- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-22
- Bylos Nr.
- I2-7160-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01373-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos, Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 21-IL-64-00395-e (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–7) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 19-IL-64-00590-e, kuris buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio l dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir kuriuo jam buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti šaunamuosius ginklus medžioklei, jis apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui ir, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2020 m. birželio 5 d. priėmus nutarimą Nr. KT103-N7/2020, ginčijamas sprendimas buvo panaikintas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo padarytą išvadą, kad įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pažymėjo, kad 2021 m. sausio 25 d. kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau jokio atsakymo negavo, todėl 2021 m. balandžio 19 d. su analogišku prašymu vėl kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Ginčijamu 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 21-IL-64-00395-e nuspręsta neišduoti leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, motyvuojant tuo, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2021 m. balandžio 29 d. pakeitimo įstatymo Nr. XIV-283 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nėra praėję 15 metų, o įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato B ir C kategorijų ginklų įsigijimo apribojimą nepriekaištingos reputacijos asmenims.
Pareiškėjo nuomone, ginčijamas aktas turi būti panaikintas, kadangi prašymai išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus buvo pateikti galiojant antikonstituciniam įstatymui, iki Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2021 m. balandžio 29 d. pakeitimo įstatymo Nr. XIV-283. Pažymėjo, kad Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sąmoningai vilkino prašymų išsprendimą iš esmės: pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo dalį, kuria įstatymų leidėjas iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo priimti ir pakeisti teisinį reguliavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, tik 2021 m. balandžio 29 d. buvo pakeistas minėtų straipsnių teisinis reguliavimas, bloginantis jo teisinę padėtį. Mano, jog konkrečiu atveju pažeista konstitucinė nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kadangi Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė teisę į gerą viešąjį administravimą, kadangi nepriklausomai nuo to, kokiu lygmeniu yra įgyvendinamas viešasis administravimas, viešojo administravimo subjektų sistemoje negalimi atvejai, kuomet pareiškėjo problema paliekama neišspręsta, pažeidžiant teisinio tikrumo principą. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 21–23) nurodė, kad 2021 m. balandžio 27 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, todėl 2021 m. gegužės 11 d. buvo priimtas sprendimas neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 21-IL-64-00395-e. Paaiškino, kad pareiškėjas Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su smurto panaudojimu, už kurią Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė iki penkerių metų, t. y. viršija trejus metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2021 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-283) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys, nesantys nepriekaištingos reputacijos) ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų) pareiškėjui sprendimu Nr. 21-IL-64-00395-e buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Patvirtino pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad 2021 m. sausio 25 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau prašymas buvo gautas per Dokumentų valdymo sistemą, o tai neatitiko Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 7 punkto, todėl pareiškėjui 2021 m. vasario 11 d. buvo išsiųstas atsakymas nurodant, kokiu būdu turi būti pateiktas prašymas. Atsakymas buvo išsiųstas registruotu laišku, tačiau 2021 m. vasario 19 d. laiškas grąžintas. Akcentavo, jog atsakymas į 2021 m. sausio 25 d. prašymą pareiškėjui buvo pateiktas pagal jo paties 2021 m. gegužės 25 d. prašymą asmeniškai atvykus į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dokumentų valdymo skyrių. Atsakovo nuomone, skundžiamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Prie šios administracinės bylos prijungtos administracinės bylos Nr. I2-40-422/2021 duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas M. S. su 2019 m. birželio 2 d. prašymu Nr. 19-G-64-01838-e kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Marijampolės apskr. VPK), prašydamas išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus medžioklei. Skundžiamu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 19-IL-64-00590-e buvo nuspręsta neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjui leidimas neišduotas atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2010, Nr. 142-7261) (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) reikalavimų, nes Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu M. S. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), už kurį BK numatyta bausmė iki penkerių metų.
Minėtoje prijungtoje administracinėje byloje skundu pareiškėjas prašė panaikinti 2019 m. liepos 4 d. Marijampolės apskr. VPK sprendimą Nr. 19-IL-64-00590-e. Pareiškėjo skundas buvo patenkintas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijos ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR 2019 m. birželio 28 d. Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijos ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šioje administracinėje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 25 d. kreipėsi į Marijampolės apskr. VPK su prašymu dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, kuris Marijampolės apskr. VPK buvo gautas 2021 m. sausio 27 d. (reg. Nr. 64-G-1612, b. l. 10), tačiau, kaip patvirtino teismo posėdžio metu, atsakymo negavo.
Iš į bylą pateikto Marijampolės apskr. VPK Veiklos skyriaus 2021 m. vasario 11 d. rašto Nr. 64-S-846 matyti, kad pareiškėjui atsakymas į jo 2021 m. sausio 25 d. prašymą buvo pateiktas, paaiškinant, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 7 punkte numatyta, kad asmuo, pageidaujantis gauti ar patikslinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, visus reikalingus dokumentus tiesiogiai arba per Policijos elektroninių paslaugų sistemą pateikia teritorinei policijos įstaigai, pagal savo gyvenamąją vietą. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad norint pateikti prašymą tiesiogiai reikia rezervuoti laiką vizitui, taip pat nurodytas adresas, kuriuo pareiškėjas gali registruotis vizitui https://www.epolicija.lt/rezervacija/71angMt. Paaiškinta, jog dėl karantino Lietuvos Respublikoje pratęsimo prašymą rekomenduotina pateikti per Policijos elektroninių paslaugų sistemą, nurodytas adresas (b. l. 12).
Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjui atsakymas į jo 2021 m. sausio 25 d. prašymą buvo pateiktas Marijampolės apskr. VPK Veiklos skyriaus 2021 m. vasario 11 d. raštu Nr. 64-S-846 nurodant, kad prašymas pateiktas ne pagal minėtų taisyklių 7 punktą, ir išaiškinant pareiškėjui dokumento pateikimo tvarką.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjui Marijampolės apskr. VPK Veiklos skyriaus 2021 m. vasario 11 d. raštas Nr. 64-S-846 buvo siunčiamas registruotu laišku, tačiau neįteikus buvo grąžintas atsakovui (b. l. 30, 31).
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad minėtas atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas pagal pareiškėjo 2021 m. gegužės 25 d. prašymą asmeniškai pareiškėjui atvykus į Marijampolės apskr. VPK Dokumentų valdymo skyrių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, t. y., negavęs atsakymo į 2021 m. sausio 25 d. prašymą, Marijampolės apskr. VPK veiksmų dėl neveikimo neskundė, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, vėliau gavęs atsakymą į 2021 m. sausio 25 d. prašymą, būtų jį skundęs, vadinasi, pareiškėjas sutiko su Marijampolės apskr. VPK Veiklos skyriaus 2021 m. vasario 11 d. raštu Nr. 64-S-846. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo teikti anksčiau įvardyti prašymai ir gauti / negauti atsakymai nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl plačiau apie tai teismas nepasisako.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 21-IL-64-00395-e, kuriuo netenkintas 2021 m. balandžio 27 d. pareiškėjo prašymas išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Sprendime nurodytas teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktai ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas (b. l. 8–9).
Iš Sprendimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad M. S. sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. 2011 m. gruodžio 31 d. apie 1 val., veikdamas bendrai su kitais dviem asmenimis, viešoje vietoje, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamasis ypač įžūliai, stumdė, sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankomis A. A. į veido, galvos sritį ir kitas kūno vietas. Smūgiuodamas išmušė dantį, sužalojo galvą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje sumušė kitus du asmenis, padarydamas jiems nesunkius kūno sužalojimus.
M. S. 2013 m. kovo 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskiriant 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 75 straipsnio 1–3 dalis, bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Šį Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį M. S. apskundė apeliacine tvarka, tačiau 2013 m. birželio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi apeliacinis skundas buvo atmestas (b. l. 8–9, 24–27).
Taigi, akivaizdu, kad 2013 m. birželio 10 d. įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, susijusį su smurto panaudojimu, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė iki penkerių metų.
Sprendžiant kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).
Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos ir jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (ginčui aktualus 2021 m. balandžio 29 d. pakeitimo įstatymas Nr. XIV-283, toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktai, kuriais remiantis priimtas skundžiamas Sprendimas, numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos ir apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų.
Taigi, GŠKĮ tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (GŠKĮ 1 str. 1 d.). GŠKĮ nuostatų analizė patvirtina, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduodamas arba panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, o būtent yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant ir nešiojant šaunamuosius ginklus, taip pat griežtus reikalavimus juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms, kurios leidžia spręsti apie asmenų patikimumą ir nuspėjamumą turint ginklą. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios ir įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis neišdavimą, jeigu nustatoma bent viena iš nurodytų alternatyvių aplinkybių.
Kaip minėta, M. S. įsiteisėjusiu 2013 m. birželio 10 d. teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, susijusį su smurto panaudojimu, už kurį BK numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, t. y. viršija trejus metus laisvės atėmimo ir nuo teistumo išnykimo dar nėra praėję 15 metų, todėl, akivaizdu, šiuo metu negalima pareiškėjo laikyti nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir išduoti jam leidimą įsigyti ginklus (GŠKĮ 18 str. 2 d. 2 p.), todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai netenkino 2021 m. balandžio 27 d. pareiškėjo prašymo ir atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.
Taigi, pats savaime teistumo išnykimas eliminuoja tik specialių baudžiamųjų teisinių pasekmių taikymą atsižvelgiant į išnykusį teistumą, tačiau nepanaikina asmenį charakterizuojančių jo gyvenimo faktų, susijusių su nusikaltimo padarymu, iš kurių galima daryti išvadas apie tokio asmens pavojingumą, kai jis siekia turėti ir naudotis ginklu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, aiškindamas šią teisės normą lingvistiniu ir teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1857-629/2019).
Teismas taip pat akcentuoja teismų praktikoje pabrėžiamą ginklų apyvartos teisinio reguliavimo ypatumą, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą ir užkirsti kelią ginklų keliamam potencialiai galimam pavojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1857-629/2019).
Pabrėžtina ir tai, kad aptariama teisės norma pagrindą atsisakyti išduoti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus sieja ne tik su jau nustatytu asmens keliamu pavojumi, bet ir su galimu pavojumi ateityje, kurį jis gali kelti laikydamas ir galėdamas disponuoti ginklu. Taigi, pavojų gali kelti ne tik asmuo, kuris jau padarė teisės pažeidimus ir turi galiojančius teistumus ar nuobaudas, bet ir kuris dėl savo asmenybės ypatumų, mąstymo būdo ir toleruojamo elgesio gali ateityje padaryti teisės pažeidimų disponuodamas ginklu, jeigu jam bus leista jį laikyti.
Teismas pažymi, kad ginčijamame Sprendime aiškiai nurodomas tiek faktinis, tiek teisinis jo priėmimo pagrindas, nes išvada apie pareiškėjo keliamą ir galimą pavojų padaryta remiantis ne vien tik pareiškėjo padarytų nusikaltimų įvardijimu, bet ir išanalizavus bei nurodžius, kad (duomenys neskelbtini) nusikalstamas veikas (ikiteisminiai tyrimai buvo subendrinti) M. S. padarė neblaivus, t. y. (duomenys neskelbtini) neblaivumo, todėl jį galima įvardyti kaip asmenį, nevengiantį vartoti alkoholio ir smurtauti, dėl to ginklų turėjimas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir remiantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu pagrįstai nuspręsta, kad tokie asmenys negali įsigyti ir turėti ginklų. Taigi, skundžiamas Spendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus dėl tinkamo motyvavimo. Sprendimas priimtas remiantis aktualia jo priėmimo metu galiojusia GŠKĮ redakcija. Vien tai, jog pareiškėjo netenkina Sprendimo motyvai ar policijos turimų duomenų vertinimas, nesuteikia pagrindo pripažinti ginčijamą aktą neteisėtu ar nepakankamai motyvuotu ir dėl to panaikinti. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, todėl jis neturi pagrindo gauti išlaidų atlyginimo iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.