- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-10
- Bylos Nr.
- AN2-166-626/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00058-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- O.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. (O.) O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-11 nutarties, kuria atmestas O. O. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2019-11-27 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2019-11-27 nutarimu O. O. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 straipsnį už tai, kad jis, 2019-10-14, 11.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį Mercedes Benz (v. n. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, O. O. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-11 nutartimi O. O. skundas atmestas ir paliktas galioti nepakeistas Institucijos nutarimas. Teismas sutiko su apelianto argumentu, kad apelianto parodymų nėra pagrindo laikyti nenuosekliais, tačiau nesutiko, kad jo ir jo sutuoktinės parodymai neturėtų būtų vertinami kritiškai, kaip asmenų, suinteresuotų, jog O. O. išvengtų administracinės atsakomybės, o policijos pareigūnų - kaip nenuoseklių ir prieštaringų. Teismas nurodė, kad O. O. ir jo sutuoktinės parodymus paneigia bylos medžiaga, pareigūnų parodymai. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad M. O. ir O. O. skirtingai nurodė telefono buvimo vietą; kad M. O. rašytinis paaiškinimas byloje atsirado tik po O. O. apklausos, todėl jie turėjo pakankamai laiko suderinti M. O. rašytinio paaiškinimo turinį, o tai, įvertinus faktą, kad abu asmenys yra šeimos nariai, teismo manymu, mažina M. O. parodymų patikimumą. Nesutiko ir su skundo argumentu, kad policijos pareigūnų pažeidimui fiksuoti naudoti žiūronai nebuvo tinkami naudojimui. Pažymėjo, kad žiūronai yra įprasta pagalbinė priemonė, padedanti iš tolimesnio atstumo pamatyti galimus kelių eismo taisyklių pažeidėjus. Metrologinės patikros ir inventorizacijos numerio nebuvimas, nesudarė pagrindo abejoti tinkamu vaizdo užfiksavimu.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas O. O. apylinkės teismo nutartį apskundė apygardos teismui. Skunde prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį, panaikinti Institucijos nutarimą, kuriuo O. O. paskirta 70 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
3.1. Apeliantas nurodo, jog nelaikė rankose telefono, jo nepalietė ir nelaikė rankomis, telefonas gulėjo jam ant kelių su įjungtu garsiakalbiu. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo ir jo sutuoktinės, liudytojos M. O. parodymus, kad apelianto vairuojamą automobilį policijos pareigūnai stabdė už 200-300 m ir, kad O. O. nesinaudojo rankomis mobiliojo ryšio telefonu. Dar kartą pažymi, kad suskambus mobiliojo ryšio telefonui, jį nuo „panelės“ (toliau - automobilio prietaisų skydelio) paėmė jo sutuoktinė ir nuspaudusi atsiliepimo mygtuką padėjo telefoną ant apelianto kelių. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas B. S. parodė, jog jam priėjus prie automobilio O. O. pasakė, kad telefonu nesinaudojo, telefonas gulėjo jam ant kelių. Liudytojas negalėjo nurodyti, kaip saulėtą dieną galėjo pamatyti vairuotoją už 30 m kalbant telefonu. Apklausiant liudytoją L. P., pastarasis apskritai nieko neprisiminė. Neprisiminė net pagarsinus jo parodymus, o tik pasakė, kad galėjo būti, kad naudojo žiūronus, tačiau gerai prisiminė, kad pažeidėją sustabdė už 200 m. Negalėjo apibūdinti net kokius žiūronus naudojo. Pažymi jog abu liudytojai negalėjo pasakyti, kodėl apie žiūronų panaudojimą, nustatant pažeidimą, nenurodė savo tarnybiniuose pranešimuose.
3.2. Pažymi ir tai, kad žiūronai buvo be metrologinės patikros ir inventorizacinio numerio, todėl tokių priemonių panaudojimas kelia dideles abejones, ar tinkamai buvo nustatytas pažeidimas, ar nebuvo klaidos. Todėl, kas netinkamai įforminta ir netinkamai užfiksuota administracinio nusižengimo byloje, turi būti aiškinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
3.3. Apelianto nuomone, Institucijos nutarimas net nepagrįstas mobiliojo ryšio operatoriaus išklotine, iš kurios būtų matyti, jog skambutis buvo neišeinantis, bet įeinantis.
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
5. Nagrinėjamu atveju O. O. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, t. y. už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
6. O. O., prašydamas panaikinti apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą, nesutinka su apylinkės teismo sprendimu vadovautis pareigūnų parodymais, o jo (apelianto) ir kartu važiavusios apelianto sutuoktinės M. O. parodymus vertinti kritiškai, kaip suinteresuotų asmenų siekį O. O. išvengti atsakomybės. Taip pat apelianto manymu, byloje buvo reikšminga nustatyti, ar tai buvo įeinantis, ar išeinantis skambutis. Nesutinkama ir su apylinkės teismo sprendimu remtis parodymais, jog buvo naudojami žiūronai fiksuojant neva pažeidimą bei, kad žiūronus, kuriems neatlikta metrologinė patikra ir, kurie neturi inventorizacijos numerio, galima laikyti tinkamais naudoti.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
8. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).
9. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
10. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundo ir skundžiamo nutarimo argumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai atsakė į visus apelianto skunde dėl Institucijos nutarimo keltus argumentus, kuire nurodomi ir skunde apygardos teismui. Bylos faktinės aplinkybės nustatytos atlikus įrodymų tyrimą, išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje esančius apeliantą tiek kaltinančius, tiek teisinančius duomenis, jų visumą. Apygardos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė įstatyme įtvirtintų reikalavimų dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir vertinimo.
11. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju O. O. neigia savo kaltę motyvuodamas tuo, jog jis telefono rankoje nelaikė, kad suskambus telefonui jį nuo automobilio prietaisų skydelio paėmė sutuoktinė, kuri įjungė garso ryšį ir mobiliojo ryšio telefoną padėjo jam ant kelių. Šiai jo versijai pritarė sutuoktinė M. O.. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog sutuoktinių versija prieštarauja surinktiems įrodymams, o būtent liudytojo (pareigūno) L. P. parodymams, kuris pritarė savo tarnybiniame pranešime išdėstytoms aplinkybėms; liudytojo (pareigūno) B. S. parodymams ir rašytinei bylos medžiagai, t. y. pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog policijos pareigūnas L. P. iš ties matė O. O. vairuojantį ir rankoje laikantį mobiliojo ryšio telefoną. Nors liudytojas L. P. apklausiamas apylinkės teisme tikslių nagrinėjamo įvykio aplinkybių nepamena, dėl per mėnesį užfiksuojamų tapačių pažeidimų gausos, tačiau pasitvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, o būtent, kad matė vairuotojo rankose mobiliojo ryšio telefoną (maždaug ties vairo apatine dalimi). Apklausiamas teisme paaiškino, kad tarnybinis protokolas buvo rašomas iš karto po įvykio ir detalės jame užfiksuotos pakankamai tiksliai. Nurodė, kad jeigu rašė tarnybinį pranešimą, tai buvo 110 procentų įsitikinęs. Taip pat nurodė, kad neretai naudoja žiūronus tokiems pažeidimams nustatyti, ar buvo naudojami žiūronai šį kartą - neatsiminė. 2019-10-14 L. P. rašytame tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad L. P. pastebėjo automobilį, kurio vairuotojas rankose, maždaug ties vairo apatine dalimi laikė mobiliojo ryšio priemonę. Sustabdė automobilį už 200 metrų. Šio liudytojo parodymus ir tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes papildo ir kartu patvirtina su liudytoju L. P. dirbusio pareigūno B. S. parodymai, kuris apylinkės teismui parodė, jog atsimena nagrinėjamą įvykį ir O. O.. Prisimena, jog L. P. žiūrėjo per žiūronus ir staiga pradėjo važiuoti (B. S. sėdėjo keleivio vietoje), o paklausus ką matė, atsakė, jog matė kaip vairuotojas kalbėjo telefonu. Sustabdžius automobilį, liudytojas priėjo prie automobilio, tiksliai neprisimena, bet telefonas lyg tai gulėjo ant vairuotojo kelių. Šio liudytojo nurodytą aplinkybę dėl žiūronų naudojimo patvirtina Lietuvos kelių policijos tarnybos 2020-02-04 raštas, iš kurio matyti, jog policijos tarnybinio automobilio, kurį vairavo liudytojas L. P., komplektacijoje yra žiūronai „Steiner Safari Ultrasharp 10x30 ir, kad Lietuvos policijos pareigūnai, patruliuodami šiuo automobiliu, turi galimybę naudotis automobilyje esančiais žiūronais (b. l. 52-37). Iš pridėtų dokumentų apie žiūronų specifikaciją matyti, kad šie žiūronai priartina vaizdą 10 metrų atstumu, o matymo laukas esant 1 000 metrų atstumui yra 105 metrai (b. l. 56).
12. Taigi, iš minėtų įrodymų matyti, jog liudytojas L. P. pažeidimo padarymo faktą užfiksavo žiūrėdamas per žiūronus, kurie yra tarnybinio automobilio komplektacijoje ir jais gali pareigūnai naudotis, patruliuodami šiuo tarnybiniu automobiliu. L. P. pamatė daromą pažeidimą, nes mobiliojo ryšio telefonas buvo laikomas ties vairo apatine dalimi. Pamatęs daromą pažeidimą, iš karto nuvažiavo paskui O. O. vairuojamą automobilį, siekdamas jį sustabdyti. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentu, kad byloje nėra pagrindo įžvelgti pareigūnų suinteresuotumo. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, pažeidimas fiksuotas šviesiu paros metu, iš santykinai nedidelio atstumo, naudojant stipriai vaizdą priartinančius žiūronus, esant nedideliam automobilio judėjo greičiui (paties O. O. parodymais apie 40 km/h) bei automobiliui pravažiuojant 15 – 30 m atstumu (tai matyti iš O. O. pateiktos apylinkės teismui žemėlapio fotonuotraukos, taip pat iš liudytojos M. O. parodymų). Be to, M. O. apklausiama parodė, jog pravažiuojant pro policijos pareigūnus ji pati matė kaip vienas iš jų naudojasi mobiliojo ryšio telefonu („vienas jų akivaizdžiai telefone kažką žiūrėjo, o kitas sėdėjo už vairo“), tai rodo, kad pareigūnai taip pat galėjo aiškiai matyti kas vyksta pravažiuojančio automobilio salone. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad egzistavo visos objektyvios aplinkybės pareigūnui L. P. matyti ir įsitikinti, kad O. O. vairuodamas automobilį laiko rankose mobiliojo ryšio telefoną. Aplinkybės, kad telefonu per įjungtą garsiakalbį apeliantas kalbėjo, neginčija ir pats O. O..
13. Pastebėtina, kad skunde nurodomas 200 - 300 m atstumas rodo ne pažeidimo fiksavimo momentą, o atstumą, nuo pažeidimo fakto užfiksavimo ir O. O. automobilio sustabdymo. Tai matyti iš tarnybinio pranešimo, abiejų pareigūnų bei liudytojos M. O. parodymų.
14. Taip pat apygardos teismas nesutiktina su skundo argumentu, kad žiūronų panaudojimo faktas negali būti pripažintas įrodymu, nes tai nenurodyta tarnybiniame pranešime, administracinio nusižengimo protokole, nėra atlikta žiūronų metrologinė patikra ir žiūronai neturi inventorizacijos numerio. Pažymėtina, kad į šį skundo argumentą išsamiai atsakė apylinkės teismas, apygardos teismas pritaria skundžiamame nutarimo argumentams ir jų nekartoja. Dar kartą pažymėtina, kad žiūronams nėra taikoma metrologinė patikra (Pagrindas. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-08-01 įsakymas Nr. 4-523 „Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo grupių priemonių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimų patikrų sąrašas“); Lietuvos kelių policijos tarnyba patvirtino, kad žiūronai yra L. P. vairuoto automobilio komplektacijoje ir šiuo automobiliu patruliuojantys pareigūnai gali žiūronais naudotis; pagal techninę charakteristiką žiūronai priartina vaizdą 10 m atstumu, o matymo laukas esant 1 000 m atstumui yra 105 m; abu liudytojai (pareigūnai) patvirtino, kad žiūronai dažnai naudojami tapatiems nagrinėjamam pažeidimams fiksuoti, liudytojas B. S., kuris gerai prisiminė įvykio aplinkybes, paliudijo, kad nagrinėjamu atveju L. P. pažeidimą pastebėjo būtent naudodamasis žiūronais. Todėl visiškai pritartina apylinkės teismui, kad žiūronų naudojimas patruliuojant, nėra išskirtinis atvejis, priešingai, tai yra įprasta pagalbinė priemonė, leidžianti iš tolimesnio atstumo pamatyti daromus pažeidimus ir tai, kad jiems neatlikta metrologinė patikra ar nėra inventorizacijos numerio, neleidžia abejoti tinkamu vaizdo užfiksavimu.
15. Atsižvelgiant į tai, kad O. O. ir M. O. parodymai prieštarauja surinktiems įrodymams, kad M. O. rašytinį paaiškinimą rašė ne vietoje, o tik po tam tikro laiko, kuris buvo pakankamas versijai tarp sutuoktinių suderinti, apylinkės teismas pagrįstai abiejų sutuoktinių parodymus vertino kritiškai, kaip siekį O. O. išvengti atsakomybės.
16. Apelianto manymu, byloje buvo reikšminga nustatyti, ar tai buvo įeinantis, ar išeinantis skambutis. Apygardos teismo nuomone, tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė šioje byloje, nes apeliantas neginčija paties kalbėjimo telefonu fakto.
17. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas apskųsto Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai įvertinęs byloje esančių ir nagrinėjimo apylinkės teisme metu patikrintų įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų O. O. kaltei dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo pagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-11 nutartį palikti nepakeistą ir O.o (O.) O. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.