jau žinomos informacijos apie Ž. G. sulaikymą ir jo planuojamą paleidimą, nors kaip advokatas ir privalėjo jai pranešti visas reikšmingas ir šiuo atveju esmines aplinkybes. Ta liudytojos nurodyta aplinkybė, kad pats kaltinamasis savo iniciatyva liudytojai nurodė prokurorą, į kurio pozicijos įtakojimą ir turėjo būti skirti kyšio pinigai, be kita ko, lygios dalies pareikalavo ir sau, taip pat, kad tariantis dėl pirmojo 1000 litų nebuvo net kalbos apie tai, kad jie bus skirti pačiam V. K., vienareikšmiai įrodo, kad apie jokį teisinių paslaugų suteikimą, galimą teikimą ateityje dėl to surašant ir atitinkamą prašymą, nebuvo ir kalbos, kas paneigia kaltinamojo versiją apie tai, kad jis tik suteikė teisinę paslaugą, o paimti pinigai yra tik jo gautas atlygis, nors ir pažeidžiant susitarimo su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nuostatas, už minėtas teisines paslaugas.

Iš to seka, kad, kad visus pinigus (viso 2000 litų) V. K. iš L. G. pareikalavo ir išprovokavo ją jam juos duoti bei juos priėmė tik savo naudai. Tačiau, kaip minėta, veikos kvalifikavimui tai jokios reikšmės neturi, ar pinigai iš tikrųjų turėjo būti kam nors perduoti, buvo perduoti, ar kaltinamasis iš viso tai ketino daryti. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad kaltinamasis pasinaudojo susidariusia situacija, kai jis 2014-08-22 8.43 val. telefonu sužinojo telefonu iš prokuroro, kad jis nesikreips dėl suėmimo, kad iš tuo metu pas jį kabinete esančios L. G., tuo metu dar nieko nežinančios apie Ž. G. paleidimą, pareikalauti ir išprovokuoti duoti ją kyšį. Kaip nustatyta, liudytoja L. G. tik jau po to, kai išėjo iš advokato 2014-08-22 ryte, iš policijos pareigūno Ž. B. sužinojo, kad jos sutuoktinis bus paleidžiamas ir, kad tai jau buvo žinoma iš anksčiau. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo Ž. B. parodymai apie tai, kad jis apie Ž. G. paleidimą ir apie tai, kad prokuroras nesikreips dėl suėmimo sužinojo tos dienos ryte atvykęs į darbą ir apie tai pasakė telefonu L. G., kuri tuo metu buvo išėjusi iš advokato, skambino iš gatvės, prie Soboro. Tokie nustatyti duomenys tik patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, kad susidariusioje situacijoje jis, pasinaudodamas pas jį besikreipusios L. G. nežinojimu tikrosios situacijos, užuominomis apie „dovanėlę prokurorui“, apie „prokuroro mintį“, kad „gali būti paleistas“, reikalavo iš jos bei provokavo ją duoti kyšį, kadangi provokavimu duoti kyšį pripažįstami būtent tokie veiksmai, kai asmuo kyšio atvirai nereikalauja, tačiau savo elgesiu sudaro tokią situaciją, kad kitas asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus, priverstas duoti kyšį.

Šiuo atveju kaltinamasis būtent nutylėdamas jau minėtą reikšmingą ir tik jam žinomą informaciją, tuo duodamas suprasti, kad L. G. sutuoktinis vis dar gali būti suimtas, provokavo ją duoti kyšį, o nurodydamas bei užsimindamas jai apie jo galimą paleidimą, dovanėlės būtinybę, atvirai ir aiškiai iš jos to reikalavo.

Teismas taip pat pažymi, kad išsamius liudytojos L. G. parodymus, kuriuose jis mulkiai išdėstė visas aplinkybes, tiksliai patvirtina tiek kratos protokolai, iš kurių matyti, kad pas kaltinamąjį buvo rasti tiek per abu kartus jos duoti pinigai. Pažymėtina, kad buvo rasti būtent tokio nominalo banknotai, kuriuos liudytoja buvo nurodžiusi davusi pirmo apsilankymo pas advokatą metu, taip pat buvo rasti ir 1000 litų, kurie buvo iš anksto pažymėti ir liudytojai perduoti pareigūnų pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Kratos metu pas advokatą šiukšlių dėžėje buvo rastas ir iš L. G. užrašų knygelės išplėštas lapelis, į kurį ji, kaip parodė, buvo įdėjusi advokatui atneštą 1000 litų.

Liudytojos nuoseklius parodymus apie advokatui V. K. perduotą kyšį patvirtina ir duomenys, gauti L. G. atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Techninėmis priemonėmis šio veiksmo atlikimo metu užfiksuotas jos tarpusavio pokalbis su V. K., kurio turinys akivaizdžiai įrodo kyšio už neteisėtą poveikį reikalavimą ir jo priėmimą ne tik antrojo 1000 litų, bet ir patvirtina liudytojos nurodytas aplinkybes apie tai, kaip ji buvo provokuojama ir iš jos reikalaujama bei paimamas pirmasis 1000 litų. Kaip matyti užfiksuoto pokalbio (b.l. 51-55, 1 t.), jo metu kaltinamasis patvirtina liudytojai, kad jos duotas 1000 litų padėjo („nu ar nematai, kad padėjo?“), tai patvirtindamas dar linkteli galvą, pasiūlo ir pačiai liudytojai dėl to nuspręsti. Po to ir žodžiu („tiek pat“) ir veiksmu (linkteli galvą) parodo liudytojai, kad ir jam reikalinga duoti 1000 litų, bei patikslina, kad tai „už palakstymą“. Tiek liudytojos L. G., tiek ir liudytojų M. K., Ž. B. parodymus apie pokalbius telefonu, jų laiką bei skaičių su advokatu patvirtina ir byloje ištirti įrodymai apie telefono ir buvusius tarpusavio ryšius. Jie patvirtina V. K. ir L. G. bei V. K. bei M. K. naudotų abonentų buvusius tarpusavio sujungimus, apie ką liudytojai nurodė savo parodymuose.

Taigi, ištirti įrodymai ir jų viseto analizė neabejotinai paneigia kaltinamojo versiją bei jai pagrįsti duotus parodymus apie tai, kad jis jokio kyšio neėmė, jo nereikalavo iš L. G. ir neprovokavo jos jo duoti, nieko nežadėjo neteisėtai paveikti, o tik suteikė teisines paslaugas ir už tai paėmė atlygi, kuo pažeidė sutarties, sudarytos su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nuostatas. Pagal byloje išnagrinėtas aplinkybes ir ištirtus įrodymus nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad L. G., manydama, jog pinigus advokatui V. K. duoda kaip kyšį, neteisingai suprato pastarojo pažado esmę. Nusikalstamą V. K. ketinimų pobūdį patvirtina ir tai, kad pats kaltinamasis iš viso negalėjo paaiškinti jo užfiksuoto pokalbio, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, metu pasakytų teiginių („taip“, kuriuo atsakė į L. G. klausimą „tiek pat?“, „už palakstymą“,), veiksmų (galvos linktelėjimo patvirtinant pasakymą „tiek pat“) esmės, kas aiškiai rodo, kad ir pats kaltinamasis suvokia, kad šios aplinkybės parodo jo veiksmų nusikalstamą pobūdį.

Nepagrįsta kaltinamojo keliama ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos provokacijos versija. Iškeltos versijos kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra išskyręs taisykles, kuriomis būtina vadovautis sprendžiant, ar taikant nusikalstamos veikos modelį bei panašius specialius tyrimo veiksmus nebuvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama teisė į teisingą procesą išprovokuojant patrauktą baudžiamojon atsakomybėn asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Pirma, tokie veiksmai kaip nusikalstamos veikos imitacijos modelis gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą – iš esmės tokia išvada daryta visose anksčiau nurodytose Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose. Antra, privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus (motyvai bylose Milinienė prieš Lietuvą, Sequeira prieš Portugaliją). Teisėsaugos įstaigų pareigūnai negali veikti kaip privatūs asmenys (sprendimas Ramanauskas prieš Lietuvą byloje); privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima(sprendimas byloje Vanyan prieš Rusiją). Trečia, išvada apie provokaciją gali būti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis (sprendimas byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją); taip pat ir tada, kai valstybės pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, susisiekia ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo neįtariamus tarpininkus(sprendimas byloje Pyrgiotakis prieš Graikiją). Ketvirta, nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami); tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu ištyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą; tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir c) kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį (sprendimai bylose Ramanauskas prieš Lietuvą, Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę). Penkta, nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažįstami neleistinais; kaltinamojo prisipažinimas provokacijos fakto bei jo padarinių nepaneigia, prisipažinimas tokioje situacijoje nėra tinkamas įrodymas kaltinamojo kaltei pagrįsti (sprendimai bylose Ramanauskas prieš Lietuvą, Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Khudobin prieš Rusiją, Pyrgiotakis prieš Graikiją). Šešta, pageidautina, kad neviešo pobūdžio veiksmų atlikimas būtų kontroliuojamas teismo, nors prokuroro kontrolė savaime Konvencijos pažeidimo nereiškia(sprendimai bylose Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Milinienė prieš Lietuvą) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmąjį kartą L. G. V. K. 1000 litų perdavė dar tuomet kai jokia nusikalstama veika nebuvo imituojama, todėl akivaizdu, kad nusikalstama veika tiek prasidėjo, tiek ir tęsėsi bei pasibaigė be jokios teisėsaugos pareigūnų valios. Apie šią nusikalstamą veiką L. G. nedelsiant pranešė ikiteisminio tyrimo institucijai – Specialiųjų tyrimų tarnybai, kur ir buvo iškart pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nors veikos kvalifikavimui kaip baigto nusikaltimo pakako ir V. K. veiksmų, kuriuos jis atliko L. G. pirmą kartą perduodant jam 1000 litų, kaip matyti iš ištirtų įrodymų, jis savo nusikalstamus veiksmus tęsė toliau, tai yra reikalavo iš L. G. dar kartą atvykti pas jį ir perduoti dar 1000 litų (skambino telefonu L. G. Specialiųjų tyrimų tarnyboje duodant parodymus b.l. 1-2 l., t. 1), kurių buvo pareikalavęs dar pirmo susitikimo metu. Taigi, tokioje situacijoje, ikiteisminio tyrimo institucija turėjo pakankamai akivaizdžių duomenų apie jau pradėtą ir toliau tęsiamą V. K. nusikalstamą veiką, todėl atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus V. K. atžvilgiu šioje byloje jis buvo ne provokuojamas daryti kokį nors naują nusikaltimą, o buvo tiesiog prisijungta prie jo jau tos pačios dienos (2014-08-22) ryte pradėtos ir tebsitęsiančios veikos, apie kurią jiems ir pranešė L. G., kuri ir vykdė pareigūnų užduoti atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tai yra perdavė V. K. jo reikalaujamą dar vieną 1000 litų. Pats Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas (b.l. 51, 1 t.), jame fiksuotas pokalbio turinys taip pat patvirtina, kad V. K. nebuvo provokuojamas atlikti nusikalstamus veiksmus. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad vien tik garso ir vaizdo įraše užfiksuotus pasakymus negalima vertinti atskirai nuo viso konteksto, tai reiškia, kad jie nagrinėjamu atveju vertintini kartu su kitais įrodymais (liudytojų parodymais, kratų metu surinktais įrodymais irk t.). Tik tuomet matyti tikroji tokių pokalbių, pasakymų prasmė bei reikšmė, kuri taip pat atskleidžia, jog tai buvo tik jau anksčiau prasidėjusios nusikalstamos veikos tęsinys, kurio metu kaltinamasis ketino užbaigti savo visą nusikalstamą sumanymą, tai yra paimti ir antrą 1000 litų. Tai reiškia, kad ši nusikalstama veika ne tik, kad buvo pradėta be teisėsaugos institucijų ir jos nurodymu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančio asmens įsikišimo, bet ir tęsėsi ir būtų buvusi baigta visiškai net ir tokiu atveju, jeigu nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai nebūtų buvę atliekami, tai yra veika būtų buvusi baigta (padaryta) ir be tokių veiksmų atlikimo. Tuo tarpu provokavimas gali būti konstatuotas tik tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi padaryta be nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyvių įsikišimo“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-2-2009).

Taigi, darytina išvada, kad šioje byloje nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai prieš V. K. buvo pradėti ir atlikti pagrįstai ir teisėtai, nes jie atitinka visus aukščiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus kriterijus tokių veiksmų teisėtumui įvertinti. Šio procesinio veiksmo teisėtumas nagrinėjamu atveju dar ikiteisminio tyrimo metu buvo patvirtintas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo. Todėl teismas sprendžia, kad visi nusikalstamos veikos imitavimo metu surinkti duomenys yra gauti leistinais ir teisėtais būdais, nenustatyta jokių jų rinkimo tvarkos ar procedūrinių pažeidimų, todėl nėra jokių kliūčių teismui jais vadovautis ir pripažinti tai įrodymais.

Tačiau teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti advokato V. K. neblaivumo veikos padarymo metu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi nenustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad ta aplinkybė iš tikrųjų turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl ši aplinkybė nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, be to, šalintina ir iš kaltinimo, nes pati savaime jokios reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

Kaip kvalifikavimui jokios reikšmės neturinti iš kaltinimo šalintina ir ta aplinkybė, kad tai buvo neįvardintos prokuratūros prokuroras (šalintinas teiginys „neįvardintos prokuratūros“), kurį buvo žadama paveikti. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, veikos baigtumui, jos kvalifikacijai reikšmės visiškai neturi, ar kaltininkas ketino ką nors paveikti ir ar iš viso jis ketino tai padaryt. Svarbu yra tik tai, kad kaltininkas už reikalaujamą ir provokuojamą duoti arba duotą kyšį pažada kyšio davėjui pažada jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba valstybės tarnautoją arba jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų. Šiuo atveju nuorodos tik į tai, kad žadama buvo paveikti paprasčiausiai tik prokurorą visiškai pakanka, kadangi būtent prokuroras turi kompetenciją nuspręsti kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar nesikreipti, dėl ko nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, ir buvo žadama jį atitinkamai įtakoti (paveikti).

Taigi, ištirtų įrodymų visiškai pakanka V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

V. K. padarė vieną nusikalstamą veiką (apysunkį tyčinį nusikaltimą), jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau neteistas, yra dirbantis, todėl teismas sprendžia, kad pirmą kartą teisiamas V. K. nėra linkęs nusikalsti ar kitokius teisės pažeidimus sistemingai darantis asmuo, todėl jam yra įstatyme nustatytas pagrindas paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nustatant bausmės dydį taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad V. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia iš BK 226 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – bauda. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei BK 47 str. 3 d. 3 p. numatytos baudos už apysunkius nusikaltimus dydžio vidurkis.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas V. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-08-22 iki 2014-08-23.

V. K. nusikalstamos veikos rezultate iš L. G. pirmo pinigų paėmimo metu gauti pinigai (1000 litų), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 d.). Kiti pinigai (1000 litų, panaudoti atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Byloje esantys daiktiniai įrodymai – trys skaitmeniniai kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, fotonuotraukomis, saugom baudžiamojoje byloje atskirame pakete, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Specialiųjų tyrimų tarnybai (BPK 94 str. 1 d. 3 ir 4 p.), kiti daiktai (užrašų knygelė, darbo kalendorius, išplėštas lapas, A4 formato lapas) sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai.

Byloje 2014-09-30 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3351 (b.l. 73, t. 2). kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė I.Sabaitienė teikia antrinę teisinę pagalbą įtariamajam V. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2014-09-30 dienos sudaro 440 litų/127,43 EUR.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto V. K. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-252-478-2014, Nr. 1A-336-319-2014).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 198 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 str. 2 d. ir paskirti jam 140 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (18200 litų) baudą.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014-08-22 iki 2014-08-23, kai jis buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi neatlikta bausmė pagal šį nuosprendį yra 138 MGL (17940 litų/5195 EUR) bauda.

Išaiškinti V. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamos veikos metu V. K. gautus 1000 litų, laikomus Specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje, konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.). Kitus pinigus (1000 litų), panaudotus atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus), laikomus Specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Byloje esančius daiktinius įrodymus – tris skaitmeninius kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, fotonuotraukomis, saugomus baudžiamojoje byloje atskirame pakete, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Specialiųjų tyrimų tarnybai (BPK 94 str. 1 d. 3 ir 4 p.), kitus daiktus (užrašų knygelė, darbo kalendorius, išplėštas lapas, A4 formato lapas), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.