- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- I2-40-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01548-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 19-IL-64-00590-e, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą įsigyti šaunamuosius ginklus medžioklei (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) nurodė, jog Skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau 2014 m. gegužės 6 d. išregistruotas iš Kauno apygardos ir jos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus probuojamųjų asmens duomenų registro, todėl pagal baudžiamosios teisės nuostatas yra neteistas.
Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu reguliuojamų visuomeninių santykių svarbą, sprendžiant asmens nepriekaištingos reputacijos klausimus, lemiamas veiksnys yra asmens polinkio nusikalsti įvertinimas. Teistumui išnykus ar jį panaikinus įstatymų nustatyta tvarka asmuo laikomas neteistu ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyti apribojimai jam išnyksta, todėl asmens teisė įsigyti ir turėti ginklą ir šaudmenų negali būti ribojama.
Pareiškėjo nuomone, Skundžiamas sprendimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsniui, draudžiančiam diskriminaciją, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, kuriame garantuota visų asmenų lygybė prieš įstatymą, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamai praktikai. Rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos (Paksas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34932/04) 2011 m. sausio 6 d. sprendimu, kuriuo konstatuota, jog draudimas iki gyvos galvos dalyvauti parlamento rinkimuose yra neproporcingas, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
Pažymėjo, jog 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, kurios turi būti taikomos ginčo atveju, prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui. Skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl panaikintinas kaip nepagrįstas. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 15–16) su skundu nesutiko.
Nurodė, jog M. S. sprendimu Nr. 19-IL-64-00590-e buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisėtai ir pagrįstai, nes jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Pažymėjo, jog M. S. 2011 m. gruodžio 31 d. apie 1 val., veikdamas bendrai su kitais dviem asmenimis, sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą. Įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu M. S. buvo pripažintas kaltu, padaręs smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatyta didžiausia bausmė iki penkerių metų, t. y. viršija trejus metus laisvės atėmimo.
Prašė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime išaiškinta teistumo nuostata, jog pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 19-IL-64-00590-e, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą įsigyti šaunamuosius ginklus medžioklei, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis, pareiškėjas su 2019 m. birželio 2 d. prašymu Nr. 19-G-64-01838-e kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus medžioklei. Skundžiamu sprendimu nuspręsta neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjui neišduotas leidimas atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2010, Nr. 142-7261) (toliau – ir Įstatymas (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija)) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) reikalavimų, nes Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu M. S. baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-00976-12 pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), už kurį BK numatyta bausmė iki penkerių metų.
Byloje nėra ginčo, jog Skundžiamas sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintais teisiniais pagrindais, draudžiančiais B, C kategorijos ginklų, jų šaudmenų įsigyti ir turėti fiziniam asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos.
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo sustabdžiusi administracinės bylos nagrinėjimą, iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. eI-7582-644/2018 (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bylos Nr. 1/2019).
2020 m. birželio 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 1/2019-6/2019, kuris Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija 2021 m. sausio 11 d. nutartimi atnaujino šios administracinės bylos nagrinėjimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Taigi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėjo prie išvados, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Pažymėtina, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. įstatymų leidėjas nepriėmė ir nepakeitė teisinio reguliavimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalį teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo priimtas ir šioje byloje Skundžiamas sprendimas dėl atsisakymo išduoti neterminuotai pareiškėjui leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neįvertinus pareiškėjo individualios situacijos, atsižvelgiant į galimai pasikeitusias faktines aplinkybes, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkinamas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. 19-IL-64-00590-e panaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 19-IL-64-00590-e dėl atsisakymo išduoti neterminuotai pareiškėjui leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.