Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. R. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 25 d. priimtą nutarimą Nr. 357-591 taikyti nuteistajam K. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. R., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2016 m. birželio 14 d., pabaiga – 2027 m. birželio 14 d.

4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi Komisijos 2024 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 357-591 taikyti nuteistajam K. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakė patvirtinti, konstatavus, kad nuteistojo K. R. pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra užtikrinantis tai, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Akcentavo, kad vis dar išliekant kriminogeniniams dinaminiams veiksniams (užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stokojimas; priežiūros apribojimų pažeidimai (kartą nubaustas drausmine tvarka)), nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis jau yra tiek pasitaisęs, jog dabartinėje pataisos stadijoje, jam taikoma probacija būtų efektyvi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. R. skundas atmetamas.

6. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino ir aukštesnės instancijos teismas šiam sprendimui pritaria.

7. Kaip jau minėta formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistasis K. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad K. R. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

8. Iš bylos duomenų ir 2024 m. kovo 1 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu K. R. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Bausmės atlikimo metu 24 kartus skatintas, pasižymi teigiama darbine motyvacija, įkalinimo vietoje dirba, galimo lygtinio paleidimo metu taip pat turės darbo ir gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas, bausmę atlieka atviro tipo sąlygomis, neturi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, palaiko santykius su šeimos nariais, nesivadovaujam kriminalinį elgesį palaikančiomis normomis. Aukštesniojo teismo vertinimu, visos šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šie nuteistojo elgesio pokyčiai teigiama linkme neliko nepastebėti: nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. į lengvo režimo sektorių, o nuo 2023 m. liepos 31 d. pervežtas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atlikti bausmę atviro tipo sąlygomis. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, nuteistojo pastangos keisti elgesį teigiama linkme yra vertinamos ir į jas nuolat atsižvelgiama. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmiau išvardintas aplinkybes glaustai paminėjo ir nuteistojo elgesio pokyčius įvertino tinkamai, pripažinęs, jog tokios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina nuteistąjį. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankama minėto instituto taikymui.

9. Sutiktina, kad nuteistojo K. R. nusikalstamo elgesio rizika yra žema pagal OASys metodiką, tačiau jo atžvilgiu vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; priežiūros apribojimų pažeidimai (kartą nubaustas drausmine tvarka). Pritariant apylinkės teismo argumentams, nustatyti nuteistojo elgesį įtakojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti koreguojami ir jų skaičius mažinamas atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius, kas iš esmės dar neleidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas.

10. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad apylinkės teismas vertino vien tik neigiamai jo asmenybę apibudinančius duomenis, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, buvo atsižvelgta ir į nuteistojo riziką nusikalsti mažinančius (apsauginius) veiksnius, kurie susiję su gyvenimo sąlygomis, turimu išsilavinimu, bei galimybe įsidarbinti, tačiau atkreipė dėmesį, jog problemų dėl gyvenamosios vietos bei teigiamos darbinės motyvacijos jis neturėjo ir iki jam padarant tyčinį nusikaltimą. Iki nusikalstamos veikos, už kurią šiuo metu atlieka bausmę, nuteistasis taip pat turėjo gyvenamąją vietą, vertėsi individualia veikla pardavinėjant alyvą, užsiėmė automobilių importo ir pardavimo iš užsienio verslu, dirbo pagal patentą Lietuvoje prekiaudamas naudotais automobiliais bei statybinėmis prekėmis, tačiau tai neįtakojo vien teisėto nuteistojo elgesio, tad su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtiniam paleidimui nėra pagrindo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą bei požiūrį į darbą bei prasmingą užimtumą, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad paskutinė jo padaryta nusikalstama veika, susijusi su finansinės naudos siekimu, todėl nėra jokių garantijų, kad būdamas laisvėje, nuteistasis net ir gaudamas darbines pajamas, nesusidurs su finansiniais sunkumais ir tai neįtakos jo nusikalstamo elgesio. Tokios išvados nepaneigia ir patvirtinta galimybė nuteistajam įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Kaip matyti, darbo turėjimas ir gaunamos darbinės pajamos nebuvo pakankamas veiksnys apsaugantis K. R. nuo nusikalstamo elgesio. Analogiškai pasisakytina ir dėl ryšių su artimaisiais palaikymo, kas taip pat nebuvo paskata nuteistajam nedaryti labai sunkios nusikalstamos veikos ir vesti tinkamą gyvenimo būdą.

11. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi teismas, vertindamas K. R. nusikalstamo elgesio riziką ateityje, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje jo elgesys nebuvo nuoseklus ir išimtinai pavyzdingas, kadangi 2022 m. rugpjūčio 26 d. pastarasis baustas drausmine tvarka už draudžiamų daiktų – mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės turėjimą. Sutiktina su apelianto skundo argumentais, kad ši nuobauda vadovaujantis BVK nuostatomis šiuo metu laikytina negaliojančia, visgi, tai leidžia daryti išvadą, jog nuosekliai pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nuteistajam nepavyksta. Šios aplinkybės eliminuoja traktuojamą akivaizdžią nuteistojo daromą pažangą, kas yra būtina sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą.

12. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, šią nusikalstamą veiką padarė siekiant turtinės naudos, turėdamas aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, neabejotinai suprasdamas daromos nusikalstamos veikos sunkumų bei jos pavojingumą, o tai atskleidžia, jog vertinamuoju atveju asmuo nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

13. Abejones tuo, kad nuteistasis sugebės integruotis į visuomenę ir nenusikalsti kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys apie nuteistojo gyvenimo stilių, jo mąstymas ir elgesys. Resocializacijos skyriaus psichologės pažymoje užfiksuota, jog asmuo gali pasiduoti kitų žmonių manipuliacijoms. Tuo tarpu nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai, veikla, kuria jis užsiėmė yra tiesiogiai susijusi su jo nusikalstamumu. Be to, nuteistasis teigia, kad nusikalto siekdamas lengvų pinigų, kaltina kitą asmenį, kuris jį įtraukė į narkotikų prekybą, kas atskleidžia tam tikrą kaltės perkėlimą kitiems, atsakomybės nepriėmimą arba siekį ją neutralizuoti, nors skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog asmuo nusikalto vienas. Taip pat, pažymėta, kad nuteistasis stokojo problemų sprendimo įgūdžių, kadangi tuomet neįvertino, jog bet kokiomis esamomis aplinkybėmis yra daugiau nei viena veiksmų eiga, kalbėdamas apie nusikalstamą elgesį jis tvirtina, kad tuo metu jis nematė kitų alternatyvų. Asmuo pernelyg pasitikėjo sėkmės galimybe, dėmesį sutelkė tik į teigiamas pasekmes, nekreipdamas dėmesio į neigiamas. Svarbu tai, kad remiantis nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumais, nustatytas nepakankamas gebėjimas pasirinkti tinkamus problemų sprendimus, įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, kas taip pat gali būti aktualu pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui. Akivaizdu, jog atitinkamas problemines sritis, tinkamu savo elgesiu nuteistasis dar gali pakeisti, tokiu būdu tikslingai koreguodamas savo nusikalstamą elgesį ir mąstyseną toliau tęsdamas tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

14. Atkreiptinas dėmesys, jog spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės K. R. ne visi Komisijos nariai balsavo už lygtinį paleidimą ir tai suponuoja, kad jau pirminiame lygmenyje Komisijai (net 2 Komisijos nariams) taip pat kilo abejonių dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo taisomojo poveikio.

15. Apylinkės teismas, atsisakė taikyti lygtinio paleidimo institutą K. R. pirmiausia įvertinęs jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus. Tuo tarpu jo elgesį dar iki bausmės atlikimo charakterizuojantys duomenys, kaip ir neatliktos bausmės dalis, tik buvo įvertinti kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Sutiktina su skundo argumentu, kad vertinant bendrai, bausmės tikslai gali būti pilnai įgyvendinti ne tik nuteistiesiems visiškai atlikus jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bet ir vykdant probaciją. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, nors apylinkės teismas ir padarė išvadą, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis (3 metai 2 mėnesiai 19 dienų) dar neleidžia daryti išvados, kad jam paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, tačiau K. R. lygtinis paleidimas buvo netaikytas ne dėl šios aplinkybės, o dėl to, kad nebuvo nustatyta jo akivaizdi ir neabejotina pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas yra viena iš privalomų sąlygų šio instituto taikymui.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Alytaus apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam K. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus K. R. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

17. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, ir dėl to naikinti priimtą sprendimą bei taikyti K. R. lygtinį paleidimą, nėra objektyvaus ir teisinio pagrindo. Dėl to nuteistojo skundas atmetamas, o teisėta ir pagrįsta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. R. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.