- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-1274-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03595-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. J., E. J., UAB „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo suinteresuoto asmens R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio V. M. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys byloje – E. J., R. J., UAB „Vilniaus vandenys“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti skolininką vykdymo procese, perkeliant mirusiojo A. J. skolą E. J. ir R. J.. Prašyme nurodė, jog antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-7532-596/2010, kurį 2010-05-04 išdavė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas dėl 704,97 Eur išieškojimo ir vykdomąjį dokumentą Nr. L2-48459-821/2013 dėl 792,01 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojui UAB „Vilniaus vandenys“. Gyventojų registro duomenimis A. J. 2015-07-22 mirė. Testamentų registro duomenimis, palikimą priėmė R. J. ir E. J.. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 48 bei 596 straipsniais, prašė pakeisti skolininką vykdymo procese.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi antstolio V. M. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese tenkino. Pakeitė skolininką A. J., mirusį 2015-07-22, vykdymo procese pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-7532-596/2010 dėl 704,97 Eur skolos išieškojimo ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2013-12-12 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-48459-821/2013 dėl 792,01 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojui UAB „Vilniaus vandenys“, nurodant, jog pagal vykdomuosius dokumentus skolininkai yra E. J. ir R. J..
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 str. 1 d. įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus kodekse numatytus atvejus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog palikėjo A. J. palikimą priėmė įpėdiniai E. J. ir R. J., kurie atsako už palikėjo skolas. Atsižvelgiant į tai, teismas antstolio prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese nustatant, kad pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-7532-596/2010 ir 2013-12-12 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-48459-821/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. J. trečiosios eilės išieškotojui UAB „Vilniaus vandenys“, skolininkai yra E. J. ir R. J., tenkino (CPK 596 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (pareiškėjas) R. J. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį ir iš dalies tenkinti antstolio V. M. pareiškimą dėl skolininko A. J., šiam mirus, pakeitimo vykdymo procese pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-7532-596/2010 dėl 704,97 Eur skolos išieškojimo ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-48459-821/2013 dėl 791,01 Eur skolos išieškojimo išieškotojui UAB „Vilniaus vandenys“, nurodant, jog pagal vykdomuosius dokumentus skolininkas yra E. J..
Nurodo, kad pagal 2009-01-20 G. J., mirusios 2013-09-05, testamentą ir A. J., mirusio 2015-07-22, testamentą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą, esantį Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) paveldėjo E. J.. Kitą G. J. ir A. J. turtą: pastatą – gyvenamąjį namą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini)., paveldėjo lygiomis dalimis E. J. ir R. J.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimu buvo nustatytos aplinkybės, kad dar iki G. J. mirties nekilnojamuoju turtu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) bei butu (duomenys neskelbtini), Vilniuje naudojosi, rūpinosi, mokėjo mokesčius, bute nuolatos gyveno su šeima, deklaravo savo gyvenamąją vietą E. J.. Skolos kreditoriui UAB „Vilniaus vandenys“ nurodytos teismo vykdomuosiuose dokumentuose Nr. L2-7532-596/2010 ir Nr. L2-48459-821/2013 yra tiesiogiai susijusios tik su nekilnojamuoju turtu, esančiu Vilniuje, kurį paveldėjo ir kuriuo iki tol nuolat naudojasi E. J., bet ne R. J.. Nors CK 5.5 str. 1 d. numatyta, kad palikimą priėmus keletui įpėdinių, už palikėjo skolas jie visi atsako solidariai, bet atsižvelgiant, į tai, kad skolos šiuo atveju sietinos išimtinai tik su nekilnojamojo turto naudojimu, esančiu Vilniuje ir kurį paveldėjo ir prieš tai naudojosi ir faktiškai skolos atsirado dėl E. J.. Šių skolų ar jų dalies perkėlimas R. J. prieštarauja CK 1.5 str. 4 d.
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pagal CK 5.2 str. 1 d., jei palikimą priėmė keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Ši teisės norma taikoma, kai paveldi keletas įpėdinių; jie atsako palikėjo kreditoriams solidariai pagal įstatymą. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenumatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas, tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos. Nors CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad esant keliems įpėdiniams jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Būtent toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl teisių perėmimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-7532-596/2010, kurį 2010-05-04 išdavė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas dėl 704,97 Eur išieškojimo ir vykdomąjį dokumentą Nr. L2-48459-821/2013 dėl 792,01 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojui UAB „Vilniaus vandenys“. Gyventojų registro duomenimis A. J. 2015-07-22 mirė, todėl antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas skolininką A. J. pakeisti skolininkais E. J. ir R. J..
CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, todėl galimas ir vykdymo procese, kuris yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo sprendimas. Pagal CPK 596 straipsnį pakeisti skolininką vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui perėjo skolininko materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises.
Pagal Kasacinio Teismo išaiškinimą, palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro 2015-10-26 liudijimas patvirtina, kad skolininko A. J. palikimą priėmė E. J. ir R. J. (b.l. 28). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias normas, pirmos instancijos teismo išvada, kad palikėjo A. J. palikimą priėmę įpėdiniai E. J. ir R. J., atsako už palikėjo skolas, laikytina pagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto teiginiu, kad E. J. testamentu paveldėjus turtą, susijusį su išieškomomis skolomis teisių perėmėju turėtų būti tik šis įpėdinis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteistų skolų, kurių pagrindu pradėta vykdomoji byla, kilmė negali būti siejama su paveldėtu turtu, kadangi paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios normos to nenumato. Priešingai, paveldėjimo universalumas reiškia tai, kad kreditorių padėtis išlieka tokia pati ir po asmens mirties. Įpėdiniams E. J. ir R. J. priėmus palikimą lygiomis dalimis pagal įstatymą, nors vienas iš jų palikimą priėmė ir testamento pagrindu, už palikėjo skolas abu įpėdiniai turi atsakyti solidariai CK 5.52 straipsnio pagrindu. Kasacinis Teismas yra pažymėjęs, jog toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011).
Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.