Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-11-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1121-1217/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-1121-1217/2024Nutartis · 2024-11-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. eAN2-26-574/2025Nutartis · 2025-02-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-25
Bylos Nr.
II-1121-1217/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01300-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Pažeidėjas
D. B.
Advokatai
Daiva Gadliauskienė
Kategorijos
  • 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-1121-1217/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01300-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2.; 16.11.1.; 16.11.11.; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B. ir jo atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16914-2024 (ROIK: 24235509452).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16914-2024 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje D. B. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta galutinė nuobauda – 1025 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams. Nuobauda paskirta už tai, kad jis 2024 m. kovo 27 d., 19.10 val., T. Kosciuškos g., Vilniuje, vairuodamas motociklą KTM lenkė kitas transporto priemones kelyje, turinčiame važiavimui ta kryptimi dvi ir daugiau eismo juostų, vairuodamas transporto priemonę nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, transporto priemonei neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 141.1, 140.5, 16 ir 226 punktus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. B. pateikė skundą dėl priimto nutarimo, kuriame prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl nuobaudos už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ir bylą šioje dalyje nutraukti. Skunde nurodo, kad jis neginčija savo kaltės dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tačiau nesutinka, kad nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pareiškėjo nuomone nutarimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, jog vairavo motociklą užsidėjęs garsą slopinančias ausines, visą dėmesį sutelkęs į kelią ir gatve važiuojančius automobilius. Pareiškėjas nurodo, jog tikrai nematė paskui važiuojančio policijos automobilio su įjungtais švyturėliais, juolab negirdėjo garsinių reikalavimų sustoti. Pareiškėjas nurodo, jog nematė aplenkiamo policijos automobilio, nes jeigu būtų jį matęs, būtų nelenkęs, kadangi žinojo, jog jo vairuojama transporto priemonė yra neįregistruota ir jai neatlikta valstybinė techninė apžiūra bei lenkimas daromas pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Jis nematė policijos automobilio, juo labiau nei su įjungtais švyturėliais, nei girdėjo reikalavimą sustoti. Iš vaizdo įrašo matyti, jog paskui jį kitu motociklu važiavęs D. B. buvo atsisukęs, tačiau apie iš paskos važiuojantį policijos automobilį pareiškėjo niekaip neinformavo. Apie tai, kad juos vijosi policijos automobilis, pareiškėjas sužinojo tik sustojęs mokyklos kieme, kai prie jų priėjo policijos pareigūnai. Pareiškėjas nustebo dėl policijos pareigūnų klausimo, kodėl nestojo stabdomas. Surinkti byloje įrodymai neįrodo pareiškėjo kaltės, t. y. kad jis tikrai matė ir girdėjo iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais bei garsiniu signalu ir sąmoningai, tyčia nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Be to, pareiškėjui kyla abejonių, ar jis buvo tinkamai stabdomas, kad galėtų matyti ir suvokti, jog jis yra stabdomas. Nors policijos pareigūnai administracinės bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog garsiniu signalu buvo išreikštas reikalavimas sustoti, tačiau neprisiminė, kokiais žodžiais išreiškė šį reikalavimą. Todėl nėra aišku, ar iš viso toks reikalavimas buvo išreikštas. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla tuomet, kai transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, stabdymas buvo aiškiai išreikštas, todėl aplinkybės, jog transporto priemonė buvo stabdoma pažeidžiant reikalavimus, nustatymas šalina pareiškėjo atsakomybę dėl nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad policijos ekipažas butų buvęs arti stabdomos transporto priemonės ir buvo aiškiai išreikštas reikalavimas sustoti per garsiakalbį. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų matęs policijos automobilį su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, tai nereiškia, jog suprastų, kad stabdomas yra būtent jis. Pagal KET vien artėjantis policijos automobilis su įjungtais švyturėliais nesukelia vairuotojui besąlyginės pareigos sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Dėl netinkamo reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo, nesant objektyvių duomenų, neginčytinai patvirtinančių pareiškėjo kaltę, priimtas nutarimas dalyje dėl nubaudimo už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą panaikintinas ir administracinė teisena toje dalyje nutrauktina.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašoma palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, o pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodo, jog nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą. Byloje ginčas kilo tik dėl pareiškėjo nepaklusimo sustabdyti transporto priemonę. Teigia, kad tiek iš vaizdo įrašo, tiek ir iš policijos pareigūnų parodymų, matyti, jog atstumas nuo policijos automobilio iki motociklų vairuotojų yra nedidelis, atsispindinčiuose kelio ženkluose aiškiai matyti, kad policijos automobilis važiuoja su įjungtais švyturėliais, be to, abu policijos pareigūnai patvirtino, jog reikalavimas sustoti buvo išreikštas ir per garsiakalbį. Mano, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis nei matė, nei girdėjo, nei suprato, kad yra stabdomas policijos, yra laikytini gynybine versija. Be to, pareiškėjas kaip vairuotojas privalo išmanyti KET ir numatyti galimas pasekmes dėl šių taisyklių pažeidimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. B. nurodė, jog savo kaltės nepripažįsta. Įvykio dieną važiavo nuo Kryžių kalno link Olandų žiedo. Jis važiavo pirmas, o jo draugas iš paskos. Jo apranga buvo ryški, spalvota, motociklas (duomenys neskelbtini) spalvomis. Šalmas buvo juodos spalvos. Motociklui buvo pasibaigusi valstybinė techninė apžiūra, jis neįregistuotas, nes pagrinde buvo naudojamas sportiniame žiede. Važiavo be jokio tikslo, sumastė sustoti prie mokyklos, ten visada sustoja pašnekėti. Susitarę iš anksto nebuvo, kur važiuos ir kur sustos. Kadangi buvo automobilių spūstis, nedideliu greičiu išvažiavo į priešingą eismo juostą ir lenkė kitus stovinčius automobilius. Greitis buvo apie 30-40 km/h. Nuvažiavus iki žiedo pasuko į dešinę ir sustojus su draugu prie mokyklos, prie jų atėjo policijos pareigūnai su ginklais. Jo niekada nėra taip stabdę, tik reido metu yra kelis kartus sustabdę policijos pareigūnai. Vairuotojo pažymėjimą turi beveik (duomenys neskelbtini) metų. Yra mieste važiuodamas matęs policijos automobilį su švyturėliais, žino, jog išgirdus policijos sireną reikia pasitraukti į šoną. Tuo kartu garsu nebuvo išreikštas reikalavimas sustoti. Jis važinėja su garsą slopinančiomis ausinėmis, todėl nesigirdi tokių dalykų kaip sirenos. Girdisi motociklo garsas ir kai automobiliai pypsi. Mano, kad atstumas gal buvo didelis tuo kartu. Galinio vaizdo veidrodėlių ant motociklo nebuvo, jie buvo nuimti, nes jam taip patogiau važinėtis. Supranta, kad važiavo pažeisdamas KET, buvo susitelkęs į kitas transporto priemones ir į žiedinę sankryžą, kad įvažiuoti tvarkingai. Važiavo ir savo juosta, ir ant juostos, bet nebuvo pilnai išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Lenkdamas automobilius, policijos automobilio nepastebėjo. Pripažįsta, kad kirto ištisinę eismo juostą ir važiavo be valstybinės techninės apžiūros, bet nematė policijos švyturėlių ir garsinio signalo negirdėjo, todėl nepripažįsta, kad pabėgo ir nepakluso sustoti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Daiva Gadliauskienė nurodė, jog jos atstovaujamasis pripažįsta pažeidimą iš dalies. Sutinka su tuo, kad vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros, kad vairavo nedraustą transporto priemonę ir kirto dvi ištisines kelio juostas, tačiau kategoriškai nesutinka, kad padarė ANK 426 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Visapusiškai ištyrus bylos medžiagą objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad D. B. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, nėra. ANK 426 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę gali būti išreikštas trimis būdais – duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat įjungus specialiomis spalvomis dažyto automobilio švieslentėmis stok, policija arba stok. Šiuo atveju D. B. kategoriškai neigia, kad jis buvo stabdomas per garsiakalbį. Jo teigimu, jis nei matė, nei girdėjo, kad yra stabdomas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnų parodymai šiuo klausimu yra prieštaringi. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu jie teigė, kad stabdė įjungę švyturėlius ir garsinį signalą ir tik pasiteiravus, ar buvo išreikštas reikalavimas sustoti per garsiakalbį, patvirtino, jog taip. Tik neprisiminė, kokiais žodžiais išreiškė reikalavimą sustoti. Tuo tarpu apklausiami posėdžio metu teisme, policijos pareigūnai tvirtino, jog reikalavimą sustoti davė per garsiakalbį. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad antrasis motociklu važiavęs asmuo, D. B., buvo atsiskęs, tačiau D. B. atsisukęs nebuvo. Kadangi ant D. B. vairuojamo motociklo nebuvo įrengtų galinio vaizdo veidrodėlių, jam buvo apsunkinta galimybė matyti, kas dedasi už nugaros. Kadangi buvo su garsą slopinančiomis ausinėmis, negirdėjo jokio garso. Netgi sustabdytas ir duodamas paaiškinimus, D. B. nepatvirtino, jog matė jį stabdančius policijos pareigūnus ir nestojo sąmoningai ar tyčia, t. y. nevykdė jų reikalavimų. D. B. ir negalėjo vykdyti policijos pareigūnų reikalavimų, nes nei matė, nei girdėjo, kad jį stabdytų. Administracinė atsakomybė kyla tuomet, kai asmuo esant aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti jo nevykdo sąmoningai. Institucija, priėmusi nutarimą, turi pateikti neginčytinus įrodymus, kad asmuo nepakluso reikalavimui sustoti sąmoningai, tačiau šiuo atveju tokių įrodymų byloje nėra. Net jeigu D. B. ir būtų matęs policijos automobilio švyturėlius, tačiau prie jo nebuvo tiek prisiartinta, kad būtų išreikštas reikalavimas sustoti lazdele, skrituliu su raudonu atšvaitu ar per garsiakalbį, todėl jis negalėjo suprasti, kad stabdomas būtent jis, nes vien artėjantis policijos automobilis su įjungtais švyturėliais nesudaro besąlyginės pareigos sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Išanalizavus byloje esančius duomenis, policijos pareigūnų parodymus, akivaizdu, kad objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad D. B. yra pagrįstas pagrindas traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nėra.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė, jog vykdydami pareigas pamatė prieš eismą važiuojančius du motociklininkus su užsienietiškai numeriais ir pabandė juos sustabdyti. Išvažiavo prieš eismą, įjungė švyturėlius, pareikalavo sustoti. Motociklininkai atsisuko ir nuvažiavo toliau, įsuko į savo juostas ir nuvažiavo Olandų gatve. Ar buvo abu motociklininkai atsisukę, nepamena. Reikalavimas sustoti buvo išreikštas per garsiakalbį. Jeigu asmuo važiuoja, atsisuka ir mato policijos automobilį su švyturėliais, jis privalo sustoti. Matyti, kas dedasi už nugaros, yra skirti šoniniai veidrodėliai. Kaip eismo dalyvis turi atkreipti dėmesį jei važiuoja spec. technika ir privalo reaguoti. Jeigu negirdi ir nemato, tai yra invalidas. Visąlaik važiavo paskui motociklininkus, tuomet jie užvažiavo prieš eismą ir pamatė, kaip įsuko į mokyklos kiemą. Sustabdyti elgėsi normaliai, neagresyviai. Viską prisipažino, kad girdėjo ir matė. Suprato, kad yra stabdomi ir patys gailėjosi, kad nestojo, būtų buvusi tik bauda. Nežino, ar nustebo pamatę policijos pareigūnus mokyklos kieme. Policijos tarnybinį automobilį vairavo jis. Atstumas iki motociklų nebuvo didelis, gal 15 metrų. Privažiavo prie motociklininkų gana arti. Garsiakalbis VW Caddy automobilyje yra įmontuotas po kapotu. Per garsiakalbį reikalavimą sustoti davė jis pats. Reikalavimas buvo išreikštas „vairuotojai, stokit“. Nematė, ar kažkoks automobilis buvo sustojęs. Buvo intensyvus eismas, daug automobilių. Visas dėmesys buvo sutelktas į motociklus. Byloje turėtų būti du tarnybiniai pranešimai, bet jie būna identiški, nes įvykis tas pats. Skaitė kolegos tarnybinį pranešimą, nežino, kodėl jame nenurodyta, kad buvo reikalavimas sustoti išreikštas per garsiakalbį, gal pamiršo kolega parašyti. Automobilio salonas yra filmuojamas ir įrašinėjamas. Jie su įrašais negali susipažinti, jie yra VPK. Kodėl nėra Body kamerų įrašų, nežino, gal pamiršo įjungti. Protokolą rašė kolega O. G..

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. G. parodė, jog žino, dėl kokio įvykio yra iškviesti liudyti. Tikslios datos nepamena, bet tai buvo pavasaris, gali būti kovo pabaiga. Važiuojant T. Kosciuškos gatve pamatė du motociklininkus. Važiavo su porininku A. Š., kuris vairavo policijos automobilį. Pastebėti motociklai buvo su netinkamais numeriais, šiukščiai pažeidinėjo KET, juos stabdė ir jie nestojo. Buvo įjungti garso ir šviesos signalai. Akivaizdžiai matė, kad yra stabdomi, nes buvo atsisukę, ir nestojo. Garsas tai yra kai sakoma žodžiu, o signalas, tai ką signalina. Vienu momentu buvo priartėta prie motociklų visai šalia, paskui jie nutolo. Garso ir šviesos signalus įjungė porininkas. Kodėl yra neišlikęs Body kameros įrašas, jis nežino. Įrašai saugomi policijos įstaigoje, jiems neduodami. Body kameras pareigūnas įjungia ir išjungia pats. Kad rašant protokolą buvo filmuojama, abejonių nekyla. Rašant protokolą buvo filmuojama iš automobilio, kamera stovėjo ant priekinės panelės. Motociklininkas prisipažino padaręs nusižengimą, gailėjosi. Sakė, jog girdėjo garsą, bandė stoti, bet kitas nuvažiavo ir jis iš paskos. Yra įsitikinęs, kad motociklininkai juos matė ir girdėjo, nes buvo atsisukę. Apskritai, jeigu mato raudoną ir mėlyną šviesas, turi stoti. Pažeidėjas sutiko su visais pažeidimais, pasirašė. Kodėl nestojo stabdomi, patys negalėjo atsakyti. Neatsimena, ką rašė tarnybiniame pranešime. Kada motociklininkai grįžo į savo eismo juostą, negali atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.

Pareiškėjas pripažįsta ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarytus administracinius nusižengimus. Kadangi pareiškėjas neginčija padarytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų ir paskirtų už juos nuobaudų, teismas plačiau dėl šių pažeidimų nepasisakys. Skundu D. B. ginčija padaręs nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, numatantį atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už šio nusižengimo padarymą tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį sąlyga yra jo kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė transporto priemonę vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas.

Šiuo atveju aktualus Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 24 punkte nurodyta, kad pareigūnai transporto priemonę stabdo ANK nustatyta tvarka. ANK 426 straipsnio 6 dalis numato, kad uniformuoto policijos <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos <...> ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. <...> Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos <...> pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos <...> skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Taigi, įstatyme numatyti įvairūs būdai, kaip turi būti stabdoma transporto priemonė. Kita vertus, teismų praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad pareigūnų atliekamas transporto priemonės stabdymas turi būti aiškus ir suprantamas asmeniui, kuris yra stabdomas, ir nebūtina panaudoti visų įmanomų ir turimų priemonių tokiam įsitikinimui pagrįsti.

Policijos pareigūnas liudytojas A. Š. parodė, kad patruliuodami su pareigūnu O. G. Vilniaus m. ir važiuodami T. Kosciuškos g. pamatė du motociklus su užsienietiškais numeriais, kurie važiavo priešpriešine eismo juosta. Tarnybiniu automobiliu naudodami švyturėlius ir garso signalą išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pradėjo vytis motociklus. Tuo pačiu buvo per garsiakalbį buvo išreikštas reikalavimas sustoti. Matė, kaip motociklininkai atsisuko ir padidinę greitį nuvažiavo. Tarnybiniu automobiliu vijosi nutolusius motociklus.

Liudytojas policijos pareigūnas O. G. nurodė tas pačias aplinkybes, detalizuodamas, kad tik išvydę motociklus tarnybiniu automobiliu išsuko į priešpriešinio eismo juostą, iš karto įjungė švyturėlius bei garsinį signalą ir pradėjo vytis motociklus. Atstumas nuo motociklų buvo nedidelis, apie 5-10 metrų. Reikalavimas sustoti motociklininkams buvo išreikštas per garsiakalbį. Suprato, kad motociklininkai juos girdi ir mato, nes žvalgėsi vienas į kitą.

Policijos tarnybinio automobilio kameros vaizdo įraše matyti, kad tarnybiniam automobiliui stovint transporto priemonių kamštyje, pro policijos tarnybinį automobilį priešpriešine eismo juosta pravažiuoja du motociklai. Jiems pravažiavus, policijos tarnybinis automobilis taip pat išsuka į priešpriešinę eismo juostą ir pradeda vytis motociklus. Konkretaus atstumo nuo policijos tarnybinio automobilio nustatyti nėra galimybės, bet akivaizdu, kad jis nėra didelis. Vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos tarnybinis automobilis yra su įjungtais šviesos signalais, kadangi tai aiškiai matyti atsispindinčiuose kelio ženkluose. Tai patvirtina liudytojų parodymus, kad tik pravažiavus motociklams buvo įjungti šviesos signalai. Nors byloje pateikti vaizdo įrašai yra be garso, tačiau teismui nekelia abejonių liudytojų parodymai, kad garso signalas taip pat buvo įjungtas kartu su šviesos signalu.

Pažymėtina, kad vertinant, ar policijos pareigūnų panaudotos stabdymo priemonės atitinka aptartą teisinį reguliavimą, svarbu įvertinti ne tik jų formalią atitiktį nurodytoms teisės normoms, bet ir stabdomo asmens suvokimą – kiek tai yra susiję su jo supratimu apie tai, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas nurodė, jog nesuprato, kad jis yra stabdomas, negirdėjo reikalavimo sustoti, nematė policijos švyturėlių. Teismo posėdžio metu apklausti du liudytojai policijos pareigūnai abu nurodė, kad reikalavimas per garsiakalbį buvo aiškiai išreikštas. Tai, kad policijos pareigūnai neprisiminė, kokiais tiksliai žodžiais buvo išreikštas reikalavimas sustoti, nesudaro pagrindo netikėti tokiais jų parodymais. Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad reikalavimas sustoti per garsiakalbį buvo išreikštas. Aplinkybės, kad pareiškėjas buvo savavališkai nuėmęs privalomus ir gamykliškai įrengtus motociklo šoninio vaizdo veidrodėlius, kas jam sutrukdė pastebėti policijos tarnybinio automobilio švyturėlius, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kitais būdais negalėjo matyti įjungtų policijos švyturėlių. Juo labiau, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad išvažiuodamas iš savo eismo juostos jis dairosi į kairį šoną, be to, policijos tarnybinio automobilio šviesos signalų atspindžiai akivaizdžiai iš toli matomi kelio ženkluose. Nors pareiškėjas nurodė, jog dėvėjo garsą slopinančias ausines, kas sutrukdė girdėti policijos sirenas, tačiau pats patvirtino, jog jos visiškai nenuslopina garso, net ir užsidėjus tokias ausines girdisi motociklo garsas bei pypsintys automobiliai. Vertinant tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog policijos tarnybinis automobilis buvo gana arti prisivijęs motociklus, konstatuoti, jog pareiškėjas visiškai negalėjo girdėti ar negirdėjo policijos sirenos, nėra pagrindo. Juo labiau, kad kiti automobiliai stojo privažiuojant policijos automobiliui.

Argumentai, kad pareiškėjas nesuprato, jog būtent jis yra stabdomas, laikytini pareiškėjo gynybine versija. Pats pareiškėjas pripažino, jog žinojo, kad važiuoja pažeisdamas KET reikalavimus, motociklas yra nedraustas civilinės atsakomybės draudimu bei neturi techninės apžiūros, žinojo, jog būtų buvęs nubaustas, todėl, teismo vertinimu, turėjo priežastį nebūti sustabdytas. Nors pareiškėjas duodamas parodymus nurodė, jog nematė policijos automobilio, nes kitu atveju nebūtų lenkęs draudžiamu būdu. Sutiktina, kad stovint automobilių spūstyje, būnant už 5-10 automobilių, priekyje esančio policijos tarnybinio automobilio pareiškėjas galėjo nematyti. Tačiau nepastebėti policijos tarnybinio automobilio pravažiuojant visiškai šalia, nėra galimybės. Todėl konstatuotina, kad važiuodamas priešpriešine eismo juosta ir aplenkdamas kitas transporto priemones, stovinčias spūstyje, bei pravažiuodamas pro policijos tarnybinio automobilio šalį, pareiškėjas matė policijos tarnybinį automobilį. Juo labiau, išgirdęs policijos sirenas, turėjo suvokti, jog būtent jis gali būti stabdomas policijos. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, pasinaudodami situacija, kai kiti automobiliai vykdo KET 12 punkto reikalavimus ir pamatę bei išgirdę artėjantį policijos tarnybinį automobilį su įjungtais garso ir šviesos signalais sustoja arba pasitraukia į šalį, kad praleistų policijos automobilį, motociklininkai įvažiavo į žiedinę sankryžą ir padidinę greitį nuvažiavo. Šiuo atveju galima daryti išvadą, kad pareiškėjas aiškiai suprato ir suvokė, kad įjungti policijos šviesos ir garso signalai yra skirti sustabdyti būtent jį, kaip vairuotoją, šiukščiai pažeidusį KET.

Analizuojant esamą situaciją, kiti motociklo stabdymo veiksmai būtų galimi, mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, tik tokiu atveju, jei D. B. būtų vykdęs KET 12 punkto reikalavimus (eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais) ir jį būtų buvę galima aplenkti. Tačiau iš esamo vaizdo įrašo aiškiai matosi, kad D. B. ignoravo visus policijos pareigūnų reikalavimus ir kiek įmanydamas bandė atitrūkti nuo policijos automobilio, o ne stengėsi sustabdyti vairuotą transporto priemonę, kaip tai imperatyviai numato KET 12 punktas.

Nagrinėjamu atveju stabdyti D. B. vairuojamo motociklo kitais būdais pareigūnai, persekiodami jį važiuodami iš paskos, neturėjo galimybės ir, kaip nurodo, reikalavimą sustabdyti automobilį, važiuodami iš paskos su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais, išreiškė per garsiakalbį. Toks nestojimo-bėgimo-persekiojimo situacijoje pareigūnų pasirinktas sprunkančio motociklo stabdymo būdas vertintinas kaip objektyvių aplinkybių nulemtas, aiškus ir teisėtas. Ir nors, kaip minėta, policijos pareigūnų iš tarnybinio automobilio priekinio vaizdo registratoriaus pateiktuose vaizdo įrašuose garso signalų ir pareigūnų reikalavimo per garsiakalbį sustoti negirdėti, tačiau abejoti šiomis pareigūnų, kurių suinteresuotumas nepagrįstai apkaltinti D. B. nenustatytas, nurodytomis aplinkybėmis, kurias jie nurodė apklausiami kaip liudytojai teisme, anksčiau aptartų duomenų visumos kontekste nėra jokio pagrindo.

Apklausiami kaip liudytojai policijos pareigūnai nurodė, jog rašant administracinio nusižengimo protokolą, motociklininkas pats patvirtino, jog matė ir girdėjo policijos švyturėlius bei girdėjo garso signalą, pats nežino, kodėl nestojo, būtų gavęs tik baudą. Nors šių liudytojų nurodytų aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepatvirtino, tačiau iš byloje esančio 2024 m. kovo 27 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog asmens paaiškinime dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, nurodyta, kad sutinku. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po nusižengimo padarymo D. B. pripažino savo kaltę dėl visų nurodytų ANK nusižengimų ir tik vėliau, nagrinėjant bylą ir priimant skundžiamą nutarimą, savo poziciją pakeitė. Tokia jo pozicija prieštarauja kitiems byloje surinktiems aptartiems įrodymams ir vertinama kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys. Pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Jiems be jokios priežasties apkaltinti D. B. administracinio nusižengimo padarymu nenustatytas joks logiškai paaiškinamas pagrindas. Pareigūnai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Netikėti jų parodymais nėra jokio pagrindo, juolab, kad jų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 10-ANR-N-16914-2024 paliktinas nepakeistas, o skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16914-2024 palikti nepakeistą ir D. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė