Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-02-15 · Civilinė byla Nr. e2-3672-752/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
e2-3672-752/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11327-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Ieškovas
I. P.
Atsakovas
T. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3672-752/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11327-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.2.3.8.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Paulinai Petrauskaitei,dalyvaujant ieškovei I. P.,ieškovės atstovei K. M.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui T. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

išvadą teikianti institucija byloje Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2016-06-01 ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą 2013-04-16 Kaišiadorių r., sav. administracijos CMS, įrašo Nr. 51, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokas nutraukimo ieškovei palikti santuokinę P. pavardę; nepilnamečio sūnaus T. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus T. P. išlaikymui po 170 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisė paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo 1020 Eur išlaikymo įsiskolinimą už šešis mėnesius iki ieškinio padavimo, t.y. už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-05-31; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas ( b.l. 3-5).

2017-02-03 teismo posėdyje ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iki 670 Eur, nurodydama, kad po ieškinio pateikimo teismui atsakovas sumokėjo 350 Eur sumą.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu susituokė 2013-04-16 Kaišiadorių r. sav. administracijos CMS, įrašo Nr. 51. Turi nepilnametį sūnų T. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. rugsėjo su atsakovu kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Jų bendras gyvenimas nutrūko ieškovei sužinojus apie atsakovo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Atsakovas gydytis nesutiko, todėl ieškovė bijojo tęsti bendrą gyvenimą su juo. Ieškovė nemato jokių perspektyvų gyventi kartu, be to, atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje įgytą P. pavardę, su ja nustatyti nepilnamečio sūnaus T. P. gyvenamąją vietą.

Ieškovė taip pat paaiškino, kad sūnus su ja gyvena nuo gimimo, ji juo rūpinasi, išlaiko ir auklėja. Atsakovas nuo jų išsiskyrimo prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo, tik iškėlus bylą sumokėjo dalį išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškovės paaiškinimu, išlaidos nepilnamečio sūnaus T. P., gimusio (duomenys neskelbtini), būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį sudaro: maistui 144 Eur; aprangai 47 Eur; būstui 55 Eur; sveikatai 74 Eur; ugdymui 20 Eur. Iš viso: 340 Eur. Ieškovė yra dirbanti, jos pajamos vidutiniškai sudaro 550 Eur per mėnesį. Sūnų padeda išlaikyti jos tėvai, tačiau teikti sūnui reikalingą išlaikymą privalo atsakovas. Todėl prašo iš atsakovo sūnaus T. P. priteisti pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos – t.y. po 170 Eur kiekvieną mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad po ieškinio pateikimo atsakovas sumokėjo 350 Eur išlaikymo įsiskolinimą, prašo iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti 670 Eur sumą, už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-05-31.

Ieškovė taip pat nurodė, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokio turto neįgijo. 2014-04-18 ieškovė ir atsakovas sudarė Vedybų sutartį, kuria nustatė visiško atskirumo viso turto teisinį rėžimą. Ieškovė kreditorių neturi, bendrų kreditorių šalys taip pat neturi. Apie atsakovo įsipareigojimus ieškovei nėra žinoma.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 103).

Institucija teikianti išvadą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b.l. 69-70), kurioje nurodė, kad ieškovės I. P., šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje negauta skundų dėl vaikų nepriežiūros ar vaiko teisių pažeidimų šioje šeimoje. Apsilankius ieškovės I. P., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje, nustatyta, kad ieškovė kartu su mažamečiu sūnumi T. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena pas tėvus S. K. ir B. K., jiems nuosavybės teise priklausančiame name. I. P. su sūnumi skirtas atskiras apie 30 m² kambarys, tačiau jie gali laisvai naudotis visu pirmu namo aukštu, kuriame yra visi patogumai. Sąlygos mažamečiui vaikui augti ir gyventi sudarytos tinkamos. I. P. dirba Kaune keturias dienas, o keturios laisvos. Tuo metu kai I. P. dirba, vaiku pasirūpina seneliai. I. P. paaiškinimu, nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio su vyru nebegyvena kartu, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nekyla, vaiko tėvas T. P. šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje užsienyje ir neturi jokios galimybės auginti vaiką. I. P. taip pat teigė, jog T. P. turi problemų dėl narkotikų vartojimo, tačiau sūnų myli, rašo laiškus, domisi vaiku, yra atsiuntęs vaiko išlaikymui 350 eurų. Ištyrus I. P. gyvenimo sąlygas, atsižvelgiant į turimą informaciją, į tai, jog mažametis T. P. pastaruoju metu gyvena su motina, į tai, kad galimai vaiko tėvas T. P. neturi galimybių auginti vaiką, taip pat į tai, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nekyla, daro išvadą, kad mažamečio T. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina I. P. neprieštarauja vaiko interesams.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2013 m. balandžio 16 d., Kaišiadorių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 51.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2015 m. rugsėjo su atsakovu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, jų santuoka perspektyvų neturi, nes atsakovas turi priklausomybę narkotikams, gydytis nesutiko. Ieškovė bijo tęsti bendrą gyvenimą su juo, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo priežasčių nepaneigė.

Nors byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės kaltę, tačiau ieškovei prašant santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, spręstina, jog toks jos reikalavimas pagrįstas - nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes abu nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, siekti šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje.

Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo galimai didesnė negu kito sutuoktinio, nepaneigia teismo išvados dėl abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų ir VTAS išvados, šalys nuo 2015 m. rugsėjo mėn. negyvena kartu, bendro ūkio neveda. Tai suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti. Todėl nustačius, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė nutraukus santuoką, jos pavardės nekeisti, atsakovas reikalavimų bei prieštaravimų nereiškė. Todėl, nutraukus šalių santuoką, paliktinos santuokos metu jų turėtos pavardės, atitinkamai „P.“ ir „P.“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Šalims nereiškiant prašymo dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymas jiems vienam iš kito nepriteistinas.

Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių prievolių padalijimo.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

Ieškovė nurodė, kad šalys santuokoje jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo, todėl nėra ką dalinti. Tai, kad šalių vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys (b.l. 11-14).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir nesant pareikšto reikalavimo, pripažintina, kad nutraukiant santuoką, dalintino turto nėra.

Ieškovės teigimu, gyvenant santuokoje su atsakovu (iki faktinio santuokos iširimo), jie neįgijo kreditorinių prievolių. Asmeninių kreditorių ieškovė taip pat neturi. Todėl nutraukiant santuoką, kreditoriniai įsipareigojimai nedalintini.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalys gyvendamos santuokoje susilaukė sūnaus T. P., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris santuokos nutraukimo metu yra nepilnametis. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas ieškovės prašymui neprieštarauja.

Iš bylos duomenų bei ieškovės jos atstovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovė nuo pat sūnaus gimimo rūpinasi ir augina šalių nepilnametį sūnų T. P., yra sudariusi jam visas sąlygas sveikai vystytis, augti, užtikrina sūnaus socialinę raidą. Ieškovė yra dirbanti, alkoholio bei narkotinių medžiagų nevartoja, nėra teista.

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad mažamečio T. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina I. P. neprieštarauja vaiko interesams.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus mažą vaiko amžių, jo gyvenimą kartu su motina, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, šalių nepilnamečio vaiko T. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 340 Eur per mėnesį. Prašė priteisti iš atsakovo pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos - po 170 Eur į mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Atsakovo prieštaravimų nereiškė.

Bylos duomenimis, šalys nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgijusios (b.l. 11-14). Ieškovės darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 550 Eur (b.l. 8-10, 31-36). Įrodymų apie atsakovo pajamas byloje nėra.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra). Todėl teismas vertina, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnamečiam sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui T. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas - po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-06-01) iki vaiko pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė I. P.. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-05-31, kuris, atsakovui sumokėjus 350 Eur sumą po ieškinio pateikimo teismui, sudaro 670 Eur.

Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neprieštaravo ir nepateikė įrodymų, kad yra padengęs susidariusį įsiskolinimą. Todėl vertintina, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra pagrįstas. Todėl šis reikalavimas tenkintinas.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovei 2016-04-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (100 proc.), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 215,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat 41 Eur žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus, nuo kurio ieškovė teikiant ieškinį buvo atleista, bei 61 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimą ((170 Eur x 12)x 3 proc.)) ir 20 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (670 Eur x 3 proc), iš viso 122 Eur žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2013-04-16 Kaišiadorių r., sav. administracijos CMS, įrašo Nr. 51, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „P.“, atsakovui pavardę „P“.

Nustatyti nepilnamečio T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-06-01) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) – 670 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-05-31.

Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 215,16 Eur (du šimtus penkiolika eurų, 16 ct) antinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 122 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Agurkienė