- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- II-74-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00058-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Advokatai
- Laima Žukauskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. O. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21709-2019 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Institucijos priimto nutarimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21709-2019 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) O. O. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį 70 Eur dydžio bauda už tai, kad 2019 m. spalio 14 d., 11.05 val., Vilniuje, A. Kojelavičiaus gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 20 punkto reikalavimus.
II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas O. O. skundu prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą.
3. Pareiškėjas nurodo, kad nutarime nepagrįstai abejojama jo parodymais t. y. nutarime nurodoma, kad „iš pradžių teigė laikęs telefoną rankoje, bet kalbėjęs per garsiakalbį, o vėliau teigė, kad jau nelaikė rankose“, „jis teigia, kad jam suskambėjo telefonas važiuojant automobiliu, jo žmona, kuri sėdėjo šalia, įjungusi telefoną padėjo jam ant kelių ir per telefono garsiakalbį jis kalbėjo telefonu. Bylos nagrinėjimo metu O. O. neneigė, kad protokole nurodytu laiku jis tikrai turėjo pokalbį telefonu, tačiau teigė, kad rankose jo nelaikė“. Pasak O. O., jo parodymais nėra pagrindo abejoti, nes jie nuoseklūs, kadangi jau pačiame protokole jis padarė rankraštinį įrašą „rankos buvo laisvos, naudojau garsiakalbį ir nesutinku su pareigūnais“.
4. Pareiškėjui kelia abejones atstumas nuo pareigūnų dislokacijos vietos iki automobilio „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nutarime pacituoti M. O. parodymai apie tai, kad „vairuojant automobilį O. O. mobiliojo telefono rankomis nelietė. Už 300 m pareigūnams sustabdžius jų automobilį, pareigūnas paklausė vyro, ar jis kalbėjo telefonu“. Pasak pareiškėjo, į šį klausimą pareigūnui buvo atsakyta, kad O. O. kalbėjo per garsiakalbį ir nieko blogo neįtariant paėmė telefoną aparatą iš žmonos ir padėjus ant kelių iš tolo parodė pareigūnui. Tuo tarpu pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad „2019-10-14 Vilniuje, Kojelavičiaus g., pastebėjo pravažiuojantį automobilį „Mercedes Benz“ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas rankose (maždaug ties vairo apatine dalimi) laikė mobiliojo ryšio priemonę. Minėtą automobilį sustabdė už 200 m. Vairuotojas pareigūnui paaiškino, kad mobiliojo ryšio priemonę laikė rankose, bet ne prie ausies, nes buvo įsijungęs garsiakalbį“. Taigi, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad tiksliai nenustatytas atstumas, t. y. 300 ar 200 metrų, todėl neaišku, ar buvo galima matyti iš tokio atstumo tai, kas vyksta automobilyje.
5. Nutarime Institucija nepagrįstai preziumuoja, kad „tiek O. O., tiek M. O. yra suinteresuoti bylos baigtimi“. Pareiškėjas pažymi, kad M. O. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, todėl nėra pagrindo jos parodymus vertinti kritiškai.
6. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. spalio 14 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas 11.35 val., o 2019 m. lapkričio 27 d. nutarime nurodyta, jog pareiškėjas 2019 m. spalio 14 d. 11.05 val. padarė minėtą administracinį nusižengimą.
7. Pasak pareiškėjo, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą rėmėsi tik prielaidomis ir prieštaravimais, o jo kaltė nėra įrodyta įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistė atsiliepimu prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti., kadangi nutarime yra motyvuotai išdėstytos nutarimo priėmimo aplinkybės. Institucijos nuomone, O. O. veika įrodyta.
III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys
9. Pareiškėjas O. O. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2019 m. spalio 4 d., kiek pamena, išvažiavus iš miesto, suskambėjo telefonas ir jo žmona padavė įjungus garsiakalbį ir padėjo ant kelių. Prieš suskambant, telefonas gulėjo ant panelės, ne ties vairuotoju, tačiau ant panelės ties viduriu (pademonstravo vizualiai, kad viršuje virš vairo prie stiklo). Suskambus telefonui žmona atrakino ekraną, pasakė, kad skambina S. ir jis kalbėjo telefonu, tačiau jis buvo padėtas ant kelių. Nežino, kuria ranka žmona paėmė telefoną. Telefonas suskambėjo arčiau nei prie nakvynės namų. Ten 40 km/h greitis, daug gulinčių policininkų, turėjo junginėti bėgius. Pamatęs stovintį policijos ekipažą priešais nakvynės namus parkinge – dešinėje pusėje, kuris nuo važiuojamosios kelio dalies buvo maždaug 15 metrų atstumu, toliau ramiai kalbėjo, net nemanydamas, kad kažką blogo daro. Kažkur už 200 metrų pamatė švyturėlius, tačiau nesuprato, kad jį stabdo. Pasitraukęs dešiniau sustojo ant pavojingo posūkio ir netgi buvo užpultas pareigūnų klausimu „ar šnekėjo telefonu?“. Pareigūnui pasakius, kad telefoną laikė rankose, jis (t. y. O. O.) pasakė, kad šnekėjo, bet rankose nelaikė, naudojo garsiakalbį, iš žmonos paėmęs telefoną parodė jo buvimo vietą, t. y., kad gulėjo ant kelių. Daugiau policijos pareigūnas nieko neklausė, paėmė teises ir surašė protokolą. Pareigūnų nepažįsta, matė juos pirmą kartą.
10. Liudytoja M. O. apklausiama teisme parodė, kad 2019 m. spalio 14 d. važiavo su šeima iš miesto. Vyras vairavo, važiavo į Naująją Vilnią. Telefonas gulėjo mašinoje per vidurį prie pavarų svirties. Suskambėjus telefonui, ji perbraukė ekraną, kad atsilieptų ir įjungusi garsiakalbį padėjo telefoną vyrui ant kelių. Vyras telefono nelietė rankomis, toliau vairavo. Visa tai buvo prieš policiją, tuo metu jos dar nematė. Policija stovėjo prie užtvankos stovėjimo aikštelėje. Pareigūnai sėdėjo mašinoje, vienas jų akivaizdžiai telefone kažką žiūrėjo, o kitas sėdėjo už vairo. Liudytojos teigimu, jiems pravažiuojant policija nuo jų stovėjo apie 15 metrų atstumu. Už kokių 200-300 metrų pamatė, kad atsivijo pareigūnų mašina. Priėjęs pareigūnas prie vairuotojo paklausė, ar naudojosi telefonu. Vyras pasakė, kad šnekėjo telefonu per garsiakalbį, bet nesakė, kad rankoje jo nelaikė. Pareigūnai paėmę vairuotojo pažymėjimą nuėjo į mašiną.
11. Liudytojas B. S. (B. S.) apklausiamas teisme parodė, kad O. O. yra matęs, tai buvo Kojelavičiaus gatvėje. Dirbdami su L. P. stebėjo eismą. Pasak liudytojo, jis sėdėjo keleivio vietoje, o L. P. žiūrėjo per žiūronus ir staiga pradėjo važiuoti. Paklausus, ką pamatė, L. P. atsakė, kad vairuotojas kalbėjo telefonu. Jis (t. y. B. S.) pasakė, kad pats asmeniškai nematė, tačiau L. P. sakė, kad jis matė. Pasivijo automobilį, jis (t. y. B. S.) priėjęs prie vairuotojo prisistatė, pasakė, kad yra sustabdytas, nes naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Dabar tiksliai neatsimena, bet lyg ir telefonas gulėjo ant vairuotojo kelių, pastarasis lyg ir sakė, kad nenaudojo. Buvo paimti dokumentai, grįžęs į automobilį pasakė kolegai L. P., kad vairuotojas nesutinka. Kolega pasakė, kad matė ir priims nutarimą. Kai vairuotojas važiavo pro juos, kolega žiūrėjo per žiūronus. O. O. pravažiavus nuo jų maždaug apie 30 metrų atstumu, kolega iš karto sureagavo ir kažkur už 250 metrų automobilį sustabdė.
Žemesnės instancijos teismas
12. Liudytojas L. P. apklausiamas teisme parodė, kad neprisimena O. O., jeigu vairuotojui surašytas protokolas dėl telefono laikymo, vadinasi laikė jį. Tiksliau nieko neatsimena, nenori interpretuoti šios situacijos, nes tai gali turėti įtakos bylos nagrinėjimui, bet jeigu surašytas protokolas, vadinasi matė prasilenkdami ar stovėdami. Teismui pagarsinus tarnybinį pranešimą (b. l. 16), liudytojas paaiškino, kad daugmaž prisimena įvykį, bet nepasakys, ar tada stovėjo, važiavo, ar prisivijo tą automobilį, kadangi tokių įvykių per mėnesį būdavo apie 40. Tarnybinio pranešimo surašymo metu jis viską gerai atsiminė, nes rašė iš karto. Tokie pažeidimai stovint, kada automobiliai pravažiuoja pro juos, labai puikiai matosi. Vis dėlto tarnyboje 20 metų dirba, tokius dalykus mato, į tokias detales atkreipia dėmesį. Lygiai taip pat prasilenkiant su automobiliu matosi puikiai, kaip ir neišlipus iš automobilio, važiuojant ar stovint taip pat galima pamatyti. Dažnai naudoja žiūronus, galėjo būti ir jų pagalba pamatyta. Nepasakys, ar pats su šiuo asmeniu bendravo. Jeigu jį prisivijo, jeigu jis (t. y. L. P.) vairavo, tai galėjo kolega išlipti, nes dažniausiai kolega išlipa. Rašytame tarnybiniame pranešime negalėjo būti jokių netikslumų. Jeigu rašė tarnybinį pranešimą, protokolą, tai buvo įsitikinęs 110 procentų. Neprisimena, kuria ranka vairuotojas laikė telefoną, tačiau yra įsitikinęs, kad laikė. Mano, kad tarnybiniame pranešime neprivalo nurodyti, jog naudojami žiūronai, tačiau privalo nurodyti, jeigu naudojamas alkotesteris, stiklų matuoklis, metras ir pan., t. y. daiktai, kurie turi metrologines patikras.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
13. Iš byloje esančio žemėlapio fotonuotraukos matyti, kad atstumas, tarp stovinčio policijos pareigūnų tarnybinio automobilio „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pravažiuojančio automobilio „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra apie 13,29 m (b. l. 7).
14. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio L. P. 2019 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad apie 11.35 val. Vilniuje, A. Kojelavičiaus gatvėje, pastebėjo pravažiuojantį automobilį „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas rankose (maždaug ties vairo apatine dalimi) laikė mobiliojo ryšio priemonę. Minėtą automobilį sustabdė už 200 m nuo pažeidimo padarymo vietos. Kaip paaiškėjo, vairavo O. O., gim. (duomenys neskelbtini), kuris vyr. patruliui B. S. paaiškino, kad mobiliojo ryšio priemonę laikė rankose, bet ne prie ausies, nes buvo įsijungęs garsiakalbį. Vairuotojui už pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. O. O. buvo supažindintas su juo, o asmens paaiškinime vairuotojas jau kategoriškai neigė apie tai, kad naudojosi rankomis mobiliojo ryšio priemone, bet pripažino, kad pokalbis telefonu vyko (b. l. 16).
15. 2019 m. lapkričio 14 d. M. O. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2019 m. spalio 14 d. važiavo kartu su O. O. ir ant panelės gulėjęs suskambo jo telefonas. Atsiliepusi ir įjungusi garsiakalbį padėjo jam ant kelių. Vairuojant mašiną, vairuotojas telefono nelietė, toliau ramiai tęsė kelionę. Po 300 m pasivijo pareigūnų automobilis. Sustabdymo metu, buvo užduotas klausimas vairuotojui, ar šnekėjo telefonu, į kurį O. O. atsakė, kad šnekėjo per garsiakalbį telefonu gulint ant kelių. Paėmus vairuotojo pažymėjimą, pareigūnas nuėjo į automobilį, jie laukė apie 40 min. ant pavojingo posūkio be matomumo, ant saulės, virš 25 laipsnių šilumos su dviem mažamečiais vaikais. Atnešęs protokolą, pareigūnas pasakė „važiuok į kelių policiją ir aiškinkis“. Su pareigūno parodymais tikrai nesutinka, O. O., vairuodamas automobilį, telefono nelaikė (b. l. 17).
16. Lietuvos kelių policijos tarnybos 2020 m. vasario 4 d. rašte dėl duomenų apie žiūronus pateikimo nurodoma, kad policijos tarnybinio automobilio „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) komplektacijoje yra žiūronai „Steiner Safari Ultrasharp 10x30“. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai, patruliuodami minėtu policijos tarnybiniu automobiliu, turi galimybę naudotis jame esančiais žiūronais. Pridedami: automobilio komplektaciją sudarantis aprašymas bei žiūronų specifikacijos aprašas (b. l. 52-57).
IV. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo O. O. skundas netenkintinas.
17. Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, įpareigotas patikrinti Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 563 ir 567 straipsniuose nustatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
18. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra numatyta administracinė atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Atitinkamai KET 20 punkte yra numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas; transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
19. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog įstatymo leidėjas KET 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtino sąvoką – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Plačiąja prasme yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo SMS žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba išjungus transporto priemonės variklį, t. y. nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu būdu, vairuotojas įvykdo KET reikalavimą vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
20. Šioje byloje priimtu nutarimu O. O. pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2019 m. spalio 14 d., 11.05 val., Vilniuje, A. Kojelavičiaus gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu ir taip pažeidė KET 20 punkto reikalavimus.
21. Tokias faktines aplinkybes Institucijos pareigūnas skundžiamame nutarime nustatė įvertinęs paties O. O. parodymus žodinio bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, 2019 m. lapkričio 14 d. rašytiniame M. O. paaiškinime bei policijos pareigūno L. P. 2019 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes bei motyvuotai, nors ir lakoniškai, atmetęs M. O. ir O. O. parodymų (paaiškinimų) dalį, kuria jie teigė, kad O. O. nelaikė rankoje mobiliojo ryšio telefono.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas, posėdyje ištyręs pirmiau paminėtus bei kitus bylos įrodymus, tiesiogiai apklausęs administracinėn atsakomybės patrauktą O. O., liudytojus B. S., L. P. ir M. O., neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Institucijos nutarimas priimtas laikantis ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nepažeidžiant ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis O. O. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
23. Iš pareiškėjo O. O. skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su nutarime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu bei nurodo, kad jo kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neįrodyta, kadangi, jo nuomone, ji grindžiama tik prielaidomis ir prieštaravimais, bei netinkamai įvertintais jo bei liudytojos M. O., taip pat ir policijos pareigūnų, parodymais. Pasak pareiškėjo, jis protokole nurodytu metu, vairuodamas automobilį, išties kalbėjo telefonu, tačiau telefono rankomis nenaudojo, nes į skambutį atsiliepė jo žmona ir padėjo telefoną jam ant kelių įjungusi garsiakalbį.
24. Teismas tokius pareiškėjo teiginius atmeta kaip kitais įrodymais paneigtą gynybos versiją ir konstatuoja, kad Institucijos pareigūnas priimdamas nutarimą pagrįstai O. O. ir M. O. parodymus įvertino kritiškai, kaip duotus asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi.
25. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, be kita ko, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir panašiai. Tokių pažeidimų šioje byloje teismas nenustatė.
26. Pirmiausia teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų B. S. ir L. P. parodymais, o kartu ir pastarojo policijos pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad apklausiamas teisme liudytojas L. P. tiksliai neatsiminė šio konkretaus įvykio aplinkybių nurodęs, kad tokių, ar panašių įvykių per mėnesį būdavo apie 40. Nepaisant to, pagarsinus jo 2019 m. spalio 14 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 16), jis patvirtino jame nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad jeigu tarnybiniame pranešime jis nurodė, kad matė telefoną rankoje laikantį vairuotoją O. O., vadinasi taip ir buvo. Jeigu rašė tarnybinį pranešimą, protokolą, tai buvo įsitikinę 110 procentų. Pažymėtina, kad liudytojas parodė, jog tarnybinį pranešimą rašė tuoj po įvykio, todėl tuo metu gerai atsiminė ir pakankamai tiksliai įvardino aplinkybes, be to nurodė, kad neretai naudoja žiūronus nustatydami tokio pobūdžio pažeidimus.
27. Tokius L. P. parodymus, o kartu ir pastarojo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes apklausiamas teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas B. S., kuris parodė, kad Kojelavičiaus gatvėje dirbdamas su L. P. stebėjo eismą. Pasak liudytojo, jis sėdėjo tarnybinio automobilio keleivio vietoje, o L. P. žiūrėjo per žiūronus ir staiga pradėjo važiuoti. Paklausus, ką pamatė, L. P. atsakė, kad matė kaip automobilio vairuotojas kalbėjo telefonu. Jis (t. y. B. S.) pats asmeniškai to nematė. Pasivijo automobilį, jis (t. y. B. S.) priėjęs prie vairuotojo prisistatė, pasakė, kad yra sustabdytas, nes naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tiksliai neatsimena, bet lyg ir telefonas gulėjo ant vairuotojo kelių, pastarasis lyg ir sakė, kad nenaudojo, tačiau tiksliai nepamena.
28. Teismas sprendžia, kad sugretinus tokius liudytojų B. S. ir L. P. parodymus bei tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes su paties O. O. bei liudytojos M. O. parodymais apie tai, kad O. O. išties kalbėjo telefonu, nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų teiginiais, kad liudytojas L. P. išties matė O. O. vairuojantį ir laikantį telefoną rankoje. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie jokius kitus įvykio metu O. O. galimai padarytus KET pažeidimus, tokių aplinkybių nenurodė nei policijos pareigūnai, nei pats O. O., nei M. O., todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad L. P. ėmėsi iniciatyvos stabdyti O. O. vairuojamą automobilį tik dėl to, kad matė šį rankoje laikantį mobiliojo ryšio telefoną. Juo labiau, kad L. P. detalizavo, jog matė telefoną O. O. rankoje, o ne prie ausies. Tai iš esmės atitinka M. O. ir O. O. parodymų esmę, t. y., kad pastarasis kalbėjo telefonu ne pridėjęs jį prie ausies, o įjungęs garsiakalbį. Pažymėtina, kad L. P. parodymus patvirtino liudytojas B. S., kuris parodė, jog jam L. P. nurodė būtent tokią (naudojimosi telefonu) O. O. vairuojamo automobilio persekiojimo priežastį. Maža to, tiek O. O., tiek M. O. apklausiami teisme parodė, kad būtent tokią automobilio sustabdymo priežastį jiems nurodė prie automobilio priėjęs B. S., o tai tik patvirtina, jog policijos pareigūnų parodymai pakankamai patikimi. Šiame kontekste teismas pažymi, kad O. O. važiavo ne vienas, todėl policijos pareigūnas pamatęs tiesiog kalbantį vairuotoją, tačiau nematydamas naudojamo telefono, neturėtų jokio pagrindo imtis iniciatyvos jį dėl to sustabdyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas O. O. teigė pareigūnų nepažįstantis, jų anksčiau nematęs, taigi teismas neturi jokio pagrindo įžvelgti pareigūnų suinteresuotumą nepagrįstai persekioti O. O. vairuojamą automobilį ar duoti jam nepalankius parodymus.
29. Vertindamas liudytojų B. S. ir L. P. parodymų patikimumą ir pastarojo liudytojo galimybes matyti telefono naudojimo rankomis faktą, teismas atsižvelgia ir į tai, jog pareigūnas daromą administracinį nusižengimą pastebėjo šviesiu paros metu, iš santykinai nedidelio atstumo. Antai, iš liudytojų B. S., L. P., M. O. bei paties O. O. teisme duotų parodymų matyti, kad pro policijos pareigūnus O. O. vairuojamas automobilis pravažiavo gana nedideliu, t. y. nuo 15 iki 30 merų, atstumu. Tai matyti ir iš pareiškėjo O. O. prie skundo pridėtos žemėlapio fotonuotraukos, su nurodytu atstumu (apie 13 metrų), kuriuo jis pravažiavo pro policijos tarnybinį automobilį (b. l. 7). Remdamasis tokiais parodymais ir įrodymais teismas atmeta pareiškėjo skunde išdėstytą abejonę, kad nenustatytas tikslus atstumas (t. y. 300 ar 200 metrų), iš kurio pareigūnai neva negalėjo matyti kas darosi automobilyje. Teismas sprendžia, kad šis atstumas skundžiamame nutarime įvardintas ne kaip pažeidimo fiksavimo atstumas, o kaip atstumas, už kurio buvo sustabdytas O. O. vairuotas automobilis. Pažymėtina ir tai, kad, pasak B. S., pažeidimą L. P. užfiksavo naudodamasis žiūronais, tuo tarpu O. O. vairavo automobilį miesto ribose, kur greitis nėra didelis (policijos pareigūnai neužfiksavo O. O. viršijus greitį). ANK 569 straipsnio 5 dalies prasme, teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad L. P. turėjo objektyvią galimybę matyti, jog O. O. rankomis naudojasi telefonu, stiprina ir liudytojos M. O. parodymai apie tai, kad ji pati pravažiuojant pro pareigūnų automobilį matė, kaip vienas iš pareigūnų akivaizdžiai naudojosi telefonu. Remdamasis šiais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad egzistavo visos objektyvios aplinkybės policijos pareigūnui L. P. matyti ir įsitikinti, jog O. O., vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi telefonu.
30. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą įrodymų analizę, teismas atmeta gynybos argumentą, kad policijos pareigūnų parodymai vertinti kritiškai, kaip nenuoseklūs bei prieštaringi, kadangi akivaizdu, jog jie abu matė O. O. vairuojamą automobilį, tik policijos pareigūnas L. P. užfiksavo pažeidimą naudodamas žiūronus.
31. Teismas iš dalies sutinka su O. O. skundo teiginiu, kad nutarimą surašiusi pareigūnė nepagrįstai jo parodymus vertino kaip visiškai nenuoseklius. Išties, protokole užfiksuotas lakoniškas O. O. paaiškinimas, kad „rankos buvo laisvos, naudojau garsiakalbį, su pareigūnais nesutinku“ (b. l. 12). Panašią poziciją O. O. išdėstė ir žodinio bylos nagrinėjimo institucijoje metu, kur teigė, kad rankoje telefono nelaikė, o suskambus telefonui jo žmona atsiliepė ir įjungusi garsiakalbį, padėjo telefoną jam ant kelių. Apklausiamas teisme O. O. pakartojo žodinio nagrinėjimo metu Institucijoje savo išsakytą versiją. Taigi, šios bylos kontekste nėra pagrindo jo parodymus pripažinti nenuosekliais. Tuo tarpu, tokių prieštaringų O. O. teiginių, kurie įvardinti skundžiamame nutarime, byloje esančiuose dokumentuose, nėra užfiksuota. Šiame kontekste teismas pažymi, kad policijos tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, tarp jų ir pareigūnams galimai pasakyti pažeidėjo žodžiai, nelaikytini tyrimo veiksmo (asmens apklausos) protokolu ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 594 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos tik kaip duomenys, kuriais gali būti tikrinami kiti įrodymai, tačiau ne kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai. Vis tik teismas sprendžia, kad nepaisant to, jog O. O. parodymai negali būti kritikuojami nuoseklumo aspektu, tačiau patikimumo prasme jie nelaikytini įtikinamais, kadangi juos paneigia jau pirmiau aptarti policijos pareigūnų parodymai ir tarnybiniame pranešime nurodytos faktinės aplinkybės, taip pat teisme duotų M. O. ir O. O. parodymų sugretinimas. Antai O. O. apklausiamas teisme parodė ir vizualiai pademonstravo, kad jo telefonas, prieš suskambėdamas, gulėjo virš vairo, tada pasitaisė ir parodė, kad telefonas gulėjo ant panelės, ne ties vairuotoju, o ties automobilio viduriu. Suskambus, žmona atrakino ekraną, pasakė kas skambina ir padėjo jį jam ant kelių. Tuo tarpu apklausiama jo sutuoktinė M. O. parodė ir vizualiai pademonstravo kitokias telefono buvimo aplinkybes bei nurodė, kad važiuojant telefonas gulėjo automobilio viduryje, prie pavarų svirties ir ji iš ten telefoną paėmė, kai jis suskambo, perbraukė ekraną, kad atsilieptų ir įjungusi garsiakalbį padėjo vyrui ant kelių. Taigi, O. O. ir M. O. skirtingai nurodė telefono buvimo vietą, todėl teismas sprendžia, kad šioje dalyje jų parodymai nėra pakankamai patikimi. Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, kad tiek O. O., tiek M. O. parodymai pagrįstai Institucijos įvertinti kaip asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi, o tai mažina jų patikimumą. Pažymėtina ir tai, kad M. O. paaiškinimas byloje atsirado tik 2019 m. lapkričio 14 d., t. y. jau po to, kai žodinio proceso metu buvo apklaustas O. O.. Taigi, O. O. ir M. O. turėjo pakankami laiko suderinti M. O. rašytinio paaiškinimo turinį, o tai, įvertinus faktą, kad šie asmenys yra šeimos nariai, taip pat mažina M. O. parodymų patikimumą.
32. Nepagrįsti pareiškėjo atstovės baigiamųjų kalbų metu išdėstyti argumentai apie tai, kad policijos pareigūnai naudojosi žiūronais, kurie automobilio komplektacijoje nėra inventorizuoti, jiems neatlikta metrologinė patikra, neaišku kokio senumo žiūronai, kokiu atstumu jie gali veikti. Teismas pažymi, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-523 „Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašas“ įtvirtintas sąrašas matavimo priemonių, kurioms taikoma metrologinė patikra bei numatomi laiko intervalai, kuriais tikrinamos minėtos priemonės. Kaip matyti, jame, tarp išvardintų matavimo priemonių, kurioms taikoma metrologinė patikra, žiūronų nėra. Taigi nagrinėjamu atveju, policijos tarnybinio automobilio komplektacijoje esantiems žiūronams nėra taikoma metrologinė patikra. Be kita ko, iš Lietuvos kelių policijos tarnybos 2020 m. vasario 4 d. rašto dėl duomenų apie žiūronus pateikimo matyti, kad policijos tarnybinio automobilio „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) komplektacijoje yra žiūronai „Steiner Safari Ultrasharp 10x30“. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai, patruliuodami minėtu policijos tarnybiniu automobiliu, turi galimybę naudotis jame esančiais žiūronais (b. l. 52-57). Iš pridėtų dokumentų apie žiūronų specifikaciją matyti, kad šie žiūronai priartina vaizdą 10 metrų atstumu, o matymo laukas esant 1000 metrų atstumui yra 105 metrai (b. l. 56). Todėl pareiškėjo atstovės advokatės teiginys, jog dėl neatliktos metrologinės patikros žiūronai nebuvo tinkami naudojimui, nepagrįstas. Pažymėtina, kad žiūronai yra įprasta pagalbinė priemonė, padedanti iš tolimesnio atstumo pamatyti galimus kelių eismo taisyklių pažeidėjus ir tai, kad jiems nėra taikoma metrologinė patikra ar nėra inventorizacijos numerio, neleidžia abejoti netinkamu vaizdo užfiksavimu.
33. Teismas pažymi, kad šiuo atveju skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi reikšmės skunde nurodoma aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas 11.35 val., o skundžiamame nutarime nurodyta, jog pareiškėjas, 2019 m. spalio 14 d. 11.05 val., padarė šioje byloje aktualų administracinį nusižengimą. Savaime suprantama, kad pažeidimas buvo padarytas anksčiau, nei buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Rašytiniame paaiškinime M. O. nurodė, kad po sustabdymo jie protokolą pildančių pareigūnų laukė apie 40 min., o tai iš esmės atitinka nusižengimo padarymo laiką.
34. Esant pirmiau aptartais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei išdėstytam teisiniam reglamentavimui konstatuotina, kad Institucijos pareigūnas padarė pagrįstą išvadą, jog O. O. 2019 m. spalio 14 d., 11.05 val., Vilniuje, A. Kojelavičiaus gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu, t. y. pažeidė KET 20 punkto reikalavimus ir tokią jo veiką teisingai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
35. Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal O. O. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21709-2019 administracinio nusižengimo byloje, konstatuoja, kad šis nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
O. O. (O. O.) skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21709-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.