Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-10-14 · Civilinė byla Nr. 2-32321-996/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-14
Bylos Nr.
2-32321-996/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25596-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas
K. T.
Atsakovas
sodininkų bendrijos „Alka“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-32321-996/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25596-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.10; 1.3.5.3.11; 1.3.5.7; 3.2.6.1; 3.4.1.7(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Kristinai Gudonienei,

dalyvaujant ieškovui K. T., ieškovo K. T. atstovui advokatui E. D., atsakovo sodininkų bendrijos „Alka“ atstovams advokatui G. V., sodininkų bendrijos „Alka“ valdybos pirmininkui A. J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Alka“ dėl kompensacijos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 87–89), prašydamas priteisti jam iš sodininkų bendrijos „Alka“ (toliau – atsakovas, darbdavys, bendrija) 2 354,80 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 680,77 Eur delspinigių, 5 % dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad nuo 2002-06-12 jis ėjo bendrijos valdybos pirmininko pareigas, o 2015-07-22 buvo atleistas iš darbo. Nurodė, kad atsakovas jam išmokėjo tik dalį kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, kompensacija buvo išmokėta tik už tris paskutiniuosius jo darbo metus, tačiau, jo teigimu, atsakovas dar turėjo jam išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas nuo 2002-06-12 iki 2012-06-12, t. y. dar už 10 metų, kas, jo skaičiavimais, sudaro 2 354,80 Eur sumą. Pažymėjo, kad siekdamas ikiteismine tvarka ir taikiu būdu išspręsti ginčą 2016-05-05 rašytine pretenzija kreipėsi į dabartinį atsakovo valdybos pirmininką, tačiau jokio konkretaus ginčo sprendimo atsakovas nesiūlė, kompensacijos neišmokėjo. Kartu nurodė, kad atsakovas turėjo su juo pilnai atsiskaityti 2015-07-22, tačiau to nepadaręs turi jam sumokėti delspinigius.

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad bendrijos valdybos pirmininku buvo įregistruotas teisėtai; eidamas pareigas bendrijoje įvedė tvarką, ėmė mokėti mokesčius, suorganizavo kelių išasfaltavimą, dirbo sąžiningai ir dorai; 2014 m. jis prašėsi atleidžiamas iš pareigų, nes norėjo dirbti tik kūrybinį darbą, tačiau balsavimo metu neužteko balsų jo atšaukimui; atleistas perdavė visus dokumentus; atsakovo į bylą pateikto 2015-06-13 protokolo turinio esmė yra iškraipyta.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas E. D. papildomai paaiškino, kad ieškovas prašo kompensacijos už nepanaudotas atostogas nuo 2002-06-12 iki 2012-06-12, nuo 2012-06-12 iki 2012-07-22 neprašo, jo prašomi išmokėti delspinigiai tai vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką; Juridinių asmenų registro duomenys nėra nuginčyti, 2002-06-12 susirinkimo protokole nurodyta, kad po balsavimo ieškovas buvo išrinktas bendrijos valdybos pirmininku, iš 2003-07-26 revizijos akto matyti, kad ieškovas ir finansininkė gaudavo darbo užmokestį; bendrijos valdyba, susirinkimas turėjo įgyvendinti teisės aktus, kasmet susirinkimas turėjo spręsti ieškovo atostogų klausimą.

Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 92–95).

Atsakovas paaiškino, kad su ieškovu darbo sutartis bendrijos valdybos pirmininko pareigoms buvo sudaryta 2004-08-01, iki darbo sutarties sudarymo ieškovą su bendrija siejo tik civiliniai atstovavimo teisniai santykiai, ieškovas atleistas 2015-07-22 pasibaigus jo kadencijai, jam buvo sumokėta kompensacija 479 Eur už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2012–2015 metų laikotarpį (tris paskutiniuosius darbo metus). Pažymėjo, kad nuo 2015-01-01 atleidžiamam darbuotojui nepanaudotos kasmetinės atostogos nukeliant atleidimo datą negali būti suteikiamos daugiau kaip už trejus darbo metus, o nuo 2015-12-02 piniginė kompensacija yra galima tik už trejų metų nepanaudotas kasmetines atostogas. Mano, kad ieškovas galėjo netrukdomai atostogauti, bendrijos valdybos pirmininko pareigos nėra tokios intensyvios, darbo krūvis nėra itin didelis, kad jis nebūtų galėjęs kuriam laikui pareigų palikti, tačiau dėl nežinomų priežasčių jis kasmetinėmis atostogomis niekada nepasinaudojo, nenurodė jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių jis nebūtų galėjęs išeiti įstatymais numatytų kasmetinių atostogų. Teigė, kad ieškovas niekuomet valdybai nepateikė prašymo ir neišreiškė noro atostogauti, vadinasi, penkiolika metų neatostogavo, kas, atsakovo manymu, prieštarauja protingumo kriterijams bei faktinėms aplinkybėms. Nurodė, kad ieškovas 2015-02-23 buvo suteikęs įgaliojimą bendrijos valdybos nariui R. B. atstovauti bendrijai iki 2015-12-31, realiai savo pareigų jis 2015 m. neatliko. Atsakovo manymu, ieškovas sąmoningai neatostogavo tam, kad pasibaigus jo kadencijoms įgytų reikalavimo teisę į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, toks ieškovo elgesys pasižymi piktnaudžiavimu padėtimi. Kartu pažymėjo, kad ieškovas praleido kreipimosi į teismą terminą, nes Darbo ginčų komisija jo prašymą atsisakė nagrinėti 2015-11-10 sprendimu, o į teismą ieškovas kreipėsi tik 2016-07-12.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas bendrijos valdybos pirmininkas A. J. S. papildomai paaiškino, kad bendrijos įstatai įregistruoti vėliau, pagal kuriuos jie galėjo rinkti valdybos pirmininką, o pirmininku ieškovas buvo išrinktas anksčiau; susirinkimo protokole nurodyta, ko ieškovas nedarė, kokių dokumentų nepateikė; bendrijoje sunki finansinė padėtis.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas G. V. papildomai paaiškino, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ieškovui išmokėta už laikotarpį nuo 2012-07-22 iki 2015-07-22, ieškovo pateikti paskaičiavimai yra neteisingi, ieškovas, jo teigimu, prašo pakartotinai priteisti sumą, kuri jau buvo jam išmokėta; darbo santykiai su ieškovu prasidėjo tik 2004-08-01, iki tol jis dirbo visuomeniniais pagrindais; ieškovo kadencija trukdavo po 3 metus, todėl jam išmokėta kompensacija už 3 metus.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas iki 2015-07-22 ėjo bendrijos valdybos pirmininko pareigas (b. l. 27), jam buvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už 3 metus (b. l. 15, 63–66).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; 2 d. nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį; 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Pagal DK 166 str. 1 d., kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos.

Ginčui aktualiu laikotarpiu (ieškovo atleidimo iš darbo dieną 2015-07-22) galiojusio DK 177 str. 2 d. buvo nustatyta, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. 2012-11-06 įstatymu Nr. XI-2358 nustatyta, kad darbuotojai, iki 2012 m. gruodžio 1 d. turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2015 m. gruodžio 1 d. Nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

Nors atsakovas nurodė, kad ieškovo teiginys, jog jis bendrijos valdybos pirmininku buvo išrinktas ir paskirtas 2002-06-12, nėra tikslus ir nurodė, kad iki 2004-08-01 darbo sutarties su ieškovu sudarymo ieškovą su bendrija siejo tik civiliniai atstovavimo teisniai santykiai, tačiau byloje nustatyta, jog pagal Juridinių asmenų registro duomenis ieškovas bendrijos valdybos pirmininku buvo išrinktas (paskirtas) būtent 2002-06-12 (b. l. 44–47), Juridinių asmenų registro duomenys nuginčyti nėra, tokias pačias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas 2002-06-12 protokolas Nr. 02-06-12-1 (b. l. 100), 2003-07-26 revizijos aktas (b. l. 101), todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas bendrijos valdybos pirmininko pareigas pradėjo eiti nuo 2002-06-12. Byloje ginčas, kad ieškovas 2015-07-22 buvo atleistas iš bendrijos valdybos pirmininko pareigų ir kad jį atleidžiant jam buvo išmokėta kompensacija už 3 metų nepanaudotas kasmetines atostogas, nekilo, tačiau ieškovas mano, kad jam turėjo būti išmokėta kompensacija dar už papildomai 10 metų nepanaudotas kasmetines atostogas (nuo 2002-06-12 iki 2012-06-12), su kuo atsakovas nesutinka, teigdamas, kad aplinkybė, jog 15 metų ieškovas neatostogavo prieštarauja protingumo kriterijams ir faktinėms aplinkybėms. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bendrijos valdyba ieškovo pirmininkavimo jai metu būtų kėlusi klausimą dėl ieškovo atostogų, tačiau pastarasis būtų nesutikęs eiti atostogų, vadinasi, visus jo pirmininkavimo metus valdybą tenkino esama situacija, taipogi byloje nėra įrodymų, kad ieškovas visus jo pirmininkavimo metus būtų atostogavęs. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas iš darbo atleistas 2015-07-22, todėl pagal aukščiau konstatuotas aplinkybes yra pagrindas taikyti aukščiau nurodytą įstatyminę nuostatą, įtvirtinančią, kad nutraukiant darbo sutartį iki 2015-12-01 piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 2 354,80 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, ieškovo pateiktą prašomos priteisti sumos aritmetinį skaičiavimą laiko teisingu (8,41 Eur (b. l. 67) × 28 d. × 10 m.), o atsakovo atstovo advokato teismo posėdžio metu išsakytą teiginį, jog ieškovas pakartotinai prašo priteisti jau jam išmokėtą sumą, atmeta kaip nepagrįstą, kadangi šalys neginčijo, kad atsakovas ieškovui jau išmokėjo kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2012-07-22 iki 2015-07-22, tuo tarpu aukščiau teismo nurodyta priteisiama ieškovui kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas suma yra už laikotarpį nuo 2002-06-12 iki 2012-06-12, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas nurodė, kad ieškovas neprašo priteisti kompensacijos už laikotarpį nuo 2012-06-12 iki 2012-07-22.

Ieškovas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo 680,77 Eur delspinigių, nurodydamas, kad tai jo prašoma vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal DK 141 str. 1 d., darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, pagal DK 141 str. 3 d., kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi, teismas sprendžia klausimą ne dėl delspinigių pagal DK 207 str. priteisimo (kurie priteisiami tik darbuotojui dar esančiam darbiniais santykiais susijusiam su darbdaviu), o dėl DK 141 str. 3 d. taikymo – vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo (kuris priteisiamas, kai darbuotojas jau yra atleistas iš pareigų). Byloje konstatuotas neatsiskaitymo su darbuotoju laiku faktas bei nenustatyta darbuotojo kaltė dėl neatsiskaitymo su juo laiku, todėl darbdaviui turi būti taikomi DK 141 str. 3 d. nurodyti neatsiskaitymo padariniai – vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo atsiskaityti laiką. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas ne tik kad tinkamai laiku (2015-07-22) su ieškovu neatsiskaitė, bet atsiskaityti delsia iki šiol (jau daugiau kaip metus), į neišmokėtos sumos dydį, laikotarpį, kurį šalis siejo darbiniai teisiniai santykiai, laiko, kad ieškovo prašoma priteisti 680,77 Eur suma už uždelsimo atsiskaityti laiką yra pagrįsta, todėl ši suma ieškovui priteisiama iš atsakovo. Teismas pabrėžia, kad darbdavys, uždelsdamas atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, prisiėmė sau galinčių kilti neigiamų padarinių riziką.

Ieškovas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo 5 % dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012, 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog darbo teisiniuose santykiuose CK įtvirtintas palūkanų institutas netaikomas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetamas.

Kartu teismas pažymi, kad ieškovas nepraleido kreipimosi į teismą termino, kaip kad klaidingai nurodė atsakovas, kadangi Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą (b. l. 13–14), vadinasi ginčas Darbo ginčų komisijoje nebuvo sprendžiamas ir ieškovas kreipdamasis į teismą tinkamai laikėsi bendros kreipimosi tvarkos.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui iš atsakovo 2 354,80 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 680,77 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Kadangi teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai, tai teismas sprendžia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų jam priteisimo iš atsakovo.

Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovo jį atstovavusiam advokatui E. D. sumokėtas jo patirtas 900 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (b. l. 5, 98, 99). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš atsakovo 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Kadangi pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 91 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą) bei teismo patirtos 4,22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškovo K. T. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui K. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo sodininkų bendrijos „Alka“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2 354,80 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 680,77 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir septyniasdešimt septynis euro centus) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui K. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo sodininkų bendrijos „Alka“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo sodininkų bendrijos „Alka“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 91 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 4,22 Eur (keturis eurus ir dvidešimt du euro centus) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė