- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-1971-638/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Uolus“
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Uolus“ ieškinį atsakovui L. K. bei atsakovo L. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Uolus“ dėl neišmokėtų dienpinigių ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Uolus“ (toliau – UAB, ieškovė) ieškinyje prašė atmesti atsakovo L. K. (toliau – atsakovas) reikalavimą dėl 1 736,00 Eur dienpinigių priteisimo bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2024 m. gegužės 3 d. sudarė darbo sutartį Nr.1684, pagal kurią atsakovas nuo 2024 m. gegužės 10 d. dirbo pas ieškovę darbų vadovu. Darbo sutarties sudarymo metu atsakovas patvirtino, kad susipažino su ieškovės politikomis ir tvarkomis, nurodytomis darbo sutartyje, ir įsipareigojo jų laikytis, taip pat ir su dienpinigių mokėjimo tvarka bei darbo apmokėjimo sistema. Darbo sutarties galiojimo metu atsakovas buvo komandiruojamas į Vokietiją laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 11 d. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. Pagal ieškovės patvirtintą darbo apmokėjimo sistemą bei dienpinigių mokėjimo tvarką, atsakovo tiesioginis vadovas 2024 m. gegužės 10 d. tarnybiniu pranešimu paprašė nustatyti atsakovui 20,83 procentų padidintą dienpinigių normą (bendrai 70,83 procentų) ir dienpinigius atsakovui mokėti avansu. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą dėl neapmokamų atostogų laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., o 2024 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2024 m. spalio 2 d. Ieškovė pradžioje žodžiu, o vėliau ir 2024 m. lapkričio 4 d. el. laišku informavo atsakovą, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, todėl atsakovo atleidimo data negali būti ankstesnė nei 2024 m. spalio 16 d. Atsakovas 2024 m. spalio 4 d. el. laišku patvirtino, kad gavo ieškovės įspėjimą ir pažadėjo atvykti į darbą iki 2024 m. spalio 16 d., tačiau laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. spalio 11 d. atsakovas į darbą neatvyko. Atsakovas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis neatvyko į darbą, tik kaltino ieškovę dėl neva neišmokėto atlyginimo ir dienpinigių, todėl buvo surašytas aktas dėl neatvykimo į darbo vietą ir atsakovas buvo atleistas iš darbo. Ieškovė dienpinigių mokėjimo tvarkoje aiškiai nurodė, kad komandiruotės metu priskaičiuotų ir mokamų dienpinigių tikslas visų pirma yra skirtas užtikrinti darbo užmokesčio dydį pagal tos šalies, į kurią darbuotojas yra komandiruotas, nacionalinius teisės aktus bei 10,00 Eur suma iš kiekvienos komandiruotės dienos dienpinigių yra skirta maistpinigiams padengti. Ieškovė padengė atsakovo visas kelionės išlaidas bei savo sąskaita pasirūpino darbuotojo apgyvendinimu, be to, vadovaujantis dienpinigių mokėjimo tvarkos 4 punktu, išmokėjo atsakovui už 109 dienas, praleistas komandiruotėje, minimalią 50 procentų dienpinigių normą bei atsižvelgiant į dienpinigių mokėjimo tvarkos 5 punktą, priedą Nr. 1 bei projekto vadovės teikimą - 20,83 procentų didesnę dienpinigių normą. Atsakovui faktiškai apskaičiuota bei išmokėta dienpinigių – 3 379,35 Eur (50 procentų dienpinigių) bei papildomai 1 407,83 Eur (20,83 procentų dienpinigių) už darbo našumą ir ilgalaikę komandiruotę, už 109 dienas. Ieškovės patvirtinta dienpinigių mokėjimo tvarka numato mažesnius dienpinigių dydžius ir objektyvius kriterijus jiems taikyti. Kadangi atsakovas buvo komandiruojamas ilgesniam kaip 28 dienų terminui, vadovaujantis dienpinigių mokėjimo tvarkos priedo Nr. 1 1.6 punktu, atsirado sąlyga mokėti 20 procentų padidintą dienpinigių normą, o esant ir kitam kriterijui dėl darbo našumo (1.7 p.), bendra padidinta dienpinigių norma sudarė 20,83 procentų, iš viso 70,83 procentų. Atsakovas neginčijo dienpinigių mokėjimo tvarkoje nustatytų dydžių bei kriterijų. Ieškovės darbo apmokėjimo sistemoje nurodyta, kad dienpinigiai komandiruojamam darbuotojui pagal tiesioginio vadovo prašymą gali būti mokami avansu, todėl ieškovė dienpinigius atsakovui išmokėjo avansu pagrįstai. Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) priėmė sprendimą, kad atsakovui dienpinigiai visiškai nesumokėti ir pritaikė maksimalią dienpinigių normą, kas, ieškovės nuomone, visiškai nepagrįsta.
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės atsakovui 1 736,00 Eur dienpinigių, netesybas - įsiskolinimo sumą, bet ne daugiau kaip vidutinį atsakovo darbo užmokestį per mėnesį, padaugintą iš uždelstų mėnesių skaičiaus, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 26 d. iki visiško atsiskaitymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad pagal darbo sutarties 6.5. punktą šalys susitarė, jog komandiruotės metu atsakovui bus mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyta dienpinigių norma. Sudarius darbo sutartį, atsakovas nebuvo raštu supažindintas su ieškovės dienpinigių mokėjimo tvarka ir darbo apmokėjimo sistema. Pirmą kartą šiuos dokumentus atsakovas pamatė ir su jais susipažino bylą nagrinėjant G. I. nurodymu atsakovas laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. darbo funkcijas atliko komandiruotėje Vokietijoje. Atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotę ilgesniam nei 28 dienų laikotarpiui. Atsakovas, dirbdamas tiesiogiai pas Vokietijoje esantį užsakovą, per mėnesį būtų uždirbęs apie 4 500,00 - 5 000,00 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovė atsakovui mokėjo mažesnį atlyginimą kartu su dienpinigiais, tačiau tai galimai neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų ir juose numatytų garantijų komandiruojamiems darbuotojams. Šalys buvo susitarę, kad atsakovas gaus 4 000,00 Eur atlyginimą per mėnesį kartu su dienpinigiais, ką patvirtina šalių susirašinėjimas. Tai reiškia, kad ieškovė neturėjo pagrindo mažinti mokėtinų dienpinigių, priešingai, liepos mėnesį turėjo išmokėti atsakovui net ir papildomą priedą, kadangi išmokėta suma kartu su dienpinigiais nesudarė 4 000,00 Eur. Atsakovui už 2024 m. gegužės mėnesį išmokėta 1 135,00 Eur dienpinigių, už 2024 m. birželio mėnesį ieškovė atsakovui atlyginimo lapelio nepateikė, už 2024 m. liepos mėnesį atsakovui buvo išmokėta 1 781,07 Eur dienpinigių. Už 28 dienas praleistas komandiruotėje 2024 m. rugpjūčio mėnesį - 1 736,00 Eur dienpinigių taikant 62,00 Eur maksimalią dienpinigių normą dėl nežinomų priežasčių ieškovė atsakovui neišmokėjo. Ieškovė savo argumentų, kad dienpinigiai buvo mokami avansu ir ieškovė visiškai apmokėjo atsakovo dienpinigius už rugpjūčio mėnesį, neįrodė. Abejonių ieškovės pozicija kelia ne tik tai, jog ieškovė nepateikė nei vieno dokumento, su kuriuo būtų pasirašytinai supažindintas atsakovas, išskyrus darbo sutartį, bet ir tai, jog 2024 m. gegužės 10 d. prašyme dėl dienpinigių dydžio didinimo yra nurodoma, jog dienpinigiai yra didinami 20,83 procentų, neaišku, kodėl pasirinktas būtent toks dydis, tačiau galima pagrįstai manyti, jog šis dydis yra išskaičiuotas jau po 2024 m. rugpjūčio mėnesio, siekiant pagrįsti, kodėl atsakovui nėra išmokėta 1 736,00 Eur dienpinigių, įvertinus ankstesniais mėnesiais išmokėtas sumas ir nustačius, kokiu procentiniu dydžiu sumažinus dienpinigius ieškovei pavyktų padengti dienpinigių įsiskolinimą.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovo pateiktu priešieškiniu nesutinka, jis neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nepagrįstas. Atsakovas, pasirašydamas darbo sutartį, patvirtino, kad jis buvo informuotas apie galimybę jam mokėti mažesnę nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta dienpinigių normą ir kad pasirašant darbo sutartį jis buvo supažindintas su ieškovės dienpinigių mokėjimo tvarka. Visi ieškovės darbuotojai po darbo sutarties pasirašymo į savo el. paštą automatiškai, tai nurodyta darbo sutartyje, gauna elektroninį laišką, kuriuo darbuotojai yra pakartotinai supažindinami su ieškovės pagrindiniais vidaus norminiais teisės aktais. Atsakovas toki laišką gavo 2024 m. gegužės 10 d. 13:18:10, t. y. buvo tinkamai supažindintas su dienpinigių mokėjimo tvarka ir žinojo apie įmonėje taikomą mažesnę nei maksimali Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta dienpinigių norma. Tarp šalių nėra ir nebuvo jokio susitarimo, kad atsakovas gaus 4 000,00 Eur atlyginimą per mėnesį kartu su dienpinigiais. Vienintelis galiojantis susitarimas dėl darbo užmokesčio yra darbo sutartis. Atsakovo pateiktas susirašinėjimas yra tik atsakovo įsivaizdavimas ir paskaičiavimas dėl neva jam priklausančio atlyginimo, kuris niekaip nėra patvirtintas ieškovės. Atlyginimo lapeliai yra ieškovės parengti dokumentai, patvirtinantys atsakovui priskaičiuotas bei išmokėtas sumas, kurių atsakovas iki jo atleidimo iš darbo neginčijo. Atsakovas klaidina teismą dėl jam neva neteikiamų atlyginimų lapelių, mokamų maksimalių dienpinigių ir nesumokėtų dienpinigių už 2024 m. rugpjūtį. Dienpinigiai už 2024 m. rugpjūčio mėn. 1 185,82 Eur (837,00 Eur (50 procentų) ir 348,82 Eur (20,83 procentų) atsakovui buvo sumokėti 2024 m. rugpjūčio 23 d. į jo sąskaitą bankiniu pavedimu. Atsakovas netinkamai ir neteisingai interpretuoja šalių darbo sutartyje suderintas dienpinigių mokėjimo sąlygas bei ignoruoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime numatytą reglamentavimą dėl dienpinigių mokėjimo avansu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Teismas atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl 1 736,00 Eur dienpinigių priteisimo iš ieškovės. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 40,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad įmonės direktorius 2024 m. gegužės 10 d. priėmė įsakymą dėl atsakovo komandiruotės į Vokietiją laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 11 d. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. (109 k. d.). Įsakyme nurodyta, jog komandiruotės metu darbuotojui mokamas dienpinigių dydis nustatytas darbdavio 2022 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtintoje dienpinigių mokėjimo tvarkoje Nr. B22-02. Projektų vadovė 2024 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą padidinti atsakovui mokėtinus dienpinigius 20,83 procento. Teismo vertinimu, dokumentų visuma – darbo sutartis, įmonės darbo apmokėjimo sistema, dienpinigių mokėjimo tvarka bei įsakymas dėl komandiruotės suponuoja, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas dėl papildomos sąlygos – mažesnės dienpinigių normos mokėjimo darbuotojui nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta maksimali norma.
8. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovė tvirtino, kad atsakovas su įmonės vidaus teisės aktais nesusipažinęs, tačiau darbo sutarties 6.2 papunktyje įtvirtinta, su kuo atsakovas pasirašydamas sutiko, jog darbuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su įmonės Kokybės, Aplinkos apsaugos, Darbuotojų saugos ir sveikatos politika, I. V. Sistemos (IVS) vadovu ir tikslais, įmonės Darbo apmokėjimo sistema, Duomenų privatumo politika, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka. Vykdydamas darbo funkcijas darbuotojas įsipareigoja laikytis šių įmonės vidaus taisyklių, politikos ir kitų norminių aktų, būti lojalus darbdaviui. Teismas nurodė, kad darbuotojo, pasirašiusio darbo sutartį, sekantis žingsnis - susipažinimas su nurodytais įmonės vidaus teisės aktais. Teismui pateiktas Tvarkų išsiuntimo patvirtinimas, kuriame nurodyta, kad L. K. (unikalus darbuotojo numeris (duomenys neskelbtini)) 2024 m. gegužės 10 d. 13:18:10 buvo išsiųstos įmonės vidaus tvarkos susipažinimui nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Bei šio dokumento priedas, kuriame nurodyta, kokie dokumentai išsiųsti įdarbintam darbuotojui 2024 m. gegužės mėnesį, tarp kurių dienpinigių mokėjimo tvarka, darbo apmokėjimo sistema. Tvarkų išsiuntimo patvirtinimas, kuriame nurodyti dokumentą sugeneravusio darbuotojo duomenys, vartotojo IP adresas, vertintinas kaip įmonės vidinės informacinės sistemos metaduomenys. Ieškovė taip pat pateikė teismui už informacines technologijas atsakingo asmens paaiškinimą, kaip yra generuojamas elektroninis laiškas, kuriuo priimamam į darbą asmeniui išsiunčiamos su jo darbu susijusios tvarkos, dokumentai (2025-03-20 Nr. DOK 11203). Teismas sprendė, kad nesant priešingų įrodymų byloje, teismas neturi pagrindo abejoti vidinės informacinės sistemos teikiamų duomenų patikimumu. Atsakovas šių įrodymų nenuginčijo, tuo tarpu atsakovo tvirtinimą, kad įmonės vidaus teisės aktų jis negavo, teismas vertino kaip nepagrįstą gynybinę poziciją.
9. Teismas nurodė, kad atsakovui buvo mokamas šalių darbo sutartyje susitartas atlyginimas bei dėl vykimo į komandiruotę, į Vokietiją – dienpinigiai, kadangi patiriamos papildomos išlaidos. Atsakovui buvo mokami 50 procentų dienpinigiai ne dėl konkrečių atsakovo, kaip darbuotojo, ypatumų, o vadovaujantis visiems darbuotojams taikoma ieškovės dienpinigių mokėjimo tvarka, šiuo atveju 4.1 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad dienpinigiai darbuotojų, kuriems nuo įdarbinimo dienos nepraėjo 3 mėnesių laikotarpis ir kai komandiruotė trunka daugiau kaip vieną dieną, yra 50 procentų konkrečiai valstybei nustatytos dienpinigių normos, apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius. Be to, dienpinigių mokėjimo tvarkos 5 punkte nustatyta, jog didesni nei 50 procentų konkrečiai valstybei nustatytos dienpinigių normos, apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius, dienpinigiai darbuotojų komandiruotės metu mokami, jeigu yra nors viena dienpinigių mokėjimo tvarkos priede Nr. 1 nurodytų sąlygų. Pagal pastarąjį priedą, 2024 m. gegužės 10 d. projektų vadovės prašymu atsakovui papildomai buvo mokama 20,83 procento dienpinigių už: komandiruotės dienas - kai bendra komandiruotės trukmė viršija 28 kalendorines dienas – pridedama 20 procentų dienpinigių dydis (Priedas Nr. 1 prie dienpinigių mokėjimo tvarkos, 1.6. papunktis) bei už tinkamai vedamą projekto dokumentaciją pridedama nuo 0,5 procento iki 2,5 procento dienpinigių dydis (1.31. papunktis).
10. Teismas vertino, kad ieškovė turėjo teisę mokėti atsakovui 50 procentų dienpinigius pagal įmonės pasitvirtintą ir visiems darbuotojams taikomą Dienpinigių mokėjimo tvarkos 4.1 papunktį, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ suteikia teisę mokėti mažesnius dienpinigių dydžius tik ne mažesnius kaip 50 procentų. Bei atsižvelgiant į konkrečios komandiruotės sąlygas – komandiruotės trukmę ir darbo našumą - tvarkomą projekto dokumentaciją, teismo vertinimu, darbdavys turėjo teisę papildomai mokėti atsakovui 20,83 procentų dienpinigius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, taip pat ieškovės dienpinigių mokėjimo tvarkos 5 punktu ir jos priedu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atsakovui ne tik dienpinigius mokėjo, bet taip pat padengė atsakovo visas kelionės išlaidas bei savo sąskaita pasirūpino darbuotojo apgyvendinimu, atsakovas šių ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo. Teismo vertinimu, ieškovės dienpinigių mokėjimo tvarkoje nurodyti aiškūs 50 procentų ir virš 50 procentų dienpinigių mokėjimo kriterijai, kurių teismas neturi pagrindo vertinti kaip subjektyvių, kadangi ši tvarka priimta bei taikoma visiems įmonės darbuotojams jų komandiruočių atveju. Taip pat aiškiai nurodyta, kokiais kriterijais vadovaujantis ir kokio dydžio dienpinigiai buvo numatyti mokėti atsakovui. Teismas vertino, kad ieškovė tinkamai paskaičiavo dienpinigius (2025-04-03 Nr. DOK 13549) ir su ieškovu atsiskaitė laiku.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino dienpinigių mažinimą reguliuojančias teisės normas. Teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotos praktikos, pagal kurią nustatant dienpinigių mažinimo sąlygas, privalo būti atsižvelgiama į: 1) dienpinigių paskirtį; 2) dienpinigių mažinimo kriterijų objektyvumą; 3) tinkamą darbuotojo informavimą tiek apie taikytinus dienpinigių mažinimo kriterijus, tiek apie darbdavio nustatytą dienpinigių dydį konkrečiai komandiruotei. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad ieškovas dienpinigius iki minimalios 50 proc. ribos mažino netaikant jokių objektyvių kriterijų.
11.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į teismų praktikoje nustatytą principą, kad dienpinigių mažinimo kriterijai turi būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes darbuotojo išlaidas, o ne su darbuotojo darbo rezultatais. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovo tvarkoje, kuri sudaryta iš dviejų dokumentų, nustatyti kriterijai yra ne dienpinigių mažinimo, bet dienpinigių didinimo kriterijai.
11.3. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovo dienpinigių mokėjimo tvarka atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus, netinkamai įvertino teisės normose nustatytas dienpinigių mažinimo teisėtumo sąlygas, netinkamai taikė dienpinigių mažinimą reglamentuojančių teisės aktų normas bei nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1907- 852/2025 jau išsprendė tarp ieškovės ir kito įmonės darbuotojo kilusį ginčą dėl neišmokėtų dienpinigių priteisimo. Šioje byloje teismas nusprendė, kad ieškovės dienpinigių mokėjimo tvarka, kuri, pasak ieškovo, buvo taikoma ir apeliantui, prieštarauja darbo įstatymams, nenustato objektyvių dienpinigių mažinimo kriterijų, darbdavys, nustatydamas dienpinigių mokėjimo tvarką viršijo įstatymų jam suteiktą diskreciją šioje srityje, ir šis darbdavio teisės aktas negali būti taikomas.
11.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, tariamai patvirtinančius apelianto supažindinimą su ieškovės dienpinigių mokėjimo tvarka. Atsakovas nebuvo raštu supažindintas su ieškovės dienpinigių mokėjimo tvarka. Apie ieškovės dienpinigių mokėjimo tvarkos egzistavimą atsakovas sužinojo tik ginčą, kilusį tarp ieškovo ir atsakovo, nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Atsakovas nebuvo supažindintas su konkrečiai jo komandiruotei taikomomis sąlygomis. Ieškovė nė karto neinformavo apelianto, kokie konkretūs dienpinigių mažinimo kriterijai bus taikomi jo komandiruotei, koks konkretus dienpinigių dydis jam bus skaičiuojamas ir kokiu pagrindu. Ieškovės atstovas 2025 m. gegužės 26 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad darbuotojas su projektų vadovės prašymu dėl dienpinigių didinimo supažindintas nebuvo (posėdžio garso įrašo 28:40 min.).
Atsiliepimas
11.6. Atsakovas nurodė pagrįstas abejones dėl dokumentų gavimo, o ieškovė nepateikė įrodymų apie faktinį jų pristatymą (pvz., atsakovo atsakymo į el. laišką, atsakovo pasirašyto dokumento ar kt.). Šiuo atveju, darbdavys neįsitikino, kad darbuotojas faktiškai gavo jam, tariamai, siųstus dokumentus, taigi, negalėjo jų taikyti, kol nebuvo įsitikinęs, kad darbuotojas su dienpinigių tvarką reguliuojančiais dokumentais yra faktiškai susipažinęs.
11.7. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog darbo sutarties šalims pakanka vien darbo sutartyje susitarti dėl mažesnio, nei Vyriausybės patvirtinti maksimalūs, dienpinigių dydžio mokėjimo, vadovavosi negaliojančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 redakcija bei neaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atsiliepimas
12.1. Aktuali teismų praktika suformuluota Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyje Nr. e2A-2941-1097/2024, kur įtvirtinta, kad nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus, darbdavys turėtų atsižvelgti į kriterijus, susijusius su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes būtent darbuotojo išlaidas komandiruotės metu.
12.2. Darbdavys darbuotojo komandiruotės metu jam sudarė tokias sąlygas, kurios realiai leido darbuotojui patirti mažesnes išlaidas, atitinkamai prisiimdamas sau tą išlaidų dalį. Šių aplinkybių visuma, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sudaro faktinį ir teisinį pagrindą darbuotojui taikyti mažesnę nei maksimalią toje šalyje taikytiną dienpinigių normą.
12.3. Teismas ne formaliai, tačiau iš esmės išnagrinėjo visus į bylą pateiktus įrodymus siekdamas ne formalaus, bet materialaus teisingumo. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino darbuotojo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus ir priėjo išvados, jog dienpinigiai šiuo konkrečiu atveju buvo sumažinti teisėtai ir pagrįstai.
12.4. Apeliantas deklaruoja, kad darbuotojas nebuvo tinkamai supažindintas su šia tvarka, tačiau ieškovė su tuo nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktais įrodymais, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą apie tai, kad darbuotojas buvo tinkamai informuotas. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog darbdavys vykdė savo pareigą informuoti darbuotoją.
12.5. Darbdavys neperžengė teisės aktuose nustatytos ribos, o pirmosios instancijos teismas įvertino tiek dienpinigių mokėjimo tvarką, tiek ir kitas svarbias aplinkybes, įskaitant aplinkybes, kurios faktiškai mažino darbuotojo patiriamas išlaidas komandiruotės metu ir nusprendė, kad dienpinigiai mažinti pagrįstai ir teisėtai.
12.6. Darbuotojo mažesnes išlaidas komandiruotės metu lėmė šios aplinkybės: darbdavys padengė visas kelionės į komandiruotę Vokietijoje ir atgal išlaidas; darbdavys pilnai padengė apgyvendinimo išlaidas už visą komandiruotės Vokietijoje laikotarpį, darbdavys padengė papildomas išlaidas pagal avansines apyskaitas, į kurias įėjo tiek pirkiniai asmeniniams poreikiams - rankšluosčių pirkimas, skalbimo paslaugų apmokėjimas – tiek ir kitos komandiruotės metu patirtos išlaidos, darbuotojo apgyvendinimo patalpose buvo sudaryta galimybė pasigaminti maisto, kas leido ženkliai sutaupyti išlaidas per visą komandiruotės laikotarpį, darbuotojui visos komandiruotės metu buvo suteiktas tarnybinis automobilis, taip pat padengtos kuro išlaidos.
12.7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas reikšmingas bylai aplinkybes, laikėsi teismų praktikos ir teisingai taikė nagrinėjamu atveju aktualias teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbuotojui mokėtinų dienpinigių dydžio nustatymo teisėtumo (DK 220 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“).
15. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas dirbo ieškovo bendrovėje nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. spalio 2 d. Laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 11 d. iki rugpjūčio 27 d. (109 dienas) ieškovas buvo išsiųstas į komandiruotę Vokietijoje pagal darbdavio 2024 m. gegužės 10 d. įsakymą. Įsakyme nurodyta, jog komandiruotės metu darbuotojui mokamas dienpinigių dydis yra nustatytas pagal darbdavio 2022 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtintą dienpinigių mokėjimo tvarką Nr. B22-02. Komandiruotės eigoje dienpinigių norma atsakovui buvo padidinta 20,83 procento. Tačiau atsakovo teigimu, jam turėjo būti mokama 100 proc. dienpinigių norma, nes darbdavio nustatyta dienpinigių skaičiavimo ir mokėjimo tvarka prieštaravo įstatymui ( Darbo kodeksui ir Vyriausybės nutarimui).
16. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovo nustatyta dienpinigių skaičiavimo tvarka yra tinkama, iš to sprendė, kad su darbuotoju atsiskaityta tinkamai. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad teismas neteisingai aiškino dienpinigių nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi LR Vyriausybės nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ redakcija, galiojusia iki 2022 m. liepos 1 d., nes sprendė, kad dienpinigių mažinimui pakanka valinio darbdavio sprendimo, kuris nurodytas kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Tačiau minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtinto „Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo“ 2 punkto redakcija yra pakeista LRV 2022 03 30 nutarimu Nr. 277 (įsigaliojo nuo 2022 m. liepos 1 d.) ir nustato, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Prieš nustatant dienpinigių dydžius, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje.
18. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad dienpinigių mažinimas yra Vyriausybės nutarimu nustatyto teisinio reglamentavimo išimtis, kurios taikymui būtinas tam tikrų sąlygų egzistavimas: a) konkrečių dienpinigių dydžių nurodymas, juos diferencijuojant pagal objektyvius kriterijus; b) išimties įtvirtinimas konkrečios rūšies dokumente (kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte); c) darbuotojų atstovų dalyvavimas dokumento rengimo ir priėmimo procedūroje (kolektyvinės sutarties rengime ir tvirtinime arba dalyvaujant informavimo ir konsultavimo procedūrose, jeigu dienpinigių mažinimas numatomas vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte); d) darbuotojo supažindinimas raštu su jam mokėtinu dienpinigių dydžiu.
19. Tačiau ieškovo UAB „Uolus“ direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. B22-02 patvirtinta Dienpinigių mokėjimo tvarka iš esmės neatitinka jau minėtu LRV nutarimu Nr. 526 nustatyto teisinio reguliavimo, nes darbdavys (ieškovas) be jokių objektyvių kriterijų nustato, kad dienpinigius sumažina iki 50 proc. Vyriausybės nustatyto maksimalaus dydžio, ir esam tam tikriems kriterijams (dalis kurių yra ne objektyvaus, o vertinamojo pobūdžio, pvz., už gautus gerus klientų atsiliepimus, už kolegų sudrausminimą, už tinkamą apps‘o pildymą ir pan.) tuos sumažintus dienpinigius didina.
20. Sutiktina su apeliantu, kad ieškovės nustatyta Dienpinigių mokėjimo tvarka jau yra įvertinta kitoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1907- 852/2025, kur teismas nusprendė, kad ieškovės dienpinigių mokėjimo tvarka, kuri buvo taikoma ir apeliantui, prieštarauja darbo įstatymams, nenustato objektyvių dienpinigių mažinimo kriterijų, darbdavys, nustatydamas dienpinigių mokėjimo tvarką viršijo įstatymų jam suteiktą diskreciją šioje srityje, ir šis darbdavio teisės aktas negali būti taikomas.
21. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Tai reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose.
22. Todėl priimtas sprendimas naikintinas dėl to, kad darbdavio nustatyta Dienpinigių mokėjimo tvarka yra prieštaraujanti įstatymo reikalavimams, bloginanti darbuotojo padėtį ir negali būti taikoma. Tai reiškia, kad aplinkybės apie atsakovo supažindinimą su neteisėta Dienpinigių mokėjimo tvarka neturi teisinės reikšmės. Atsakovo atžvilgiu taikytina Vyriausybės nutarimu Nr. 526 nustatyta maksimali dienpinigių norma, kuri komandiruotės į Vokietiją atveju yra 62 Eur per dieną.
23. Atsakovas tiek prašymu darbo ginčų komisijai, tiek ir priešieškiniu prašė priteisti 1736 Eur neišmokėtų dienpinigių už 2024 m. rugpjūčio mėnesį. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad 2024 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais jam buvo priskaičiuota ir mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyta maksimali dienpinigių norma ( t.1, b.l. 20), kitaip tariant, pretenzijų dėl 2024 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesių dienpinigių jis neturėjo. Gi apeliaciniame skunde atsakovas jau keičia savo poziciją ir nurodo, kad už laiką praleistą komandiruotėje ieškovas atsakovui turėjo išmokėti 6696 EUR dienpinigių. Tačiau, už šį laikotarpį ieškovas atsakovui išmokėjo 4787,19 EUR dienpinigių sumą ir liko skolingas atsakovui 1908,81 EUR dienpinigių ( t.2, b.l. 114). Apeliantas nurodo, kad nepaisant didinamų reikalavimų, teismas esą turi savo iniciatyva patikrinti mokėjimų teisėtumą ir pagal CPK 417 straipsnį, gali viršyti jo pareikštus reikalavimus.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 417 straipsnyje nustatytas aktyvus teismo vaidmuo nereiškia, kad teismas apeliacinėje instancijoje gali išnagrinėti reikalavimus, kurie nebuvo reiškiami pirmosios instancijos teisme, kita proceso šalis neturėjo galimybės dėl tokių reikalavimų pasisakyti, nebuvo pasinaudota ir išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde reikšti naujus reikalavimus. Apeliantas pirmosios instancijos teisme aiškiai nurodė, kad neturi pretenzijų dėl 2024 m. gegužės-liepos mėnesių dienpinigių, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme pareikštų reikalavimų ribose - t.y. dėl 2024 m. rugpjūčio mėnesio dienpinigių ir atitinkamai dėl netesybų.
25. Iš ieškovo pateikto darbo laiko žiniaraščio ( t.1, b.l. 138) nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas dirbo 18 darbo dienų, komandiruotėje praleido 27 dienas. Dienpinigiai mokami už kiekvieną kalendorinę dieną, dienų skaičių padauginus iš LRV nutarimu nustatytos maksimalios dienpinigių normos (62 Eur), dienpinigių suma yra 1674 Eur (27*62). Iš darbdavio pateikto 2024 m. rugpjūčio mėn. atlyginimo žiniaraščio matyti, kad atsakovui buvo paskaičiuota 1278,79 Eur dienpinigių (žiniaraštyje pavadinta „kiti priskaitymai“) (t.1, b.l. 144). Taigi, atsakovui nepriskaitytų dienpinigių skirtumas yra 395,21 Eur (1674 Eur -1278,79 Eur). Iš darbdavio pateiktos banko sąskaitos išklotinės matyti, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesio atlyginimas kartu su paskaičiuotais dienpinigiais ir nedarbingumo išmoka (bendra suma 2831,40 Eur, išskaičius GPM, Sodros mokesčius ir alimentus, išmokėjimui likusi suma 1277,31 Eur) buvo išmokėta 2024 m. rugsėjo 30 d. (t.1, b.l. 148, mokėjimo dokumentas DU24-081621, kuris atitinka atsakovo banko sąskaitoje 2024 m. rugsėjo 30 d. gautas įplaukas 1277,31 Eur, t.1, b.l. 85). Todėl atsakovui priteistina trūkstama dienpinigių suma už 2024 m. rugpjūčio mėnesį, kuris sudaro 395,21 Eur (priskaityta suma).
26. Atsakovas taip pat prašė priteisti netesybas. Šis reikalavimas tenkintinas, nes atsakovas buvo atleistas iš darbo 2024 m. spalio 16 d., atleidimo dieną jam buvo išmokėta tik piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas (977 Eur). DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė, negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Atsakovo mėnesio atlyginimas buvo 1525 Eur, uždelsta išmokėti suma yra mažesnė, negu vieno mėnesio atlyginimas, todėl netesybos paskaičiuojamos dauginant uždelstą sumą iš 6 ir sudaro 2 371,26 Eur (395,21*6).
27. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias dienpinigių mokėjimą, dienpinigių mažinimo tvarką (LR Vyriausybės nutarimas Nr. 526), vadovavosi negaliojančia nutarimo redakcija, dėl ko neteisingai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino įrodymus ( CPK 185 straipsnis). Todėl priimtas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti iš dalies priteisiant atsakovui iš ieškovo 395,21 Eur dienpinigių už 2024 m. rugpjūčio mėnesį ir 2371,26 Eur netesybų (priskaitytos sumos).
28. Laikytina, kad atsakovo priešieškinys tenkinamas 23 proc. (prašė priteisti 1736 Eur dienpinigių, priteisiama 395,26 Eur). Atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Atsakovui priteistina 23 proc. jo turėtų išlaidų pirmosios instancijos teisme. Nuo 2087,25 Eur sumos tai sudaro 480 Eur. Ieškovas duomenų apie turėtas išlaidas nepateikė.
29. Tokia pačia proporcija paskirstomos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovui priteistina iš ieškovo 23 proc. jo turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Nuo 1270,50 Eur sumos tai sudaro 292 Eur.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovui L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „UOLUS“, j. a. k. 303086477, 395,26 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 26 ct, priskaityta suma) dienpinigių, 2371,26 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 26 ct, priskaityta suma) netesybų ir 772 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.