Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-29 · Civilinė byla Nr. 2A-323-781/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-03-29Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-10-31Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-03-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-29
Bylos Nr.
2A-323-781/2013
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01269-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
N. G.
Atsakovas
A. D., S. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
VĮ „Registrų centras“
Kategorijos
  • 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2A-323-781/2013
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01269-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 30.3; 121.14.;121.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. patikslintą ieškinį atsakovams A. D., S. D. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisinės registracijos panaikinimo, administracinių aktų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė N. G. (toliau - Ieškovė), patikslinusi savo reikalavimus, prašė:

1) pripažinti 1968 m. rugpjūčio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu jai nuosavybės teisę į 32, 44 kv. m. ploto dalį gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

2) pripažinti 3/6 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir priklausančių atsakovui A. D. (toliau - Atsakovas), 2011 m. balandžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia;

3) pripažinti 3/6 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir priklausančių atsakovei S. D. (toliau - Atsakovė), 2007 m. liepos 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia;

4) pripažinti negaliojančia ir panaikinti Atsakovo vardu atliktą teisinę registraciją į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 3/6 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)

5) pripažinti negaliojančia ir panaikinti Atsakovės vardu atliktą teisinę registraciją į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 3/6 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)

6) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2001 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2)-1578, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 2-3-14396-(79), Onuškio seniūnijos 2005 m. kovo 29 d. pažymą Nr. GP-102 bei 2009 m. spalio 15 d. pažymą Nr. GP-346.

Ieškovė nurodė, kad 1967 m. gruodžio 23 d. testamentu M. D., mirusi 1968 m. sausio 28 d., ½ dalį namo (32, 44 kv. m. ploto), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas) paliko tuo metu nepilnametei N. M., dabar G. (Ieškovei). Jos globėja buvo motina M. M.. 1968 m. rugpjūčio 26 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 304 ir Vilniaus tarpmiestinio inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos byloje ½ dalies Gyvenamojo namo savininke nurodyta M. M., pagal gyvenamojo namo eksplikaciją valdanti 32, 44 kv. m. plotą. Kitu Gyvenamojo namo bendraturčiu nurodytas L. D., valdantis 33, 69 kv. m. plotą. Onuškio seniūnas J. O. 2003 m. gegužės 16 d. išdavė pažymą Nr. 5-260, kad namų ūkio knygoje Nr. 1, namų ūkio Nr. 71 yra įrašyta M. M., kaip ½ Gyvenamojo namo valdytoja. Suformuota nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. 10726, reg. Nr. 44/42466. Nurodė, kad 2010 m. balandžio 21 d. gavus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie Gyvenamąjį namą paaiškėjo, kad suformuota dar viena to Gyvenamojo namo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla Nr. 44/1256372, kur to paties Gyvenamojo namo savininkais nurodyti tik Atsakovas ir Atsakovė. Šių duomenų įregistravimo pagrindu nurodyta Onuškio seniūno J. O. išduota 2009 m. spalio 15 d. pažyma Nr. GP-346, kur pažymima, kad ūkinėje knygoje Nr. 1, namų ūkio Nr. 70 įrašyti Atsakovo ½ dalies Gyvenamojo namo ir kito turto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad buvo kreiptasi į Onuškio seniūną, nurodant, kad išduota 2009 m. spalio 19 d. pažyma Nr. GP-346 yra neteisėta ir pažeidžianti Ieškovės nuosavybės teises į Gyvenamojo namo dalį. Siekdamas atstatyti teisingumą, Onuškio seniūnas 2010 m. birželio 30 d. išdavė pažymą Nr. GP-96, kurioje nurodyta, kad ūkio knygoje Nr. 1, namų ūkio Nr. 71 yra įrašytas M. M. ½ dalis Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P2-1007, panaikinta Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos 2009 m. spalio 15 d. pažyma Nr. GP-346. Nurodė, kad šios panaikintos pažymos bei 2009 m. lapkričio 16 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (100)-11.73-263 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos Atsakovo nuosavybės teisės į ½ dalį Gyvenamojo namo. Nurodė, kad Atsakovui nuosavybės teise nepriklauso ½ dalis Gyvenamojo namo, todėl Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys apie Gyvenamąjį namą yra neteisingi, klaidinantys ir pažeidžiantys ieškovės nuosavybės teises. Nurodė, kad Ieškovė kreipėsi į teritorinį registratorių ir pateikė 2010 m. lapkričio 22 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. P2-1007, kuriuo panaikinta Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos 2009 m. spalio 15 d. pažyma Nr. GP-346, nepagrįstai suteikusi pagrindą įregistruoti Atsakovui nuosavybės teisę į ½ dalį Gyvenamojo namo. Nurodė, kad VĮ Registrų centro registratorius atsisakė įregistruoti Ieškovės teisę į ½ dalį Gyvenamojo namo. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 82 atsisakyta įregistruoti ieškovės nuosavybės teisę į ½ dalį Gyvenamojo namo, nurodant, kad siekiant atlikti ieškovės dalies teisinę registraciją, ji turi pateikti pažymą apie paveldėjimo liudijimo įregistravimo faktą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose bei bendraturčių susitarimą dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nurodė, jog nurodytos pažymos ieškovė negali pateikti, nes tokios neturi. Susitarimo su bendraturte negali pateikti, nes ji atsisako susitarti su Ieškove. Ieškovė nurodė, jog 1968 m. rugpjūčio 26 d. paveldėjimo teisės liudijime Nr. 304 nurodoma, kad Gyvenamojo namo plotas yra 66, 13 kv. m., o 2009 m. lapkričio 16 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (100)-11.73-263 įteisintas plotas yra 136, 80 kv. m. paaiškino, kad taip įvyko todėl, kad Gyvenamojo namo bendraturčiai (Atsakovai) padidino Gyvenamąjį namą, neturėdami Ieškovės sutikimo, tačiau Ieškovė dėl ploto padidinimo bei pretenzijų dėl nuosavybės teisių jai pripažinimo į naujai sukurtą daiktą, jiems neturi. Ieškovė taip pat nurodė, kad globėja faktiškai valdė Ieškovei priklausančią namo dalį, mokėjo už elektros energiją, žemės mokesčius, sudarė Gyvenamojo namo dalies draudimo sutartis, todėl Ieškovė turi teisę paveldėtą turtą valdyti, juo naudotis, tačiau ribojama jos teisė šiuo turtu disponuoti. Ieškovė tik 2011 m. gegužės 10 d. sužinojo, kad Atsakovas neteisėtai ir be teisinio pagrindo įgijęs nuosavybės teises į ½ Gyvenamojo namo, nusipirko 3/6 dalis valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)(toliau – Žemės sklypas). Toks sandoris yra pažeidžiantis Ieškovės turtines teises, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja. Taip pat pažeidžiantis Ieškovės turtines teises, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms yra ir sandoris, kuriuo Atsakovė nusipirko 3/6 dalis Žemės sklypo. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio ar įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo, ar kito statinio priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad M. D., mirusi 1968 m. sausio 28 d., yra jo močiutė, jo tėvo L. D. mama. Nurodė, kad po M. D. mirties visą jos turtą perėmė ir valdė jo tėvas L. D.. Po tėvo L. D. mirties, visą turtą priėmė ir valdė žmona, Atsakovė, jo mama. Nurodė, kad nei jis, nei Atsakovė ir Ieškovė nėra giminaičiai. Gyvenamajame name nei Ieškovė, nei M. M. negyvena jau apie 30 m. Nurodė, kad jo žiniomis, jo močiutė buvo paėmusi Ieškovę pagloboti ir apie jokį sudarytą testamentą nei jis, nei jo mama (Atsakovė) nežinojo. Nurodė, kad Ieškovės pateiktas testamentas ir paveldėjimo teisės liudijimas paliudija tik jos teisės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, tačiau ši teisė nebuvo realizuota, kadangi tuo metu galiojusio Lietuvos TSR Civilinio kodekso 255 straipsnis reikalavo, kad gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete bei numatė, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Kaimo vietovėje ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Pagal šią instrukciją pastatai tiek kaimo, tiek ir miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose. Tokiu būdu, vien paveldėjimo teisės liudijimo turėjimas nėra pakankamas pagrindas Ieškovės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą registravimui. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintu Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo 3.2 punktu, įsigyti seni statiniai Registre registruojami Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti daiktinės teisės į jį ir notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir pažymą apie šios sutarties įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, jeigu statiniai įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai. Taigi, Ieškovė Registro tvarkytojui turi pateikti ne tik paveldėjimo teisės liudijimą, bet ir pažymą, patvirtinančią paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimo vykdomojo komiteto ūkinėse knygose faktą. Nurodė, kad nuo pat gimimo gyvena kartu su motina (atsakove) asmeninės nuosavybės teise priklausančiame Gyvenamajame name, Gyvenamuoju namu visapusiškai rūpinasi. Ieškovė nei faktiškai, nei realiai nevaldė jai neva priklausančios Gyvenamojo namo dalies, ji neįrodė, kad ji kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Atkreipė dėmesį, kad 1967 m. gruodžio 23 d. testamente yra nurodyta, kad M. D. po savo mirties paliko savo pietinėje pusėje kambarį ir virtuvę, o duris bendram naudojimui. Paaiškino, kad minėtas kambarys ir virtuvė su durimis sudaro 26, 37 kv. m. bendro ploto, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas išduotas paveldėti ½ dalį Gyvenamojo namo (32, 44 kv. m.) ir kiti Ieškovės reikalavimai jau yra susiję būtent su siekiais neteisėtai valdyti 32, 44 kv. m. namo dalį. Nurodė, kad Atsakovo nuosavybės teisės į ½ dalį Gyvenamojo namo ir 3/6 dalis Žemės sklypo buvo įgytos teisėtai ir sąžiningai, jų įgijimo sandoriai imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja, nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovės turtinių teisių, kadangi ji šių teisių neturėjo ir neturi. Ieškovė, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymus nenurodo nei teisinio, nei faktinio tokio reikalavimo pagrindo, ji nenurodo dėl kokios priežasties prašo panaikinti šiuos įsakymus, nenurodo aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, todėl šis reikalavimas atmestinas. Nurodo, kad Ieškovė taip pat prašo panaikinti Onuškio seniūnijos pažymas, tačiau taip pat nenurodo tokio reikalavimo faktinio pagrindo – argumentų, dėl kurių šios pažymos turėtų būti panaikintos, bei teisinio pagrindo – teisės aktų, kuriems seniūnijos pažymos prieštarautų.

Atsiliepimas

Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė aplinkybėmis, iš esmės analogiškomis Atsakovo nurodytoms nesutikimo su ieškiniu aplinkybėms.

Šalies argumentai

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Remiantis Atsakovės pateiktais dokumentais, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-14396-(79) jai Onuškio mietelyje buvo parduotas 0, 03 ha namų valdos žemės plotas, kuris yra 0, 06 ha žemės sklypo dalis. 2009 m. liepos 14 d. buvo notariškai patvirtinta nurodytos žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis. Remiantis pateiktais dokumentais, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-1578, Atsakovui parduotas 300 kv. m. namų valdos plotas, kuris yra 600 kv. m. žemės sklypo dalis. 2011 m. balandžio 7 d. su Atsakovu buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas, vėliau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjas, priimdami įsakymus dėl namų valdos bendrasavininkams pagal jų pateiktus dokumentus pardavimo ir pasirašydami žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas. Dėl kitų Ieškovės reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta, kad Ieškovė prašo panaikinti viso Žemės sklypo ir viso Gyvenamojo namo daiktinių teisių įregistravimo pagrindus, kai tuo tarpu pati prašo pripažinti jai 1968 m. rugpjūčio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teisę į 32, 44 kv. m. ploto Gyvenamojo namo dalį ir tik patenkinus šį reikalavimą galėtų pretenduoti į dalį Žemės sklypo, todėl mano, jog šie reikalavimai turėtų būti tikslinami arba atmesti kaip nepagrįsti, pareikšti neturinčio teisės jų pareikšti asmens. Nurodė, kad pirmuoju reikalavimu Ieškovė prašo pripažinti 1968 m. rugpjūčio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teisę į 32, 44 kv. m. ploto gyvenamojo namo dalį. Nurodė, kad teismui patenkinus minėtą reikalavimą, nebūtų aišku, kaip jį praktiškai Teritoriniam registratoriui reikėtų įvykdyti, nes reikalavime nenurodyta, į kokią gyvenamojo namo dalį Ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybes teisę taip pat kokiomis dalimis likusi namo dalis bus paskirstyta kitiems bendraturčiams (-iui), todėl šis reikalavimas turėtų būti tikslinamas. Dėl ketvirto Ieškovės reikalavimo pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. lapkričio 14 d. prašymo bei kartu su juo pateiktų dokumentų - Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymo „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo Trakų rajone pil. S. D.“ Nr. 2.3-14396-(79) bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos - pagrindu, 2008 m. gruodžio 18 d. buvo įregistruotas Žemės sklypas bei įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos patikėjimo teisės į jį. Teismui patenkinus šio reikalavimo dalį ir panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 2.3-14396-(79), būtų panaikinta ne tik pirminė Žemės sklypo teisinė registracija, bet ir paties Žemės sklypo suformavimo pagrindas. Nurodė, kad atsižvelgiant į Ieškovės argumentus bei kitus reikalavimus, darytina išvada, jog Ieškovė nesiekia paties Žemės sklypo panaikinimo, todėl mano, jog šis reikalavimas turėtų būti tikslinamas. Taip pat pažymėjo, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos 2005 m. kovo 29 d. pažymos Nr. GP-102 pagrindu įregistruotos Atsakovės nuosavybės teisės ne tik į ½ dalį Gyvenamojo namo, bet ir į ūkinius pastatus, dėl kurių ginčo nėra, todėl mano, jog reikalavimas turėtų būti patikslintas. Nurodė, kad trečiasis reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo į Žemės sklypą bei į Gyvenamąjį namą Atsakovų vardu nėra savarankiškas ir būtinas, kadangi teismui pripažinus negaliojančiomis antrame reikalavime minimas Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis (ar jų dalį) bei ketvirtajame reikalavime nurodytas pažymas (ar jų dalį), vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu norminių aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisės registravimas būtų panaikinamas be atskiro reikalavimo. Nurodė, kad šis reikalavimas yra išvestinio pobūdžio reikalavimas iš pagrindinio – pripažinti negaliojančiomis Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis bei pažymas. Nurodė, kad iš Ieškovės ieškinio turinio ir reikalavimų negalima daryti vienareikšmės išvados, ko ieškovė iš tiesų siekia. Mano, jog trečiasis, ketvirtasis ir penktasis ieškovės reikalavimai turėtų būti tikslinami, jei ne – atmesti kaip nepagrįsti, pareikšti neturinčio teisės jų pareikšti asmens. Kitus reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaip matyti iš byloje esančio 1968 m. rugpjūčio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo, Ieškovės motinai M. M., priėmusiai palikimą Ieškovės vardu, buvo išaiškinta (pačiame paveldėjimo teisės liudijime yra nurodyta), jog jis turi būti įregistruotas Onuškio apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo įregistruotas, kas savo ruožtu, suteiktų Ieškovės tuometinei globėjai, motinai M. M., teisę disponuoti paveldėtu turtu. Teismas atkreipė dėmesį, kad ūkinėje knygoje, nepaisant to, kad jos buvo daromos 2003 – 2007 metais, nėra įrašų apie tai, kad Gyvenamojo namo ½ dalis (kaip nurodyta paveldėjimo teisės liudijime) priklausė Ieškovei, įrašų apie ją iš viso nėra. Iš šios ūkinės knygos nėra aišku, kokiu pagrindu Ieškovės motina M. M. buvo įrašyta kaip namų ūkio, kuriam priklauso dalis Gyvenamojo namo, galva. Be to, Ieškovė ir pati pripažino, kad paveldėtas turtas nebuvo įregistruotas jos vardu. Teismas padarė išvadą, jog byloje nesant įrodymų apie paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą teisės aktų nustatyta tvarka, tenkinti Ieškovės reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo nėra pagrindo. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jos motina M. M. faktiškai valdė jai priklausančią Gyvenamojo namo dalį, nesudaro pagrindo pripažinti jai nuosavybės teisės pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad Ieškovė formuluodama reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, nurodo į kokio dydžio Gyvenamojo namo plotą pretenduoja (prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į 32, 44 kv. m. ploto), tačiau nenurodo, į kokią šio Gyvenamojo namo dalį pretenduoja. Taip pat nenurodo, kokia Gyvenamojo namo dalis turėtų priklausyti Atsakovams, net nenurodo, kokio dydžio Gyvenamojo namo plotas turėtų jiems priklausyti. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Ieškovė ginčija Atsakovo nuosavybės teises į ½ dalį Gyvenamojo namo, nurodydama, jog jos šio atsakovo įgytos neteisėtai ir be jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinęs Ieškovės reiškimą reikalavimą dėl nuosavybės teisės jai pripažinimo į jos nurodytą Gyvenamojo namo plotą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tokio reikalavimo patenkinimas nesukels jokių teisinių pasekmių, toks sprendimas nebūtų vykdomas. Pažymėjo, kad Ieškovei buvo žinoma, jog toks jos reikalavimas negali sukelti jai teisinių pasekmių, kurių ji siekia. Ieškovė tikslino ieškinį, tačiau reikalavimas dėl nuosavybės teisės jai pripažinimo liko nepakitęs. Atmetęs Ieškovės reikalavimą dėl nuosavybės teisės jai pripažinimo, teismas atmetė ir jos reikalavimus dėl Onuškio seniūnijos 2005 m. kovo 29 d. pažymos Nr. GP-102 ir 2009 m. spalio 15 d. pažymos Nr. 346, kurių pagrindu įregistruotos Atsakovų nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą, panaikinimo, kadangi Ieškovei nesant Gyvenamojo namo bendrasavininke, ji neturi jokio teisinio pagrindo reikšti tokį reikalavimą, t. y. Atsakovams išduotos seniūnijos pažymos nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų. Taip pat atmetė ir Ieškovės reikalavimą dėl Atsakovų vardu atliktos jų nuosavybės teisių registracijos į Gyvenamąjį namą pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo, kuris yra išvestinio pobūdžio iš pagrindinio reikalavimo pripažinti jai nuosavybės teisę į dalį Gyvenamojo namo. Nurodė, kad reikalavimo dėl Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir aukščiau nurodytų administracinių aktų panaikinimo, patenkinimas yra susijęs su Ieškovės reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo patenkinimu.

Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatkreipė dėmesio į eilę pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad Ieškovė per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą padavė palikimo atsiradimo vietos notarinei institucijai pareiškimą apie palikimo priėmimą, tuo išreikšdama savo valią dėl jo priėmimo ir pradėjo valdyti (naudotis) paveldėtą turtą (atkreipia dėmesį, kad Ieškovei tuo metu esant nepilnametei visus teisinius formalumus atliko globėja motina M. M.), taigi faktiškai priėmė palikimą, taip pat kad Ieškovės vardu buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ginčijamą namo dalį, kad Ieškovė faktiškai gyveno kartu su globėja bei kartu naudojosi ginčijama namo dalimi, ja rūpinosi, nuolat mokėjo mokesčius už žemę, elektros energiją, laidinio telefono paslaugą, draudė ginčijamą namo dalį, atliko ginčijamos namo dalies inventorizaciją. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu teismas neįsigilino į Ieškovės reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo, neatskleidė reikalavimo esmės, todėl padarė formalią išvadą, kad sprendimas bus neįvykdomas ir nesukeliantis teisinių pasekmių, kas iš esmės neužtikrino Ieškovės turtinių teisių gynimo. Be to, apeliacinio skundo rengimo metu, atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad Atsakovai proceso metu pateikė teismui Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. lapkričio 16 d. aktą Nr. (100)-l 1.73-263, kuriame gyvenamojo namo plotas sudarė jau 136, 80 kv. m., Ieškovė užsakė UAB „Senamiesčio kurantai“ pažymą „Gyvenamojo namo lAl/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta po namo rekonstrukcijos, t. y. po gyvenamojo namo ploto padidėjimo, Ieškovės ginčijama gyvenamojo namo dalis, į kurią Ieškovė ir pretenduoja. Nurodytos pažymos duomenimis ši dalis, kuria Ieškovė faktiškai naudojasi ir valdo, sudaro - 26, 37 kv. m., t. y. 1928/10000 dalį iš 136, 80 kv. m. Atsakovams tenka 110, 43 kv. m., t. y. 8072/10000 dalis iš 136, 80 kv. m. Tokios pažymos pateikimo teismui būtinybė iškilo vėliau, t. y. po to, kai bylos nagrinėjimo metu detaliau paaiškėjo, kad buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija bei Atsakovų pateiktas tai patvirtinantis dokumentas. Atsižvelgdama į tai, kad iš UAB „Senamiesčio kurantai“ pažymos matyti, jog Ieškovė pretenduoja į 26, 37 kv. m., t. y. 1928/10000 dalį iš 136, 80 kv. m., mano, kad šis reikalavimas nėra naujas, nes yra neatsiejamai susijęs su jau pareikštu ieškiniu. Ieškovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs faktines aplinkybes ir įrodymus bei nepagrįstai neatsižvelgęs į 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos ir kad toks turtas įpėdiniui priklauso nuosavybės teise, taip pat nepagrįstai neatsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002 suformuotą praktiką dėl paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių normų taikymo, padarė nepagrįstą išvadą, kad tenkinti Ieškovės reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo nėra pagrindo. Remdamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti N. G. ieškinį su visais jos reikalavimais, patikslinus reikalavimą dėl 1968 m. rugpjūčio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu Ieškovei nuosavybės teisės į 26, 37 kv. m., t. y. 1928/10000 dalį iš 136, 80 kv. m., vieno aukšto mediniame gyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į Ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, ir 2012 m. balandžio 16 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad būtinybė nurodyti nekilnojamojo turto, į kurį jį pretenduoja, dalį ir pateikti teismui, tik dabar kartu su apeliaciniu skundu teikiamą naują įrodymą -UAB „Senamiesčio kurantai“ pažymą, iškilo tik tuo metu, kai pirmosios instancijos teismas pradėjo bylą nagrinėti iš esmės. Dėl nurodytų priežasčių, o taip pat ir dėl to, kad aptartais apeliacinio skundo argumentais norima įrodinėti aplinkybę (ginčo turto idealioji dalis bendroje nuosavybėje), kuri nebuvo įrodinėjimo dalykas pirmoje instancijoje, Ieškovės naujai teikiamas įrodymas neturėtų būti priimtas. Taip pat pažymėjo, kad šiais argumentais Ieškovė siekia tikslinti savo pirminį reikalavimą, ką daryti CPK 141 straipsnio 1 dalis ir 312 straipsnis imperatyviai draudžia. Atsakovas nurodė, kad netgi tuo atveju, jei Ieškovės reikalavimas dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą, kaip bendros dalinės nuosavybės dalį, pripažinimo teismo būtų patenkintas, ji vis vien neturėtų teisinio pagrindo ginčyti sąžiningų trečiųjų asmenų (Atsakovų, viešojo administravimo subjektų) teisėtų veiksmų, atliktų su ginčo turtu bei sprendimų priimtų jo atžvilgiu, o taip pat ginčyti šių asmenų teisėtai įgytas turtinės ir kitas su šio turtu susijusias teises, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką asmuo, viešai neišreiškęs savo teisių ir jų turinio į turtą, negali šių teisių panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis. Ieškovė taip pat nenurodo, dėl kokios priežasties prašo panaikinti ginčijamus administracinius aktus.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Ieškovė nenurodė svarių argumentų, kuriais galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus argumentus ir prašė Ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovė ir tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimų į Ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje ir 185 straipsnyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyvią tiesą, priimti teisėtą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą.

Ieškovė savo reikalavimus kildina iš 1968 m. rugpjūčio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 1964 m. CK 587 straipsnio 2, 5 dalimis, 598 straipsnio 1 dalimi, pripažino, kad mirus palikėjai M. D., Ieškovei testamentu paliktą Gyvenamojo namo dalį Ieškovės vardu priėmė jos motina M. M., ir padarė išvadą, jog byloje nesant įrodymų apie paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą teisės aktų nustatyta tvarka, tenkinti Ieškovės reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo nėra pagrindo. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosavybės teisių atsiradimą tapatina su jų įregistravimu. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Paveldėjimo santykiuose paveldėtojo palikimo priėmimas yra jo nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisinė registracija yra tik informacijos paviešinimas, jeigu įstatymo nenustatyta, kad tai yra vienas iš pagrindų ar reikšmingų juridinių faktų nuosavybės teisei atsirasti. 1964 m. CK paveldėjimo teisės santykius reglamentuojančios normos nenumatė privalomo paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimo viešajame registre. Pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime nepagrįstai nurodė 1964 m. CK 255 straipsnį, ir padarė išvadą, kad paveldėjimo teisės liudijimo neįregistravimas daro jį negaliojančiu. Pažymėtina, jog 1964 m. CK 255 straipsnyje numatytos sandorio neįregistravimo pasekmės buvo taikomos turto pirkimo – pardavimo sutartims (manų, dovanojimo teisiniams santykiams). Taigi aplinkybė, kad Ieškovė (jos globėja) paveldėjimo teisės liudijimo neįregistravo Onuškio apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete, negali paneigti jos nuosavybės teisės atsiradusios paveldėjimo būdu, nes ji sietina su palikimo priėmimo faktu (CK 1964 m. 587 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 149 straipsnis), bet ne su paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimo faktu, kuris negali panaikinti palikimo priėmimo pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ieškovės reikalavimo patenkinimas nesukels jai pasekmių, nes toks sprendimas, atsižvelgiant į trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ paaiškinimus, nebus vykdomas. Patenkinus Ieškovės reikalavimą dėl nuosavybės teisės į Gyvenamojo namo plotą pripažinimo, jai būtų pripažinta nuosavybės teisė į palikimą. Tai, kad pagal galiojančias teisės normas šios aplinkybės ji negalėtų, kaip bendraturtė, įregistruoti viešajame registre, įpareigotų Ieškovę ieškoti kitų teisinių būdų šiai, jau teismo pripažintai, teisei įtvirtinti. Atmetus ieškinį dėl negalėjimo atlikti nuosavybės teisės paviešinimo procedūros, Ieškovei dėl netinkamo reikalavimo suformulavimo, būtų užkirstas kelias ateityje pripažinti nuosavybės teisę į palikimą, nors faktiškai ji šią teisę ir turėtų.

Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, atsiliepimų į jį, pirmosios instancijos teismo sprendimo, nuo teisingo anksčiau minėto reikalavimo išsprendimo priklauso kitų Ieškovės reikalavimų patenkinimas. Susiklosčius tokiai situacijai teisėjų kolegija sprendžia, kad. apeliacinės instancijos teismas turėtų dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio bylą nagrinėti visa apimtimi naujais aspektais. Tačiau byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų byloje dalyvaujančių asmenų teisę pasinaudoti viena (pirmąja) teismine instancija.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė byloje pareikštų reikalavimų, netyrė bylai svarbių įrodymų - neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Jūratė VaranauskaitėTeisėjai Laima GerasičkinienėAntanas Rudzinskas