- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- II-142-999/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00054-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Daina Dyburienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. V.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei E. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. V., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10755-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2022 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K. nutarimu (toliau – Nutarimas), administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10755-2022 I. V. nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu dvylikos mėnesių terminui, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad I. V. 2022 m. liepos 17 d. 10.55 val., Palangos miesto savivaldybėje, Palangoje, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,56 (+- 0,02) promilės neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti skundžiamą Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį – pakeisti skundžiamą Nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jo atveju nebuvo kaltės. Jis neginčijo, kad vartojo alkoholį, tačiau tai suprasdamas, jį nusižengimo padarymo išvakarėse vartojo vėliausiai iki kiek po vidurnakčio. Ryte, apie 10 val., pasitikrino neblaivumą pasinaudodamas draugo turėtu alkotesteriu, kuris parodė 0,36 promilių neblaivumą. Kadangi neblaivumas neviršijo leistinos normos, todėl ir vairavo. Važiuodamas pamatė policijos pareigūnus, tačiau nebandė jų išvengti, nes buvo pagrįstai įsitikinęs, jog yra blaivus, t. y. nesuvokė, jog gali daryti pavojingą veiką. Be to, atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnų nustatytas neblaivumas skiriasi nuo VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ (toliau – Ligoninė) nustatytu neblaivumu (paėmus kraujo mėginį 12.24 val. nustatytas 0,32 promilių neblaivumas, o 12.40 val. – 0,29 promilių neblaivumas). Ligoninėje taip pat nebuvo nustatyti jokie kiti neblaivumo požymiai. Atkreipia dėmesį, kad dėl galimybės atlikti kraujo tyrimą policijos pareigūnai jo neinformavo. Tyrimą jis vyko pasidaryti į Klaipėdą (nežinodamas to miesto), ieškojo informacijos internete, klaidžiojo po ligonines, todėl šiek tiek pavėlavo laiku atlikti tyrimą. Pareiškėjas neneigia, kad vairavimo metu nebuvo visiškai blaivus, tačiau nesutinka, kad etilo alkoholio koncentracija jo kraujyje viršijo įstatymo leistiną normą. Jis jau 12 metų turi vairuotojo pažymėjimą, o iš jų 9 metus kaip turi C, CE kategorijas. Nurodė, jog yra įgijęs tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus specialybę ir jo pajamų šaltinis iki šiol buvo nepertraukiamai dirbtas darbas, susijęs su įgyta specialybe. Per visą vairavimo laikotarpį jis nėra padaręs šiurkščių KET pažeidimų, žalos kitiems, nėra gavęs darbdavių papeikimų dėl darbo drausmės, dėl netinkamo transporto priemonių eksploatavimo. Paskirta bauda ir uždraudimas naudotis specialia teise paveiktų ekonomiškai šiuo sudėtingu laikotarpiu, nes būtų prarasta galimybė užsidirbti pinigų. Dėl nepakankamų pajamų sunkumus pajustų ir šeima, kadangi yra auginamas nepilnametis vaikas, kurio išlaikymui reikalingos pajamos. Vaiką profilaktiškai tenka vežti į Kauną pas specialistus sveikatos patikrai. Taip pat atsirastų kitų finansinių sunkumų vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus (vartojimo kreditas, būsto paskola, prognozuojamas palūkanų normos kėlimas). Šiuo metu dabartinis darbdavys iš darbo neatleido – „saugo“ darbo vietą, tačiau jis pats nebeatlieka pagrindinių savo darbo funkcijų. Neatgavus vairuotojo pažymėjimo, jis būtų atleistas iš darbo, todėl tektų ieškotis naujo darbo, kurio pasiūla nėra didelė. Be kita ko, uždraudus vairuoti, kiltų sunkumų ir 90 metų senelei, kuri sunkiai vaikšto, jai dažnai tenka lankytis pas medikus, aprūpinti ją maistu, kitomis kasdien reikalingomis prekėmis, ką iki šiol darė pareiškėjas. Mano, jog šis administracinis nusižengimas bus gyvenimo pamoka, kuri palietė ne tik finansiškai, tačiau ir morališkai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į pareiškėjo skundą Klaipėdos AVPK nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Nutarimo nekeisti. Paaiškino, kad pareiškėjo I. V. neblaivumas sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę buvo tikrintas alkotesteriu – 10.55 val., nustatytas 0,56 promilių. (įskaitant paklaidą 0,54 promilių) neblaivumas, o 11.12 val., t. y. patikrinus antrą kartą – nustatytas toks pats 0,56 promilių (įskaitant paklaidą 0,54 promilių) neblaivumas. Teigia, kad policijos pareigūno naudotas alkotesteris atitiko visus reikalavimus. Taip pat nėra duomenų, kad pareigūnai, tikrindami pareiškėjo neblaivumą alkotesterio pagalba, būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus, todėl I. V. nustatytas neblaivumas realiai atspindėjo jo būseną transporto priemonės vairavimo metu. Atkreipia dėmesį, kad Ligoninėje jam buvo nustatytas 0,32 ir 0,29 promilių neblaivumas, kuris sumažėjo proporcingai (praėjus laikui nuo pareigūnų atlikto patikrinimo iki patikrinimo ligoninėje). Mano, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog gailisi dėl padaryto pažeidimo, dirba ir teisė vairuoti reikalinga rūpinimuisi artimaisiais, susisiekimui ir darbo funkcijų vykdymui, nesudaro pagrindo keisti skundžiamo Nutarimo, kadangi šie nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas keisti administracinę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas I. V. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Teigė, kad jeigu teismas nuspręs, jog yra būtina administracinė nuobauda, tuomet prašo ją sumažinti, kad galėtų dirbti. Papildomai pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu dirba ūkyje pagalbiniu darbininku ir uždirba apie 1 000 Eur per mėnesį. Jo sutuoktinė taip pat dirba ir uždirba apie 900 Eur per mėnesį. Taip pat turi finansinių įsipareigojimų – kiekvieną mėnesį moka įmokas – po 240 Eur paskolos ir 80 Eur vartojimo paskolos. Pakartotinai nurodė, jog neneigia vairavęs neblaivus, tačiau ryte atsikėlęs jautėsi žvalus ir galintis vairuoti. Sutinka, kad kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija mažėjo proporcingai.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu Klaipėdos AVPK įgaliota atstovė E. K. nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė jo netenkinti ir palikti galioti Nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. I. V. administracinė nuobauda paskirta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Už šio administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 800 Eur iki 1 100 Eur bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metu šešių mėnesių.
7. I. V. skundžiamu Nutarimu administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2022 m. liepos 17 d. 10.55 val., Palangos miesto savivaldybėje, Palangoje, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,56 (+- 0,02) promilių neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims (b. l. 16).
8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. V. neneigia, jog vairavo būdamas kiek apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau mano, kad nustatytas neblaivumas neviršijo įstatymais apibrėžtos leistinos normos. Teigia, kad Ligoninėje paėmus kraujo mėginį 12.24 val. nustatytas 0,32 promilių neblaivumas, o 12.40 val. – 0,29 promilių neblaivumas. Ligoninėje jam nebuvo nustatyti jokie kiti neblaivumo požymiai. Tuo pačiu I. V. iš esmės sutinka, kad alkoholio koncentracija kraujyje praėjus kuriam laikui galėjo ir sumažėjo.
9. Iš byloje esančio 2022 m. liepos 17 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad I. V. 2022 m. liepos 17 d. 10.55 val. buvo tikrintas blaivumas – nustatyta 0,56 promilių neblaivumas. Antrą kartą I. V. blaivumas buvo tikrintas 11.12 val., kurio metu nustatytas toks pats – 0,56 promilių neblaivumas (b. l. 19, 21). Taip pat pažymėta, kad I. V. iš burnos sklido alkoholio kvapas (buvo panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius). Su alkotesterio rezultatais I. V. sutiko pasirašydamas. I. V. neblaivumas nustatytas prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJF-0063/ 1709995. Iš byloje pateikto 2022 m. gegužės 18 d. patikros sertifikato Nr. 1709995, matyti, kad I. V. neblaivumas buvo tikrintas alkotesteriu, kuris yra tinkamas naudoti iki 2022 m. lapkričio 18 d. (b. l. 18). Be to, byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3678/2022(01) (b. l. 7), iš kurios matyti, kad tyrimas buvo pradėtas 2022 m. liepos 19 d. Kraujas I. V. paimtas 2022 m. liepos 17 d. 12.30 val. Tyrimo tikslas – nustatyti etilo alkoholį. Tyrimas baigtas 2022 m. liepos 21 d. Išvadoje nurodoma, kad I. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,36 promilių etilo alkoholio.
10. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismui nekyla abejonių dėl I. V. alkotesteriu nustatyto neblaivumo. Neblaivumo patikrinimas buvo vykdomas patikrintu ir galiojantį sertifikatą turinčiu alkotesteriu, nepažeidžiant neblaivumo tikrinimo taisyklių, t. y. tarp pirmojo ir antrojo patikrinimo praėjo ne mažiau nei 15 minučių. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl jo iniciatyva atlikto alkoholio koncentracijos nustatymo kraujyje, matyti, kad net ir praėjus kuriam laikui (nuo pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo iki atlikto kraujo tyrimo praėjo daugiau nei viena valanda) pareiškėjo kraujyje tuo metu nustatyta mažiausia koncentracija 0,36 promilių etilo alkoholio. Teismas šiuo aspektu sutinka su Institucijos priėmusios nutarimą pozicija, kurios iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas, kad alkoholio kiekis suaugusiojo žmogaus organizme dėl oksidacijos mažėja vidutiniškai 0,15 promilių, minimaliai 0,10 promilių, maksimaliai 0,25 promilių per vieną valandą, todėl kai I. V. neblaivumas buvo tikrinamas ligoninėje, nuo pirmojo patikrinimo alkotesteriu buvo praėję 1 val. 29 min., taigi akivaizdu, kad I. V. kraujyje praėjus kuriam laikui alkoholio koncentracija buvo proporcingai sumažėjusi. Svarbu paminėti, kad remiantis teismų praktika, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, jog jo neblaivumas turi būti vertinamas kraujyje nustatytu etilo alkoholio kiekiu ir tai, kad vairavimo metu jo neblaivumas neviršijo leistinos įstatymų nustatytos normos, atmestini kaip nepagrįsti.
11. Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad I. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Skiriant administracinę nuobaudą buvo laikomasi įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištirtos bylos aplinkybės.
12. Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, I. V. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
13. Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnyje yra nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už jau aukščiau minėto administracinio nusižengimo padarymą I. V. paskirta minimali 800 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam – 12 mėnesių terminui. Teismo vertinimu, I. V. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybei įtaką darančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinius nuobaudos tikslus.
14. Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. V. prašo teismo panaikinti skundžiamą Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį – pakeisti skundžiamą Nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba jeigu teismas nuspręstų, kad yra būtina administracinė nuobauda – ją sumažinti, kad jis galėtų dirbti.
15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
16. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą nusižengimą, siekiant prevencijos tikslų. Teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.
17. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir I. V. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. I. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi dėl savo veiksmų. I. V. Nutarimu buvo skirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir laikotarpis, kuriam uždrausta vairuoti transporto priemones. Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. V. išimtinėmis aplinkybėmis, jo nuomone, sudarančiomis pagrindą panaikinti Nutarimą ar sumažinti baudą ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nurodė tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, rūpintis šeimos nariais ir senele. Nurodė, kad netekęs vairuotojo pažymėjimo ateityje tikriausiai neteks ir vairuotojo darbo. Taip pat teigė, kad suprastės ir jo finansinė padėtis ir pažymėjo, kad kiekvieną mėnesį moka paskolos ir vartojimo kredito įmokas.
18. Teismo nuomone, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės. Be abejo, atėmus teisę vairuoti, I. V. kils ir jau kilo nepatogumų, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Pažymėtina, kad šios I. V. nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Pažymėtina, kad už teisės nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą įstatymo leidėjas numatęs griežtą administracinę nuobaudą tuo tik pabrėžė teisės pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Teismo nuomone, I. V. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik savo bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad I. V. vairavo transporto priemonę Palangoje, kurioje vasaros, o ypač vasaros savaitgaliais būna daugybė žmonių, todėl kilo itin didelė rizika kitų asmenų saugumui. Faktas, kad pareiškėjui vairuojant neblaiviam, nebuvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai, tai, kad tokių pasekmių pavyko išvengti, negali būti vertinama, jog padaryta veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. I. V., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės nusižengimo galimas pasekmes, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo jo neatsakingumą, neatsakingą požiūrį į visuomenę. Be to, kaip teigė skunde pats pareiškėjas, prieš važiuodamas jis tikrinosi savo blaivumą draugo turėtu alkotesteriu, kuris neparodė visiško pareiškėjo blaivumo, o priešingai, jis parodė pareiškėjui artimą draudžiamai normai neblaivumą.
19. Skundą pateikęs asmuo teigė, jog alkoholį vartojo nusižengimo padarymo išvakarėse, kurių metu jau žinojo, kad ryte jam teks vairuoti. Taip pat nurodė, kad atsikėlęs nesijautė neblaivus, o priešingai – jautėsi gerai ir žvaliai. Tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą ar jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Be to, pareiškėjas vis akcentuoja, kad neteks darbo, bus sunku finansiškai ir turi finansinių įsipareigojimų, vaiką, kurį reikia vežti į kito miesto medicinos įstaigą, senelę, kuria reikia pasirūpinti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu dirba ūkyje pagalbiniu darbininku ir uždirba apie 1 000 Eur per mėnesį, jo sutuoktinė per mėnesį uždirba apie 900 Eur. Taip pat sutuoktiniai kiekvieną mėnesį moka po 240 Eur paskolos ir 80 Eur vartojimo paskolos įmokų. Teigė, jog jo sutuoktinė yra vairuojanti. Teismas atkreipia dėmesį, kad bendros sutuoktinių pajamos (pareiškėjui pakeitus darbą) sudaro 1 900 Eur, o skoliniai įsipareigojimai 320 Eur, todėl teismo vertinimu, pareiškėjui net ir netekus darbo, šeimai neturėtų kilti itin didelių finansinių sunkumų.
20. Vertinant aukščiau aptartus skundo argumentus, svarbu pabrėžti, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismo vertinimu, I. V. išvardintos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
21. Įvertinus šių aplinkybių visumą, I. V. skundas atmestinas ir skundžiamas Nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjo I. V. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K. 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10755-2022, palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.