Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios S. K. gynėjo Dainiaus Žiedo skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamosios S. K. turtui: 1) butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1587/25615 daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (objektui adresas nesuteiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 200/2994 daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypui su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); fermos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – šulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 571/2239 daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) piniginėms lėšoms, esančioms ir įplaukiančioms į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“ (juridinio asmens kodas 112021238, reg. adresas Gedimino pr. 12, Vilnius); 7) piniginėms lėšoms, esančioms ir įplaukiančioms į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“ (juridinio asmens kodas 112021238, reg. adresas Gedimino pr. 12, Vilnius); 8) piniginėms lėšoms, esančioms ir įplaukiančioms į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“ (juridinio asmens kodas 112021238, reg. adresas Gedimino pr. 12, Vilnius); 9) piniginėms lėšoms, esančioms ir įplaukiančioms į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banko Lietuvos skyriuje (juridinio asmens kodas 304870069, reg. adresas Konstitucijos pr. 21A, 03601 Vilnius, Lietuva), 6 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 7 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

II. Skundo argumentai ir prašymai

4.1. Nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog BUAB „M“ didžiąja dalimi įvykdė mokestinę prievolę sumokėti PVM, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino, nesumažino nuosavybės teisės ribojimo masto.

4.2. Be to, nurodo, kad pagal LAT praktiką, už neįvykdytą prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms. Kaltinamuoju aktu inkriminuotas UAB „S“ PVM ir pelno mokesčio nesumokėjimas (išvengimas). Civilinis ieškinys galėtų būti užtikrinimas UAB „M“ darbuotojos turtu, nustačius išskirtines situacijas, kaip mokesčių mokėtojo, kuriam inkriminuotas turtinės prievolės išvengimas, bankrotas, nemokumas ar kitos priežastys. Nekonstatavus šių aplinkybių, asmens neturinčio mokestinių prievolių pagal kaltinimą, nuosavybės teisės ribojimas yra negalimas.

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios S. K. gynėjo Dainiaus Žiedo skundas atmetamas.

5. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. BPK 151 straipsnyje nustatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį, kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą arba kai reikalinga užtikrinti nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikomas esant pakankamai duomenų, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nustatyta, kad S. K. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinama apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir sunkių nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti 2019 m. rugsėjo 19 d. kratos protokole, 2020 m. kovo 18 d. daiktų apžiūros protokole, 2021 m. lapkričio 12 d. specialisto išvadoje, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.

7. Nustatyta, kad skundžiama nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. K. turtui pratęstas siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį.

8. Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius, gindamas viešąjį interesą, pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš S. K. ir kitų kaltinamųjų S. R., A. P., UAB „S“ solidariai 1 191 513 Eur Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

9. Skunde iš esmės ginčijamas civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas - nurodoma, kad šioje byloje mokestinės prievolės išvengimas yra kildinimas iš to, jog UAB „M“ nesumokėjo PVM, dėl ko UAB „S“ neįgijo teisės įskaityti PVM, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog BUAB „M“ didžiąja dalimi jau įvykdė mokestinę prievolę sumokėti PVM, taip pat teigiama, jog už neįvykdytą prievolę pirmiausia turėtų atsakyti pats juridinis asmuo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tai, ar pareikštame kaltinime ir civiliniame ieškinyje nurodyta žala išties buvo padaryta, jei taip, koks konkrečiai jos dydis, bei kas turi atlyginti šią žalą, nagrinėjamu atveju nustatys bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, kuris turės priimti sprendimą ne tik dėl S. K. kaltės (nekaltumo), bet ir dėl jai taikomų procesinių prievartos priemonių bei tolesnio jų taikymo. Šioje proceso stadijoje, įvertinus tiek pareikštų kaltinimų pobūdį (t. y. jog S. K. kaltinama tuo, kad, be kita ko, veikdama su kitais kaltinamaisiais valstybės biudžetui padarė labai didelę – 1 191 513 Eur (1 102 384 Eur + 89 129 Eur) žalą), tiek prašomą priteisti žalos dydį, aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas – siekis užtikrinti civilinį ieškinį, šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatytas pagrįstai.

10. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinai apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamą veiką, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma proporcingai. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys 1 191 513 Eur sumai. Duomenų apie civilinio ieškinio atlyginimą nėra. Vadovaujantis byloje esančiais VĮ „Registrų centras“ duomenimis, kuriose nurodyta S. K. turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, vertė, akivaizdu, jog civilinio ieškinio suma yra didesnė nei turto, kuriam taikomas nuosavybės teisės apribojimas, vertė.

11. Taip pat kaltinamosios gynėjas skunde akcentuoja, kad laikino nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas ilgą laiko tarpą. Teismas pažymi, kad baudžiamosiose bylose dėl BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatytų apysunkių nusikaltimų, taip pat dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas nuo 2019 m. spalio 7 d. S. K. yra kaltinama apysunkio nusikaltimo, kuris patenka į BPK 151 straipsnio 7 dalyje nurodytą sąrašą, taip pat sunkių nusikaltimų padarymu, todėl, pratęsus procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, BPK nuostatos nebus pažeistos. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau kaltinamojo interesų iškelia nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisę į jiems nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą bei teisingumo atkūrimą, įpareigodamas teismą imtis visų priemonių šiam atlyginimui užtikrinti (BPK 116 straipsnis). Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisės ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Kiekvienos procesinės prievartos priemonės taikymo metu asmuo patiria tam tikrus suvaržymus, todėl sprendžiant dėl jos skyrimo pagrįstumo turi būti vertinamas jų proporcingumas siekiamiems tikslams ir atsižvelgiama į tokios priemonės netaikymo ar panaikinimo padarinius, kurie šiuo atveju būtų ženklūs. Šiuo atveju nors taikomas nuosavybės teisės apribojimas trunka jau daugiau nei šešerius metus, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų, kurios inkriminuojamos S. K. ir kitiems kaltinamiesiems, pobūdį, jų sunkumą ir pavojingumą bei baudžiamosios bylos apimtį (4 kaltinamieji, 24 bylos tomai, byloje įvyko 6 posėdžiai, be to, baudžiamojoje byloje paskirta apskaitos ir finansų ekspertizė, ją pavedant atlikti skubos tvarka, baudžiamoji byla pripažinta sudėtinga), baudžiamojo proceso trukmę (baudžiamoji byla Šiaulių apygardos teisme gauta 2024 m. rugpjūčio 14 d.), konstatuoti, kad S. K. atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga ar per griežta priemonė, teisinio pagrindo nėra. Nors ir taikoma pakankamai ilgai, tokia procesinės prievartos priemonė vis dar yra reikalinga, tikslinga ir proporcinga, nesuvaržo kaltinamosios ar kitų asmenų teisių į nuosavybę labiau nei to reikia tokiais apribojimais siekiamiems tikslams pasiekti.

12. Kaltinamajai S. K. taikomas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, dėl to teismas tiek savo iniciatyva, tiek gavęs proceso dalyvių prašymus, vos tik paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, turi teisę ir gali iš naujo spręsti klausimą dėl procesinės prievartos priemonės panaikinimo, netgi nepasibaigus paskirtam tokios priemonės terminui. Kita vertus, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog BPK 151 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės laikinumas nereiškia, kad ji negali būti taikoma iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ar ją jau išnagrinėjus, nes galimybę ją taikyti iki teismui byloje priėmus galutinį sprendimą ar po tokio sprendimo priėmimo nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, t. y. būtinybė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, turto konfiskavimą arba priteistų civilinių ieškinių įvykdymą, konfiskuoto turto išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018).

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Baudžiamojo proceso įstatyme laikinam nuosavybės teisės apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl daroma išvada, kad šios procesinės prievartos priemonės terminas šiuo atveju tęsiamas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK nuostatų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas, todėl S. K. gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti S. K. gynėjo Dainiaus Žiedo skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.