- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- e2-470-671/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02395-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Ieškovas
- E. S., A. P.
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- R. J., S. P.
atsakovės Telšių rajono savivaldybės atstovams Edmundui Vaitkevičiui, Neringai Staponkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių E. S. ir A. P. ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys R. J., S. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės, patikslinusios ieškinio reikalavimus, prašo patvirtinti juridinį faktą, kad įstatyminės atstovės, ieškovės E. S., nepilnametė dukra S. P. ir ieškovė A. P. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės R. J. artimos giminaitės ir jos šeimos narės; kad ieškovė E. S. yra R. J. šeimos narė, atsižvelgiant į tai, kad jos miręs sugyventinis, S. P., kuris yra R. J. brolis, buvo įrašytas kaip nuomininkas į 2007 m. lapkričio 16 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir faktiniais santykiais grindžiamo bendro gyvenimo su R. J. (nuomininke) pagrindus; įpareigoti Telšių rajono savivaldybę priimti sprendimą, įpareigojantį per 30 dienų sudaryti su ieškove E. S. ir jos pilnamete dukterimi, ieškove A. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (leisti prisideklaruoti). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės E. S. nepilnametė dukra S. P. ir dukra, ieškovė A. P., yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkės R. J. dukterėčios, nes R. J. yra jų tėvo, S. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo. Ieškovės E. S. miręs sugyventinis ir dukterų tėvas S. P. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas priskiriamas prie nuomininkės R. J. šoninės linijos antrojo laipsnio artimų giminaičių, o jo dukros priskiriamos prie šoninės linijos artimų jos giminaičių, kaip dukterėčios, kurios kartu su nuomininke vienoje patalpoje, kaip ir jų motina, ieškovė E. S., išgyveno daugiau kaip vienerius metus, tvarkė namų ūkį, mokėjo bendrai mokesčius. Dėl šių priežasčių ieškovės E. S. dukros minėtu pagrindu pripažintinos ir R. J. šeimos narėmis. Ieškovę E. S. ir sugyventinio seserį sieja svainystės santykiai. Ieškovė E. S. su savo nepilnametėmis dukterimis patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), gyvena jau nuo 1999 m. Minėtu adresu esantis butas po remonto buvo sujungtas su kitu butu ir suformuotas kaip vienas butas. Šiame bute liko gyventi E. S. su dukromis ir sugyventiniu, dukrų tėvu S. P., kuris 2007 m. lapkričio 16 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, taip pat buvo įrašytas nuomininku, kaip ir dabartinė jo nuomininkė R. J., kuri tam neprieštaravo. Buto mokesčiai buvo mokami lygiomis dalimis. Būtinybė deklaruoti savo ir savo dukrų faktinę gyvenamąją vietą ieškovei E. S. atsirado po to, kai buvo pakeista 2020 m. rugpjūčio 27 d. socialinio busto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurioje buvo numatyta, kad ji su savo dukromis gali gyventi ir deklaruoti savo gyvenamąją vietą kartu su pagrindine nuomininke, savo motina J. S., adresu (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą pakeitimą ji ir dukros šioje patalpoje deklaruoti gyvenamosios vietos nebegali. R. J. dėl jų priregistravimo neprieštarauja, nes ieškovės E. S. dukros yra jos dukterėčios, o su buvusio brolio sugyventine ji gerai sutaria ir laiko ją ir jos dukras šeimos narėmis. Pagal nurodytą ieškovių gyvenamosios vietos eigą, logiškiausia joms būtų deklaruotis faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau to jos negali padaryti dėl biurokratinių kliūčių.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų tenkinamas ieškovių reikalavimas, kiek tai susiję su prašymu pripažinti S. P., A. P. ir E. S. nuomininkės R. J. šeimos narėmis, esant visoms tokio pripažinimo kasacinio teismo nustatytoms teisėtumo sąlygoms, taip pat su ieškinio reikalavimu įpareigoti Telšių rajono savivaldybę per 30 dienų sudaryti su ieškove E. S. ir jos pilnamete dukterimi A. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (dabartinės nuomos sutarties pakeitimą). Ieškinio dalis dėl S. P. ir A. P. pripažinimo R. J. giminaitėmis neturėtų būti tenkinama, nes pagal CK 6.588 straipsnio 4 dalį atitinkami asmenys gali būti pripažįstami tik nuomininko šeimos nariais, o giminystės ryšys tarp prašymo teikiančio asmens ir nuomininko yra tik viena iš trijų būtinųjų sąlygų, kurioms esant asmuo gali būti pripažįstamas nuomininko šeimos nariu.
Trečiasis asmuo R. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.
Šalies argumentai
Ieškovė E. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nuo 1986 m. jos gyvenamoji vieta yra registruota (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos mama. Gimus abiems dukroms jų deklaruota gyvenamoji vieta taip pat nurodyta jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Tačiau iš tikrųjų nuo 1998 m. ji kartu su sugyventiniu ir dukromis gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno jos sugyventinio S. P. sesuo R. J.. Šiuo metu nurodyti butai yra sujungti į vieną butą, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini). Visą šį laiką ji su dukromis gyveno nurodytu adresu. Mokesčius mokėjo bendrai su R. J., su kuria santykiai yra draugiški. Jos mama buvo iškelta iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl ji su dukromis palieka be registruotos gyvenamosios vietos.
Ieškovių atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai teismo posėdžio nurodė, kad neprieštarauja, kad ieškovės būtų pripažintos nuomininkės R. J. šeimos narėmis. Tačiau mano, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovėmis buto nuomos sutartį, yra perteklinis.
Trečiasis asmuo R. J. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko. Nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su mama ir broliu S. P. gyvena nuo pat vaikystės. Šį butą sudaro du butai. Mamai ir broliui buvo paskirtas butas adresu (duomenys neskelbtini), o ji su vyru susiremontavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto pagrindininkė nuomininkė buvo mama, kuriai mirus šis statusas buvo suteiktas jai. Brolis S. P. su E. S. pradėjo kartu gyventi jau po mamos mirties. Su E. S. jos santykiai labai geri, sutaria kaip šeimos narės, mokesčius moka bendrai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė E. S. turi dvi dukras – A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurių tėvas yra (duomenys neskelbtini) miręs S. P..
2023 m. kovo 23 d. ieškovė E. S. kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių su prašymu įtraukti ją ir jos dukras, A. P. ir S. P., į savivaldybės būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.
Telšių rajono savivaldybės administracija 2023 m. balandžio 18 d. pateikdama atsakymą į 2023 m. kovo 23 d. ieškovės E. S. prašymą nurodė, kad dėl ieškovės ir jos dukrų įrašymo į buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį bus sprendžiama, kai bus pateikti dokumentai, įrodantys, kad ji ir jos dukros atitinka bent vieną iš CK 6.588 straipsnyje nurodytų sąlygų.
2007 m. lapkričio 16 d. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje nuomininkais yra nurodyti R. J., S. P., Ž. J., D. J. ir A. M.. Papildomame susitarime prie 2007 m. lapkričio 16 d. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nuomininke įrašyta R. J., nuomininko šeimos nariais įrašyti A. M., L. M., D. J..
Telšių rajono savivaldybės socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuomos sutartyje nuomininke įrašyta J. S., kaip jos dukra įrašyta ieškovė E. S., anūkėmis – A. P. ir S. P.. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 20 d. įsakymu „Dėl socialinio būsto nuomos sutarties pakeitimo„ pakeistas 2020 m. rugpjūčio 27 d. Telšių rajono savivaldybės socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties 3 punktas nuomininke įrašant J. S..
Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos Telšių miesto seniūnijos 2023 m. spalio 24 d. pažymos matyti, kad ieškovė E. S. nuo 1996 m. rugsėjo 10 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu deklaruotos ir ieškovės nepilnametės dukros S. P. ir ieškovės A. P. gyvenamosios vietos.
Dėl pripažinimo pagrindinio nuomininko šeimos nariais
Byloje kilo ginčas dėl ieškovių E. S. ir A. P. bei ieškovės E. S. nepilnametės dukros S. P. pripažinimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės R. J. šeimos narėmis.
CK 6.588 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais ir kokie reikalavimai taikomi atskiroms jų kategorijoms. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (CK 6.588 straipsnio 1 dalis); pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 2 dalis); artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 straipsnio 4 dalis); tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka (CK 6.588 straipsnio 5 dalis).
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018, 28 punktas; kt.). Šie juridiniai faktai (jų egzistavimas ar neegzistavimas) ir sudaro įrodinėjimo dalyką bylose dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu.
Teisės normose, reglamentuojančiose asmens pripažinimą nuomininko šeimos nariu, nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkė ūkį. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo šeimos nariu, svarbu prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų ir kita.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įprastai kartu gyvenantys giminaičiai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų. <...> Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau.
Bylos medžiaga nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei Telšių rajono savivaldybei. Nurodytas butas, kaip socialinis būstas, yra nuomojamas sudarant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Byloje nėra ginčo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sudarytas iš dviejų butų, kuriems anksčiau buvo suteikti atskiri numeriai. Trečiasis asmuo R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad minimo buto pagrindinė nuomininkė buvo R. J. ir jos brolio S. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mama. Jai mirus, nurodytame bute (atskiruose butuose) toliau gyveno R. J. ir jos brolis S. P. su šeimomis. S. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)) gyveno kartu su ieškove, savo sugyventine, E. S. ir jųdviejų dukterimis A. P. ir S. P.. Iš 2007 m. lapkričio 16 d. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties matyti, kad buto nuomininkais yra nurodyti ir R. J., ir S. P.. Nei ieškovė E. S., nei jos dukros A. P. ir S. P., 2007 m. lapkričio 16 d. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje nėra įvardintos. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė ir jos dukros savo gyvenamąją vietą deklaravo kitu, t. y. ieškovės mamos J. S. gyvenamosios vietos adresu. Visgi, visuma byloje esančių įrodymų leidžia daryti išvadą, kad ieškovės E. S. nurodytos faktinės aplinkybės, jog ji nuo 1998/1999 m. kartu su sugyventiniu ir dukromis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), yra įrodytos ir nėra pagrindo jomis abejoti. Šiuo atveju atsižvelgtina į trečiojo asmens R. J. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus apie ieškovės E. S. ir jos brolio S. P. bendrą gyvenimą. R. J. taip pat patvirtino, jog tiek jos šeima, tiek brolio S. P. šeima gyvendami bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi ir jį piržiūrėjo kartu ir lygiomis dalimis apmokėdavo būsto išlaikymo išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės pripažinimui dėl ieškovės E. S. ir jos dukrų bendro ūkio tvarkymo kartu su buto nuomininkais S. P. bei R. J. neprieštaravo ir atsakovė.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovės E. S., A. P. ir ieškovės E. S. nepilnametė dukra S. P. daugiau nei metus laiko iki S. P. mirties gyveno su juo ir R. J., o po jo mirties su R. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog E. S., A. P. ieškovės E. S. nepilnametė dukra S. P. atitinka CK 6.588 straipsnyje nurodytus kriterijus, t. y. jos yra buvusio būsto nuomininko S. P. ir dabartinės būsto pagrindinės nuomininkės R. J. šeimos narės (CK 6.588 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas pažymi, kad šiuo atveju, teismo sprendimas šioje ieškinio dalyje yra priimtas peržengiant ieškinio ribas, įvertinus ieškinio reikalavimo pobūdį, susiklosčiusias faktines aplinkybes ir iš esmės tarp šalių nesant ginčo nagrinėjamu klausimu.
Ieškiniu taip pat prašoma patvirtinti juridinį faktą, kad įstatyminės atstovės, ieškovės E. S., nepilnametė dukra S. P. ir ieškovė A. P. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės R. J. artimos giminaitės. Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais, kad pagal CK 6.588 straipsnio 4 dalį atitinkami asmenys gali būti pripažįstami tik nuomininko šeimos nariais, o giminystės ryšys tarp prašymo teikiančio asmens ir nuomininko yra tik viena iš trijų būtinųjų sąlygų, kurioms esant asmuo gali būti pripažįstamas nuomininko šeimos nariu, todėl ieškinys dalyje dėl S. P. ir A. P. pripažinimo R. J. artimomis giminaitėmis atmestinas.
Dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį
Ieškovės taip pat prašo įpareigoti atsakovę Telšių rajono savivaldybę priimti sprendimą, įpareigojantį per 30 dienų sudaryti su ieškove E. S. ir jos pilnamete dukterimi, ieškove A. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (leisti prisideklaruoti).
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama, vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. CK 6.578 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599–6.603 straipsniuose nustatytais atvejais.
2007 m. lapkričio 16 d. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties 14 punkte nurodyta, kad apie pasikeitusių gyventojų skaičių turi būti pranešta nuomotojui. Bylos duomenys patvirtina, kad keičiantis gyventojų skaičiui nurodytame bute prie 2007 m. lapkričio 16 d. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties būdavo sudaromi papildomi susitarimai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir paminėtam teisiniam reglamentavimui, pripažinus ieškoves E. S., A. P. ir ieškovės E. S. nepilnametę dukrą S. P. buvusio būsto nuomininko S. P. ir dabartinės būsto pagrindinės nuomininkės R. J. šeimos narėmis, spręstinas klausimas ne dėl naujos sutarties sudarymo, o dėl esamos sutarties pakeitimo, todėl ieškovės turėtų kreiptis į atsakovę dėl sutarties keitimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovių reikalavimas dalyje dėl įpareigojimo sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė E. S. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleista (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-11959). Ieškovei E. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 702,81 Eur. Ieškovė A. P. nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartimi ji atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo šioje byloje.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Nagrinėjamu atveju įvertinus šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovės buvo atleistos, iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškoves E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės E. S. nepilnametę dukrą S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvusio būsto nuomininko S. P., mirusio (duomenys neskelbtini), ir dabartinės pagrindinės nuomininkės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimos narėmis.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.