Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-19 · Civilinė byla Nr. 2-2014/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-19
Bylos Nr.
2-2014/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjai
Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas
J. L. R.
Atsakovas
„EMU GROUP“, K. M., S. S.
Trečiasis asmuo
L. K.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-2014/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.4.; 122.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria teismas ieškovės J. L. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „EMU group“, K. M., S. S. – L., Vilniaus m. 44-o notarų biuro notarei Ingai Daraškevičienei ir Nacionalinei žemės tarnybai dėl įgaliojimo panaikinimo, sutarties pripažinimo niekine bei neturtinės žalos atlyginimo; tretysis asmuo L. K., laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (ieškinio medžiagos Nr. 2-3040-560/2011).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškinyje keliami klausimai, susiję su įgaliojimo panaikinimu, sutarties pripažinimu niekine ir neturtinės žalos atlyginimu.

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, nepašalinus teismo nurodytų ieškinio trūkumų, teisėtumu ir pagrįstumu.

Šalies argumentai

Ieškovė J. L. R. 2010 m. gruodžio 29 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2010 m. sausio 21 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo trišalę sutartį, šalių santykiams taikyti restituciją, išskyrus 3 000 Lt priteisimą iš ieškovės, kadangi ieškovė jokių pinigų iš atsakovų nėra gavusi; panaikinti šios trišalės sutarties teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“; priteisti iš atsakovų solidariai ieškovei 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 4 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus: netiksliai suformuluoti ieškinio dalykas ir pagrindas, neįtraukti tretieji asmenys, dalis ieškinio priedų neišversti į lietuvių kalbą. Teismas nustatė ieškovei terminą iki 2011 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti bei sumokėti 12 545 Lt dydžio žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Ieškovė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį apskundė atskiruoju skundu ir prašė šios nutarties dalį, kuria atsisakyta atleisti nuo žyminio mokesčio ar jį atidėti, panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo žyminio mokesčio mokėjimas būtų atidedamas iki bylos išnagrinėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą patenkino ir žyminio mokesčio mokėjimą atidėjo iki bylos išnagrinėjimo. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai yra pakankami, kad teismas galėtų spręsti, jog pareiga sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį ieškovei yra per sunki finansinė našta.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei pakartotinį terminą iki 2011 m. balandžio 26 d. nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovė, vykdydama teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį, pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prie kurio pridėjo ieškinio priedų vertimus į valstybinę kalbą, tačiau nepateikė teismui vientiso patikslinto ieškinio, o pateikė tik ieškinio rezoliucinės dalies naują redakciją.

Šalies argumentai

Ieškovė 2011 m. balandžio 29 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2010 m. sausio 6 d. išduotą įgaliojimą K. M. veikti jos vardu neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo surašymo momento ir jį panaikinti; pripažinti niekine 2010 m. sausio 21 d. sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei ant jo pastatytų statinių pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos surašymo momento ir taikyti restituciją natūra; pritaikius restituciją, atitinkamai pakeisti įrašus apie turto savininkus Nekilnojamojo turto registre; priteisti iš atsakovų solidariai 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė nurodė, kad po sutuoktinio E. R. mirties paveldėjo žemės sklypą bei ant jo pastatytus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovės pažįstama S. S. – L., sužinojusi apie palikimą, pasiūlė parduoti paveldėtą turtą UAB „EMU group“. Po derybų su ieškovei atstovavęs K. Belikoff buvo sutarta turtą parduoti už 2 000 000 Lt. 2010 m. sausio 4 d. ieškovė pateikė prašymą Žemėtvarkos skyriui dėl turto pardavimo bei būsimo pirkėjo sprendimą pirkti turtą už tokią kainą. 2010 m. sausio 6 d. ieškovė nuvyko pas notarę dėl sandoriui sudaryti reikiamų dokumentų nuorašų patvirtinimo. Ieškovės teigimu, S. S. – L. pažįstamas K. M., taip pat dalyvavęs derybose dėl turto pardavimo, nurodė, kad ieškovė jam turi išduoti įgaliojimą, kad būtų galima sutvarkyti reikalus UAB „Lietuvos dujos“ ir operatyviau įforminti pirkimo-pardavimo sandorį. Anot ieškovės, notarė jai tinkamai neišaiškino, kad lietuvių kalba ieškovė pasirašė įgaliojimą, kuriuo suteikė K. M. teisę netgi disponuoti visu ieškovės turtu. Vėliau ieškovė pastebėjo skelbimus viešoje erdvėje apie jos parduodamą turtą už 700 000 Lt, o prie skelbimo buvo nurodytas K. M. telefono numeris. 2010 m. sausio 21 d. K. M. ieškovės vardu pardavė minėtą turtą sutuoktinės motinos valdomai įmonei UAB „EMU group“ už 3 000 Lt. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad dėl atsakovų akivaizdžiai neteisėtų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 100 000 Lt dydžio suma. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui 2010 m. sausio 6 d. įgaliojimą, 2010 m. sausio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus vedėjos raštą apie atsiskaitymą, K. M. prašymą iš pirkėjo UAB „EMU group“ gautas lėšas pervesti į notarės depozitinę sąskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatė ieškovei naują terminą iki 2011 m. gegužės 16 d. pašalinti ieškinio trūkumus. Konstatavo, kad ieškovė nenurodė, tarp kokių šalių buvo sudaryta 2010 m. sausio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis, tiksliai nesuformulavo reikalavimo dėl restitucijos taikymo, nepateikė atsakovams ir trečiajam asmeniui tinkamai patvirtintų procesinių dokumentų priedų nuorašų. Taip pat ieškinyje reiškiamas ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors trečiasis ieškinio reikalavimas yra priteisti iš atsakovų 100 000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Be to, teismas siūlė ieškovei pasirūpinti atstovavimu byloje, nes, jo manymu, ieškovei, pačiai nemokant lietuvių kalbos, bus sunku pateikti teismui tinkamai paruoštą ieškinį.

Šalies argumentai

2011 m. gegužės 19 d. ieškovė pateikė teismui vieningą ieškinį pašalinus trūkumus. Prašė pripažinti 2010 m. sausio 6 d. įgaliojimą K. M. veikti jos vardu neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo surašymo momento ir jį panaikinti; pripažinti niekine 2010 m. sausio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos surašymo momento ir taikyti restituciją natūra; priteisti iš atsakovų solidariai 100 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovės J. L. R. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Teismas nurodė, kad ieškovei, be kitų taisytinų ieškinio trūkumų, buvo nustatytas terminas pateikti visoms proceso šalims tinkamai patvirtintus procesinių dokumentų priedų nuorašus, tačiau ieškovė per teismo nustatytą terminą pagal teismo nurodymus ieškinio trūkumų nepašalino. Be to, teismas padarė išvadą, jog ieškovė, nepasirūpinusi tinkamu atstovavimu byloje, taip pat nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu, tuo pažeisdama proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti, kad 2011 m. gegužės 2 d. nutartyje nurodyti trūkumai buvo pašalinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

Vykdydama 2011 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ieškovė, pašalinusi trūkumus, pateikė vieningą ieškinį ir prašė prijungti prie bylos tik tuos anksčiau pateiktus įrodymus ir dokumentus, kurie atitinka procesinius reikalavimus turiniu ir nuorašų kiekiu. Taip pat nurodė, kad, kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas, daug įrodymų ir dokumentų, pagrindžiančių ieškovės reikalavimus, yra surinkti baudžiamojoje byloje. Todėl ieškovė prašė teismo leisti kitus įrodymus teikti vėliau. Ieškovė taip pat prašė teismo jau pateiktus dokumentus, teismui patvirtinus jų kopijas, grąžinti, leisti gauti iš bylos kitus, advokato A. K. pateiktus, tinkamus įrodymus, padaryti jų nuorašus teisme ir leisti pateikti teismui juos vėliau, nes šių dokumentų ieškovė neturi. Taigi ieškinys buvo grindžiamas tik galutiniu procesiniu dokumentu ir 2010 m. sausio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Atskiru prašymu ieškovė prašė teismo leisti nepateikti tiek šių dokumentų nuorašų, kiek yra proceso dalyvių, nes jie visi šiuos dokumentus turi. Teismas į šiuos prašymus neatsižvelgė.Ieškovė savo atstovo advokato A. K. atsisakė, o kito advokato pasisamdyti negali dėl sunkios turtinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, o jų nepašalinus, ieškinį laikė nepaduotu.

Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas. Ieškinys bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Kai nustatoma, jog ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Tuo tarpu teismui nustačius ieškinio formos ar turinio trūkumų, turi būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Per šį terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 str. 5 d., 138 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1225/2009).

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nereikalauja iš ieškovo civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Šiuo atveju svarbiausia nustatyti, ar iš esmės yra aiškus ir suprantamas ieškinio turinys, ar nėra akivaizdžių procesinių kliūčių priimti ieškinį. Tuo atveju, kai teismas sprendžia ieškinio priėmimo klausimą ir nustato, kad nėra pagrindo priimti ieškinį, kadangi neegzistuoja teisės kreiptis į teismą visos prielaidos ir sąlygos, teismo nutartyje dėl ieškinio atsisakymo ar ieškinio trūkumų šalinimo turi būti aiškiai, suprantamai išdėstyti argumentai, dėl kurių procesas negali vykti toliau. Kai teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo įvardija ieškinio trūkumus ir ieškovas po to pateikia teismui patikslintą ieškinį, teismas turėtų ieškinį priimti, jeigu ieškovo pateiktas procesinis dokumentas atitinka formos reikalavimus (sumokėtas žyminis mokestis ir pateikti šio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantys įrodymai, prie ieškinio pridėti jame išdėstytus argumentus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai ir pan.) ir iš esmės yra aiškus ieškinio turinys. Ieškinį galima laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui tik tuomet, jeigu po ieškinio trūkumų šalinimo iš tiesų nėra aiškus materialusis teisinis reikalavimas, t. y. tai, ko teismo prašo ieškovas (ieškinio dalykas) ar neišdėstyti argumentai, kuriais grindžiami pareikšti reikalavimai (ieškinio faktinis pagrindas), arba tebėra ieškinio formos esminių trūkumų (pavyzdžiui, nepateikti duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą). Tokiu būdu užtikrinamas teisės kreiptis į teismą realus įgyvendinimas.

2010 m. gruodžio 29 d. ieškovė Kinijos Liaudies Respublikos pilietė J. L. R. Vilniaus apygardos teisme padavė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo. Ieškovė atsakovais nurodė UAB „EMU group“ ir K. M.. Kartu su ieškiniu pateikti duomenys iš viešų registrų, valstybinėms institucijoms ieškovės teikti prašymai, susiję su ginčo turtu, ginčijamų sandorių kopijos (t. 1, b.l. 1-82). Pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 4 d. priėmė nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir joje nurodė tokius trūkumus: 1) nėra aišku, tarp kokių šalių sudaryta 2010 m. sausio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis; 2) nėra aiški restitucijos taikymo tvarka; 3) ieškovė prašo panaikinti teisinę registraciją, tačiau nenurodo, kurie asmenys byloje turi būti patraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų; 4) ieškovės pateikti ieškinio priedai nėra išversti į lietuvių kalbą; 5) ieškovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti šio mokesčio sumokėjimą (t. 1, b.l. 84-85). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl atsisakymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tenkino ir atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Ieškovė, šalindama teismo nutartyje nurodytus trūkumus, pateikė procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu dėl trūkumų šalinimo. Kartu su šiuo procesiniu dokumentu ieškovė pateikė teismui K. Belikoff rašytinį pareiškimą, telefono duomenų tyrimo ataskaitą (t. 1, b.l. 113-157). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei pakartotinį terminą iki 2011 m. balandžio 26 d. pateikti teismui tinkamai įformintą ieškinį. Nutartį teismas grindė tuo, kad ieškovė nepateikė teismui vientiso patikslinto ieškinio, o pateikė tik ieškinio rezoliucinės dalies naują redakciją, iš kurios nėra aiškūs ieškovės reiškiami materialūs teisiniai reikalavimai (t. 1, b.l. 107).

Apie pateikto teismui procesinio dokumento pagrįstumą sprendžiama ne pagal dokumento pavadinimą, o pagal jo turinį. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente (CPK 115 str. 4 d.). Vien ta aplinkybė, kad ieškovė po teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo pateikė teismui ne vientisą procesinį dokumentą (ieškinį), o procesinį dokumentą, kuriame išdėstė poziciją dėl ieškinio trūkumų šalinimo, nesudaro pagrindo nepriimti šio dokumento ir neiškelti civilinės bylos, jeigu iš teismui pateiktų abiejų dokumentų turinio galima nustatyti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, t. y. identifikuoti, koks yra ieškovės materialusis teisinis reikalavimas, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis jis grindžiamas, kokie įrodymai patvirtina išdėstytas aplinkybes. 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi teismas iš esmės patvirtino, jog 2011 m. sausio 4 d. nutartyje nustatyti trūkumai pašalinti. Todėl jau tada ieškinys turėjo būti priimtas, o reikalavimas pateikti vientisą procesinį dokumentą po trūkumų šalinimo, kaip minėta, nepagrįstas. 2011 m. gegužės 2 d. priimtoje nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo teismas nurodė, kad: 1) ieškinyje pareikštas reikalavimas nėra aiškiai ir tiksliai suformuluotas (nenurodyta, kam konkrečiai po restitucijos taikymo turėtų atitekti turtas); 2) ieškovė nepateikė teismui tinkamai patvirtintų ieškinio priedų nuorašų; 3) ieškinio motyvuojamojoje dalyje dėstomi argumentai dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų, tačiau rezoliucinėje dalyje reiškiamas reikalavimas dėl 100 000 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo (t. 1, b.l. 109-110). Ieškovei dar kartą pateikus teismui jau patikslintą ieškinį (vieną procesinį dokumentą), Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi jį laikė nepaduotu ir grąžino padavusiam asmeniui, nurodydamas, kad ieškinio trūkumai nėra pašalinti.

Kolegija pažymi, kad jau praėjo beveik devyni mėnesiai nuo to laiko, kai ieškovė padavė teisme ieškinį. Teismas net tris kartus įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, šiose nutartyse nurodydamas iš esmės tuos pačius trūkumus. Per šį laikotarpį ieškovė teismui be ieškinio pateikė tiek atskirą procesinį dokumentą (pavadino jį pareiškimu dėl ieškinio trūkumų šalinimo), tiek ir patikslintą ieškinį. Iš teismui paduoto paskutinės redakcijos ieškinio turinio matyti, kad ieškovė iš esmės ištaisė visus pirmoje 2011 m. sausio 4 d. priimtoje teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, t. y. pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančia 2010 m. sausio 21 d. tarp atsakovų sudarytą trišalę pirkimo-pardavimo sutartį, 2010 m. sausio 6 d. sudarytą vienašalį sandorį, taikyti restituciją, įpareigojant atsakovus Nacionalinę žemės tarnybą ir K. M. grąžinti atsakovui UAB „EMU group“ 3 000 Lt, nuosavybės teises į ginčo turtą atkuriant ieškovei, panaikinti ginčo turto teisinę registraciją ir iš atsakovų solidariai priteisti ieškovei 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ji reikalavimus pareiškė penkiems atsakovams, kuriuos nurodė ieškinyje, o trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, patraukė vieną fizinį asmenį. Ieškinyje taip pat yra įvardytas ir ieškinio faktinis pagrindas, t. y. kuo pasireiškė atsakovų S. S. – L. ir K. M., taip pat sandorius patvirtinusios notarės neteisėti veiksmai (teisių ir pareigų netinkamas išaiškinimas lietuvių kalbos nemokančiai ieškovei, pasirašant įgaliojimą – notarės veiksmų neteisėtumas; apgaulės panaudojimas dėl ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo už ženkliai mažesnę nei buvo sutarta kainą - S. S. – L. ir K. M., taip pat Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „EMU group“ veiksmų neteisėtumas). Ieškovė patikslintame ieškinyje ne tik nurodė, kokią sutartį ir tarp kokių šalių prašo pripažinti negaliojančia, bet ir pateikė šios sutarties kopiją (t. 1, b.l. 175-178). Ieškinyje J. L. R. taip pat aiškiai įvardijo, jog sandorį pripažinus negaliojančiu, prašo atkurti iki jo sudarymo buvusią padėtį, neįpareigojant jos sumokėti ginčo turto pirkėjui pinigų, kadangi jų iš savo atstovo negavo. Tai, kad ieškovė ieškinio motyvuojamojoje dalyje dėstė argumentus dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė, kad reikalauja iš atsakovų priteisti 100 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, vertintina kaip aiški rašymo klaida, kadangi ieškinyje, kaip minėta, išskirta atskira motyvuojamoji dalis, skirta neturtinės žalos atlyginimo pagrindimui ir išdėstyti argumentai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu (t. 1, b.l. 171). Dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą sprendžia išimtinai tik teismas, kuris turi įgaliojimus neįtraukti ieškovo nurodyto asmens į procesą šia procesine padėtimi ar į bylą įtraukti ieškinyje nenurodytą asmenį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.). Todėl tokių asmenų nurodymas ar nenurodymas ieškinyje neturėtų būti laikomas ieškinio trūkumu, kurio nepašalinus, būtų pagrindas nepriimti ieškinio. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė per kelis kartus teismui pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių išdėstytas aplinkybes ieškinyje (ginčijamų sandorių kopijas, duomenis apie ieškovės pokalbių su atsakovais telefonu turinį, laikmeną su šių pokalbių garso įrašu, K. Belikoff pareiškimą, su atsiskaitymu pagal pirkimo-pardavimo sutartį susijusius dokumentus, duomenis iš registrų, ieškovės įvairioms institucijoms pateiktus pareiškimus dėl su ginčo turtu susijusių dokumentų gavimo, skelbimus iš internetinių tinklapių apie ketinimą parduoti ginčo turtą).

Taigi ieškovė patikslintame ieškinyje pakankamai aiškiai suformulavo tiek ieškinio dalyką, tiek ir faktinį pagrindą, pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Teismas ieškovei buvo atidėjęs žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinio nagrinėjimą iki bylos išsprendimo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų spręsti pirmosios instancijos teismui priskirtų klausimų. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų yra naikintina ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Pirmosios instancijos teismas pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus turi operatyviai išspręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės J. L. R. ieškinio atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „EMU group“, K. M., S. S. – L., Vilniaus m. 44-o notarų biuro notarei Ingai Daraškevičienei ir Nacionalinei žemės tarnybai dėl įgaliojimo panaikinimo, sutarties pripažinimo niekine bei neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai: Artūras Driukas Algirdas Gailiūnas Egidijus Žironas