Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. P. ir T. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N., M. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) skundo netenkino ir jį persiuntė Vilniaus mieto apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdydamas teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, išsiuntė skolininkams raginimą įvykdyti teismo sprendimą per 30 dienų. Raginimas skolininkams įteiktas (duomenys neskelbtini). Jiems geruoju neišsikėlus per įstatyme nustatyta terminą, (duomenys neskelbtini) patvarkymu buvo paskirta priverstinio iškeldinimo data (duomenys neskelbtini). Patvarkymas G. P. ir T. P. el. paštu išsiųstas (duomenys neskelbtini), įteiktas registruotu paštu (duomenys neskelbtini) bei papildomai užklijuotas pranešimas ant buto, iš kurio planuojamas iškeldinimas, durų (duomenys neskelbtini). Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų pradėtas (duomenys neskelbtini), baigtas (duomenys neskelbtini). Apie atliktą iškeldinimą skolininkas informuotas patvarkymu (duomenys neskelbtini). Aprašytas turtas perduotas saugoti išieškotojui. Kaip matyti iš tolimesnių skolininko veiksmų po skundo pateikimo, skolininkas kreipėsi į išieškotoją dėl daiktų atsiėmimo, derina laiką. Iškeldinimas vykdytas laikantis įstatyme nustatytų įstatymo normų. Skolininkas informuotas dėl saugomo turto saugotojo, skolininkui perduoti kontaktai.

Suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepimo į pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).

Iš vykdomųjų bylų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolis A. N. (duomenys neskelbtini) patvarkymu (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-20208-868/2023, pagal kurį G. P. ir T. P. įpareigoti su visais jiems priklausančiais asmeniniais daiktais išsikelti iš M. S. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, nustatant 14 dienų terminą teismo sprendimo įvykdymui. Sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), taigi jau iki (duomenys neskelbtini) G. P. ir T. P. iš buto turėjo būti išsikraustę. Išieškotojas į antstolį kreipėsi suėjus teismo nustatytam sprendimo įvykdymo terminui.

Priėmęs vykdomąjį raštą ir jį vykdydamas antstolis skolininkams išsiuntė (duomenys neskelbtini) raginimą įvykdyti teismo sprendimą per 30 dienų. Raginimas skolininkams antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis išsiųstas el. paštu ir registruota pašto siunta, pastarąja įteiktas (duomenys neskelbtini) (el.b.t. 1, l. 42, 44-45, 47, 49-52, 53-54, 59-60, 172-180, 181-182, 187-188). Terminas sprendimui įvykdyti per raginime nurodytą terminą baigėsi (duomenys neskelbtini). Sprendimas nebuvo įvykdytas.

Vykdomųjų bylų (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad skolininkams geruoju neišsikėlus iš buto per ir jo neatlaisvinus per aukščiau nurodytą terminą, (duomenys neskelbtini) antstolis patvarkymu (duomenys neskelbtini) paskyrė priverstinio iškeldinimo datą (duomenys neskelbtini). Minėtas patvarkymas, kaip matyti iš antstolių informacinės sistemos (AIS), G. P. ir T. P. el. paštu ir registruota pašto siunta išsiųstas (duomenys neskelbtini), įteiktas registruotu paštu (duomenys neskelbtini) bei papildomai užklijuotas pranešimas ant buto, iš kurio planuojamas iškeldinimas, durų (duomenys neskelbtini) (el.b.t. 1, l. 29, 31-34, 36-40, 158-170). (duomenys neskelbtini) antstolis gavo pareiškėjų skundą, kuriuo jie prašė paskirti kitą iškeldinimo datą, suteikiant bent 15 dienų terminą teismo sprendimui įvykdyti. Pareiškėjai nurodė, kad papildomas laikas reikalingas suorganizuoti atidų ir kokybišką reikalingų daiktų iš buto transportavimą, taip apsaugant šalis nuo galimai patiriamų nuostolių atsiradimo dėl kilnojamojo ir integruoto turto sugadinimo bei netyčinio sunaikinimo. Antstolis tą pačią dieną skundą/prašymą persiuntė išieškotojui, prašydamas išreikši poziciją. Išieškotojas. Tą pačią dieną išieškotojo atstovas informavo, kad su skolininkų prašymu nesutinka, nes nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjo pakankamai laiko, kad jis būtų įvykdytas (69 dienos arba daugiau nei 2 mėnesiai). Per visą tą laiką nelegalūs gyventojai naudojosi patogumais, svetima sąskaita laikė užėmę turtą. Susipažinęs su išieškotojo pozicija, antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu skundo/prašymo netenkino ir nusprendė vykdymo veiksmus tęsti. Minėtą patvarkymą antstolis išsiuntė skolininkams jų pačių skunde/prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu, taip pat gyvenamosios vietos adresu.

(duomenys neskelbtini) iškeldinimo protokolas (duomenys neskelbtini) vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad buvo įvykdytas G. P. ir T. P. priverstinis iškeldinimas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris pradėtas (duomenys neskelbtini), baigtas (duomenys neskelbtini), dalyvaujant policijos pareigūnei S. J., išieškotojo atstovui L. S., B. Š.. Iškeldinimo protokolo aprašyme nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu niekas durų neatidarė, pradėtas priverstinis durų atidarymas; atidarius butas apžiūrėtas; pradėtas turto surašymas; (duomenys neskelbtini) stabdytas turto aprašymas; numatytas daiktų aprašymo tęsimas (duomenys neskelbtini). Pratęstas turto aprašymas (duomenys neskelbtini). Turtas užfiksuotas vaizdo kamera ir fotonuotraukomis (el.b.t. 1, l. 134-136).

(duomenys neskelbtini) antstolio patvarkymas dėl įvykusio iškeldinimo ir turto saugojimo patvirtina, kad skolininkams G. P. ir T. P. buvo išaiškinta, kad aprašytas turtas perduotas saugoti išieškotojui M. S.; taip pat skolininkams išaiškinta, jog dėl turto atsiėmimo reikia kreiptis į turto saugotoją M. S.; skolininkams išaiškinta, kad per 3 mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiėmus savo turto, jis realizuojamas CPK VI dalies XLIX skyriuje nustatyta tvarka, o gaunamos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos skolininkui. Minėtas patvarkymas, kaip nustatyta iš antstolių informacinės sistemos (AIS), skolininkams išsiųstas jų el. pašto adresais (duomenys neskelbtini) (el.b.t. 1, l. 131, 132-133).

Byloje (duomenys neskelbtini) G. P. ir T. P. kreipimasis į išieškotoją (jo atstovą) dėl asmeninių daiktų, drabužių, maisto, gėlių, vertybių, baldų, įrangos atsiėmimo patvirtina, kad skolininkai prašė pranešti turto saugojimo vietą ir perduoti turtą pilna apimtimi, nurodant turto atsiėmimo laiką (el.b.t. 1, l. 116-118).

Iš (duomenys neskelbtini) atsakymo Dėl daiktų atsiėmimo nustatyta, kad skolininkų turtas detaliai užfiksuotas ir išvežtas saugoti adresu (duomenys neskelbtini) (el.b.t. 1, l. 114-115).

(duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), išieškotojo atstovas L. S. perdavė, o G. P. priėmė daiktus, aprašytus vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini) iškeldinimo iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), metu. Daiktai perduoti pasirašytinai G. P., nedalyvaujant T. P., perrašant sutartį dėl sandėliukų nuomos. Dėl daiktų perdavimo minėtomis aplinkybėmis vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini) antstolio padėjėjo D. K. surašytas Aktas dėl daiktų po iškeldinimo perdavimo vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini) (el.b.t. 1, l. 198-200).

Iškeldinimo tvarka reglamentuota CPK 769 straipsnyje. Pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas raštu pranešama skolininkui. Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos, raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui. Apie priverstinį iškeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos iškeldinimo protokolą. Pagal teismo sprendimą iškeldinimas iš negyvenamųjų patalpų vykdomas laikantis šiame straipsnyje nustatytų taisyklių (CPK 769 straipsnio 1-6 dalys).

Pagal CPK 766 straipsnio 1 dalį, iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis. Jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti iškeldinamą turtą, to turto apsaugą turi užtikrinti antstolis. Tokiais atvejais antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą, laikydamasis CPK 677 ir 681 straipsnių nuostatų (CPK 766 straipsnio 2-3 dalys). Aprašytas turtas kartu su turto aprašo kopija perduodamas saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju. Turto aprašo kopija įteikiama skolininkui šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka (4 dalis). Turtą gali saugoti ir pats antstolis (5 dalis). Turto saugotojas perduoda turtą skolininkui antstolio patvarkymu (6 dalis). Visas su turto saugojimu susijusias išlaidas atlygina skolininkas (7 dalis). Jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto, jis realizuojamas Lietuvos Respublikos CPK VI dalies XLIX skyriuje nustatyta tvarka, o gautos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos skolininkui (8 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (suvestinė redakcija nuo 2023-01-01 iki 2024-05-17) reglamentuoja Iškeldinimo protokolo ir Turto aprašo surašymą – patvirtintos šių antstolio procesinių dokumentų formos (2.13 ir 2.25 punktai, priedai Nr. 13 ir Nr. 25).

Nors pareiškėjai nesutinka su (duomenys neskelbtini) antstolio A. N. vykdomais veiksmais – jų priverstiniu iškeldinimu, tačiau CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą, ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią (CPK 18, 259-260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nenustatyta, kad bylos šalys (pareiškėjai) būtų kreipęsi į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, pagal kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-20208-868/2023.

Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad antstolis būtų nesilaikęs paminėtų teisės normų reikalavimų. Jis priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)vykdomąjį raštą dėl (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusio teismo sprendimo iškeldinti skolininkus (pareiškėjus) iš buto (duomenys neskelbtini). Sprendime buvo nustatytas 14 dienų terminą teismo sprendimo įvykdymui. Sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), taigi iki (duomenys neskelbtini) G. P. ir T. P. iš buto turėjo būti išsikraustę. Išieškotojas į antstolį kreipėsi suėjus teismo nustatytam sprendimo įvykdymo terminui ((duomenys neskelbtini)). Antstolis, išsiuntęs raginimą, skolininkams nustatė dar 30 dienų terminą sprendimui geranoriškai įvykdyti. To nepadarius paskyrė laiką priverstiniam iškeldinimui. Taigi skolininkai neišsikraustė nei per teismo nustatytą 14 dienų terminą, nei per antstolio raginime nurodytą 30 dienų terminą ir tik likus dienai iki priverstinio iškeldinimo pateikė prašymą papildomam terminui suteikti. Nei skunde/prašyme dėl papildomo termino, nei nagrinėjamame skunde dėl antstolio veiksmų jie nenurodė, kokius veiksmus atliko per visą laiką nuo sprendimo įsiteisėjimo iki kreipimosi į antstolį, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), kokios priežastys jiems trukdė išsikelti. Jie turėjo gerokai daugiau laiko nei prašė ((duomenys neskelbtini)), per kurias saugiai, atidžiai ir išvengdami nuostolių galėjo išvežti savo daiktus. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkai buvo tinkamai informuoti apie jiems nustatytą įpareigojimą išsikelti, jie turėjo pakankamai laiko tai padaryti iki priverstinio iškeldinimo dienos, jokių pateisinamų priežasčių, dėl ko jie to nepadarė, nepateikė, jų prašymui atidėti iškeldinimą nepritarė išieškotojas, todėl antstolis neturėjo pagrindo paskirtą priverstinį iškeldinimą atidėti. Apie priverstinį iškeldinimą jis skolininkus informavo tinkamai, priverstinį iškeldinimą vykdė laikydamas aukščiau nurodytos teisės aktais nustatytos tvarkos.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 46 punktas numato, kad jeigu iškeldinimas vykdomas nedalyvaujant iškeldinamajam ar bent vienam pilnamečiui jo šeimos nariui arba iškeldinamasis atsisako pasiimti iškeldinamą turtą, šis turtas įrašomas į turto aprašą ir esant galimybei įkainojamas. Jei yra didelis kiekis vienarūšių ir (arba) mažaverčių daiktų (namų apyvokos reikmenų, aprangos, avalynės, dokumentų, knygų ir pan.), jie gali būti supakuojami į dėžes, maišus ir kt. arba sudedami į atskiras patalpas, kurios užantspauduojamos ir joms suteikiamas numeris. Šis numeris įrašomas turto apraše. Kai nėra galimybių užtikrinti iškeldinamojo turto apsaugą, antstolis aprašyto turto saugotoju skiria išieškotoją.

Jau minėta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjų iškeldinimas vyko priverstiniu būdu, pareiškėjams nedalyvaujant. Iš iškeldinimo protokolo ir turto akto matyti, kad iškeldinime dalyvavo antstolio padėjėjas, išieškotojo atstovas, policijos pareigūnas; taip pat užfiksuota, kad į gyvenamąsias patalpas buvo pakliūta priverstiniu būdu. Kaip matyti, turto surašymas truko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), iš viso užfiksuota 190 dėžių/maišų; daiktai išvežti saugoti adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams (duomenys neskelbtini) išsiųstas antstolio patvarkymas dėl įvykusio iškeldinimo ir turto saugojimo, išaiškinta antstolio veiksmų apskundimo tvarka ir perduoto saugoti turto saugojimo terminai bei pasekmės. Taigi visą informaciją apie daiktų buvimo vietą ir galimybę juos atsiimti skolininkai gavo, bei, kaip matyti iš bylos duomenų, šią teisę realizavo ((duomenys neskelbtini) raštu kreipėsi į išieškotoją ir (duomenys neskelbtini) daiktus jau atsiėmė).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir pareiškėjų skunde pateiktas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas priverstinius iškeldinimo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog antstolis, vykdydamas (duomenys neskelbtini) pareiškėjų priverstinį iškeldinimą, atliko neteisėtus veiksmus, todėl skundas vertinamas kaip nepagrįstas ir atmetamas (CPK 513, 177, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510-513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjų G. P. ir T. P. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų (pareiškėjų iškeldinimo).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.