Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Vitalija VaivadienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-72-303/2012Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02202-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.3.(S)

2012 m. kovo 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir A. F. (A. F.) bei A. P. (A. P.), tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir platino nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: jis, 2010-11-04, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš nepažįstamo asmens įgijo narkotinės medžiagos – heroino, kurį laikė cigarečių pakelyje, savo striukės kišenėje ir nugabeno į savo namus, esančius Vilniaus r., Sužionių sen., (duomenys neskelbtini) k., čia jį laikė, kol 2010-11-04 dalį suvartojo, o likusią dalį 2010-11-04, apie 19.00 val., savo namuose, Vilniaus r., Sužionių sen., (duomenys neskelbtini) k., išplatino, t. y. už 20 Lt pardavė A. P., kuris dalį narkotinės medžiagos – heroino kartu su A. F. suvartojo, kitą dalį – 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino laikė iki ji, 2010-11-04, 19.20 val., buvo paimta, kas užfiksuota reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, t.y. J. P. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į 2011-11-08 folijos lankstinuko apžiūros protokolą, kuriame rašoma, jog lankstinuko viduje buvo apžiūrėti iš A. F. paimti rudos spalvos milteliai, tuo tarpu 2011-11-09 užduotyje atlikti tyrimą nurodoma, jog siunčiamas lankstinukas su rusvos spalvos milteliais. Šie milteliai ir buvo ištirti. Apelianto nuomone, siekiant pagrįsti teiginį, jog dalį pirktos narkotinės medžiagos sunaudojo jis pats, turėjo būti atliktas jo kraujo arba šlapimo tyrimas narkotikų vartojimo pėdsakams nustatyti. Pažymi, kad folijos pakelis nebuvo pateiktas daktiloskopiniam tyrimui atlikti, siekiant galimai nustatyti ir identifikuoti jo pirštų atspaudus, tuo tarpu tyrimų duomenys būtų visiškai paneigę jo kaltę.

Siekdamas paaiškinti tikrąsias jo nuoširdaus prisipažinimo surašymo aplinkybes, apeliantas nurodo, jog dėl to, kad mokėsi lenkiškoje mokykloje, kur nėra baigęs ir keturių klasių, remdamasis vien savo lietuvių kalbos žiniomis, nemažos apimties rašto parašyti jis jokiu būdu neįstengtų. Todėl prisipažinimą rašė, jam diktuojant tekstą bei kiekvieną žodį pakartojant kelis kartus. Apelianto teigimu, jam buvo patarta tokiu būdu susikurti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, siekiant likti laisvėje, kadangi kitų nuteistųjų parodymų nuginčyti nepavyks. To pasėkoje jis savo ranka surašė prisipažinimą, pakartodamas diktuojamus žodžius, tačiau tai darė ne savo valia. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šis dokumentas neminimas nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje, kas rodo, jog jam įrodomoji reikšmė oficialiai nesuteikta, juolab, kad surašant prisipažinimą vertėja nedalyvavo. Ir nors pastaroji vertė jam lietuviškus rašytinius tekstus į rusų kalbą, o jo žodinius parodymus rusų kalba vertė į lietuvių kalbą, apelianto nuomone, įstatymo nuostatos, garantuojančios vertėjo pagalbą, surašant prisipažinimą nebuvo tinkamai įgyvendintos, dėl ko nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas nesant objektyviųjų jo kaltės įrodymų.

Teismo posėdyje nuteistasis J. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. P. savo nuomonės dėl nuteistojo J. P. apeliacinio skundo pagrįstumo, neišsakė.

Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas, jo ribose, tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis J. P. atžvilgiu keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas).

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Visos šiame straipsnyje nurodytos veikos yra alternatyvios ir pakanka padaryti bent vieną iš jų, kad pagal šį straipsnį atsirastų atsakomybė. Tuo tarpu kalto asmens nuteisimo dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėto disponavimo sąlyga yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo faktų nustatymas ir jų pagrindimas teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir vėliau apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomais įrodymais.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punktas reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus. Gi nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Itin reikšminga laikytina 2009 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, priimta siekiant suvienodinti teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Šioje nutartyje yra suformuluoti būtini reikalavimai įrodinėjant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, t. y. tą veiką, už kurią apeliantas ir yra nuteistas.

Kaip jau buvo minėta, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar (ir) psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, gali reikštis visa eile straipsnio dispozicijoje išvardintų alternatyvių veikų – gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, pardavimu ar kitokiu platinimu, kurių kiekviena iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Vadinasi, bet kurios iš tų veikų padarymas (esant visiems sudėties požymiams) sudaro pakankamą pagrindą kaltininką nubausti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nei vienai iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų, ką buvo konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aukščiau minėtoje plenarinės sesijos nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009.

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad J. P. yra nuteistas už tai, kad jis 2010-11-04, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, iš nepažįstamo asmens, neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikydamas cigarečių pakelyje savo striukės kišenėje nugabeno į savo namus, esančius Vilniaus r., Sužionių sen., (duomenys neskelbtini) k. Namuose įsigytą narkotinę medžiagą laikė ir, 2010-11-04 dalį narkotinės medžiagos – heroino suvartojęs, likusią dalį 2010-11-04, apie 19.00 val. , savo namuose, Vilniaus r., Sužionių sen., (duomenys neskelbtini) k., išplatino, t. y. už 20 Lt pardavė A. P., kurios dalį pastarasis kartu su A. F. suvartojo, kitą dalį – 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino laikė iki jos paėmimo 2010-11-04, 19.20 val.

Taigi, sprendžiant iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies, nuteistojo J. P. kaltė pasireiškė penkiomis atskiromis nusikalstamomis veikomis – aukščiau nurodytų narkotinių medžiagų neteisėtu įgijimu, gabenimu, laikymu, turint tikslą jas platinti, dalies narkotinių medžiagų suvartojimu bei likusios dalies narkotinių medžiagų išplatinimu. Todėl pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes: ne tik nusikaltimo padarymo vietą, laiką, bet ir būdą, padarinius, kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvus, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus. Šiuo konkrečiu atveju teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimų.

BPK 301 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis. Todėl kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tokiu atveju, kai jo buvimą pagrindžia įrodymai, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokie įstatymo reikalavimai, t. y. neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną nusikalstamos veikos sudėties požymį, taikytini ir tais atvejais, kai baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje yra nurodomos kelios alternatyvios veikos, kaip ir šiuo konkrečiu atveju. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas privalėjo atskirai išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias ne tik kiekvieną alternatyvią BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, t. y. narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą, laikymą, bei išplatinimą, nes, kaip jau minėta, BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, kas reiškia, kad kiekviena iš jų turi turėti ir savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ir narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ yra išaiškintos bei aptartos šių alternatyvių veikų sąvokos. Nutarimo 11 punkte nurodyta, jog įgijimu laikomi tokie veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas ir pirmos kategorijos jų pirmtakus (prekursorius). Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas ir kt. To paties nutarimo 13 punkte nurodyta, kad narkotinių medžiagų gabenimas yra jų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant jas didesniais nuotoliais, vežant jas transporto priemone, nešant kišenėse ir pan. Pripažįstant J. P. kaltu ir nuteisiant jį už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą bei jų gabenimą tikslu jas platinti buvo būtina aiškiai apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti pripažintos įrodyta šios nusikalstamos veikos aplinkybes bei visus tai patvirtinančius esminius įrodymus. Tačiau tai padaryta nebuvo. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas nenustatė visų narkotinių medžiagų įgijimą bei jų gabenimą patvirtinančių aplinkybių, tuo pačiu palikdamas nuteistajam galimybę manipuliuoti savo parodymais, t. y. taip ir liko neaišku kokį narkotinių medžiagų kiekį apeliantas buvo įgijęs ir gabeno, turėdamas tikslą platinti. Nors ši aplinkybė, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra labai svarbi. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįrodė šių aplinkybių, iš kaltinimo šalinamos nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. tai, kad J. P. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, 2010-11-04, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš nepažįstamo asmens, neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikydamas cigarečių pakelyje savo striukės kišenėje nugabeno į savo namus, esančius Vilniaus r., Sužionių sen., (duomenys neskelbtini) k.

Tuo tarpu kitos, įrodytomis pripažintos alternatyvios nusikalstamos veikos, t. y. neteisėtas 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino laikymas, turint tikslą ją platinti, ir jos išplatinimas, apkaltinamajame nuosprendyje yra išsamiai atskleistos, taip pat aptarti įrodymai, kuriais yra grindžiama apelianto kaltė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog J. P. pagrįstai yra pripažintas kaltu ir nuteistas už 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino laikymą, turint tikslą platinti, ir išplatinimą A. P. Nuosprendyje yra išdėstyti ir aptarti esminiai įrodymai, patvirtinantys J. P. kaltę atlikus šiuos neteisėtus nusikalstamus veiksmus.

Sprendžiant iš nevienkartinių apelianto parodymų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis parodė, kad 2010-11-04, netrukus po to, kai apie 19. 00 val. jam paskambino A. P., šis atėjo pas jį į namus, kur jis ir perdavė A. P. vieną lankstinuką su heroinu. A. P. sumokėjo jam 20 Lt (1 t. b.l. 87, 92). Bylos nagrinėjimo teisme metu, apeliantas savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, patikindamas teismą, kad jais galima remtis. Paaiškino, jog A. P. perduodamas narkotinę medžiagą, tikslo užsidirbti neturėjo, ją nupirko ir perdavė pastarojo prašymu (2 t. b.l. 6). Taigi iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, jog nuteistasis J. P. paties narkotinių medžiagų – heroino perdavimo fakto A. P. neneigė ir teisiamojo posėdžio metu. Savo gynybinę poziciją nuteistasis iš esmės pakeitė tik apeliaciniame skunde, neigdamas bet kurias savo sąsajas su jam inkriminuojamų narkotinių medžiagų platinimu bei vartojimu.

Tačiau byloje surinkti duomenys – nuteistųjų A. P., A. F., liudytojų D. V., R. L., kaip minėta, iš dalies paties J. P. parodymai, specialisto išvada, kita bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais, objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją.

Analizuojant nuteistojo A. P. parodymus matyti, kad jis su bendranuteistuoju A. F. sutaręs nusipirkti ir kartu suvartoti narkotinę medžiagą – heroiną, 2010-11-04, apie 19.00 val., tikslu įsigyti minėtos narkotinės medžiagos, paskambino toje pačioje laiptinėje, kaip ir A. F., gyvenančiam J. P. Kad pastarasis prekiauja narkotikais ir pas jį galima įsigyti heroino, jis žinojo iš kitų asmenų. Be to, šios narkotinės medžiagos jis jau pas pastarąjį buvo anksčiau pirkęs. Paskambinęs J. P., paklausė „ar pas tave viskas tvarkoje?“. Pastarajam atsakius, kad viskas gerai, suprato, jog gali užeiti pas jį ir įsigyti narkotikų. Nuėjus pas J. P., šis už 20 Lt, jam davė vieną „čekį“, t.y. vieną sulankstytą folijos lankstinuką su rudos spalvos milteliais. Su narkotine medžiaga nusileido į rūsį, kur kartu su A. F. norėjo parūkyti įsigytos narkotinės medžiagos, tačiau vos tai pradėjus daryti, juos užklupo policijos pareigūnai (1 t. b.l. 67, 71; 2 t. b.l. 5).

Šiuos nuteistojo A. P. parodymus patvirtina ir analogiški nuteistojo A. F. parodymai (1 t. b.l. 46, 50; 2 t. b.l. 5).

Netikėti nuteistųjų A. P. ir A. F. parodymais teismui nebuvo pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai: liudytojų D. V. bei R. L. parodymai, iš kurių matyti, kad šie, į daugiabučio rūsį atvyko pagal gautą anoniminį pranešimą ir sulaikė du, narkotines medžiagas vartojusius jaunuolius, kaip kad nustatyta byloje - A. F. ir A. P.; reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnams buvo pateiktas folijos lankstinukas su rusvos (rudos) spalvos milteliais (1 t., b.l. 7, 8-11), kurių sudėtyje, pagal specialisto išvadą, yra 0,005 g narkotinė medžiaga – heroinas (1 t. b.l. 14-15).

Apelianto skunde keliama abejonė, ar tyrimui buvo pateikti iš nuteistojo A. F. paimti milteliai, paneigta byloje surinkta medžiaga. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, surašyto tuoj pat po to, kai A. F. buvo sulaikytas, matyti, kad policijos pareigūnams A. F. pateikė folijos lankstinuką su rusvos spalvos milteliais (1 t. b.l. 7). Apie rusvos spalvos miltelius kalbama ir 2010-11-04 tarnybiniame pranešime, kuriame užfiksuotos nagrinėjamo įvykio aplinkybės (1 t. b.l. 1). Byloje apklausti liudytojai taipogi nurodė, jog atsidarius folijos lankstinuką, jie pamatė rusvos spalvos miltelius (1 t. b.l. 36, 37, 39). Būtent šis, iš A. F. paimtas folijos lankstinukas su rusvos spalvos milteliais ir buvo pateiktas specialistui cheminio tyrimo atlikimui (1 t. b.l. 12). Tuo tarpu aplinkybė, jog daiktų apžiūros protokole (1 t. b.l. 8-11) dėl subjektyvaus folijos lankstinuką apžiūrėjusio pareigūno vertinimo užfiksuotas kitas nei prieš tai nurodytas, tačiau visgi tos pačios spalvos atspalvis, t.y. rudos spalvos milteliai, nėra esminė, kuri leistų abejoti, kad tyrimui buvo pateikti kiti nei iš nuteistojo A. F. paimti milteliai.

Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad aplinkybę, jog A. P., norėdamas iš J. P. įsigyti narkotinių medžiagų, pastarajam prieš tai paskambino, patvirtina ne tik, kaip jau minėta, A. P., A. F. bei paties J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir byloje esantys rašytiniai dokumentai, t.y. 2010-12-16 tarnybinis pranešimas, taip pat J. P. naudoto telefono numerio išklotinė (1 t. b.l. 114-116, 117). Tuo tarpu apeliaciniame skunde iškelta versija, jog A. P. apeliantui skambino, neva tai norėdamas sužinoti apie autobuso grafiko į Vilnių pakeitimus ir laiką, vertinama kaip gynybinė ir atmetama.

Aptarinėti byloje esantį nuteistojo nuoširdų prisipažinimą, kuriam šis skunde skiria itin didelę reikšmę, nėra pagrindo. Viena vertus, kaip pagrįstai skunde pažymi apeliantas, šiam jo prisipažinimui įrodomoji reikšmė, priimant skundžiamą teismo nuosprendį, nebuvo suteikta. Kita vertus, byloje yra pakankamai kitų neabejotinų J. P. kaltės įrodymų, kuriuos, kaip minėta, tinkamai įvertinęs, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl J. P. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Šiuo atveju reikia pastebėti, kad nuo pat baudžiamojo proceso iniciavimo pradžios J. P. buvo suteikta teisė naudotis vertėjo paslaugomis (BPK 8 straipsnio 2 dalis) (1 t. b.l. 80). Ikiteisminio tyrimo metu paskirtiems vertėjams J. P. nušalinimų nereiškė, neturėjo ir pastabų dėl paties vertimo kokybės. Pažymėtina ir tai, kad siekiant užtikrinti tinkamą įtariamojo J. P. teisių gynybą bei atsižvelgus į tai, jog pastarasis nemoka proceso, t.y. lietuvių, kalbos, jam 2010-11-16 nutarimu buvo skirtas gynėjas (1 t. b.l. 81). Tuo tarpu nei ikiteisminio tyrimo eigoje, nei susipažinus su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuteistasis J. P. ar jo gynėjas jokių prašymų, pastabų ar papildymų dėl ikiteisminio tyrimo kokybės nepateikė (1 t. b.l. 156, 160). Tokiu būdu jokių objektyvių duomenų, jog J. P. nebuvo suteikta kvalifikuota vertėjo pagalba ar nebuvo garantuota tinkama jo teisių gynyba, byloje nenustatyta.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog J. P. veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra teisingas, teisinio pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies J. P. nuteisimą už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, 2010-11-04, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš nepažįstamo asmens, neteisėtai įsigijo narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikydamas cigarečių pakelyje savo striukės kišenėje nugabeno į savo namus, esančius Vilniaus r., Sužionių sen., (duomenys neskelbtini) k., kur 2010-11-04 narkotinės medžiagos – heroino dalį suvartojo.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.