- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-26
- Bylos Nr.
- eI2-10356-1064/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06944-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Violeta Balčytienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. Y.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas nurodė, kad jam 2023 m. kovo mėn. iš jo darbdavio – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ tapo žinoma, kad Departamentas 2023 m. kovo mėn. priėmė sprendimą panaikinti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimo motyvai jam nėra konkrečiai žinomi, bet dėl kitų trečiojo suinteresuoto asmens darbuotojų priimti sprendimai yra vienodi ir priimti vadovaujantis tuo, kad: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 3) darbdavio (priimančios įmonės, priimančio subjekto) vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto „a“ papunktis); 4) darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto „a“ papunktis).
Pareiškėjo teigimu, atsakovas leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje išdavė 2021 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos darbo sutarties 1.3.1 punkte nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 1220,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. 2023 m. nustačius 840 Eur dydžio MMA, darbo sutartis buvo pakeista darbdaviui įsipareigojant mokėti 1420,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matosi, kad pareiškėjui už 2022 metus (įskaitant nedarbingumą ir neapmokamas atostogas) buvo priskaičiuotas 1787,54 Eur darbo užmokestis, t. y. vidutiniškai 148,96 Eur per mėnesį, o per 2023 m. 3 mėnesius priskaičiuotas 337,50 Eur darbo užmokestis, t. y. vidutiniškai 112,50 Eur per mėnesį. Priskaičiuoto (ir išmokėto) darbo užmokesčio pareiškėjui dydžiai leidžia pagrįstai teigti, kad tiek teikiant dokumentus atsakovui dėl leidimo gyventi Lietuvoje, tiek vykdant leidime nurodytas sąlygas, tiek vertinant pareiškėjo gaunamas pajamas, UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 punkto nuostatos bei reikalavimai pažeisti nebuvo.
Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) nutarimą skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui administracinę nuobaudą už Užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą priėmė 2021 m. gruodžio 14 d. VDI nutarimas buvo apskųstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylą atnaujino ir 2023 m. kovo 21 d. nutartimi Nr. 2AT-14-511/2023 paliko nepakeistą VDI 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimą, todėl laikytina, kad nutarimas skirti A. K. administracinę nuobaudą įsiteisėjo 2023 m. kovo 21 d.
Pareiškėjo teigimu, VDI nutarimą skirti administracinę nuobaudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė 2021 m. gruodžio 14 d. Šis nutarimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau sprendimas iki leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išdavimo dar nebuvo priimtas, todėl laikytina, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nebuvo įsiteisėjęs.
Pareiškėjo manymu, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje jam buvo išduotas anksčiau, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui buvo skirta administracinė nuobauda, o Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto „a“ papunkčio norma turi būti aiškinama taip, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas tik tokiu atveju, kai darbdavys už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas yra nubaudžiamas iki leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, kadangi analogiškus sprendimus kaip ir skundžiamas, atsakovas priėmė dėl trisdešimt aštuonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančių užsieniečių, todėl panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui ir kitiems užsieniečiams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėtų likviduoti ir tokios neigiamos pasekmės yra neadekvačios padarytam pažeidimui, jeigu toks ir buvo padarytas. Sprendimu būtų pažeisti ir pareiškėjo teisėti interesai gauti išmokas, susijusias su darbo sutarties nutraukimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2021 m. rugpjūčio 27 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui dvejiems metams. Departamentas patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, esančius duomenis nustatė, kad asmuo bendrovėje įdarbintas nuo 2021 m. liepos 13 d. ir nei vieną mėnesį užsieniečiui nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo bei tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1170 Eur.
Atsakovas nurodė, kad tiek užsieniečiui, tiek bendrovei buvo žinoma, jog tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojams negali būti mokamas atlyginimas, mažesnis nei 1059,3 Eur. Departamentas kreipėsi į bendrovę dėl papildomų duomenų, kuriuos išnagrinėjęs padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo mokamas atlyginimas mažesnis nei MMA ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis bendrovėje), todėl konstatavo, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Atsakovas pažymėjo, kad Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
2023 m. kovo 22 d. Valstybinė darbo inspekcija pateikė pranešimą, kad 2023 m. kovo 21 d. buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas 2021 m. gruodžio 14 d. Valstybinės darbo inspekcijos nutarimas Nr. ROIK 21150334726 bendrovės direktorių A.K. nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir skirti 3000 Eur baudą, nes buvo pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad jis išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 19 punkto a papunkčiu, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu, t. y. duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbdavys ir darbdavio (priimančiosios įmonės, priimančiojo subjekto) vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.
Atsakovo teigimu, Departamentui paprašius bendrovės pateikti paaiškinimus ir papildomus duomenis, prie skundo pateiktos pažymos apie pareiškėjui mokėtą užmokestį nebuvo pateiktos. Vadovaujantis Aprašo 64.6 punktu Migracijos departamentas patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę sistemą gavo oficialius duomenis, kad pareiškėjas įdarbintas įmonėje nuo 2021 m. spalio 1 d., tačiau apie jam sumokėtą reguliarų atlyginimą sistemoje nėra duomenų. Bendrovė nors ir teikia duomenis apie pareiškėjui mokamą atlyginimą, tačiau jis nėra stabilus ir nėra mokamas pagal darbo sutartyje sulygtas sąlygas bei Departamentui pateiktą tarpininkavimo raštą. SODROS oficialioje sistemoje iki minėtos datos nebuvo duomenų apie šio draudėjo išmokas šiam asmeniui, t. y. bendrovė nepateikė oficialių duomenų SODRAI apie pareiškėją. Šioje situacijoje privalu vadovautis valstybinių institucijų teikiamais duomenimis, o ne pareiškėjo pavėluotai pateiktomis pažymomis, iš kurių matyti vėluojami mokėjimai, apie jam mokėtą atlyginimą bendrovėje.
Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su bendrovės vadovui paskirta administracine nuobauda, nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, o 19 punkto a papunkčiu – kai paaiškėja, kad darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Šios Įstatymo nuostatos yra imperatyvios, todėl Departamentas, nustatęs bent vieną minėtą aplinkybę, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. LVAT, aiškindamas šias nuostatas, yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz., valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019).
Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo argumentai, kad leidimas laikinai gyventi buvo išduotas prieš tai, kai darbdavys buvo nubaustas, nėra reikšmingi vertinant ginčijamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes jie nepaneigia nustatyto ir paties pareiškėjo neginčijamo fakto, t. y. bendrovės vadovui skirtos nuobaudos. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas leidimo gyventi panaikinimo pagrindus susiejo su darbdavio įsipareigojimų įvykdymo konkrečiu terminu, t. y. nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad pareiškėjo darbdavys baudą būtų sumokėjęs nėra.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).
Atsakovas nurodė, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsakovas nurodė, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė panaikinti Departamento sprendimą.
Bendrovė nurodė, kad iš jos pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matosi, kad pareiškėjui už 2022 metus (įskaitant nedarbingumą ir neapmokamas atostogas) buvo apskaičiuotas 1787,54 Eur darbo užmokestis, t. y. vidutiniškai 148,96 Eur per mėnesį, o per 2023 m. 3 mėnesius priskaičiuotas 337,50 Eur darbo užmokestis, t. y. vidutiniškai 112,50 Eur per mėnesį. Bendrovė nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvu, kad ji pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunknkčio nuostatas, bet palaiko pareiškėjo skunde išdėstytą šių teisės normų aiškinimą bei taikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 23S36446, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760050989.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. birželio 7 d. sudaryta Darbo sutartis Nr. 00138 (toliau ir – Darbo sutartis) tarp pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią pareiškėjas priimtas dirbti į tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas (1.2 papunktis); UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti pareiškėjui „mėnesinį darbo užmokestį: 1170 (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt Eur) neatskaičius mokesčių“ (1.3.1 papunktis); darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį: viena dalis 20-25 mėnesio dieną ir likusi dalis – ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo mėnesio pabaigos; esant darbuotojo prašymui, darbo užmokestis gali būti mokamas vieną kartą per mėnesį (1.3.2 papunktis); sudaroma neterminuota darbo sutartis (2 punktas). Darbo sutarties priede Nr. 1 nustatyta, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. mėnesinis darbo užmokestis 1220 Eur neatskaičius mokesčių, o Darbo sutarties Nr. 2 priede nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. mėnesinis darbo užmokestis 1420 Eur neatskaičius mokesčių.
Pareiškėjo į bylą pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 20 d. Pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 04/20/70 nurodyta, kad pareiškėjui 2022 m. sausio mėnesį priskaičiuota 348,57 Eur darbo užmokesčio, iš viso apskaičiuota išmokėti 210,89 Eur; 2022 m. vasario mėnesį priskaičiuota 513,68 Eur darbo užmokesčio, iš viso apskaičiuota išmokėti 310,78 Eur; 2022 m. kovo mėnesį priskaičiuota 55,45 Eur darbo užmokesčio, iš viso priskaičiuota išmokėti 33,55 Eur; 2022 m. balandžio mėnesį priskaičiuota 61 Eur darbo užmokesčio, iš viso priskaičiuota išmokėti 36,90 Eur; 2022 m. gegužės mėnesį priskaičiuota 55,45 Eur darbo užmokesčio, iš viso priskaičiuota išmokėti 33,55 Eur; 2022 m. birželio mėnesį priskaičiuota 116,19 Eur darbo užmokesčio, iš viso priskaičiuota išmokėti 70,29 Eur; 2022 m. liepos mėnesį priskaičiuota 61 Eur darbo užmokesčio, iš viso priskaičiuota išmokėti 36,90 Eur; 2022 m. rugpjūčio mėnesį priskaičiuota 110,91 Eur darbo užmokesčio, iš viso priskaičiuota išmokėti 67,10 Eur; 2022 m. rugsėjo mėnesį priskaičiuota 110,91 Eur darbo užmokesčio, iš viso priskaičiuota išmokėti 67,10 Eur; 2022 m. spalio mėnesį priskaičiuota 116,19 Eur darbo užmokesčio, iš viso priskaičiuota išmokėti 70,29 Eur; 2022 m. lapkričio mėnesį priskaičiuota 122 Eur darbo užmokesčio, iš viso priskaičiuota išmokėti 73,81 Eur; 2022 m. gruodžio mėnesį priskaičiuota 116,19 Eur darbo užmokesčio, iš viso priskaičiuota išmokėti 70,29 Eur.
Pareiškėjo į bylą pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 20 d. Pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 04/20/69 nurodyta, kad pareiškėjui 2023 m. sausio mėnesį priskaičiuota 64,55 Eur darbo užmokesčio, iš viso priskaičiuota išmokėti 39,05 Eur; 2023 m. vasario mėnesį priskaičiuota 149,47 Eur darbo užmokesčio, iš viso priskaičiuota išmokėti 90,44 Eur; 2023 m. kovo mėnesį priskaičiuota 123,48 Eur darbo užmokesčio, iš viso priskaičiuota išmokėti 74,70 Eur.
Iš atsakovo į bylą pateiktų SODROS 2023 m. vasario 23 d. duomenų matyti, kad prieštaravimų tarp šių duomenų ir pareiškėjo patektų darbdavio pažymų iš esmės nėra, t. y. duomenys apie apskaičiuota darbo užmokestį sutampa.
Iš byloje pateikto Tarpininkavimo rašto Nr. 20210714-076807 matyti, kad kvietėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“; kviečiamas asmuo yra Baltarusijos pilietis pareiškėjas; atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas: užsienietis ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; Pareiškėjas dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju; darbo sutarties tipas – neterminuota; UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo darbo sutarties laikotarpiu mokėti mėnesinį darbo užmokestį 1170 Eur; patvirtino, kad pareiškėjo darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo (jos) darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.
Byloje pateiktas 2021 m. liepos 14 d. pareiškėjo Prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuriame nurodyta, kad Baltarusijos piliečio pareiškėjo darbdavys yra UAB „(duomenys neskelbtini)“; profesija – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas; numatomas darbo užmokestis – 1170 Eur per mėnesį; pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo užmokestis; nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju dirbo nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. liepos 12 d.
Skundžiamas 2023 m kovo 27 d. Departamento sprendimas, priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2023 m. rugpjūčio 31, nes: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės; 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 3) darbdavio vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą; 4) darbdavys yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.
Sprendime nurodyta, kad 2021 m. liepos 19 d. pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2021 m. rugpjūčio 27 d. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą Nr. 21S16917 pakeisti leidimą laikinai gyventi. 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760050989, galiojantis iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo bendrovėje įdarbintas nuo 2021 m. liepos 13 d. ir nei vieną mėnesį užsieniečiui nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo bei tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1170 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui darbo užmokestis visus darbo bendrovėje mėnesius buvo mokamas mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA. Tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojams yra nustatytas reikalavimas mokėti ne mažesnį atlyginimą nei MMA, padaugintą iš koeficiento 1,652. 2021 m. MMA buvo 642 Eur, jį padauginus iš 1,65 gaunama 1059,3 Eur. ši suma atitinką sumą, nurodytą prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tiek užsieniečiui, tiek bendrovei buvo žinoma, jog tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojams negali būti mokamas atlyginimas, mažesnis nei 1059,3 Eur.
Siekiant patikslinti aplinkybes dėl užsieniečių darbo sąlygų bendrovėje, 2023 m. vasario 7 d. per MIGRIS komunikaciją Departamentas kreipėsi į bendrovę, kad ji pateiktų išsamų paaiškinimą, dėl kokių priežasčių bendrovėje įdarbintiems tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams (trečiųjų šalių piliečiams, turintiems darbo bendrovėje pagrindu išduotus leidimus laikinai gyventi) nemokamas tarpininkavimo raštuose įsipareigotas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. 2023 m. vasario 9 d. bendrovė atsiuntė paaiškinimą, kad tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai dirba pagal grafiką dvi savaites per mėnesį. Užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ar tarpininkavimo rašte. Atsižvelgiant į tai, kad tiek užsieniečio prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiek bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 1170 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui nei vieną darbo mėnesį sulygtas darbo užmokestis mokėtas nebuvo, o buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis nei MMA, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš bendrovės, sudarantis 1170 Eur. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20210714-076807 nurodė, kad numatomos darbo sutarties laikotarpis neterminuotas. Pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad užsieniečiui buvo mokamas atlyginimas mažesnis nei MMA ir, Migracijos departamento duomenimis, jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis bendrovėje), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
2023 m. kovo 22 d. Valstybinė darbo inspekcija pateikė pranešimą, kad 2023 m. kovo 21 d. buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria paliko nepakeistą 2021 m. gruodžio 14 d. Valstybinės darbo inspekcijos nutarimą Nr. ROIK 21150334726, kuriuo bendrovės direktorius A. K. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 3000 Eur bauda, nes jis pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Kadangi duomenų apie baudos mokėjimą nėra, Departamentas sprendė, kad yra pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį.
Sprendime nurodyta, kad atsižvelgus į tai, jog užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kad užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat tai, kad bendrovė, įdarbinusi užsienietį pagal darbo sutartį, yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai, todėl yra pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi.
Dėl leidimo panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo
Ginčo santykius reglamentuoja įstatymas, kurio 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė); 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (redakcija, galiojusi tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje).
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (44 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (redakcija, galiojusi tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje).
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui taip pat turi būti panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vienas iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai (50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis). Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktyje nustatyta, kad užsieniečiams (kurie neketina studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, užsieniečiams, kurie yra sukakę 18 metų ar daugiau) pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis (MMA), kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi yra 1 MMA.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti šių dokumentų skaitmenines kopijas: dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi; užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta 2022 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga – 730 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 metais taikoma MMA — 840 Eur.
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir Departamento atsiliepimo, tarp šalių nekyla ginčas, kad darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui pareiškėjui mokėtiną darbo užmokestį turi skaičiuoti atitinkamų metų MMA daugindamas iš koeficiento 1,65: 2022 m. 730 Eur x 1,65 = 1204,50 Eur; 2023 m. 840 Eur x 1,65 = 1386 Eur.
Pareiškėjo teigimu, Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matosi, kad pareiškėjui už 2022 metus (įskaitant nedarbingumą ir neapmokamas atostogas) buvo priskaičiuotas 1787,54 Eur darbo užmokestis, t. y. vidutiniškai 148,96 Eur per mėnesį, o per 2023 m. 3 mėnesius priskaičiuotas 337,50 Eur darbo užmokestis, t. y. vidutiniškai 112,50 Eur per mėnesį. Pareiškėjo vertinimu, Įstatymo nuostatos bei reikalavimai pažeisti nebuvo.
Teismas tokius teiginius laiko nepagrįstais. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo darbo sutartyje buvo sulygta dėl 1170 Eur mėnesinio darbo užmokesčio, kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo pakeistas į 1220 Eur neatskaičius mokesčių, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – į 1420 Eur neatskaičius mokesčių. Teisės aktai įpareigojo darbuotojui mokėti atitinkamai 1204,50 Eur/mėn. 2022 metais ir 1386 Eur/mėn. 2023 metais.
Pats pareiškėjas pripažįsta ir iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjui priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis buvo gerokai mažesnis: vidutiniškai 148,96 Eur per mėnesį 2022 metais ir vidutiniškai 112,50 Eur per mėnesį 2023 metais.
Taigi, Departamentas sprendime, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui išmokėtos sumos ne tik neatitiko Darbo sutartyje ir tarpininkavimo rašte nurodytų sumų, tačiau ir nesiekė pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo, t. y. nesiekė 1 MMA.
Kadangi pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo lėšomis bus būtent darbo užmokestis, pastarajam nesiekiant 1 MMA Departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Byloje nėra ginčo, kad VDI nutarimas skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui administracinę nuobaudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą yra įsiteisėjęs, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi (administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byloje Nr.: 2AT-14-511/2023) paliko nepakeistą VDI 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimą.
Nepaisant to, pareiškėjo nuomone, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio norma aiškintina taip, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas tik tada, kai darbdavys už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas yra nubaudžiamas iki leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Teismo vertinimu, toks pareiškėjo aiškinimas nėra pagrįstas nei sistemine analine, nei Įstatymo tikslais, nei yra patvirtintas teismų praktika.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje yra įsakmiai nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vienas iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas: bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
Taigi, įstatyme nenustatyta, kad leidimas panaikinamas tik tada, kai vadovas yra nubaudžiamas iki leidimo laikinai gyventi išdavimo, o yra nurodoma, kad leidimas panaikinamas tuo atveju, jei nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo dėl Bendrovės vadovui paskirtos nuobaudos egzistavimo nėra, tačiau nėra įrodymų, kad Bendrovės vadovas būtų jam paskirtą baudą sumokėjęs, Departamentas pagrįstai vertino, kad yra tenkinama aptariama Įstatymo nuostata ir yra pagrindas panaikinti leidimą.
Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje naikinamas ir tuo pagrindu, kad Bendrovė, įdarbinusi užsienietį, yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai, tačiau Sprendime nepateikiami tokią išvadą pagrindžiantys argumentai. Atsakovas taip pat nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad VDI nutarimas skirti administracinę nuobaudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau sprendimas iki leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išdavimo dar nebuvo priimtas, todėl laikytina, kad nutarimas nėra įsiteisėjęs.
Dėl šios priežasties konstatuotina, kad šiuos aspektu Sprendimo dalis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų (administraciniame akte turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas)).
Pareiškėjo teigimu, analogiškus sprendimus kaip ir skundžiamas sprendimas, atsakovas priėmė dėl trisdešimt aštuonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančių užsieniečių, todėl panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui ir kitiems užsieniečiams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėtų likviduoti ir tokios neigiamos pasekmės yra neadekvačios padarytam pažeidimui, o Sprendimu pažeisti ir pareiškėjo teisėti interesai gauti išmokas, susijusias su darbo sutarties nutraukimu.
Teismas, atsakydamas į šiuos argumentus pažymi, kad Departamentas pagrįstai nustatė aplinkybių, kuriuos įstatymų leidėjo valia yra laikomos pakankamomis, net jas imant atskirai, leidimui panaikinti, visetą. T. y. buvo nustatyti keli savarankiški leidimo panaikinimo pagrindai: duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neatitinka tikrovės; pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; pareiškėjo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (priimančiosios įmonės, priimančiojo subjekto) vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo baustas užleidimą dirbti nelegalų darbą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo manyti, kad Sprendimas yra neproporcingas.
Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nėra sprendžiama dėl kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų priimtų Departamento sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas plačiau dėl pirmiau nurodytų pareiškėjo argumentų nepasisako.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. (V. Y.) skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 23S36446 dalį, kuria nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.