Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui O. D., gynėjui adv. R. B., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. B., jo atstovei adv. A. R., civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1996-07-07 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 str.2d.8p., 284 str.1d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. S. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų: 2013-05-03 apie 00 val., viešoje vietoje, Vytauto g. tarp pastatų Nr. 6 ir Nr. 8, Gudelių mstl., Gudelių sen., Marijampolės sav., iš chuliganiškų paskatų, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, be jokios pateisinamos priežasties ir motyvo, elgdamasis ypatingai įžūliai, pribėgęs prie nukentėjusiojo L. B. sudavė ranka vieną smūgį į veido sritį tokiu būdu nukentėjusiajam L. B. padarė apatinio žandikaulio lūžimą 44, 45 dantų srityje ir kairio kampo srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisme D. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2013-05-03 apie 00.30 val. su draugais E. M., R. U., E. M. bei A. B. kalbėjosi prie Gudelių seniūnijos pastato, esančio Gudelių k., Marijampolės sav. Tuo metu prie jų priėjo iš matymo pažįstamas L. B. bei E. S.. Jie buvo neblaivūs ir pradėjo prie jų kabinėtis. Kilo žodinis konfliktas. Atėjusieji buvo vyresni ir stipresni. Pirmas muštis pradėjo E. S.. Jis sudavė E. M. ir E. M.. Tuo pat metu kaltinamasis sudavė ir jam. Jis sudavė jam ranka į kaktą. Pastebėjo, kad kaltinamasis ir vėl užsimojo smogti, todėl nelaukdamas smūgio, jam sudavė o pats pabėgo. Mano, jog veikė būtinosios ginties būklėje, nes gynė save nuo sumušimo. Kur pataikė kaltinamajam pasakyti negali, nes buvo tamsu. Tačiau smūgio sudavimo kaltinamajam metu jie stovėjo vienas prieš kitą veidas į veidą, o smūgiavo jis kaltinamajam dešine ranka, nes yra dešiniarankis. Po įvykio tėvams nieko nesakė, kad buvo sumuštas. Apie tai pasakė, tik praėjus kelioms dienoms. Tėvai matė ant kaktos mėlynę, tačiau jie galvojo, kad mėlynė atsirado po krepšinio treniruočių ir į tai nekreipė dėmesio. Tik 2013-05-10 jis kreipėsi į medikus, nes sužinojo, kad taps įtariamuoju. Patvirtina, kad iš nukentėjusiojo buvo gavęs SMS. Jis siūlė taikytis ir reikalavo už atleidimą pinigų. Kadangi savo veiksmus vertino kaip būtinąją gintį, taikytis su nukentėjusiuoju nesutiko, ką jam ir pranešė. Kadangi nusikaltimo nepadarė, o veikė būtinosios ginties būklėje, civilinių ieškinių nepripažįsta ir prašo jį išteisinti.

Nukentėjusysis L. B. paaiškino, kad 2013-05-03 su draugais E. S., A. A. ir A. J. nuvyko į šokius Gudelių kaime. Jis alkoholio nebuvo vartojęs, kadangi vairavo automobilį. Kartu su E. S. kažkur prieš pat 24 val. nuėjo į tualetą. Kaltinamasis su grupele draugų tuomet buvo prie seniūnijos pastato. A. A. su A. J. buvo likę prie parduotuvės ir laukė jų sugrįžtančių. Grįžtant kaltinamasis su draugais, jų viso buvo gal penki, juos praeinančius pro šalį pradėjo įžeidinėti, klausti, ko jiems reikia jų kaime. Priėjo prie jų ir paklausė, ko jie nori ir ko kabinėjasi. Tada ėjo toliau. Su nieku nesimušė. Nukentėjusiajam smūgių į kaktą nesudavė. Eidamas link A. A. su A. J., pajuto, kad jam iš paskos, labiau iš dešinės pusės kažkas eina. Jam nelaukiant ir nesitikint be jokio reikalo buvo suduotas stiprus smūgis į dešinį skruostą. Smūgis suduotas jam būnant nusisukus nuo smūgiuojančio kažkur iš dešinės. Nuo smūgio skaudėjo apatinę veido dalį, svaigo galva. Kreipėsi į gydytojus. Buvo nustatytas žandikaulio lūžis ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš draugų sužinojo, jog tai buvo kaltinamasis. Po smūgio sudavimo kaltinamasis iškart pabėgo. Sužalojimas buvo stiprus. Sužinojęs, kad taip stipriai nukentėjo nuo kaltinamojo, jam parašė žinutę, klausdamas, kuo jis jį taip stipriai sužalojo, į tai kaltinamasis atrašė, kad sužalojo ranka ir dar pavadino durneliu. Tą žinutę yra perdavęs tyrėjai ir ji yra bylos medžiagoje. Kadangi jo atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas, reiškia civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir prašo jį tenkinti.

Liudytojas A. J. paaiškino, kad 2013-05-03 vakare su draugais A. A., L. B., ir E. S. buvo šokiuose Gudelių k. Jam su E. A. likus prie šokių salės pastato, L. B. ir E. S. nuėjo į tualetą. Juos grįžtančius link salės pradėjo įžeidinėti prie seniūnijos pastato stovėjusi gal šešių asmenų grupelė, tarp kurių buvo ir kaltinamasis. Nukentėjusysis ir E. S. priėjo prie tų jaunuolių ir kažką šnekėjosi. Pokalbio dėl atstumo negirdėjo. Tuo metu niekas nesusimušė ir jokių grumtynių nevyko. Tai jam matėsi. Netrukus nuo tos grupelės atsiskyrė nukentėjusysis ir vienas ėjo į tą pusę, kur laukė jis su A. A.. Nukentėjusysis buvo nugara į tą grupelę ir spėjo nuo jų nueiti kokius penkis ar šešis metrus. Tada jį pasivijo kaltinamasis ir nieko nesakęs iš užpakalio, labiau iš dešinės pusės kirto ranka L. B. į dešinę veido pusę ir iškart pabėgo. Kaltinamajam gintis nuo nukentėjusiojo nebuvo jokio reikalo, nes jis pats pasivijo nukentėjusįjį ir jam iš pasalų kirto. Nukentėjusysis buvo tikrai blaivus, nes vairavo automobilį ir juos buvo atvežęs į šokius. L. B. jokių smūgių D. S. nesudavė.

Liudytojas A. A. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas A. J.. Kategoriškai patvirtino, kad nueinančiam nukentėjusiajam smūgį iš užpakalio ir dešinės į dešinę veido pusę dešine ranka sudavė būtent kaltinamasis. Matė sudavimo momentą.

Liudytojas E. S. parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2013-05-03 apie 24 val. Gudelių k. šokiuose, jam su nukentėjusiuoju einant iš tualeto atgal link salės apie 5 jaunuolių grupelė, kurioje buvo ir kaltinamasis, juos ėmė vadinti „igliaukiniais“, vartoti įžeidžiančius išsireiškimus. Kartu su nukentėjusiuoju priėjo prie tų jaunuolių pasiaiškinti, kodėl jie įžeidinėja. Su jais kalbėjosi. Jokio fizinio kontakto nebuvo. Jis nuo tos grupelės nebuvo net pasitraukęs. Kalbėdamas neatkreipė dėmesio, kaip nuo jų atsiskyrė ir link šokių salės nuėjo nukentėjusysis. Netrukus ir jis nuėjo link jų laukusių A. J. ir A. A.. Paėjęs keletą žingsnių pamatė už žandikaulio susiėmusį nukentėjusįjį, kuris pasakė, kad jį sumušė. Jau vėliau iš jo sužinojo, kad jį sumušė kaltinamasis, todėl apklausoje tai ir nurodė. Jis nieko nemušė. Iki jam pamatant nukentėjusįjį jokių muštynių nebuvo.

Liudytojas E. M. paaiškino, kad su kaltinamuoju E. M., A. B. ir dar keliais jaunuoliais buvo šokiuose. Stovėjo prie seniūnijos pastato. Prie jų nuo tualeto pusės girti priėjo E. S. ir nukentėjusysis bei pradėjo kabinėtis. Vienu metu E. S. jam spyrė koja į krūtinę, todėl jis pasišalino ir daugiau nieko nematė. Visa grupė likusi vietoje konfliktavo toliau. Kadangi smūgis buvo nestiprus, į policiją dėl to nesikreipė. Vėliau jam kaltinamasis sakė, kad jį nukentėjusysis mušė. Nuo smūgio jis parkrito, o atsistodamas sudavė nukentėjusiajam. Dėl to jį perdavė policijai. Sekančią dieną matė kaltinamąjį D. S.. Ant jo sužalojimų nesimatė.

Liudytojas E. M. parodė, kad su kaltinamuoju ir kitais draugais buvo prie seniūnijos pastato Gudelių kaime. Nuo šokių salės atėję E. S. ir nukentėjusysis juos užsipuolė. Jį pradėjo E. S. vytis, o jis bėgti. Nubėgo net už kelio. Pavijęs E. S. įspyrė jam į krūtinę. Jis buvo nubėgęs gal dvidešimt metrų ir iš ten matė, kaip nukentėjusysis stumdėsi su kaltinamuoju. Kas ten daugiau vyko, nežino, nes nematė. Įvykis buvo penktadienį. Pirmadienį susitiko su D. S.. Neprisimena, ar ant jo matėsi koki sužalojimai. Jis sakė, kad gavo smūgį nuo nukentėjusiojo. Taip pat pasakė apie nukentėjusiojo žandikaulį.

Liudytojas A. B. parodė, kad su kaltinamuoju ir kitais draugais buvo prie seniūnijos pastato Gudelių kaime. Juos užsipuolė nukentėjusysis ir E. S.. Pastarasis spyrė į pilvą E. M.. Tuo tarpu nukentėjusysis su kaltinamuoju pradėjo ginčytis. Tada nukentėjusysis trenkė į veidą kaltinamajam ir šis nuo smūgio parkrito. Smūgio metu jie stovėjo veidu vienas prieš kitą. Smūgis buvo į kairę veido pusę. Kaltinamajam bandant atsistoti, nukentėjusysis vėl užsimojo jam kirsti, tačiau D. S. jam pirmas sudavė ir pabėgo. Kur buvo E. S., jau nematė.

Teismo medicinos specialistas D. I. pilnai patvirtino savo išvadas. Papildomai paaiškino, kad būdamas teismo posėdyje ir išgirdęs šalių parodymus, gali teigti, jog teisme nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės atitinka jam konstatuotą sužalojimą. Būtent toks galėjo būti sužalojimo mechanizmas. Nori paaiškinti, kad pagal medicinoje priimtą dantų žymėjimą 44 ir 45 dantys yra žmogaus apatinio žandikaulio dešinėje pusėje. Tai yra, toje vietoje, kur nukentėjęs nurodo, kad jam buvo smogta. Ten yra žandikaulio lūžimas. Veikiant jėgai į šią vietą galėjo toliau lūžti ir kairiojo žandikaulio kampas. Tokio mechanizmo tikimybė yra didesnė, nei kad smūgiuojant į kairę veido pusę. Kas liečia kaltinamojo sužalojimus, tai liudytojai teigia, kad jis buvo mušamas į kairę veido pusę. Esant tokiam smūgiui – į kairę veido pusę – kraujosruva kaktoje negali susiformuoti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2013-05-10 L. B. protokolu – pareiškimu apie tai, kad 2013-05-03 apie 00 val. Gudelių sen., Marijampolės sav., prie kultūros centro pro šalį ėjęs D. S. jam vieną kartą sudavė smūgį į veido sritį, dėl to jam buvo padarytas sužalojimas(t.1, b.l. 22); 2013-05-10 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio nurodyta, jog įvykio vieta yra Vytauto g., Gudelių sen., Marijampolės sav.(t.1, b.l.25-27); Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu D. S. įvykio vietoje parodė ir paaiškino, kad 2014-05-03, Vytauto g., tarp pastatų Nr. 6 ir Nr. 8, Gudelių mstl., Gudelių sen., Marijampolės sav., prie pastato „Paštas“ žodžiu konfliktavo su L. B.. Po to parodė, vietą - apie 3 metrus nuo šio pastato – kur L. B. sudavė jam ranka vieną smūgį į veido sritį. Paaiškino, kurioje vietoje buvo L. B. ir jis, kai dešine ranka sudavė L. B. trenkė į veido sritį (t.1, b.l.109-115); 2013-05-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 391/13 (09), iš kurios matyti, kad D. S. konstatuota kraujosruva kaktos kairėje pusėje. Konstatuotas sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Į medikus kreipėsi 2013-05-10d.13.22val. Marijampolės konsultacinėje poliklinikoje kreipęsis tik 2012 metais, 2013-05-04, t.y., po įvykio įrašų apie 2013-05-04d.traumą nėra(t.1,b.l.122,124); 2013-06-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. G 502/13 (09), iš kurios matyti, kad klinikiniais duomenimis L. B. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžimas 44,45 dantų srityje ir kairio kampo srityje vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu(t.1, b.l.49); 2014-04-24 papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. PG 86/13 (09), iš kurios matyti, kad L. B. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžimas 44, 45 dantų srityje ir kairio kampo srityje galėjo būti padarytas suduodant smūgį tiek iš šono, t.y. iš dešinės pusės, tiek iš priekio. L. B. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžimas 44, 45 dantų srityje ir kairio kampo srityje yra tarpusavyje susiję t.y. sužalojimas padarytas vienu smūgiu į 44,45 dantų projekciją(t.1, b.l.54). 2014-04-22 daiktų apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad D. S. asmens sveikatos istorijos 56 lape pavadintame „moksleivio paruošimas mokyklai“ yra įrašas, jog D. S. 2013-08-28 ūgis 185 cm. svoris 77 kg (t.1, b.l.97); Akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu jie lieka kiekvienas prie savo parodymų(t.1,b.l.33-34); Daiktų, dokumentų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtas nukentėjusiojo pateiktas mobilaus ryšio telefonas, kurio atmintyje išsaugota kaltinamojo SMS, kurios turinys yra „Rankos durneli“(t.1,b.l.36-39).

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Teismas kaip įrodymais nesiremia kaltinamojo parodymais, kuriuos vertina kaip kaltinamojo siekimą išvengti atsakomybės Aplinkybę, kad kaltinamasis teigia pats nukentėjęs nuo L. B., teismas vertina kaip jo gynybinę taktiką. Be to, jie nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Teismas taip pat nesiremia nenuosekliais liudytojų E. M., E. M. ir A. B. parodymais, bei vertina juos kaip šių asmenų siekį padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Minėtų liudytojų parodymai nesutampa ne tik su kaltinamojo parodymais, bet ir nesutampa tarpusavyje. Nurodoma, priešingai nei teigia kaltinamasis, kad jam nukentėjęs sudavė smūgį į veidą, o ne į kaktą, skirtingai aiškinama, iš kur priėjo ir juos užpuolė E. S. bei nukentėjusysis. Kaltinamasis aiškina, kad E. S. iškart vietoje sumušė E. M. su E. M., kai pats E. M. aiškina, kad jį E. S. vijosi gal dvidešimt metrų ir jie abu atsidūrė kitoje kelio pusėje. Minėti liudytojai patys buvo konflikto dalyviais, todėl yra suinteresuoti kaltinamajam palankia bylos baigtimi. Jų parodymai nesutampa su nukentėjusiojo ir liudytojų A. A., E. S. bei A. J. parodymais.

Teismas, vertindamas parodymus, atsižvelgia į tai, kad liudytojai A. J. ir A. A. vieninteliai patys nedalyvavo konflikte, jį stebėdami iš šono. Jų parodymai tarpusavyje pilnai sutampa bei atitinka ir paties nukentėjusiojo parodymus. Minėtų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina objektyvūs bylos įrodymai – teismo medicinos specialisto išvada bei paties specialisto apklausos teisme duomenys. Tiek išvadose užfiksuoti duomenys, tiek ir specialisto parodymai pilnai patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojų A. J. ir A. A. nurodytą nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą, t.y., kad sužalojimai padaryti šoniniu smūgiu į nukentėjusiojo apatinį dešinį žandikaulį 44 ir 45 dantų projekcijoje, sukėlę šio žandikaulio lūžimą bei lūžį kairio žandikaulio kampo srityje ir yra tarpusavyje susiję. Kaip parodė specialistas, tokio sužalojimo tikimybė didesnė, nei nuo smūgio į kairį žandikaulį. Būtent nukentėjusiojo ir liudytojų A. J. ir A. A. parodymai bei šie objektyvūs medicinos tyrimo duomenys sudaro nuoseklią ir logišką, vieni kitus patvirtinančių įrodymų grandinę. Priešingai, nei kaltinamojo ir liudytojų, palaikančių pastarojo poziciją, parodymai. Jie tarpusavyje nesutampa, prieštarauja objektyviai nustatytiems duomenims. Kaltinamasis teigia, kad smūgį jam pirmas sudavė nukentėjęs ranka į kaktą. Liudytojas A. B. kategoriškai teigia matęs tą pačią situaciją, tik smūgis buvo suduotas nukentėjusiojo dešine ranka į kairią kaltinamojo veido pusę. Objektyviai sužalojimas konstatuotas kaktoje, plaukų linijoje. Teismo medicinos specialistas paneigia bet kokią galimybę, kad nuo smūgio į kairį skruostą, kraujosruva galėjo atsirasti kaktoje. Taip pat teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad įvykis buvo 2013-05-03d., o dėl sužalojimo į medikus kaltinamasis kreipėsi tik 2013-05-10 dieną, t.y., tą pačią dieną kaip nukentėjusysis kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šiame kontekste teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybes, kad liudytojai E. M. ir E. M. matė jau po įvykio kaltinamąjį. Vienas tvirtina, kad po trijų dienų po įvykio ant jo jokių sužalojimų nematė, o kitas nurodo, kad neatsimena ar buvo kokių nors sužalojimų.

Be to, kaltinamasis parodo, kad nuo gauto smūgio parkrito ir keldamasis pastebėjo, kad jam siekiam suduoti antrą smūgį, todėl, būdamas veidu į nukentėjusįjį, siekdamas apsiginti, kirto jam dešine ranka į veidą. Tą jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje su manekenu metu. Tokia jo versija ir nurodyta jų padėtis vienas prieš kitą, kaltinamajam esant dešiniarankiui ir smūgiavus būtent šia ranka, suponuoja situaciją, kad smūgis nukentėjusiajam turėjo kliūti į kairę veido pusę. Teismo medicinos specialistas apklausoje nukentėjusiajam padarytą sužalojimą ir tokį smūgio sudavimo mechanizmą laiko mažai tikėtinu. O tai reiškia, kad tokia kaltinamojo nurodoma įvykio seka negalėjo sukelti objektyviai konstatuotų kilusių pasekmių. Taip pat tokią nukentėjusiojo versiją paneigia ir aukščiau minėtos SMS siuntimas. Pagal kaltinamojo versiją, kaltinamajam ir nukentėjusiajam buvus vienas į kitą veidu ir kaltinamajam iš priekio smūgiuojant ranka į veidą, nukentėjęs tai būtų matęs – kas tiks jį muša ir kuo ir į kur suduoda smūgį. Kadangi smūgis buvo suduotas ne stovint vienas prieš kitą, o kaltinamajam pavijus nukentėjusįjį ir nukentėjusiajam to net nesitikint, nukentėjusysis nematė nei kas jį sužalojo, nei kuo. Šį faktą patvirtina tai, kad nukentėjusysis jau po įvykio rašė kaltinamajam SMS, klausdamas, kuo kaltinamasis jį taip sužalojo. Kaltinamasis gi savo SMS (t.1,b.l.38)nurodė, kad ranka ir dar nukentėjusįjį pavadino dėl to „durneliu“. Tai pilnai patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad smūgis jam buvo suduotas iš pasalų, nematant ir jis net nežino, kuo padarytas sužalojimas. Tai reiškia, kad smūgio sudavimo metu jis nebuvo veidu į kaltinamąjį. Tokiu būdu kaltinamojo gynybinė versija pilnai atmesta, kaip naudojama gynybinė taktika. Teismas laiko, kad neginčytinai nustatyta ir įrodyta nukentėjusiojo išdėstyta įvykių seka ir pasekmės. Nustačius tokį nusikalstamos veikos mechanizmą, teismas taip pat atmeta kaltinamojo versiją, kad veiką jis padarė būtinosios ginties sąlygomis. Aukščiau analizuotais įrodymais patvirtinus nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė jokio poreikio kaltinamajam veikti būtinosios ginties sąlygomis. Jis smūgį sudavė ne gindamasis nuo jam gresiančio realaus pavojaus, bet iš pasalų, nukentėjusiajam to nematant ir net nesitikint. Be to, byloje surinkti įrodymai(t.1,b.l.97), iš kurių matyti, kad nukentėjusysis yra 180 cm ūgio, kai tuo tarpu kaltinamasis – 185 cm(t.1,b.l.97). Taigi, fizinė persvara akivaizdžiai kaltinamojo, o ne nukentėjusiojo pusėje. Taigi, teismas LR BK 28 str. taikymo pagrindų D. S. atžvilgiu nenustatė.

Tokiu būdu, ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas laiko pilnai atmesta kaltinamojo būtinosios ginties versiją ir pilnai įrodytu jo įvykdytą nesunkų L. B. sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų bei padarytą viešosios tvarkos pažeidimą.

Spręsdamas kaltinamojo veikos kvalifikacijos klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. 2009-05-26 nutartyje Nr. 2K-249/2009 konstatuota, jog LR BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Išanalizavus kaltinamojo D. S. įvykdytus veiksmus, teismas laiko nustatytu, kad juose yra visi būtini nusikaltimų, numatytų LR BK 138 str.2d.8p. ir BK 284 str.1d., požymiai. Todėl D. S. veiksmai pagal LR BK 138 str.2d.8p. ir LR BK 284 str.1d. sutaptį kvalifikuoti tinkamai.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 300,95 EUR(pareiškimo padavimo metu tai atitiko 1039,12 Lt) civilinį ieškinį dėl L. B. gydymo išlaidų atlyginimo.

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nurodo nepadaręs inkriminuotų veikų, o pats nukentėjęs ir veikęs būtinosios ginties sąlygomis.

Civilinis ieškinys tenkintinas.

Kauno teritorinės liginių kasos byloje pareikštas 300,95 EUR civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltais veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas ir jo gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Jos įrodytos rašytiniais įrodymais(t.1,b.l.80), ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina nurodyta suma (LR BPK 115str.).

Nukentėjusysis L. B. kaltinamajam pareiškęs 8688,00 EUR(pareiškimo padavimo dienai tai atitiko 30 000,00 litų) ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Savo ieškinį šioje dalyje grindžia tuo, kad užpuolimo metu jam buvo sulaužytas žandikaulis, todėl kentė skausmą, jautė didelį dvasinį diskomfortą. Sužalojimas buvo padarytas ir gydomas jam būnant abiturientu. Dėl sužalojimų, skausmo ir gydymo negalėjo tinkamai pasiruošti abitūros egzaminams, kas atsiliepė ir jų rezultatams. Šių aplinkybių buvo įtakoti pakankamai prasti egzaminų rezultatai ir ribota galimybė įstoti mokytis į geidžiamą specialybę. Todėl teigia, jog kaltinamojo neteisėtų veiksmų rezultatas sukėlė jam ir dvasinio pobūdžio liekamuosius reiškinius.

Nors kaltinamasis ieškinio nepripažįsta ir šioje dalyje tais pačiais motyvais, jis dalinai tenkintinas.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo L. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas(LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250 str. 2d.). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys šioje dalyje mažintinas. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė tyčinius nusikaltimus, kurių pasekmė- nukentėjusiojo sužalojimas, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis partyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, skausmą, neigiamus rezultatus mokslo srityje, t. y., dalį iš LR CK 6.250 str. 1d. nurodytų neturtinės žalos požymių. Sprendžiant priteistinos sumos dydį atsižvelgiama ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką, iš kurios seka, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos atlyginimas varijuoja iki 2896,20 EUR ribose. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, jis mažintinas atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis neturi asmeninio turto ir savarankiškų pajamų, yra gimnazijos moksleivis. Tačiau teismas konstatuoja, kad tokia kaltinamojo turtinė būklė bylos nagrinėjimo momentui nesuponuoja pareigos teismui neturtinės žalos dydį sumažinti iki minimumo, nes turtinė padėtis yra laike kintantis dydis, kurios išieškojimas taip pat yra išdėstomas laike. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam L. B. iš kaltinamojo D. S. priteistina 2316,96 EUR nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

D. S. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str.2d. 8p. padarymu, kuri įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų(BK 11 str.4d.), o veika, numatyta BK 284 str.1d., įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.3d.). Atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis administracine tvarka nebaustas, teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, yra gimnazijos moksleivis. Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, todėl parenkant ir skiriant bausmę, jo atžvilgiu taikytinos LR BK XI skyriaus nuostatos.

Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimus bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad kaltinamajam pagal LR BK 138 str.2d.8p. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi BK 138 str.2d.8p. sankcija alternatyvių bausmės rūšių nenumato, o BK 54 str. ir 62 str. taikymo pagrindų nenustatyta. Bausmė skirtina ženkliai žemesnė, nei sankcijos vidurkis. artima sankcijos vidurkiui. Pagal LR BK 284 str.1d. skirtina laisvės apribojimo bausmė, taip pat žemesnė nei sankcijos vidurkis. Bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi nustatyta idealioji nusikaltimų sutaptis. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, jo amžių, tikėtina, kad jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Bausmės vykdymo atidėjimas dar bus pakankama priemonė, kad jį priversti laikytis įstatymų, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Jo atžvilgiu taikytinos BK 92 str. nuostatos – paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

D. S. pripažinti kaltu pagal BK 138 str.2d.8p. ir nuteisti laisvės atėmimu 8(aštuoniems)mėnesiams.

Pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str.1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6(šešiems)mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1, 2 d.d., 5d. 1p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8(aštuoniems)mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 92 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems)metams ir 2(dviem)mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskiriant 11(vienuolikai)mėnesių auklėjamojo pobūdžio priemonę – įpareigojimą būti namuose nuo 23.00val. iki 6.00 val. ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti D. S. palikti galioti.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Iš D. S. L. B. naudai priteisti 2896,20 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. S. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 300,95 EUR L. B. gydymo išlaidų.

D.S., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą, apskirtą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-10-30 nutartimi (2014-10-31 Turto arešto akto identifikavimo kodas 2014056546) pakeisti ir nustatyti, kad nukentėjusiojo L. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civilinio ieškinio užtikrinimui dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos laikinai apribojamos nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį turtą 2896,20 EUR sumai. Šį laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl civilinio.

Neįsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą laikino nuosavybės teisių apribojimo įvykdymui, įteikti civiliniam ieškovui Lukui Bartninkui jo pateikimui vykdyti pasirinktam antstoliui.nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

D. S. išaiškinti, kad jis per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių, esantį Laisvės g.2, Marijampolė. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.