- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-650-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-01061-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- S. S., J. S.
- Atsakovas
- S. S., D. R., A. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal J. S. ieškinį atsakovei S. S. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių pasekmių bei atsakovės S. S. priešieškinį ieškovui J. S., atsakovams D. R., A. R., tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AS Inbank filialui, L. S., J. M. ir Alytaus 5-ojo notaro biuro notarei I. B. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių pasekmių, sandorio pripažinimo apsimestiniu, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. S. (toliau – ieškovas) prašo panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos įrašą, kuriuo (duomenys neskelbtini) tarp jo ir atsakovės S. S. (toliau – atsakovė) sudaryta santuoka buvo įtraukta į apskaitą; nustatyti nepilnamečio sūnaus J. S. (toliau – nepilnametis vaikas/sūnus), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. S. po 270 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą; padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą.
2. Atsakovė priešieškiniu prašo panaikinti santuokos sudarymo įrašą dėl ieškovo kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą su ja; nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis; padalinti santuokos metu įgytą turtą ir prievoles; priteisti iš ieškovo atsakovei 23 023,20 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; pripažinti 2022 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas J. M. pardavė, o pirkėja D. R. pirko nekilnojamąjį turtą, apsimestine dėl pirkėjo ir nustatyti, kad pirkėjų teises ir pareigas pagal šią sutartį įgijo šalys, kaip sutuoktiniai.
3. Ieškinyje ieškovas teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui laikiną išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį, pervedant išlaikymą iki paskutinės mėnesio dienos į ieškovo sąskaitą banke.
Žemesnės instancijos teismas
4. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovo prašymas tenkintas. Iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo nepilnamečio vaiko laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu; iš atsakovės nepilnamečiui sūnui priteistas laikinas išlaikymas po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui – 2022 m. gruodžio 5 d., pervedant išlaikymo sumą iki paskutinės mėnesio dienos į ieškovo sąskaitą banke, paskiriant ieškovą išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
5. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi taip pat tenkino atsakovės prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo nustatė laikiną atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) atsakovė bendrauja su sūnumi kas antrą savaitę (nuo pirmadienio iki kito pirmadienio) (pradedant 2023 m. sausio 23 d.); užtikrinant tinkamą bendravimo tvarką, kiekvienas iš tėvų pirmadienį pasiima sūnų iš darželio ir kitą pirmadienį nuveda jį į darželį; 2) nustatė, jog atsakovė ne vėliau kaip prieš vieną parą privalo informuoti (telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu) ieškovą apie savo ketinimą bendrauti su sūnumi; motinai iki numatyto laiko nepranešus apie ketinimą bendrauti su vaiku, vaiko tėvas neturi pareigos tą dieną perduoti vaiko bendrauti motinai; 3) kiekvieno iš tėvų bendravimo savaitę šis privalo užtikrinti galimybę kitam tėvui (motinai) susisiekti su vaiku ir (ar) tėvu (motina), su kuriuo tą savaitę būna vaikas, ryšio priemonėmis; 4) kiekvienas iš tėvų privalo laikytis vaiko ugdymo įstaigos režimo; 5) esant bendram tėvų sutarimui, užfiksuotam SMS žinute, el. paštu ar kitu aiškiai išreikštu būdu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos.
6. Atsakovė 2023 m. vasario 8 d. teismui pateikė prašymą panaikinti 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, kuria iš atsakovės nepilnamečiui sūnui priteistas laikinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 270 Eur kas mėnesį. Savo prašymą argumentavo tuo, kad šalių nepilnametis vaikas kas antrą savaitę praleidžia su atsakove, tokią bendravimo tvarką teismas nustatė 2023 m. sausio 12 d. nutartimi ir šalys jos laikosi. Atsakovė finansiškai užtikrina vaiko poreikius tiesiogiai, vaikui praleidžiant kas antrą savaitę pas ją ir tuo pačiu perveda po 270 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui į ieškovo sąskaitą banke. Atsakovė tiesiogiai patiria visiškai analogiškas išlaidas vaiko išlaikymui, kaip ir ieškovas. Vienintelė išimtis – ieškovas apmoka išlaidas už vaiko darželį, tačiau pagal ankstesnį šalių susitarimą šios išlaidos yra dengiamos iš valstybės mokamų vaiko pinigų, kurios yra pervedamos į ieškovo sąskaitą banke. Išlaidos už darželį vidutiniškai sudaro apie 30–40 Eur, tuo tarpu į ieškovo sąskaitą pervedami vaiko pinigai – 85,75 Eur. Kadangi abu tėvai vienodai prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, išlaikymo priteisimas iš vieno iš tėvų ne tik neatitinka laikinosios apsaugos priemonės tikslų, bet ir yra nesąžiningas.
Šalies argumentai
7. Ieškovas su atsakovės prašymu nesutiko, nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog ji vaiko išlaikymui patiria analogiškas išlaidas kaip ir ieškovas, yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti. Atsakovė patiria išlaidas vien tik vaiko maistui, kurui, žaislams ir lavinimo priemonėms tą savaitę, kurią vaikas būna su ja. Kadangi vaiką į ugdymo įstaigą veža kartu, vykdama į darbą, jos išlaidos kurui yra minimalios. Tuo tarpu ieškovas apmoka visus vaiko poreikius, skirtus jo lavinimui, drabužiams, avalynei, medikamentams, vitaminams ir pan. Nepilnametis sūnus su ieškovu gyvena nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio. Be to, atsakovė nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. išlaikymo neteikė, nes gydėsi, taip pat neteikė išlaikymo 2022 m. rugsėjį ir spalį. Nurodytu laikotarpiu ieškovas vienas išlaikė nepilnametį sūnų, pretenzijų dėl to atsakovei nereiškė. Po nutarties, kuria priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovės nepilnamečiui sūnui, ji teismo nustatytą išlaikymą teikė tik du kartus, ieškovui pervesdama iš viso 454 Eur sumą ir per keturis mėnesius prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo prisidėjo minimaliai, tik po 113,50 Eur per mėnesį. Atsakovė pati priešieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį būtina po 730 Eur nuolatiniams poreikiams ir 75 Eur papildomiems vaiko poreikiams, iš viso – 805 Eur. Įvertinus valstybės mokamus vaiko pinigus – 86 Eur, pagal atsakovės paskaičiavimą vaiko poreikiams užtikrinti būtų būtina 719 Eur suma, kurią turi teikti abu tėvai ir prie kurių atsakovė prisideda tik maža dalimi – 270 Eur, tuo tarpui ieškovui tenkanti išlaikymo dalis pagal atsakovės paskaičiavimus sudaro 449 Eur, t. y. dvigubai didesnė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo nutarė atmesti.
9. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką yra pažymėjęs, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 78 punktas).
Atsiliepimas
10. Vadovaudamasis nurodyta teismų praktika, atsakovės argumentą, kad bendratėvystės atveju išlaikymas negali būti teikiamas, pripažino nepagrįstu. Įvertinęs atsakovės prašyme bei ieškovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, pripažino, kad nėra kitų aplinkybių ar pagrindų panaikinti 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteistą laikiną išlaikymą, todėl atsakovės prašymą nutarė atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti 2023 m. vasario 23 d. nutartį, kuria atsisakyta panaikinti 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovės nepilnamečiui sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 270 Eur kas mėnesį į ieškovo sąskaitą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas sutiko, jog tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų, ir nurodė, kad šių išlaidų, susijusių su kasdienių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Nepaisant to, padarė išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas – neturi būti panaikinta. Atsakovės vertinimu, tokią išvadą lėmė klaidingas teismų praktikos taikymas. Teismas rėmėsi išaiškinimu, pateiktu kasacinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, tačiau šis kasacinio teismo išaiškinimas yra pateiktas dėl nuolatinio, o ne laikino išlaikymo vaikui priteisimo. Nuolatinis išlaikymas priteisiamas ilgam laikotarpiui, iki vaiko pilnametystės, tad natūralu, kad per tokį ilgą laiko tarpą periodiškai patiriamos vienkartinės ar periodinės (kas keletą metų patiriamos) didesnės išlaidos (pvz., vaikui reikalingi baldai, dviratis, technika ir pan.). Tuo tarpu laikinas išlaikymas priteisiamas žymiai trumpesniam periodui; apie bet kokius vaiko poreikių ir atitinkamai išlaidų jiems tenkinti pasikeitimus šalys turi galimybę nedelsiant informuoti teismą jau vykstančiame procese ir teikti prašymą dėl laikinojo išlaikymo dydžio pakeitimo ar neplanuotai atsiradusių išlaidų paskirstymo, šalims nesusitariant dėl jų padengimo. Laikino išlaikymo dydis keičiamas be jokių papildomų išlaidų ir per santykinai trumpą laiką, kas leidžia užtikrinti, kad laikinas išlaikymas visuomet atitiktų realią situaciją. Dėl šios priežasties laikinojo išlaikymo priteisimas neesant objektyviam pagrindui, o tik hipotetinei papildomų, didesnių ar vienkartinių išlaidų atsiradimo ateityje tikimybei, negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu ar sąžiningu. Juo labiau, kad iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nevengia dengti ir papildomų vaiko išlaidų (pvz., susijusių su vaiko sveikatos priežiūra) ir jas geranoriškai dengia net esant situacijai, kai iš jos yra priteistas 270 Eur dydžio laikinas išlaikymas.
Atsiliepimas
11.2. Nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios šalių nepilnametis vaikas praleidžia kas antrą savaitę su mama, kas antrą – su tėvu, tokią bendravimo tvarką patvirtino teismas ir šios bendravimo tvarkos šalys laikosi nuosekliai. Ieškovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad patiria išlaidų vaiko išlaikymui. Tačiau akivaizdu, jog vaikui esant pas mamą, ji neišvengiamai patiria išlaidas vaiko maitinimui, higienai, laisvalaikiui ir kt. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė teikia įrodymus, patvirtinančius jos patirtas išlaidas ne tik vaiko maistui, bet ir aprangai, vaistams, prižiūri vaiką ligos atveju, ima nedarbingumą, veda vaiką pas gydytojus. Ieškovas deklaratyviai teigdamas, neva patiria daugiau išlaidų vaiko išlaikymui nei atsakovė, ne tik nepateikia jokių jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų bet net neįvardija, kokios tai išlaidos. Vaikas yra mažo amžiaus, visas jam reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas gauna nemokamai, jokių būrelių nelanko ir neplanuoja lankyti, jokios papildomos didesnės vienkartinės išlaidos nėra artimoje ateityje numatytos. Atsakovės žiniomis, ieškovas jokių papildomų išlaidų, kurių nepatirtų ir atsakovė, nepatiria.
11.3. Nepilnamečiui vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą – tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas gali ir turi būti taikoma tuo atveju, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, šiuo atveju vaikas yra pilnai išlaikomas abiejų tėvų, kurie išlaikymo pareigą vykdo tiesiogiai dengdami išlaidas vaiko poreikiams patenkinti. Taigi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ne tik perteklinė, neatitinka jai keliamo tikslo, bet ir yra nesąžininga atsakovės atžvilgiu, kadangi atsakovė tiesiogiai patiria visiškai analogiškas išlaidas vaiko išlaikymui, kaip ir ieškovas.
11.4. Tokiu atveju, jeigu ieškovas prisidėtų prie vaiko išlaikymo tiek pat, kiek ir atsakovė, vaiko poreikiams per mėnesį skiriama suma sudarytų daugiau nei 1000 Eur (atsakovė perveda į ieškovo sąskaitą kiekvieną mėnesį po 270 Eur, panašią sumą išleidžia tiesiogiai tenkindama vaiko poreikius, nes vaikas pusę laiko praleidžia su ja; taigi atsakovė šiuo metu skiria vaiko išlaikymui ne mažiau nei 500 Eur per mėnesį, kas neatitinka nei atsakovės turtinės padėties, nei tokie yra vaiko poreikiai). Akivaizdu, jog ieškovas atsakovės mokamo išlaikymo nenaudoja vaiko poreikiams tenkinti arba pats prie vaiko išlaikymo neprisideda, nes tokio dydžio išlaikymas vaikui nėra reikalingas.
12. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo nutartį palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, kaip ir nustatydamas nuolatinį išlaikymą, taip ir laikiną išlaikymą, vadovavosi materialiosios teisės normomis, nustatančiomis tėvų pareigas išlaikyti vaikus: išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, išlaikymą turi teikti abu tėvai, jis turi atitikti tėvų galimybes.
12.2. Atsakovė neginčija ir pripažįsta, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta faktiškai nusistovėjusi su ieškovu, su kuriuo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi laikinąją gyvenamąją vietą nustatė ir teismas. Vaikas pakankamai ilgą laiką – daugiau nei šešis mėnesius – nuolatinai gyvena su tėvu, kuriam yra deleguota pareiga rūpintis nuolatiniu vaiko poreikių tenkinimu, nes atsakovė nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės išlaikymo vaikui neteikė. Pareigą išlaikyti vaiką ieškovas vykdo, tuo tarpu atsakovė prie ieškovo patirtų išlaidų neprisidėjo, po ilgo laiko vaiką pasiėmė tik 2022 m. gruodžio 12 d.
12.3. Atsakovė priešieškiniu neginčija vaikui reikalingo vienam mėnesiui išlaikymo dydžio, kuris jos nuomone, yra 805 Eur per mėnesį, tačiau prisidėdama prie vaiko poreikių, juos užtikrina ženkliai mažesne dalimi nei ieškovas ( 270 Eur/mėn.). Nors išlaikymas priteistas laikinai, tačiau tokio amžiaus vaikas turi poreikį į drabužių ir avalynės atnaujinimą kas sezoną, nes vaikas sparčiai auga ir drabužiai jam augant kaip ir avalynė tampa netinkami kas keletą mėnesių. Būtent ieškovas aprūpina vaiką visais jam reikalingais daiktais.
12.4. Atsakovė nepaneigė teismo nurodytos kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, kuri yra nepakitusi. Vertinant vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, teismas pagrįstai ja vadovavosi, nes tiek laikinas, tiek nuolatinis išlaikymo dydis privalo būti toks, kad tenkintų šios dienos vaiko poreikius, ką ir nustatė teismas. Abu vaiko tėvai yra dirbantys, abu turi tik vieną vaiką, todėl teismo nustatytas išlaikymo dydis iš skyrium gyvenančios motinos (270 Eur/mėn.) yra netgi mažesnis, nei gali būti nustatytas, vertinant MMA po mokesčių, kuris yra 633 Eur/mėn.
12.5. Atsakovės teiginiai, neva vaikas nuolat su ja praleisdavo 50 procentų laiko, neatitinka tiesos kriterijaus. Vaikas nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu gyvena su ieškovu. Atsakovė iš gydymo įstaigos, kurioje gydėsi priklausomybę nuo alkoholio, sugrįžo 2022 m. gruodžio 8 d., ką patvirtina medicininiai dokumentai, o gruodžio 12 d. pirmą kartą pasiėmė vaiką vienai savaitei laiko.
Žemesnės instancijos teismas
12.6. Teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi nustatė laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, suteikdamas atsakovei teisę pasiimti vaiką kas antrą savaitę. Iš to seka, kad šiuo metu: 1) vaiko laikinoji gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškovu; 2) atsakovei nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka kas antrą savaitę. Teismas priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovės, vadovaudamasis esama situacija, kuri yra nepakitusi. Tik po to, kai bus išnagrinėta byla, teismas nuspręs, ar tokia bendravimo tvarka geriausiai atliepia vaiko interesus. Atsakovės priklausomybė alkoholiui šiuo metu yra apgydyta, tačiau jos psichologinė būklė nėra stabili. Negalima konstatuoti, kad ji yra visiškai pasveikusi kaip ir negalima prognozuoti, kad atsakovė toliau ves sveiką gyvenimo būdą ir vaiko buvimas su ja nepakenks vaiko interesams. Atsakovės bendravimo tvarka su vaiku, kurios modelis šiuo metu yra po 50 procentų laiko, gali kisti, priklausomai nuo atsakovės elgesio. Priteistas išlaikymas iš atsakovės lemia, kad esant bet kokiems pasikeitimams, vaiko poreikiai bus užtikrinti, nes ieškovas tinkamai rūpinasi vaiku.
Šalies argumentai
12.7. Ieškovės teiginiai esą ji praleidžia su vaiku tiek pat laiko, todėl jos patiriamos išlaidos yra tolygios ieškovo patiriamoms išlaidoms, nėra pagrįsti. Laiko su vaiku praleidimas negali būti tapatinamas su išlaidomis. Ieškovės patiriamos išlaidos tėra išlaidos maistui ir buičiai. Tuo tarpu vaikui reikalingus drabužius, avalynę, medikamentus, darželio mokesčius ir kt. apmoka ieškovas iš ieškovės gaunamų periodinių išmokų, savo lėšų ir vaiko pinigų. Pati atsakovė nurodė, kad vaiko poreikiai yra 805 Eur per mėnesį, iš to seka, kad bendraudama su vaiku 50 procentų laiko, ieškovė prisideda prie vaiko išlaikymo daug mažesne dalimi ir netenkina tų vaiko poreikių, kuriuos tenkina ieškovas.
12.8. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad jis nepilnamečiu vaiku rūpinosi po jam atliktos planinės adenoidų operacijos savo namuose, tam buvo pasiėmęs kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 24 d. iki 2023 m. vasario 24 d., jį slaugė. Atsakovės nedarbingumo laikotarpis dėl vaiko priežiūros tebuvo 3 dienos: 2023 m. vasario 15–17 d. Atsakovės su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai – kasos čekiai yra atsitiktiniai, jie jokiu būdu neįrodo nuolatinių vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas panaikinti iš jos priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
17. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė išrašą iš e.sveikatos portalo apie J. S. 2023 m. vasario 17 d. ambulatorinį apsilankymą gydymo įstaigoje; pažymėjimą apie atsakovės nedarbingumą laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. vasario 17 d., kurio priežastis ligonio slaugymas; įvairius apsipirkimo čekius laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. vasario 18 d. Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad teikia įrodymus, patvirtinančius jos patiriamas išlaidas ne tik nepilnamečio vaiko maistui, bet ir aprangai, vaistams. Pridedami įrodymai, pasak atsakovės, taip pat patvirtina, jog priešingai, nei teigia ieškovas, atsakovė prižiūri vaiką ligos atveju, ima nedarbingumą, veda vaiką pas gydytojus.
18. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė mokėjimo čekius už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2023 m. vasario 15 d. Ieškovas prašė prijungti su atsiliepimu jo pateiktus papildomus įrodymus apie patiriamas nepilnamečio vaiko išlaidas, kuriais ieškovas siekia paneigti atskirajame skunde nurodytas aplinkybes.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, į tai, kad naujai teikiamais dokumentais šalys grindžia savo argumentus apeliaciniame procese, kad nagrinėjamas ginčas susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis bei interesais, priima šalių teikiamus rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
20. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
21. Laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, kadangi civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas (santuokos nutraukimo, tėvystės nustatymo ir kt.), nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga. Nr. AC-34-2. Teismų praktika. 2011, Nr. 34). Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas.
22. Kaip minėta laikinas išlaikymas yra skirtas minimalių poreikių užtikrinimui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su ieškovu, kadangi laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi. Šalys šiuo metu gyvena skyrium. Pagal įstatymą pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus kyla abiem tėvams, todėl iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) turi būti priteisiamas (laikinas) išlaikymas. Priešingu atveju, susidarytų tokia situacija, kad tik ieškovui būtų nepagrįstai perkeltas visas nepilnamečio vaiko išlaikymas, neapibrėžtam laikotarpiui, kadangi nėra aišku kiek laiko truks bylos nagrinėjimo procesas.
23. Akivaizdu, jog ieškovas, su kuriuo nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta patiria didesnes kasdienes bei nenumatytas vaiko išlaidas jo būtiniesiems poreikiams patenkinti. Todėl nėra pagrindo visiškai eliminuoti atsakovę nuo šios pareigos savo nepilnamečiui vaikui vykdymo. Nors pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi patvirtino laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią šalių nepilnametis vaikas kas antrą savaitę praleidžia su atsakove, priešingai nei teigia atsakovė, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ji teikia nepilnamečiam vaikui tokį patį išlaikymą kaip ir ieškovas. Aplinkybė, kad atsakovė patiria ar skiria tam tikrą piniginių lėšų sumą savo nepilnamečiui vaikui būnant su ja, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo vienareikšmiškai daryti išvadą, kad tuo yra tinkamai ir pilnai užtikrinami visi nepilnamečio vaiko poreikiai. Aplinkybės, susijusios su nepilnamečio vaiko poreikiais, bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų, kartu ir dėl tėvų turtinės padėties bei galimybės ir būtinybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, bus pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės. Tačiau tam, kad iki bylos išnagrinėjimo būtų apsaugoti šalių nepilnamečio vaiko interesai bei sureguliuotas ginčas, byloje yra tikslinga taikyti laikino išlaikymo institutą.
24. Atsakovė nurodė, kad jeigu ieškovas prisidėtų prie vaiko išlaikymo tiek pat, kiek ir atsakovė, vaiko poreikiams per mėnesį skiriama suma sudarytų daugiau nei 1000 Eur, kadangi atsakovė perveda į ieškovo sąskaitą kiekvieną mėnesį po 270 Eur, panašią sumą išleidžia tiesiogiai tenkindama vaiko poreikius, nes vaikas pusę laiko praleidžia su ja; taigi atsakovė šiuo metu skiria vaiko išlaikymui ne mažiau nei 500 Eur per mėnesį, kas neatitinka nei atsakovės turtinės padėties, nei tokie yra vaiko poreikiai. Atsakovės vertinimu, ieškovas atsakovės mokamo išlaikymo nenaudoja vaiko poreikiams tenkinti arba pats prie vaiko išlaikymo neprisideda, nes tokio dydžio išlaikymas vaikui nėra reikalingas.
25. Kaip jau buvo minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas vaikų interesams užtikrinti. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
26. Pažymėtina, kad ieškovo ieškiniu reiškiamas reikalavimas, kuriuo jis prašo priteisti iš atsakovės 270 Eur periodinį išlaikymą nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki vaiko pilnametystės, sutampa su teismo priteisto laikino išlaikymo suma. Atsižvelgiant į tai, kad 270 Eur laikinas išlaikymas iš atsakovės buvo priteistas, kai atsakovės bendravimas su sūnumi dar nebuvo nustatytas pagal principą 50:50, šiuo metu nagrinėjamoje byloje dar nėra nustatyti realūs vaiko poreikiai ir tėvų galimybės teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas laikino išlaikymo dydį sumažinti iki 200 Eur.
27. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį ir priteistą iš atsakovės S. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) sumažinti nuo 270 Eur iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant išlaikymo sumą iki paskutinės mėnesio dienos į ieškovo J. S. sąskaitą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.